Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant administracine tvarka nubaustam V. B., dalyvaujant jo atstovei advokatei Vitai Kilišauskaitei (zoom programos pagalba),

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 23 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. B. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. sausio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-480-2026 (toliau – Skundžiamas nutarimas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2026 m. sausio 1 d., 17.44 val., (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policiją, žinant, kad pagalba nereikalinga. Skundžiamu nutarimu jam paskirta 600 Eur bauda.

2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose 2026 m. vasario 12 d. gautas Pareiškėjo V. B. (toliau – Pareiškėjas) skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.

Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą, o jo nepanaikinus prašo sumažinti paskirtą 600 Eur baudą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2026-01-01 iškvietė policijos pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jam kilo rimtų įtarimų dėl jo mažamečio sūnaus E. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., sveikatos ir saugumo. 2026-01-01 Pareiškėjas kreipėsi į vaiko motiną E. A., prašydamas suteikti informaciją apie jo vaiką ir vaiko būklę, tačiau E. A. ignoravo Pareiškėją ir informacijos nesuteikė, tik šabloniškai parašė: „gerai, miega". Tą dieną su Pareiškėju susisiekė E. A. kaimynai ir nurodė, kad E. A. bute labai triukšmaujama, vyksta konfliktas. Pareiškėjas, gavęs šią informaciją, paprašė E. A. leisti pasikalbėti su vaiku, ne kartą klausė, kaip vaikas laikosi, tačiau jokių atsakymų į šias užklausas negavo. Pareiškėjas, bijodamas dėl savo vaiko sveikatos ir saugumo, iškvietė policiją į E. A., jos sugyventinio I. J. ir savo vaiko E. B. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-130-1004/2026, kurioje Pareiškėjas ir E. A. siekia pakeisti buvusią bendravimo su vaiku tvarką, o taip pat, vienas iš Pareiškėjo reikalavimų šioje byloje - įpareigoti E. A. užtikrinti, kad I. J. negyventų kartu su vaiku E. B.. Taigi, Pareiškėjas 2026-01-01 gavęs informaciją apie tai, kad E. A. namuose, kuriuose auginamas jo vaikas E. B., yra triukšmaujama ir vyksta neramumai, po daugelio užklausų telefonu, prašydamas E. A. leisti pasikalbėti su vaiku, apie 4 valandas negaudamas jokio atsako iš E. A., iškvietė policiją. Pareiškėjas siekė užtikrinti savo mažamečio vaiko saugumą, kadangi pats Pareiškėjas greitai ir operatyviai nuvykti į E. A. ir savo vaiko namus neturėjo galimybės, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) rajone ((duomenys neskelbtini) r.). 2026-01-01 į E. A. gyvenamąją vietą atvykus policijos pareigūnams buvo nustatyta, kad Pareiškėjo vaiko sveikatai ir saugumui grėsmės nėra. Pareiškėjas gailisi, kad policijos pareigūnams teko vykti į iškvietimą, tačiau mano, kad būdamas atsakingu vaiko tėvu tokioje situacijoje privalėjo iškviesti policijos pareigūnus. Prašo taikyti ANK 34 str. 5 d. ir švelninti jam paskirtą baudą.

3. Teismo posėdyje Pareiškėjo atstovė advokatė Vita Kilišauskaitė palaikė atstovaujamojo V. B. skundą pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2026-01-01 pareiškėjas iškvietė policijos pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jam kilo įtarimų dėl jo mažamečio sūnaus E. B. saugumo. Pareiškėjui vaiko motinos kaimynai pranešė, kad bute, kur gyvena jo vaikas su motina, triukšmaujama, tuomet jis bandė telefonu susisiekti su vaiko motina, tačiau ji neatsiliepė. Todėl V. B. paskambino į policiją, kad ši išsiaiškintų situaciją. Šiuo metu vyksta teisminis procesas su vaiko motina dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos. Pareiškėjo santykiai su vaiko motinos dabartiniu draugu I. J. yra konfliktiški. Jei teismas manytų, kad pareiškėjas yra kaltas dėl padaryto administracinio nusižengimo, prašo sumažinti paskirtą baudą.

4. Institucija pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodo, jog Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, parinkta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį visuomenei, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, o taip pat siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje Įtvirtintą administracinės nuobaudos paskirtį, V. B. tikslinga palikti galioti ir visa apimtimi įvykdyti apskųstą 2026 m. sausio 23 d. priimtą nutarimą. Spendžiant dėl V. B. skunde išdėstyto reikalavimo taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, prašo atsižvelgti į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paskutinių penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant aptariamo administracinio nusižengimo, ANK nustatyta tvarka už įvairius administracinius pažeidimus baustas 9 kartus nusižengimo padarymo metu 5 nuobaudos galiojo. Tai neigiamai charakterizuoja asmenį bei rodo, kad anksčiau skirtos administracinės nuobaudos V. B. priešingo teisei elgesio nepaveikė ir asmens vykdomi nusižengimai savo pavojingumo laipsniu sunkėja. Tokios aplinkybės neleidžia pareiškėjo charakterizuoti išimtinai teigiamai ir neduoda pagrindo išvadai, kad jam galėtų būti taikomos ANK 34 str. 6 d. nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

5. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip matyti, šis straipsnis numato pareigą įgaliotam institucijos pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

7. ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Šie išaiškinimai yra aktualūs, sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.

8. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas vienas iš policijos uždavinių – teikti neatidėliotiną pagalbą asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės nusižengimų, ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. nubaustas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2026 m. sausio 1 d., 17.44 val., (duomenys neskelbtini), kvietė policiją, žinant, kad pagalba nereikalinga. Už šį nusižengimą Pareiškėjui paskirta 600 Eur bauda.

10. Pareiškėjas tiek savo skunde, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog jis iškvietė policijos pareigūnus, kadangi jam kilo rimtų įtarimų dėl mažamečio sūnaus E. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., sveikatos ir saugumo. Iš byloje esančio BPC garso įrašo, girdėti jog vyriškis, prisistatęs V. B., nurodo, jog jis norėtų, kad policija nuvažiuotų ir patikrintų, ar viskas gerai su jo vaiku, ar jis sveikas, kadangi vaiko motina neatsako į žinutes ir nekelia ragelio. V. B. nurodo, kad jis antra para negali susisiekti su vaiko motina, jis nori išsiaiškinti, kas vyksta su jo vaiku, kadangi vaiko motina gyvena su kriminaliniu nusikaltėliu ir jis nežino, kas gali nutikti jo vaikui, jo manymu, galimai gali būti smurtas šeimoje. Prašo, jog policija nuvažiuotų, išsiaiškintų ir jam paskambintų. Jis pat nuvažiuoti negali, nes jam reikėtų važiuoti virš 100 km, jis moka mokesčius, todėl turėtų policija važiuoti ir išsiaiškinti, kas vyksta su jo vaiku ir jam pranešti. Iš byloje esančio policijos pareigūno Deimanto Pavlausko 2026-01-06 tarnybinio pranešimo matyti, jog pareigūnas nurodė, kad dirbant gautame pranešime reg. ROIKNr. 0126000001852 buvo nustatyta, kad V. B. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad vaiko mama E. A. su minėtu piliečiu susirašinėja vaiko klausimu, kiek liečia vaiką, taip pat išklausus skambučio pagalbos telefonu įrašą matyti, kad V. B. melagingai pranešinėja nebūtus dalykus, dėl neprižiūrimo vaiko, nuvykę pareigūnai nurodytu adresu pažeidimų nenustatė, todėl V. B. buvo surašytas protokolas pagal ANK 493 str. 2d.

13. Iš byloje esančios policijoje gautų pranešimų suvestinės matyti, kad joje užfiksuota policijos pareigūnų informacija, kad 2026-01-01, 17 val. 44 min., buvo gautas pranešimas, kuriuo pranešėjas reikalauja patikrinti, kodėl jo vaiko motina E. A. nekėlia jam ragelio. Pergyvena, kad vaikas gali būti neprižiūrėtas, ar dar kažkas atsitiko. Dėl adreso painiojasi, pats ne vietoje. Tik kartoja (duomenys neskelbtini) km., tada sakė (duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini) kaimas. Laukia skambučio. Nuvykus į įvykio vietą buto duris atidarė E. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo blaivi, namuose taip pat buvo jos sūnus E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo prižiūrėtas, namai buvo tvarkingi, juose buvo šilta. E. A. nurodė, kad paskutinį kartą su vaiko tėvu V. B. bendravo apie 13 val. jį informavo, kad vaikui viskas gerai, jis šiuo metu miega. Kadangi V. B. toliau rašė E. A. įžeidžiančias žinutes, todėl ji jam nebeatsakė. Apie tai informuotas pranešėjas. Pažeidimų nenustatyta. Reagavo policijos pareigūnės A. Paltarokienė ir S. Povilaitienė. Lygis iš B pakeistas į lygį C, kadangi minėtas pranešimas yra informacinio pobūdžio.

14. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog, priešingai nei teigiama skunde, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad įvykio dieną E. B. buvo kilusi grėsmė gyvybei ar sveikatai. Įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai nenustatė nei įvykusio konflikto, nei jo grėsmės, to nepatvirtino nei skundo autorius, nei jo atstovė teismo posėdžio metu. Teismas, įvertinęs elektroninėje administracinio nusižengimo byloje esančią rašytinę medžiagą, perklausęs BPC garso įrašą, daro išvadą, kad V. B. 2026 m. sausio 1 d., 17.44 val., iškvietė policijos pareigūnus žinodamas, kad jam pagalba yra nereikalinga, prašydamas išsiaiškinti situaciją ir jį informuoti apie tai, nes, pasak jo, vaiko motina su juo nebendrauja. Teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad V. B. skambino BPC telefonu bei klaidingai informavo apie tariamą grėsmę jo vaikui ir reikalingą pagalbą, žinodamas, kad pagalba jam yra nereikalinga, vien todėl, kad jam toli atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) rajoną iš (duomenys neskelbtini) rajono ir pačiam išsiaiškinti situaciją. Teismo vertinimu, jis tikslingai piktnaudžiavo savo teisėmis kviesdamas pagalbą dėl žinomai nesamo pavojaus ir grėsmės jo vaikui, kai tokia pagalba nebuvo reikalinga. Įstatymo leidėjo suteikta teise pranešti apie teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai ir kt., asmenys privalo naudotis sąžiningai ir protingai. Pažymėtina, kad šis pažeidimas gali sukelti ne tik atitinkamų tarnybų darbo trukdžius, tačiau potencialiai pakenkti kitų asmenų interesams, kai specialiųjų tarnybų pagalba išties būtina ir reikalinga kitoje vietoje ar situacijoje, o tarnybų darbas stabdomas ir taip trukdomas dėl melagingo iškvietimo, tuo labiau, kai melagingas iškvietimas gautas šventinę dieną, t. y. 2026 m. sausio 1 d. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. B. veiksmai atitinka jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtį. Byloje nėra duomenų, jog Pareiškėjo sūnui įvykio dieną grėsė koks nors pavojus ir jam būtų buvusi reikalinga policijos pagalba. Nagrinėjamu atveju į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai neužfiksavo jokių smurto požymių. Teismas mano, kad Pareiškėjas piktnaudžiavo savo turimomis teisėmis ir iškvietė policiją, nors pagalba jam buvo nereikalinga, todėl pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

16. Pareiškėjas taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti paskirtą baudą.

17. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis nustato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, t. y. įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

18. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Pagal teismų praktiką taip pat yra aiškinama, kad administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-891/2023). Tai reiškia, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos.

19. Įstatymų leidėjas ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatė tik vienos rūšies administracinę nuobaudą – baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. V. B. nutarimu paskirta mažesnė nei vidurkis, t. y. 600 Eur dydžio, bauda. Savo sprendimą Institucija motyvavo tuo, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Taip pat vertino, kad V. B. per 5 metus baustas net devynis kartus, už tokio pažeidimo padarymą baudžiamas pirmą kartą. Išskirtinių aplinkybių Institucija nenustatė ir skyrė baudą, mažesnę nei sankcijoje nustatytas vidurkis.

20. Pažymėtina, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, tai yra, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

21. Teismo vertinimu, Institucija išsamiai ir aiškiai motyvavo nuobaudos individualizavimą, o teisme pateikti argumentai nesudaro pagrindo keisti Institucijos sprendimo, vertinant, kad paskirta nuobauda yra neteisinga ir neproporcinga. Pažymėtina, kad Institucijos nutarime tinkamai įvertinus aplinkybes (nenustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių atsakomybę aplinkybių, už aptariamo pažeidimo padarymą baudžiamas pirmą kartą), teisingai V. B. paskirta mažesnė nei sankcijos ribų vidurkis nuobauda.

22. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl Pareiškėjo skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. B. skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-480-2026 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.