Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-573-267/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17415-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.9.; 2.1.5.2.; 2.6.8.9.; 2.6.18.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

2020 m. lapkričio 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-846-964/2020 pagal ieškovo Bendrojo pagalbos centro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veikmės statyba“ dėl nuostolių, atsiradusių dėl paslėptų statybos darbų trūkumų, priteisimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Bugasta“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Bendrasis pagalbos centras kreipėsi į teismą su ieškiniu bei ieškinio patikslinimu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Veikmės statyba“ dėl nuostolių, atsiradusių dėl paslėptų statybos darbų trūkumų priteisimo ir žalos atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės: 1) vidutinę rinkos kainą 504,12 Eur dėl vamzdyno sugedimo kilusiems padariniams – užliejimams (vandens tekėjimo žymės ant vyrų rūbinės sienos; sulietos pakabinamų lubų plokštės moterų ir vyrų rūbinėse, tualetuose, dušinėse; deformuotos (sunkiai užsidaro, atsidaro) vyrų rūbinės tualetų durys) pašalinti; 2) vidutinę rinkos kainą 8591,74 Eur visiems magistraliniams karšto vandens plieniniams cinkuotiems vamzdynams pakeisti, įskaitant vamzdynų išardymą, neišsaugant medžiagų, naujų įsigijimą, izoliacinių plokščių, segmentų ir kevalų ardymą, vamzdžių fasoninių dalių įrengimą, pakabinamų lubų plokščių ardymas ir atstatymas; 3) 144,93 Eur (atitikmuo sutartyje numatytų 500 litų) dydžio baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą; 4) 6225,29 Eur materialinę žalą už paslėptų trūkumų avarinius darbus; 5) 2200 Eur išlaidas eksperto darbui apmokėti; 6) papildomas išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui dėl procesinių dokumentų rengimo šioje byloje.

2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (užsakovė) ir UAB „Veikmės statyba“ (rangovė) 2008 m. lapkričio 28 d. sudarė Statybos darbų sutartį Nr. 25-9-28E (toliau – Sutartis), kuria šalys susitarė dėl Bendrojo pagalbos centro regioninio padalinio Vilniuje ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos pastato (duomenys neskelbtini) mikrorajone statybos ir pridavimo naudoti (toliau – Specialios paskirties pastatas).

3. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 23 d. buvo pasirašytas „Statybos užbaigimo aktas“ Nr. SUA-2775, kuriuo patvirtinta, kad Specialios paskirties pastatas atitinka statinio projekto sprendinius. 2012 m. gruodžio 13 d. Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (16)72-96(4.111.) Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba perdavė, o Bendrasis pagalbos centras priėmė valstybės nuosavybės teise priklausantį turtą: Bendrąjį pagalbos centrą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Specialios paskirties pastato dalį (nekilnojamo turto kadastro duomenų bylos numeris (duomenys neskelbtini), nekilnojamo turto žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), nekilnojamo turto unikalus numeris (duomenys neskelbtini), perduodamų patalpų indeksai: I-ame aukšte nuo 1-30 iki 1-47, II-ame aukšte nuo 2-11 iki 2-33, III-ame aukšte nuo 3-32 iki 3-56, IV-ame aukšte nuo 4-1 iki 4-19). Bendrasis pagalbos centras įgijo teisę valdyti, naudoti ir disponuoti šį valstybės turtą patikėjimo teise, teisės įregistruotos viešame registre.

4. Ieškovas nurodė, kad nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. pastato pirmo aukšto patalpose (tualetuose, rūbinėse, dušinėse), automobilių stovėjimo aikštelėje ir vėdinimo kameroje antrame aukšte nuolat prakiurdavo karšto vandens vamzdžiai, tekėjo vanduo, buvo kviečiama avarinė tarnyba ir skylės užspaudžiamos movomis. Tokių gedimų buvo 20, iš jų keturis kartus skylės vamzdyje buvo taip arti viena kitos, kad dėti movas nebuvo prasmės, tad tose vietose metalinio vamzdžio dalis buvo keista į plastikinį vamzdį; karšto ir šalto vandens vamzdžiai dengti apsaugine izoliacine medžiaga; vamzdžiai prarūdijo iš vidinės pusės. Ieškovas pažymėjo, kad teikia teismui avarinių darbų sąrašą (pastato priežiūrą atliko UAB „Yglė pastatų valdymas“; už atliktus darbus sąskaitos faktūros su pridedama „Atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų ataskaita“ buvo išrašomas einamojo mėnesio paskutinę dieną; teismui teikiamoje avarinių darbų sąrašo lentelės skiltyje „Avarinių darbų kaina be PVM“ nurodoma avarinių darbų ir medžiagų, reikalingų remontui, kaina, o ne visa sąskaitos faktūros bendra kaina).

5. Ieškovas nurodė, kad įvykus pirmosioms avarijoms, kvietė pastato priežiūrą atlikdavusią UAB „Yglė pastatų valdymas“, bet kai avarijos tapo dėsningumu, 2018 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 41D-213 „Dėl karšto vandens vamzdyno būklės kitų gedimų“ kreipėsi į atsakovę (rangovę), prašė atvykti jos atstovą, įvertinti žalą ir pagal pastato priežiūros garantinius įsipareigojimus imtis atitinkamų priemonių. Ieškovo nuomone, karšto vandens vamzdžius reikėjo keisti į plastikinius. Papildomai buvo prašoma įvertinti, kiek galėtų kainuoti tokio pobūdžio defektų šalinimo darbai (ar keisti visą karšto vandens vamzdyną ar pakaktų pakeisti tik dalį). Taip pat atsakovė buvo informuota, kad dėl avarijų metu sudrėkusių pastato konstrukcijų pirmo aukšto vyrų rūbinėje vidinės durys į tualetus persikreipė, išlinko durų stakta; operatorių salėje trys pailgi langai yra stipriai išlinkę per vidurį, linksta spaudžiamas lango rėmas. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. balandžio 20 raštu Nr. 10-264 atsakovė atsakė, kad dėl vamzdyno problemų ieškovo raštą persiuntė darbus vykdžiusiam subrangovui. 2018 m. gegužės mėn. buvo atvykęs subrangovo atstovas, kuris apžiūrėjo vamzdžius ir žodžiu pripažino, kad vamzdžiai karštam vandeniui yra netinkami ir juos reikia keisti, bet jokių remonto darbų neatliko, todėl pastatą prižiūrinti įmonė toliau atliko avarinius vamzdžių remonto darbus. Nei atsakovė, nei subrangovas jokių veiksmų savo ruožtu nesiėmė.

6. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. balandžio 4 d. ventiliacijos kameroje buvo išpjautas karšto vandens vamzdžio gabalas kaip pavyzdys, kaip iš vidinės pusės (su kiauryminėmis skylėmis) rūdija karšto vandens vamzdžiai; šis vamzdis 2018 m. balandžio 9 d. pateiktas UAB „Veikmės statyba“ atstovui pagal 2018 m. balandžio 9 d. „Karšto vandens vamzdžio pavyzdžio perdavimo priėmimo aktą“. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. vasario 18 d. raštu Nr. 41D-95 „Dėl statybos defektų, paaiškėjusių statinio garantiniu laikotarpiu, pašalinimo ir nuostolių atlyginimo“ kreipėsi į atsakovę pakartotinai, prašė atsakovės atstovų atvykti ir įvertinti pastato būklę, užfiksuoti statybos defektus (surašant aktą), parengti ir raštu pateikti remonto darbų atlikimo planą (terminus), pagal pastato priežiūros garantinius įsipareigojimus atlikti priklausančius remonto darbus bei sutvarkyti avarijų padarinius (sugadintą apdailą ir pan.). Taip pat prašė pateikti 2017–2018 metais ieškovo patirtų remonto išlaidų kompensavimo sąlygas bei pateikti suderintą remonto darbų atlikimo planą, nurodant jo vykdymo terminus, patirtų remonto išlaidų kompensavimo garantiją.

7. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė bendradarbiauti bei vykdyti garantinius įsipareigojimus dėl paslėptų darbų trūkumų atsisakė. Į ieškovo 2019 m. vasario 18 d. raštą Nr. 41D-95 buvo gautas atsakovės 2019 m. balandžio 1 d. raštas Nr. 10-130 „Dėl garantinių pranešimų“, kuriame atsakovė nurodė, kad su pretenzijomis nesutinka, taip pat nurodė, kad: 1) rangovės atstovas 2019 kovo mėn. nuvyko į pastatą ieškovo rašte nurodytiems trūkumams įvertinti, tačiau apžiūros metu objektyviai nebuvo įmanoma įvertinti ir/ar nustatyti ieškovo įvardintų trūkumų atsiradimo priežasčių, kadangi šie trūkumai atsirado jau prieš daugiau nei metus, o rangovė atitinkamu laiku nebuvo apie tai informuota bei pakviesta defektų apžiūrai; 2) ieškovas turėtų pasitelkti kvalifikuotus ekspertus, kurie galėtų pateikti oficialią defektų atsiradimo išvadą; 3) garantinis terminas nurodytiems trūkumams tai dienai yra pasibaigęs; 4) pretenzijas dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių trūkumų rangovei gali pateikti tik užsakovė, t. y. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba; 5) rangovė nėra gavusi jokių oficialių pretenzijų iš užsakovės dėl minėtų trūkumų; 6) rangovei nebuvo suteikta galimybė objektyviai įvertinti nurodytus gedimus, jų mastą, pašalinimo priemones, kaštus ir prevencinius sprendimus; 7) rangovė negali sutikti su ieškovo rašte išdėstytomis pretenzijomis dėl darbų trūkumų; 8) Sutarties 16.6 p. nurodyta, kad užsakovė turi teisę trūkumus šalinti pati tik tuo atveju, jeigu rangovė neįvykdo reikalavimo pašalinti pastebėtus trūkumus. Kadangi apie trūkumus rangovei buvo pranešta tik ieškovui faktiškai atlikus remonto darbus, atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu atlyginti patirtas išlaidas. Atsakovė nurodė, jog nepaisant to, kad garantinis terminas, taikomas sumontuotoms durims, tai dienai yra pasibaigęs, defektų atsiradimo priežastimi laikytina eksploatacija / drėgmės patekimas, ji, vadovaudamasi gera valia, sutinka trūkumus pašalinti savo sąskaita; informavo, jog gali pašalinti ieškovo rašte nurodytus trūkumus pagal šalių suderintą trūkumų šalinimo kainą bei terminą.

8. Ieškovas pažymėjo, jog pastatas jam perduotas Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise 2012 m. gruodžio 13 d. perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (16)72-96(4.111.). Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba perdavė, o Bendrasis pagalbos centras priėmė valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą; ieškovas yra Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos teisių perėmėjas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4 knygos VI skyriaus 4.110 straipsnyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi visas savininko teises, nustatytas CK 4.95–4.99 straipsniuose, todėl Bendrasis pagalbos centras yra tinkamas ieškovas. Be to, atsakovė 2018 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 10-264 pripažino, kad ieškovas yra tinkamas užsakovo teisių perėmėjas, reiškiantis pretenzijas dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių trūkumų.

9. Ieškovas nurodė, kad ginčas kilo dėl paslėptų darbų trūkumų, t. y. karšto vandens vamzdyno netinkamo įrengimo ar medžiagiškumo kokybės. Sutarties 16.3. punkte, apibrėžiant garantinį terminą paslėptiems statinio elementams, įvardijami šie elementai: paslėptos konstrukcijos, vamzdynai, paslėpta elektros instaliacija ir pan. Ieškovas pažymėjo, jog karšto vandens vamzdyno defektai negali būti vizualiai matomi ar prieinami, neatliekant ardymo darbų, todėl akivaizdu, kad ieškovas, tik susidūręs su sistemingomis karšto vandens vamzdyno avarijomis, įsitikino paslėptų darbų trūkumų faktu.

10. Ieškovas nurodė, kad pirmoji avarija įvyko 2017 m. balandžio 9 d., ieškovas neįtarė paslėptų darbų trūkumų, kol jie netapo sistemingi. 2018 m. balandžio 10 d. raštu atsakovė buvo informuota dėl paslėptų darbų trūkumų; 2018 m. balandžio 9 d. jai perduotas iš ventiliacijos kameros išpjautas karšto vandens vamzdžio gabalas kaip pavyzdys, kad iš vidinės pusės rūdija karšto vandens vamzdžiai, tačiau atsakovė jokių veiksmų paslėptiems trūkumams pašalinti nesiėmė. Nuo 2018 m. balandžio 9 d. dar 17 kartų buvo kviesta avarinė tarnyba dėl trūkusių karšto vandens vamzdynų. Ieškovas akcentavo, kad jo veikla susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, t. y užtikrinama ieškovo viešojo intereso veikla, numatyta Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatyme, tad nutraukti šią veiklą ir laukti, kol atsakovė atliks defektų šalinimo darbus, neįmanoma. Ieškovas, užtikrindamas veiklos tęstinumą, privalėjo likviduoti karšto vandens vamzdyno avarijas, nestabdydamas įstaigos veiklos. Dėl atliktų avarinių darbų ieškovas patyrė tiesioginius nuostolius, o paslėptų darbų trūkumai yra nepašalinti, atsakovė atsisako juos pašalinti savo sąskaita.

11. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neginčija darbų trūkumų fakto, tačiau teigia, kad garantinis terminas trūkumams pašalinti pasibaigęs. 2011 m. gruodžio 23 d. objektas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Sutarties 16.3. punktas nustato, kad statinio garantinis laikas (kuriuo pradžia skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos) pastato konstrukcijoms, langams, stogui, kitiems darbams ir įrenginiams yra 5 metai, paslėptiems statinio elementams (paslėptoms konstrukcijoms, vamzdynams, paslėptai elektros instaliacijai ir pan.) – 10 metų, tyčia paslėptiems defektams – 20 metų. CK 6.666 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas, vadinasi, garantinis terminas pradedamas skaičiuoti 2011 m. gruodžio 23 d. Ieškovo nuomone, nurodyti pastato trūkumai yra paslėptų darbų trūkumai, kaip ir yra nustatyta Sutarties 16.3 punkte. Civiliniame kodekse, nustatant garantinius terminus, paslėpti darbai išskiriami į atskirą grupę. CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant paslėptų statinio elementų defektų, taikomas pailgintas – dešimties metų – garantinis terminas, analogiški kokybės garantijos terminai nurodyti ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnyje. Pagal Sutarties 16.5. punktą – užsakovui pareikalavus neatlygintinai pašalinti trūkumus, rangovė privalėjo juos pradėti šalinti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 10 d. pretenzijos pateikimo dienos.

12. Ieškovas nurodė, kad apie pažeistas teises sužinojo 2019 m. balandžio 1 d., kai UAB „Veikmės statyba“ 2019 m. balandžio 1 d. raštu atsisakė pašalinti avariniais tapusių paslėptų darbų trūkumus. Pažymėjo, kad atsakovė delsė atvykti ir apžiūrėti paslėptų statybos darbų trūkumus, 2019 m. kovo mėn. nesudarė apžiūros akto, nors apžiūrai buvo sudarytos visos galimybės, likus tik 8 dienoms iki skaičiuojamo senaties termino, 2019 m. balandžio 1 d. raštu atsisakė taisyti trūkumus. Kadangi ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ieškovas prašė jį atnaujinti.

13. Atsakovė UAB „Veikmės statyba“ su pareikštu ieškiniu bei jo patikslinimu nesutiko, teismo prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą; priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsakovė nurodė, kad 2008 m. lapkričio 28 d. tarp Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir atsakovės buvo sudaryta Rangos darbų sutartis Nr. 25-9-28E, pagal kurią šalys susitarė dėl Bendrojo pagalbos centro regioninio padalinio Vilniuje statybos. Sutartis buvo pasirašyta atsakovei, kaip viešojo pirkimo konkurso dalyvei, laimėjus atvirą konkursą „Bendrojo pagalbos centro regioninio padalinio Vilniuje ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos pastato A. mikrorajone statyba“. Statybos darbai buvo vykdomi, vadovaujantis Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, kaip perkančiosios organizacijos minėtame atvirame konkurse, parengtu techniniu projektu „Specialios paskirties pastatas (8.16)“.

15. Atsakovė nurodė, kad tinkamai įvykdė visus darbus, laikydamasi Sutarties reikalavimų. Šią aplinkybę patvirtina 2011 m. gruodžio 23 d. patvirtintas statinio statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-2775, kuriame nurodyta, kad pastatas atitinka statinio projekto sprendinius, yra pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus, t. y. patvirtinta, kad atsakovės atlikti darbai tenkina projektinės dokumentacijos reikalavimus. Nuo 2012 m. gruodžio 13 d. statinį patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja ieškovas.

16. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 41D-213 ieškovas pirmą kartą kreipėsi į atsakovę ir nurodė statinio karšto vandens vamzdžių trūkumus, kurie pastebimi nuo 2017 m. balandžio mėn., pažymėjo, kad gedimų buvo 20. Ieškovas apie situaciją dėl karšto vandens vamzdžių atsakovei pranešė tik praėjus metams laiko. Atsakovė nedelsdama, per 10 kalendorinių dienų, t. y. 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 10-264 informavo ieškovą, kad „Dėl vamzdyno problemų, Jūsų [Ieškovo] kreipimąsi nusiuntėme darbus vykdžiusiam Rangovui dėl problemos priežasties nustatymo“. Atsakovė nurodė atitinkamus darbus vykdžiusį subrangovą atlikti vamzdynų apžiūrą. Ieškovas patvirtino, kad apžiūra buvo atlikta, tačiau ieškovas po apžiūros nesikreipė į atsakovę iki pat 2019 m. vasario 18 d., kada pateikė atsakovei antrąjį raštą dėl vamzdynų. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. vasario 18 d., t. y. praėjus beveik 11 mėnesių po pirmojo pranešimo dienos, ieškovas pateikė raštą Nr. 41D-95 „Dėl statybos defektų, paaiškėjusių statinio garantiniu laikotarpiu, pašalinimo ir nuostolių atlyginimo“, kuriuo pakartojo savo reikalavimą, kurį pirmą kartą pareiškė 2018 m. balandžio 10 d. 2019 m. balandžio 1 d. atsakymu „Dėl garantinių pranešimų“ Nr. 10-130 atsakovė atsakė ieškovui, kad „kadangi kaip BPC [Ieškovas] pats nurodė, šie trūkumai atsirado jau prieš daugiau nei metus laiko, tačiau Rangovas savalaikiai nebuvo apie tai informuotas bei pakviestas defektų apžiūrai. Todėl šiai dienai Rangovas objektyviai negali nurodyti trūkumų atsiradimo priežasčių“. 2019 m. birželio 7 d. ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą.

17. Atsakovė nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad garantinio termino pradžia yra laikoma 2011 m. gruodžio 23 d. – statybos užbaigimo akto patvirtinimo diena. Atsakovė pažymėjo, kad CK numatyta statybos darbų garantija ir garantiniai terminai yra taikomi būtent darbams, o ne gaminiams (statybos produktams), kurie sumontuoti į statinį. Šis atskyrimas yra aktualus šiuo metu ir buvo aktualus darbų pagal Sutartį vykdymo metu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01, t. y. galiojusi Sutarties sudarymo momentu) nustatyta, kad: „Statinyje naudojamų statybos produktų ir įrenginių [...] garantinis terminas nustatomas tiekėjo išduodamuose dokumentuose“. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atlikti karšto vandens vamzdžiai būtų sumontuoti, surinkti, įrengti ar sukomplektuoti netinkamai, nesilaikant suderintos technologijos ar medžiagiškumo, kurį parinko ne atsakovė, o perkančioji organizacija, nustačiusi viešojo pirkimo turinį. Vienintelis ieškovo deklaruojamas trūkumas yra vamzdžių rūdijimas iš vidaus, kuris negali priklausyti nuo atliktų montavimo darbų. Ieškovas, prisidengdamas statybos darbų garantijos institutu, iš tikrųjų teigia, kad vamzdis, kaip gaminys, yra netinkamos kokybės. Atsakovė akcentavo, jog statybos darbai buvo vykdomi, vadovaujantis perkančiosios organizacijos parengtu techniniu projektu, kuriame būtent ir buvo nurodyti montuotini vamzdžiai ir jų instaliavimas. Atsakovė, nenukrypdama nuo techninio projekto reikalavimų, vamzdžius sumontavo, šią aplinkybę patvirtina statinio statybos užbaigimo aktas, kuriame nurodyta, kad pastatas atitinka statinio projekto sprendinius. Iš atsakovės negali būti reikalaujama prisiimti atsakomybę už projektinį sprendinį, kurį atvirame konkurse nurodė taikyti perkančioji organizacija, t. y. atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad laikėsi Sutarties ir jos priedų, taip pat ir techninio projekto reikalavimų ir darbus atliko, naudodama būtent tokias medžiagas, įrenginius ir technologiją, kurie buvo suderinti su užsakovu.

18. Atsakovė nurodė, kad problema fiksuojama tik karšto, bet ne šalto vandens vamzdžiuose, o vamzdžio rūdijimas vyksta iš vidaus, o ne iš išorės, tad darytina išvada, kad vamzdžių korozija yra nulemta vamzdžio viduje esančios terpės, cheminės vandens sudėties. Atsakovės vertinimu, ieškovo nurodomi trūkumai negali būti laikomi statybos darbų trūkumais, ieškovo nurodyti trūkumai yra nulemti natūralaus vamzdynų susidėvėjimo, o ne netinkamai atliktų statybos darbų.

19. Atsakovė nurodė, kad visais atvejais, siekiant operatyviai pašalinti defektus, išvengti didesnės potencialios žalos statiniui, atsakovė, kaip darbus atlikusi rangovė, privalo būti tinkamai ir laiku informuojama apie bet kokius statybos trūkumus ir neatitikimus. Ši pareiga yra užfiksuota tiek CK (6.697 straipsnio 5 dalis), tiek Sutarties 16.5. punkte. Ieškovas pateikė atsakovei du raštus dėl statinio trūkumų: pirmuoju (2018 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 41D-213) ieškovas nurodė, kad vamzdynų gedimas pirmą kartą užfiksuotas 2017 m. balandžio mėn., o antruoju (2019 m. vasario 18 d. raštu Nr. 41D-95) ieškovas nurodė kitus gedimus, kurių pirmasis užfiksuotas 2018 m. balandžio mėnesį. Kitaip tariant, pirmuoju atveju ieškovas apie gedimus atsakovę informavo nuo pirmojo gedimo praėjus metams, antruoju – 10 mėnesių. Akivaizdu, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė objektyviai įvertinti nurodytus gedimus, jų mastą, pašalinimo priemones, kaštus ir prevencinius sprendimus. Apie defektus pranešus nedelsiant, atsakovė būtų turėjusi galimybę užkirsti kelią tolimesniems pasikartojantiems gedimams ir taip ženkliai sumažinti žalos dydį. Dėl ieškovo bendradarbiavimo stokos tokia galimybė iš atsakovės buvo atimta. Kadangi tinkamas garantinis statybos rezultato aptarnavimas yra įmanomas tik tinkamai ir laiku pranešant apie nustatytus defektus, logiška, kad atsakovė, kaip darbus atlikusi rangovė, perdavusi darbų rezultatą jį užsakiusiai šaliai, neturi galimybės gauti informacijos apie statinio trūkumus, jeigu jos negauna iš statinį valdančio asmens, šiuo atveju iš ieškovo. Kadangi fiksuojami trūkumai yra iš esmės nulemti paties ieškovo neveikimo (neinformavimo), būtent jam ir privalu prisiimti savo aplaidžių veiksmų riziką.

20. Atsakovė nurodė, kad ieškovas pažeidė ne tik įstatyminį šalių bendradarbiavimo imperatyvą, tačiau ir sutartinę pranešimų apie defektus tvarką. Sutartyje šalys buvo aiškiai susitarusios garantinių trūkumų šalinimo procedūrą ir eiliškumą: 1) užsakovas užfiksuoja trūkumus; 2) apie užfiksuotus trūkumus informuoja rangovą ir pareikalauja juos pašalinti; 3) rangovui nepašalinus arba atsisakius pašalinti nurodytus trūkumus, užsakovas įgyja teisę trūkumus pašalinti pats; 4) išlaikius aukščiau nurodytą eiliškumą, rangovas privalo atlyginti turėtas užsakovo išlaidas. Nepaisydamas nustatytos pranešimų apie garantinius trūkumus ir jų šalinimo procedūros, ieškovas šią tvarką pažeidė ir apie trūkumus atsakovę informavo jau tada, kai trūkumai buvo pašalinti, t. y. pateikė atsakovei reikalavimą, kuris yra objektyviai neįmanomas. Trūkumų sistemingumas neapibrėžiamas kaip kriterijus, kurio pagrindu Sutartyje ar įstatymuose nustatyta tvarka privalu pranešti apie užfiksuotus defektus. Ieškovas, be pateisinamos priežasties nepranešdamas apie trūkumus per protingą terminą ir teismo keliu reikalaudamas nuostolių atlyginimo iš atsakovės, yra nesąžiningas. Be to, kai kurie ieškovo ieškinyje nurodyti trūkumai apskritai nebuvo nurodyti atsakovei anksčiau, apie juos buvo sužinota tik susipažinus su ieškiniu. Darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam 5954,19 Eur nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas, nes yra nulemtas paties ieškovo aplaidžių veiksmų. Kadangi pagrindinis nuostolių atlyginimo reikalavimas nepagrįstas, išvestinis susijęs reikalavimas priteisti ieškovui 144,93 Eur baudą pagal Sutarties 10.2. punktą taip pat atmestinas.

21. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo teiginys, jog karšto vandens vamzdyno defektai negali būti vizualiai matomi ar prieinami, neatliekant ardymo darbų, yra iš esmės neteisingas ir deklaratyvus. Ardymo darbai yra nereikalingi, norint apžiūrėti karšto vandens vamzdžius, nes apdailos elementai (modulinės pakabinamos lubos) Centre yra sumontuotos taip, kad būtų suteikta maksimali prieiga prie vamzdynų, t. y. ginčo darbai nėra laikytini paslėptais. Atsakovė akcentavo, jog atvirai esančio vamzdyno (jo dalies) remontui yra taikomas 5 metų garantinis terminas, paslėpto vamzdyno (jo dalies) remontui –10 metų garantinis terminas, išskyrus atvejus, kai rangos sutartyje ar darbų perdavimo akte numatyta kitaip. Atsakovės nuomone, sumontuoti karšto vandens vamzdžiai nėra laikytini paslėptais darbais, o atviriems vamzdynams yra taikytinas 5 metų garantinis terminas, tad laikytina, kad garantinis terminas šiems darbams pasibaigė 2016 m. gruodžio 23 d., t. y. praėjus 5 metams po 2011 m. gruodžio 23 d. statybos užbaigimo akto pasirašymo. Kadangi ieškovas reikalavimą pateikė 2018 m. balandžio 10 d., laikytina, kad į atsakovę buvo kreiptasi, praleidus statybos darbų garantinį terminą.

22. Atsakovė nurodė, jog CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Rangos santykiuose įtvirtinta ieškinio senatį reglamentuojanti nuostata yra specialioji norma, numatanti išimtis, taikant ieškinio senatį darbų trūkumams, kai apie tokius trūkumus pareiškiama per garantinį laikotarpį, todėl kitaip negali būti aiškinama. Atsakovė pretenziją dėl darbų trūkumų gavo 2018 m. balandžio 10 d., taigi vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti laikoma pretenzijos apie trūkumus pareiškimo data. Atitinkamai, paskutinė senaties termino diena yra laikytina 2019 m. balandžio 10 d. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2019 m. birželio 7 d., t. y. 58 kalendorinėmis dienomis pradelsęs nustatytą senaties terminą. Antrasis ieškovo 2019 m. vasario 18 d. pranešimas Nr. 41D-95 nenustatė atsakovei jokių naujų reikalavimų, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas yra suėjęs visiems ieškovo reikalavimams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovui Bendrajam pagalbos centrui iš atsakovės UAB „Veikmės statyba“ 252,06 Eur nuostolių dėl užliejimo, 8591,74 Eur nuostolių dėl vamzdynų keitimo, 4381,18 Eur nuostolių dėl avarinių darbų, 1516,73 Eur ekspertizės išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti iš atsakovės UAB „Veikmės statyba“ 298 Eur žyminio mokesčio valstybei; grąžinti ieškovui Bendrajam pagalbos centrui 385 Eur permoką už ekspertizę; grąžinti atsakovei UAB „Veikmės statyba“ 20 ct permoką už eksperto iškvietimą.

24. Teismas nurodė, kad ieškinys teisme pareikštas, ieškinio senaties terminą praleidus daugiau nei du mėnesius. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nurodė, kad ieškinio senaties terminas praleistas nedaug, teismas vertino, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas sprendė, kad ieškovas turėjo būti aktyvus, ieškodamas teisinės pagalbos, tačiau sutiko, kad ieškinio senaties termino praleidimui didelę reikšmę turėjo pasyvus atsakovės elgesys. Teismas nurodė, kad atsakovė nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos šalims bendradarbiauti ir operatyviai spręsti problemas, todėl laikė, kad yra pagrindas ieškinio senaties terminui atnaujinti.

25. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys laikytini pakankamais ieškovo nuostoliams pagrįsti; duomenų, kad sąskaitos neapmokėtos, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių konkrečių argumentų dėl neteisingo nuostolių paskaičiavimo, atliekant darbus po vamzdžių prakiurimo. Teismas darė išvadą, kad ieškovo apskaičiuoti nuostoliai, likviduojant avarijas bei taisant vamzdžių prakiurimo vietas, yra jo patirta žala.

26. Teismas nurodė, jog kitą žalos dalį ieškovas grindžia poreikiu pakeisti visus magistralinius karšto vandens plieninius cinkuotus vamzdynus; suma, kiek tai kainuotų, pateikiama ekspertizės akte. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į defektų kiekį, į tai, kad nėra duomenų, jog vamzdžiai buvo gauti iš skirtingų tiekėjų, į eksperto paaiškinimus ir ekspertizės išvadą, nėra pagrindo abejoti, kad turi būti pakeistas visas vamzdynas. Jo pakeitimą ekspertas įvertino 8591,74 Eur suma, todėl šią sumą teismas laikė ieškovo nuostolių dalimi dėl vamzdžių keitimo.

27. Teismas nurodė, kad dar viena žalos dalimi ieškovas laiko pastato dalies sugadinimą, įvykus užliejimams (remiantis eksperto išvadomis, remonto kaina 504,12 Eur). Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pripažino, kad tualetuose, dušinėse remontas nebuvo darytas nuo pastato perdavimo, o ekspertas nurodė, kad nusidėvėjimas remonto kainą mažintų 50 proc., dėl užliejimo pastatui padarytas nuostolis vertintinas 252,06 Eur.

28. Teismas pažymėjo, jog nors atsakovė pateikė į bylą specialisto išvadą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis neturėjo vertinimui atlikti reikalingos medžiagos ir neatliko savarankiškos ekspertinės objekto analizės, ši išvada nelaikytina atsakančia į ekspertizei pateiktus klausimus, o joje pateikti vertinimai nepaneigia ekspertizės akto įrodomosios reikšmės. Teismas nurodė, kad į išvadoje pateiktas pastabas tebuvo atsižvelgta, apklausiant ekspertą ir aiškinantis ekspertizės aktą.

29. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė sumontavo tinkamos kokybės vamzdžius; priešingai, ekspertizės akto išvados rodo, kad vamzdžiai buvo nekokybiški ir juos eksploatuojant ieškovui atsirado nuostolių. Teismas pažymėjo, kad už tinkamą vamzdžių parinkimą ir sumontavimą buvo atsakinga atsakovė, būtent jos veiksmai, panaudojus nekokybiškus vamzdžius, laikytini neteisėtais, taigi ir kaltais veiksmais, kurie sukėlė ieškovui žalą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo nuostolius sukėlė būtent netinkamos kokybės vamzdžių sumontavimas, teismas sprendė, kad nustatytas ir priežastinis ryšys, kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga.

30. Teismas nurodė, kad vamzdynų apžiūrai yra reikalingi papildomi darbai, todėl vamzdžiai laikytini paslėptais trūkumais, kuriems taikomas 10 metų garantinis terminas. Teismas pažymėjo, jog pradėjus terminą skaičiuoti nuo 2011 m. gruodžio 23 d., jis baigiasi 2021 m. gruodžio 23 d.; vamzdynai prakiuro jau 2017 m. ir avarijos tebesitęsia, galiojant garantiniam terminui, t. y. terminui, kurio metu už tinkamą vamzdyno kokybę atsakinga rangovė (atsakovė).

31. Teismas nurodė, jog techninės priežiūros žurnalas patvirtina, kad pirmasis gedimas vamzdyne fiksuotas dar 2017 m. gegužės 9 d., tačiau pirmoji ieškovo pretenzija atsakovei parašyta tik 2018 m. balandžio 10 d., nors iki to laiko įvyko daugiau nei 10 gedimų. Teismas sutiko su atsakove, kad vienuolikos mėnesių terminas nelaikytinas protingu. Teismas nurodė, kad neturėdama duomenų apie vykstančias avarijas, atsakovė negalėjo imtis veiksmų užkirsti kelią jų pasikartojimui. Teismas sprendė, kad dėl paties ieškovo pasyvumo ir atsakovės neinformavimo apie vamzdynų gedimą per protingą terminą, jam neturi būti priteisti nuostoliai už avarijų likvidavimą iki 2018 m. vasario 15 d. (1844,11 Eur).

32. Teismas pažymėjo, kad po 2018 m. balandžio 10 d. pretenzijos gavimo atsakovė neatliko jokių aktyvių veiksmų nei gedimų priežastims nustatyti, nei žalai pašalinti, pretenzijų dėl vėlavimo pranešti apie gedimus nekėlė ir savo pareigos atsakyti už gedimus, remdamasi terminu, neginčijo. Teismas nurodė, kad vamzdynų trūkimas buvo skubiai likviduotina situacija (avarija), kurios sprendimui Sutartyje numatytas 14 dienų terminas negali būti taikomas, o atlikti darbai nebuvo vamzdyno remontas iš esmės. Atsižvelgdamas į tai, teismas nevertino ieškovo patirtų išlaidų kaip vamzdyno remonto, o laikė tai būtinomis išlaidomis, likviduojant avariją ir užtikrinant tolesnį vandens tekėjimą.

33. Teismas sprendė, jog ieškovo patirtiems nuostoliams viršijant netesybų (baudos) sumą, ieškovo reikalavimas dėl baudos priteisimo yra atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

34. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) UAB „Veikmės statyba“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti ieškinio reikalavimų visa apimtimi; priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

34.1. Teismas nenustatė atsakovės neteisėtų ar nepagrįstų veiksmų, susijusių tiek su ginčo vamzdyno įrengimu, tiek ir su garantinių įsipareigojimų vykdymu. Statybos užbaigimo aktas patvirtina, kad pastatas, taip pat ir ginčo vamzdžiai, yra įrengti tinkamai ir atitinka projektinius sprendinius. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012 m. sausio 9 d. pažymoje Nr. 3.9.82(1.10.-4) pažymėta, kad atsakovė tinkamai įvykdė Sutartį, t. y. įrengė kokybiškus ir Sutarties sąlygas atitinkančius vamzdžius, taip pat atliko jų aptarnavimą. Taigi, tiek 2011 m. gruodžio 23 d. išduotas statinio statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-2775, tiek ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012 m. sausio 9 d. pažyma Nr. 3.9.82(1.10.-4) patvirtina, kad atsakovė Sutarties nepažeidė, tokios pozicijos laikėsi ir Sutarties šalis – užsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba. Bylos medžiagoje yra pateikti statybos darbų žurnalai, paslėptų darbų atidengimo aktai ir bandymų ataskaitos, kurie patvirtina, jog užsakovas tikrino perduotus darbus (taip pat ir paslėptus) dar jų atlikimo metu, o darbų užbaigimo akte jis taip pat nenurodė jokių pretenzijų.

34.2. Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų pažeidusi Sutartį, darbus vykdžiusi ne pagal užsakovo pateiktą projektą ar kitus privalomus dokumentus. Teismas neatsižvelgė ir į kitas svarbias aplinkybes: Sutarties vykdymo metu techninė priežiūra neturėjo pastabų atsakovės pateiktiems gaminiams (ginčo vamzdžiams); byloje esantys statybos darbų žurnalai patvirtina, kad tiek užsakovas, tiek ir techninė priežiūra turėjo galimybę įvertinti ir įvertino pateikiamus statybos produktus. Darbų atlikimas ir jų perdavimas turėjo būti kontroliuojami ieškovo atstovo, kuriuo, pagal 2011–2012 m. galiojusias teisės aktų nuostatas, turėjo būti atitinkamas techninis prižiūrėtojas. Techninio projekto kopijoje, kurią į bylą pateikė ieškovas, yra nurodytas techninis prižiūrėtojas A. Š., kurio užduotis buvo kontroliuoti atsakovės atliekamų darbų kokybę ir naudojamų medžiagų atitiktį techniniam projektui, kitiems reikalavimams. Techninis prižiūrėtojas nepateikė jokių pretenzijų dėl ginčo vamzdžių, t. y. nenurodė, kad jie neatitiktų techninio projekto, ar kad šių vamzdžių kokybė būtų netinkama. Į bylą yra pateikti statybos darbų žurnalai, paslėptų darbų atidengimo aktai ir bandymų ataskaitos, kuriose yra pažymėta, kad ginčo vamzdžiai buvo pristatyti, o ieškovo atstovas šiuos vamzdžius ir jų įrengimą tikrino ir kontroliavo, tačiau nereiškė jokių pretenzijų ir su ginčo vamzdžių įrengimu sutiko.

34.3. Teismas netinkamai tyrė ir vertino į bylą pateiktus įrodymus, nuspręsdamas, kad atsakovė yra pažeidusi Sutartį. Savo išvadą teismas padarė, vadovaudamasis vienintele aplinkybe – ginčo vamzdžių avarija. Teismas visiškai netyrė ir nevertino nei išduoto statybos užbaigimo akto, nei statybos darbų žurnalų, nei techninio ir darbo projektų, nei ieškovo atstovo techninio prižiūrėtojo funkcijų atlikimo. Teismas nevertino šių svarbių aplinkybių: ginčo vamzdžiai buvo įrengti pagal ieškovo pateiktus projekto sprendinius, jų įgyvendinimui neprieštaravo užsakovas; ieškovas delsė šalinti avarijų priežastis, apie tai informuoti atsakovę ir tuo padidino atsiradusios žalos mastą. Ieškovas nurodė įrengti būtent tokius ginčo vamzdžius, kurie buvo įrengti. Ginčo statybos darbai buvo vykdomi, vadovaujantis perkančiosios organizacijos parengtu techniniu projektu, kuriame būtent ir buvo nurodyti montuotini vamzdžiai ir jų instaliavimas. Atsakovė, nenukrypdama nuo techninio projekto reikalavimų, vamzdžius sumontavo. Šią aplinkybę patvirtina statinio statybos užbaigimo aktas, kuriame nurodyta, kad pastatas atitinka statinio projekto sprendinius. Nei statybos užbaigimo aktas, nei kiti dokumentai, esantys byloje, neleidžia daryti išvadų, kad ginčo vamzdžiai neatitiko ieškovo pateikto techninio projekto sprendinių. Byloje liko neatsakytas svarbus klausimas, ar ieškovo pateiktame techniniame projekte nustatyti sprendiniai dėl ginčo vamzdžių atitiko paties ieškovo lūkesčius, kitaip tariant, ar pačiame techniniame projekte nebuvo padaryta klaida, dėl kurios ir buvo sumontuoti ginčo vamzdžiai, dėl kurių ir įvyko daugiau kaip dvidešimt avarijų nuo 2017 m. balandžio mėn.

34.4. Iš atsakovės negali būti reikalaujama prisiimti atsakomybę už projektinį sprendinį, kurį nurodė taikyti užsakovas (perkančioji organizacija). Atsakovė negalėjo būti atsakinga už tai, kad laikėsi Sutarties ir jos priedų, taip pat ir techninio projekto reikalavimų, ir darbus atliko naudodama būtent tokias medžiagas, įrenginius ir technologiją, kuri buvo suderinta su užsakovu. Teismas nesigilino į šias aplinkybes, todėl nenurodė motyvų dėl ieškovo veiksmų, pačiam parenkant techninio projekto sprendinius, įskaitant ir konkrečių ginčo vamzdžių parinkimą, kuriuos atsakovė privalėjo įgyvendinti.

34.5. Ieškovo nepagrįstas delsimas padidino jo patiriamos žalos mastą. Nuo 2017 m. balandžio mėn. (kada įvyko pirmoji avarija) iki 2019 m. vasario 18 d. rašto pateikimo praėjo beveik dveji metai, per kuriuos ieškovas nešalino avarijų priežasčių, o tik jų pasekmes. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią žalos atsiradimui ateityje, kas padidino jos mastą. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino, ar ieškovas, įvykus avarijoms, elgėsi apdairiai ir dėjo visas pastangas išvengti bet kokių neigiamų padarinių ateityje. Nors ir turėdamas pareigą įvertinti ieškovo veiksmų sąsajas su atsiradusios žalos dydžiu, teismas apsiribojo neteisinga išvada, esą yra nepriteistina suma už nuostolius, atsiradusius iki 2018 m. balandžio 10 d. Tokia teismo pozicija negali būti pagrįsta, kadangi ir po 2018 m. balandžio 10 d. rašto pateikimo ieškovas nevykdė avarijų likvidavimo darbų, atliko tik padarinių likvidavimo darbus. Toks ieškovo pasirinktas problemos sprendimo variantas, kuriuo nebuvo nustatomos konkrečios vamzdžių gedimo priežastys, „vedė“ prie nuolatinio ieškovo turto gadinimo. Pranešimas apie defektus privalėjo būti pateikiamas atsakovei per protingą laiką, ieškovas privalėjo tinkamai ir laiku informuoti atsakovę apie bet kokius statybos trūkumus ir neatitikimus. Nors buvo nuspręsta priteisti iš atsakovės visus esą ieškovo patirtus nuostolius dėl ginčo vamzdyno pakeitimo (keičiant visus 213 m atsakovės sumontuotus vamzdynus už 8591,74 Eur), tačiau teismas neįvertino ir nenagrinėjo, kiek papildomų nuostolių ieškovas būtų išvengęs, jeigu būtų elgęsis, kaip protingas turto valdytojas. Ieškovas to nedarė net dvejus metus, kilo beveik 20 avarijų, dėl kurių atsiradusi žala priklauso išimtinai nuo ieškovo valios. Per dviejų metų laikotarpį ieškovas ginčo vamzdyno nekeitė ir byloje nepateikė jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima manyti, kad ieškovas ginčo vamzdyną apskritai numato keisti. Toks neefektyvus ieškovo elgesys, kada yra šalinamos ne ginčo vamzdyno avarijų priežastys, o pasekmės, yra viena esminių sąlygų, dėl kurių ir atsirado papildoma žala, skaičiuotina nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki šios bylos iškėlimo teisme dienos. Neištyrus ieškovo veiksmų, o tiksliau neveikimo, ši byla neišsprendžia vieno esminių klausimų – ar ieškovo patirta žala nedidės, kaip bus užkirstas kelias vėlesniam žalos atsiradimui. Teismas visiškai nesigilino į šias aplinkybes ir neišsprendė ieškovo atsakomybės dėl atsiradusios žalos klausimo, laikytina, kad teismas neatskleidė bylos esmės.

34.6. Į bylą pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nėra pakankamai duomenų apie paslaugų tiekėjo atliktus darbus, jų įkainojimą, kiekį ir kt. Ieškovas nėra pateikęs nė vieno šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančio įrodymo. Teismas netinkamai tyrė į bylą pateiktus įrodymus, padarydamas išvadą, kad pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra laikytinos pakankamu įrodymu, patvirtinančiu ieškovo patirtą žalą. Teismas pažeidė pareigą visapusiškai ištirti pateiktus įrodymus, sprendime nuspręsdamas, jog pateiktos PVM sąskaitos faktūros gali būti laikomos pakankamu įrodymu ieškovo tariamai patirtai žalai konstatuoti.

34.7. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nusprendė priteisti ieškovui tariamų nuostolių (8 591,74 Eur) sumą, kurios ieškovas realiai nepatyrė. Žalą sudaro realiai patirti nuostoliai, todėl teismas sprendimu nepagrįstai nusprendė ieškovui priteisti nuostolių sumą, kurios pastarasis realiai nepatyrė, sudarė galimybes ieškovui pasipelnyti atsakovės sąskaita. Iš pateiktų ekspertizės akto nuotraukų ir eksperto paaiškinimų matyti, kad jis teištyrė iki 5 proc. viso ginčo vamzdyno, todėl į atsakovės klausimą, kodėl ekspertizės akte nurodytas poreikis keisti visą 213 m ilgio vamzdyną, ekspertas aiškiai atsakyti negalėjo. Ekspertas nurodė, kad poreikis keisti visą 213 m ilgio vamzdyną yra labiau prezumpcija. Teismo ekspertas, nagrinėdamas vamzdžių keitimo poreikį, visiškai nemotyvavo, dėl ko toks poreikis nustatytas visam 213 m ilgio vamzdynui. Laikytina, jog buvo neatsakyta į vieną iš esminių šios bylos klausimų – kokia šių vamzdyno defektų ištaisymo kaina, nes nebuvo visiškai atsakyta, kodėl yra skaičiuojama viso vamzdyno pakeitimo kaina, o ne tų dalių, kurias tyrė teismo ekspertas. Ekspertizės akto išvadoje nėra nurodyta, ar visame 213 m vamzdyne yra vienodo diametro vamzdžiai, nepateiktas aiškus jų apskaičiavimas, nurodytos atitinkamos vamzdyno pakeitimo sąmatos nėra detalizuotos privalomais medžiagų ir darbų žiniaraščiais, todėl nėra galimybės išsamiau pasisakyti apie ekspertizės akte nurodytos 8591,74 Eur sumos pagrįstumą. Darytina išvada, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui nuostolių sumą, kurios ieškovas realiai nepatyrė. Teismas išsamiai vertino tik teismo eksperto ekspertizės akte išdėstytus teiginius, neįvertinęs akto abstraktumo, eksperto teiginius patvirtino kaip visiškai įrodytus.

34.8. Nėra pagrindo sutikti su išvada, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovui sukeltą žalą. Nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas nustatė, kad atsakovė panaudojo nekokybiškus vamzdžius. Klausimas, ar vamzdžiai atitiko pateikto techninio projekto sprendinius, nebuvo nagrinėtas, todėl, pateikus vamzdžius, kurie atitiko techninio projekto sprendinius, kitokios išvados padarymui turėjo būti atliktas atitinkamas tyrimas. Tiek teismo ekspertas, teik ir teismas preziumavo, kad atsakovės pateikti vamzdžiai yra neatitinkantys techninio projekto, kas sudaro pagrindą manyti, jog atsakovė pažeidė Sutartį.

34.9. Byloje atlikta teismo ekspertizė yra neišsami. Teismas turėjo pagrindą arba paskirti papildomą ekspertizę, arba vertinti atliktos ekspertizės išvadas kritiškai. Ekspertas iš esmės nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių: kad ginčo vamzdžiai neatitinka ieškovo pateikto techninio projekto sprendinių; ginčo vamzdžių tyrimas nėra atliktas; kvalifikuotai nenustatytos avarijų priežastys. Atsakovė akcentavo, kad yra ypatingai svarbu nustatyti, ar sumontuoti ginčo vamzdžiai atitinka į bylą pateikto darbo projekto sprendinius. Teismo ekspertas visiškai nevertino, ar projektuotojo parinkti karšto vandens sistemos įrengimui skirti vamzdžiai yra tinkami, t. y. teismo ekspertas nenustatinėjo, ar pats ieškovo sprendinys buvo parinktas tinkamai. Ekspertas nei išvadose, nei kitur akte nepateikė sumontuotų vamzdžių vertinimo, nors tai buvo vienas klausimų, pateiktų teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartyje skirti teismo ekspertizę. Ekspertas nevertino sumontuotų vamzdžių atitikties techninio projekto ir darbo projekto nuostatoms, plačiau nenagrinėjo ginčo vamzdžių prarūdijimo priežasčių, ekspertas negalėjo nurodyti, kokios aplinkybės konkrečiai lėmė, kad pagal techninį projektą parinkti ir sumontuoti vamzdžiai sutrūko ir tuo sukėlė atitinkamas avarijas. Laikytina, kad teismas a priori vadovavosi ekspertizės išvadoje neištirta prielaida, esą ginčo vamzdžiai yra netinkami. Teismo ekspertizės akte taip pat nebuvo atsakyta į dar vieną klausimą – kokių aplinkybių (sąlygų) buvimas lėmė ginčo vamzdžių sutrūkimus ir avarijas, nors šis klausimas teismo nutartyje skirti teismo ekspertizę buvo suformuluotas pirmuoju.

35. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Bendrasis pagalbos centras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 dienos sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

35.1. Atsakovė pripažino, kad nevykdė pareigos, nustatytos CK 6.650 straipsnyje. Atsakovė, gavusi ieškovo pretenziją, kreipėsi į subrangovą, tačiau liko atsakinga ieškovui ir privalėjo toliau tinkamai ir laiku vykdyti įstatymais nustatytas pareigas. Atsakovė nevykdė generaliniam rangovui numatytos pareigos ir nereikalavo ataskaitos iš subrangovo; priimdama ieškovo pretenziją ir persiųsdama ją subrangovui, pripažino esamus paslėptų darbų trūkumus, tačiau sąmoningai delsė imtis priemonių paslėptų statybos darbų trūkumams šalinti. Atsakovė privalėjo juos pradėti šalinti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 10 d. pretenzijos raštu pateikimo dienos. Atsakovė, būdama savo srities profesionalė, gavusi 2018 m. balandžio 10 d. raštišką pranešimą, turėjo įsivertinti galimas rizikas ir nedelsiant imtis tinkamų veiksmų.

35.2. Ieškovas nėra įstaiga, kurios veiklos sritis būtų statybos, todėl būdama sąžininga šalis, negalėjo tikėtis iš atsakovė priešingo teisei neveikimo ir tikėjosi į savo raštus dėl paslėptų statybos darbų trūkumų gauti profesionalios statybos bendrovės darbuotojų pagalbą. Ieškovas neįtarė paslėptų darbų trūkumų, kol jie netapo sistemingi ir 2018 m. balandžio 10 d. raštu informavo atsakovę dėl paslėptų darbų trūkumų. Po atsakovės 2018 m. balandžio 20 d. atsakymo Nr. 10-264 į objektą buvo atvykę kitos įmonės atstovai, kurie apžiūrėjo išpjautus vamzdžius, jų montavimo vietas ir žodžiu patvirtino, kad vamzdžiai yra netinkami, reikėtų juos pakeisti. Ieškovui susidarė įspūdis, kad vyksta tam tikras bendradarbiavimas, kuris teikė vilčių, kad atsakovė imsis priemonių ir ištaisys išryškėjusius paslėptus trūkumus. Supratęs, kad viskas vyksta tik žodžiu, o realiai jokie darbai dėl paslėptų defektų ištaisymo nevyks, ieškovas pakartotinai 2019 m. vasario 18 d. raštu kreipėsi į atsakovę, tačiau ji nereagavo, per 14 dienų trūkumų šalinti nepradėjo, atsakymą į raštą pateikė praėjus 40 dienų, t. y. sąmoningai delsė, iki jos skaičiavimu sueis 1 metų terminas ir ieškovas praleis terminą kreiptis į teismą. Toks atsakovės atsakymas, praėjus beveik metams nuo ieškovo pirmo raštiško kreipimosi, įrodo, kad atsakovė yra nesąžininga, pati nevykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Sutartyje įtvirtintos pareigos šalims bendradarbiauti ir operatyviai spręsti problemas.

35.3. Atsakovės nuomone, įvykdžius statybos darbus ir pridavus statinį naudoti, baigėsi visos jos, kaip generalinės rangovės, pareigos. Tai patvirtina, kad atsakovė vengia sutarties garantinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė skunde įvardijo statybos techninius dokumentus, nurodydama, kad sumontuoti vamzdynai statybos užbaigimo procedūrų metu buvo tinkami naudoti, todėl neprisiima atsakomybės dėl vėliau surūdijusių vamzdynų. Tokie argumentai neturi nei loginio paaiškinimo, nei teisinio pagrindimo ir yra atmestini.

35.4. Atsakovė 2011 m. gruodžio 23 d. statinio statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-2775 traktuoja kaip aplinkybę, šalinančią jos atsakomybę dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo. Statybos užbaigimo komisija, atlikdama savo veiklą, iš esmės vizualiai sutikrina, ar pastatas pastatytas pagal projektą, t. y. ar atitinka brėžinius, ar pateikti statybos žurnalai, ar yra reikalaujami įrašai ir darbų vykdymo aktai, statybos produktų atitikties dokumentai. Komisija per 1–2 dienas fiziškai nėra pajėgi sutikrinti visos statybos dokumentacijos, patikrinti paslėptų darbų, sutikrinti panaudotų statybos medžiagų ar produktų atitikties su pateiktomis deklaracijomis. Komisija ir užsakovas nėra atsakingi už statybos darbų metu realiai panaudotas statybines medžiagas, produktus ir jų kokybę. Iš esmės ši komisija patvirtina statybos užbaigimo faktą, o ne absoliutų ir neginčijamą kokybiškų statybos medžiagų ar produktų panaudojimą bei jų atitikimą techniniams ar darbo projektų sprendiniams. Ginčo vamzdžių kokybę komisija galėjo įvertinti tik vizualiai apžiūrėjusi ir pagal atsakovės pateiktus statybos produktų atitikties dokumentus, kuriais netikėti nebuvo jokio pagrindo. Vamzdžių kokybė išaiškėjo ne statybos ar darbų perdavimo metu, o gerokai vėliau, be to nustatyta, kad vamzdžiai prarūdijo iš vidaus, tas parodo, kad vizualiai įvertinti vamzdžių defektus nebuvo galimybės. Tas pats pasakytina ir apie atsakovės nurodytą užsakovo pažymą Nr. 3.9.82(1.10.-4), išduotą 2012 m. sausio 9 d. Pažyma tereiškia, kad užsakovas neturėjo pretenzijų pačiam Sutarties nuostatų vykdymui tik iki statinio statybos pabaigos, ši pažyma nereiškia absoliutaus neginčijamo statybos darbų vykdymo ir negarantuoja visų statyboje panaudotų medžiagų kokybės, o yra įprasta rekomendacija, kuri nereiškia, kad tuometinis užsakovas prisiima visą atsakomybę už pastato kokybę.

35.5. Atsakovė kaip įmanydama siekia suklaidinti teismą ir nukreipti savo atsakomybę kitiems statybos proceso dalyviams. Nėra diskusijų, kad techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę. Byloje yra duomenų, kad techniniam prižiūrėtojui buvo pateiktos vamzdžių atitiktį patvirtinančios deklaracijos, tačiau akcentuotina, kad vamzdžių kokybė paaiškėjo tik prasidėjus gedimams, t. y. po 5–7 metų nuo atliktų statybos darbų. Todėl techninis prižiūrėtojas, netgi vizualiai apžiūrėjęs vamzdžius ir atliktus statybos darbus, negalėjo prognozuoti, per kiek laiko jie prarūdys kiaurai. Šiuo atveju rangovė, atlikusi darbus iš savo medžiagų, atsako už blogą jų kokybę. Pagal CK 6.686 straipsnio 2 dalį – šalis, kuri privalo aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų ar įrengimų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neskundė teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties dėl atmesto jos prašymo techninį prižiūrėtoją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu.

35.6. Atsakovė siekia suklaidinti teismą, nukreipdama dėmesį į esą tinkamą Sutarties vykdymą ir tinkamai atliktas statybos užbaigimo procedūras. Statinio statybos užbaigimo aktas konstatuoja (užfiksuoja) statybos darbų užbaigimą, tačiau tvarkingas statybos darbų užbaigimo dokumentų įforminimas neatleidžia rangovo nuo garantinių darbų vykdymo prievolės. Sisteminis karšto vandens vamzdžių prarūdijimas, atitarnavus tam tikrą laiką (šiuo atveju vos 5–7 metus) priskirtinas paslėptiems statybos darbų trūkumams, kuriems taikoma 10 metų garantija. Todėl nei atsakovės nurodytas statybos užbaigimo aktas, nei statybos darbų žurnalai, nei techninio projekto sprendiniai nepanaikina atsakomybės ir prievolės garantiniams darbams. Tokiais teiginiais atsakovė siekia pateisinti savo vengimą bendradarbiauti, savo sąmoningą neveiklumą, o savo atsakomybę už statybos metu atsakovės (ar jos subrangovo) nupirktas ir panaudotas nekokybiškas statybos medžiagas (vamzdžius) perkelti ant kitų statybos proceso dalyvių arba paties užsakovo.

35.7. Ieškovas Sutarties su atsakove nesudarė, nebuvo užsakovu ir nevykdė užsakovo funkcijų. Tad kokius apeliaciniame skunde nurodytus ieškovo veiksmus teismas turėjo pareigą tirti, lieka neaišku. Atsakovė priešieškinio su reikalavimu ištirti ieškovo konkrečius veiksmus teismui nepateikė, teismo metu šios aplinkybės neįrodinėjo, neteikė jokių įrodymų ir neprašė jų išreikalauti, nes įmonės veiklos tyrimas yra atskiros kategorijos ieškininė teisena ir ieškinį pareikšti gali tik CK 2.125 straipsnyje išvadinti subjektai. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas yra abstraktus, nes ieškovas, tapęs statinio naudotoju, atliko daug įvairių veiksmų; teisminio nagrinėjimo metu atsakovė turėjo visas galimybes užduoti klausimus apie ieškovo veiklą, kuri yra reglamentuota Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymu ir skelbiama viešai.

35.8. Atsakovė nurodė, kad teismas turėjo detaliai išnagrinėti ieškovo veiksmus, pačiam parenkant techninio projekto sprendinius, įskaitant ir konkrečių ginčo vamzdžių parinkimą, kuriuos atsakovė privalėjo įgyvendinti, tačiau nenurodė, kokia konkrečiai klaida galėjo būti padaryta. Atsakovė klaidų techniniame projekte nerado, nes radusi, turėjo pareigą apie ją informuoti užsakovą, tad tokie teiginiai vertintini kaip bandymas savo atsakomybę permesti kitiems statybos proceso dalyviams. Fakto, kad vamzdžius montavo juos pirkusi atsakovė, niekas neginčija. Darbus atsakovė atliko iš savo medžiagos, kaip numatyta Sutartyje ir atitinkamai CK 6.686 straipsnio 2 dalyje. Tiek už darbų kokybę (CK 6.663 straipsnio 1 dalis), tiek už pateiktų medžiagų kokybę (CK 6.647 straipsnio 2 dalis, 6.665 straipsnio 5 dalis, 6.686 straipsnio 2 dalis) atsako rangovas. Atitinkamai rangovas atsako ir už viso rangos darbų rezultato kokybę, nes visais atvejais rangovo naudojamos medžiagos ir įrenginiai turi atitikti kokybės reikalavimus. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Pagal Sutartį atsakovė buvo atsakinga už statybos metu panaudotų medžiagų kokybę ir tai, kad statybos objektas per visą garantinį laikotarpį atitiks normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius. Atsakovė pagal Sutarties 22.2. punktą įsipareigojo parengti darbo projektą, projekte turėjo numatyti tiek techninio projekto sprendinių praktinį įgyvendinimą, tiek medžiagų žiniaraščiuose numatyti statybos medžiagų bei produktų specifikacijas ir kiekius. Tai reiškia, kad atsakovė darbo projekto medžiagų žiniaraščiuose turėjo pati numatyti kokybės reikalavimus įrengiamam magistraliniam vandentiekiui, pagrįstus atitinkamais sertifikatais, taip, kad visą garantinį laikotarpį būtų užtikrintas tinkamas pastato naudojimas, įskaitant ir ginčo objektą (magistralinį vamzdyną). 5–7 metai magistralinio vandentiekio vamzdyno tarnavimo laikas nėra normalus, vamzdžių įrengimo darbai priskiriami paslėptiems darbams, nes jų patikrinti, nesugriaunant ir nenuardant konstrukcijų, negalima, jų garantinis terminas negali būti tik 5 metai, nes Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nukreipia į ekonomiškai pagrįstą pastato naudojimo trukmę. Jei vamzdžiai būtų atitikę jiems, kaip gaminiams, keliamus reikalavimus, nebūtų taip greitai surūdiję.

35.9. Pačios atsakovės neveikimas (ir netinkamos kokybės vamzdžių sumontavimas statybos metu) sudarė visas sąlygas žalai atsirasti. Niekas netrukdė atsakovei, gavus ieškovo 2018 m. balandžio 10 d. raštą, kaip numatyta Sutartyje, per 14 dienų imtis priemonių ir atitinkamu sprendimu nustatyti avarijų pobūdį, apimtis, priežastis ir jas šalinti. Tai ir konstatavo teismas sprendime, nurodydamas, kad atsakovė neatliko jokių aktyvių veiksmų nei gedimų priežastims nustatyti, nei žalai pašalinti. Atsakovė, pateikdama beveik metus užvilkintą atsakymą, nurodė, kad negali nustatyti priežasčių, nes į vietą atvykti neketina, esą tai ieškovo reikalas, tačiau vamzdynų trūkimo priežastis pripažino, nes sutiko savo sąskaita pašalinti pasekmes – durų sugadinimo nuostolius. Atsakovės teiginys, kad ieškovas nešalino priežasčių, o tik jų pasekmes, prieštarauja CK 6.256 straipsnyje įtvirtintiems sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindams. Atsakovė apie gedimus buvo tinkamai informuota ir yra savo srities profesionalė. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Ieškovas negalėjo savavališkai atlikti karšto vandens vamzdyno keitimo darbų, nes galiojo statytojo garantija (paslėptų statybos darbų trūkumų šalinimas). Jeigu ieškovas ir būtų pradėjęs pats keisti karšto vandens vamzdyną, šiuo metu nebeturėtų įrodymų apie avarijų faktą, jų kilimo vietas, priežastis ir sistemiškumą, kiltų klausimas, ar viskas buvo tinkamai padaryta, kodėl pasirinkti vienokie ar kitokie sprendiniai, ar pagrįstos išlaidos (remonto darbų kaina).

35.10. Atsakovė skundžia ir faktą, kad teismas ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras vertino pakankamu įrodymu patirtai žalai pagrįsti. Atsakovės vertinimu, tai yra nepakankamas įrodymas šalių tarpusavio atsiskaitymui, nors per visą teisminį bylos nagrinėjimo laiką tokių prašymų neteikė, kadangi visą laiką neigė ieškinį ir savo atsakomybę, tačiau vamzdynų avarijų fakto bei tai, kad avarijos buvo likviduojamos, niekada neneigė. Atsakovės teiginiai, kad PVM sąskaita faktūra nėra pakankamas pagrindas žalai priteisti, atmestini, nes toks pareiškimas yra tik atsakovės atsakomybės už padarytą žalą vengimas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovė nenurodė, kokia forma turėjo būti pateikta informacija apie sąskaitų apmokėjimą. Visos ieškinyje nurodytos ir teismui pateiktos sąskaitos yra apmokėtos, šis faktas yra patvirtintas ieškinį pasirašiusio ieškovo įstaigos vadovo parašu, todėl papildomas įrodinėjimas nereikalingas. Be to, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnis numato pareigą viešajam subjektui mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus atlikti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai gauta sąskaita faktūra arba lygiavertis dokumentas.

35.11. Atsakovei kelia abejones, kodėl teismo eksperto išvadoje nurodyta, kad reikia keisti absoliučiai visą 213 m ilgio vamzdyną, tačiau įrodymų, paskaičiavimų, paneigiančių eksperto išvadą, atsakovė nepateikė, todėl šios jos abejonės atmestinos. Atsakovė nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui nuostolių sumą, kurios ieškovas realiai nepatyrė, ir tai vertino kaip galimą pasipelnymą atsakovės sąskaita. Ieškovui priteistos lėšos yra tikslinės – trūkumams pašalinti, o ne kaip teigia atsakovė – nepagrįstas praturtėjimas. Defektų kiekis rodo, kad keisti reikia visą vamzdyną. Nėra duomenų, kad vamzdžiai gauti iš skirtingų tiekėjų, todėl nėra pagrindo manyti, kad dalis jų kitokie ir jų keisti nereikia. Vamzdžių kiekiai paimti iš darbo projekto, kurį rengė ir kuriuo vadovavosi pati atsakovė. Atsakovė galėjo pateikti keistinų vamzdynų kiekio ir kainos santykio paskaičiavimus arba pateikti dokumentus teismo ekspertui ir suformuluoti atitinkamus klausimus, tačiau užėmė visko neigimo poziciją. Atsakovė ir teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad ji neturi vamzdynų įsigijimo dokumentų, esą visus perdavė užsakovui, tačiau tai prieštarauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, PVM įstatymo nuostatoms, nes pagal Sutartį vamzdžius pirko, gavo atitikties deklaracijas ir sąskaitas apmokėjo atsakovė, o tai reiškia, kad ūkinės operacijos yra apskaitytos atsakovės buhalterinėje apskaitoje, dokumentai turi būti saugomi pas atsakovę, nes šių dokumentų pagrindu sudaroma finansinė atskaitomybė, kuri kasmet teikiama VĮ Registrų centras.

35.12. Atsakovė nurodė, kad byloje atlikta teismo ekspertizė yra neišsami ir teismas turėjo pagrindą arba paskirti papildomą ekspertizę, arba vertinti teismo eksperto atliktos ekspertizės išvadas kritiškai. Atsakovė taip pat galėjo teikti prašymą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės, tačiau apsiribojo teismo eksperto kvietimu į teismo posėdį, po kurio apklausos nereiškė prašymų skirti kitą ekspertizę, todėl tokie atsakovės argumentai atmestini. Atsakovė skunde jokių faktais paremtų teiginių dėl netinkamai atliktos ekspertizės nepateikė, todėl manytina, kad visus atsakovės teiginius dėl netinkamai atliktos ekspertizės galima atmesti kaip nepagrįstus, neargumentuotus ir neatitinkančius tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

37. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (užsakovė) ir UAB „Veikmės statyba“ (rangovė) sudarė Bendrojo pagalbos centro regioninio padalinio Vilniuje ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos pastato A. mikrorajone statybos dabų rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti Bendrojo pagalbos centro regioninio padalinio Vilniuje ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos pastato A. mikrorajone statybos darbus (atsakovė darbų vykdymui pasitelkė rangovę UAB „Garantas“ (dabar – BUAB „Bugasta“).

38. Sutarties 16.1. punkte nustatyta, jog rangovė garantuoja, kad darbų priėmimo metu jos darbai ir darbų kokybė atitiks Sutartyje nustatytas sąlygas, normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų ar sumažintų darbų vertę bei pablogintų atliktų darbų kokybę. Sutarties 16.2. punkte numatyta, kad rangovė per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitiks normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Sutarties 16.3. punkte susitarta, kad statinio garantinis laikas (kurio pradžia skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos) pastato konstrukcijoms, langams, stogui, kitiems darbams ir įrenginiams yra 5 (penkeri) metai, paslėptiems statinio elementams (paslėptoms konstrukcijoms, vamzdynams, paslėptai elektros instaliacijai ir pan.) – 10 metų, tyčia paslėptiems defektams – 20 metų. Sutarties 16.5. punkte susitarta, jog užsakovė, per garantinį laiką nustačiusi statybos objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenzijas rangovei. Užsakovei pareikalavus neatlygintinai pašalinti trūkumus, rangovė privalo juos pradėti šalinti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos. Sutarties 16.6. punkte numatyta, kad rangovei neįvykdžius reikalavimo pašalinti garantiniu laikotarpiu pastebėtus statybos objektų (atliktų darbų) trūkumus, užsakovė turi teisę trūkumus pašalinti pati, šias užsakovės turėtas trūkumų pašalinimo išlaidas atlygina rangovė.

39. Sutarties 22.1. punkte nustatyta, kad darbai atliekami pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius statybą reglamentuojančius ir kitus normatyvinius statybos dokumentus. Užsakovė pateikia rangovei visą projektinę dokumentaciją (technini projektą) dviem egzemplioriais. Pilną darbo projektą parengia rangovė (Sutarties 22.2. punktas). Darbams atlikti naudojamos naujos, nenaudotos sertifikuotos medžiagos, gaminiai, konstrukcijos, kaip nustatyta Statybos įstatyme, bei STR1.01.04:2002 (Sutarties 22.4. punktas). Rangovė pateikia Lietuvos Respublikoje galiojančius visų gaminių, medžiagų, pagamintų Lietuvoje, atitikties sertifikatus arba atitikties deklaracijas ir pasus, o importinių – gaminančios šalies sertifikatus ir atitikties deklaracijas su vertimu į lietuvių kalbą (STR1.01.04:2002.) (Sutarties 22.5. punktas).

40. 2011 m. gruodžio 23 d. Statybos užbaigimo akte nurodyta, kad specialios paskirties pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atitinka statinio projekto sprendinius, statybos užbaigimo komisijai pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus, statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, atitinka faktinius, statinių bendrųjų rodiklių nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai.

41. 2012 m. sausio 9 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymoje apie UAB „Veikmės statyba“ atliktus statybos darbus nurodyta, kad UAB „Veikmės statyba“ tinkamai atliko specialiosios paskirties pastato (8.16) (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje statybos rangos darbus; statybos, montavimo ir apdailos darbai atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku pagal suderintą ir patvirtintą dokumentaciją, laikantis Statybos įstatymo ir kitų galiojančių normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus.

42. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2012 m. gruodžio 13 d. Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), perdavė Bendrajam pagalbos centrui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise.

43. 2018 m. balandžio 10 d. Bendrasis pagalbos centras kreipėsi į UAB „Veikmės statyba“ su raštu „Dėl karšto vandens vamzdyno būklės kitų gedimų“, kuriame nurodė, kad nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. Centro pastato pirmo aukšto patalpose (tualetuose, rūbinėse, dušinėse) ir vėdinimo kameroje antrame aukšte nuolat prakiūra karšto vandens vamzdžiai, teka vanduo, kviečiama avarinė tarnyba ir skylės užspaudžiamos movomis. Tokių gedimų buvo 20 kartų. Iš jų keturis kartus skylės vamzdyje buvo taip arti viena kitos (prakiurdavo ne vienu metu), kad dėti movas nebebuvo prasmės ir buvo tam tikra metalinio vamzdžio dalis keista į plastikinį vamzdį. Karšto ir šalto vandens vamzdžiai dengti apsaugine izoliacine medžiaga. Vamzdžiai prarūdija iš vidinės pusės. Centro nuomone, tai yra paslėptas pastato konstrukcijos defektas. 2018 m. balandžio 4 d. Ventiliacijos kameroje buvo išpjautas karšto vandens vamzdžio gabalas. Tai pavyzdys, kaip iš vidinės pusės (su kiauryminėmis skylėmis) rūdija karšto vandens vamzdžiai. Šis vamzdis 2018 m. balandžio 9 d. pateiktas UAB „Veikmės statyba“ atstovui. Taip pat informavo, kad pirmo aukšto vyrų rūbinėje vidinės durys į tualetus persikreipė (darinėti dar galima) ir išlinko durų stakta (tarytum būtų spaudžiama). Operatorių salėje trys pailgi langai yra stipriai išlinkę per vidurį. Panašu, kad linksta spaudžiamas lango rėmas. Reikėtų šiuos gedimus sutaisyti. Prašė UAB „Veikmės statyba“ atstovų atvykti, įvertinti žalą ir pagal pastato priežiūros garantinius įsipareigojimus imtis atitinkamų priemonių. Centro nuomone, karšto vandens vamzdžius reikėtų keisti į plastikinius. Papildomai prašė įvertinti, kiek galėtų kainuoti tokio pobūdžio remonto darbai (ar keisti visą karšto vandens vamzdyną ar pakaktų pakeisti tik dalį, turėtų įvertinti atitinkami specialistai).

44. 2019 m. balandžio 9 d. Karšto vandens pavyzdžio perdavimo priėmimo aktu Bendrasis pagalbos centras perdavė, o UAB „Veikmės statyba“ priėmė 2018 m. balandžio 4 d. iš Ventiliacijos kameros karšto vandens vamzdžio gabalą, kaip pavyzdį, kaip iš vidinės pusės (su kiauryminėmis skylėmis) rūdija karšto vandens vamzdžiai.

45. UAB „Veikmės statyba“ 2018 m. balandžio 20 d. raštu atsakė, kad pastato vėdinimo sistema įrengta pagal suderintą projektą. Norint įvertinti, kokiu būdu būtų galima pakelti oro drėgnumą, reikalingi nauji projektiniai sprendiniai. Rekomendavo dėl šio įvertinimo kreiptis į pastatą eksploatuojančią įmonę. Informavo, jog dėl vamzdyno problemų, Bendrojo pagalbos centro kreipimąsi nusiuntė darbus vykdžiusiam rangovui dėl problemos priežasties nustatymo.

46. 2019 m. vasario 18 d. Bendrasis pagalbos centras kreipėsi į UAB „Veikmės statyba“ su raštu „Dėl statybos defektų, paaiškėjusių statinio garantiniu laikotarpiu, pašalinimo ir nuostolių atlyginimo“, kuriame nurodė, kad 2018 m. gegužės mėn. buvo atvykęs subrangovų atstovas, kuris apžiūrėjo vamzdžius ir žodžiu pripažino, kad vamzdžiai karštam vandeniui yra netinkami ir juos reikia keisti, bet jokių remonto darbų neatliko, todėl pastatą prižiūrinti įmonė toliau atlikinėjo vamzdžių remonto darbus. UAB „Veikmės statyba“ jokių veiksmų savo ruožtu nesiėmė. Informavo, kad 2017–2018 m. buvo atlikti vamzdyno gedimo šalinimo darbai, pasitelkiant trečiuosius asmenis: 2017-04-10 moterų persirengimo patalpoje iš lubų tekėjo vanduo, sandarinimo pasta, pakulos, alkūnė ventilis, užveržiama mova; 2017-05-09 automobilių požeminėje stovėjimo aikštelėje trūkęs šildymo vamzdis sienoje, išpjauta dalis vamzdžio, užsriegtas naujas vamzdis, kuris sujungtas su mova ir laisvąja jungtimi; 2017-05-09 teka karštas vanduo persirengimo patalpose, sumontuota remontinė mova; 2017-06-06 trūkęs vamzdis, uždėta mova; 2017-06-16 trūkęs vamzdis, uždėta mova; 2017-07-13 trūkęs vamzdis moterų duše, pakeista vamzdžio dalis; 2017-07-18 trūkęs vamzdis vyrų persirengimo patalpoje, pakeista vamzdžio dalis; 2017-09-12 moterų persirengimo patalpoje iš lubų bėga vanduo, uždėtos 2 movos; 2017-09-18 moterų persirengimo patalpoje iš lubų bėga vanduo, 1 mova uždėta; 2017-10-27 trūkęs karšto vandens vamzdis, 1 mova uždėta; 2017-11-08 vyrų rūbinėje trūkęs vamzdis, uždėta mova; 2017-12-20 trūkęs vamzdis, uždėta mova; 2017-12-22 trūkęs vamzdis, uždėta mova; 2018-01-29 trūkęs vamzdis, uždėta mova; 2018-02-02 trūkęs vamzdis, uždėta mova; 2018-02-15 trūkęs vamzdis vėdinimo kameroje dviejose vietose, uždėtos 2 movos; 2018-02-15 trūkęs vamzdis vyrų persirengimo duše, uždėta 1 mova; 2018-02-15 trūkęs vamzdis automobilių požeminėje stovėjimo aikštelėje, uždėta mova; 2018-04-04 trūkęs vamzdis vėdinimo kameroje, pakeista vamzdžio dalis; 2018-04-09 trūkęs vamzdis vyrų dušinėje, uždėta mova, 2018-05-04 trūkęs vamzdis, uždėta mova, 2018-05-17 trūkęs vamzdis tarp 1 ir 2 aukšto, pakeistas visas vamzdis, 2018-05-30 trūkęs karšto vandens vamzdis automobilių požeminėje stovėjimo aikštelėje, uždėta mova, 2018-06-14 trūkęs vamzdis vyrų rūbinėje, uždėta mova, 2018-06-16, 2018-07-22, 2018-08-01, 2018-08-08, 2018-09-30, 2018-10-12 trūkęs vamzdis, uždėta mova, 2018-11-08 automobilių požeminėje aikštelėje trūkęs vamzdis, uždėta mova, 2018-11-15 moterų rūbinėje trūkęs vamzdis, uždėta mova. Remonto darbų atlikta už 10417,88 Eur sumą. Nurodė, kad UAB „Veikmės statyba“ privalo pašalinti statybos defektus – trūkumus ir kompensuoti Centro patirtą žalą. Pakartotinai prašė atvykti į Centrą, įvertinti pastato būklę, užfiksuoti statybos defektus (surašant aktą), parengti ir raštu pateikti remonto darbų atlikimo planą (terminus), pagal pastato priežiūros garantinius įsipareigojimus atlikti priklausančius remonto darbus bei sutvarkyti avarijų padarinius (sugadintą apdailą ir pan.). Taip pat prašė pateikti 2017–2018 metais Centro patirtų remonto išlaidų kompensavimo sąlygas.

47. 2019 m. balandžio 1 d. raštu UAB „Veikmės statyba“ atsakė, jog rangovės atstovas 2019 kovo mėn. nuvyko į objektą Bendrojo pagalbos centro rašte nurodytiems trūkumams įvertinti. Pažymėjo, jog apžiūros metu objektyviai nebuvo įmanoma įvertinti ir / ar nustatyti galimas Bendrojo pagalbos centro įvardintas trūkumų atsiradimo priežastis, kadangi, kaip nurodė pats Centras, šie trūkumai atsirado jau prieš daugiau nei metus laiko, tačiau rangovė savo laiku nebuvo apie tai informuota bei pakviesta defektų apžiūrai. Todėl rangovė objektyviai negali nurodyti trūkumų atsiradimo priežasčių. Rangovės manymu, Centras, siekdamas nustatyti tikslias defektų atsiradimo priežastis, turėtų pasitelkti kvalifikuotus ekspertus, kurie galėtų pateikti oficialią defektų atsiradimo išvadą. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog Objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo sudarytas 2011 m. gruodžio 23 d., garantinis terminas nurodytiems trūkumams šiai dienai yra pasibaigęs. Pažymėjo, kad Sutarties 16 skirsnyje yra nustatyta tvarka, pagal kurią pretenzijas dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių trūkumų rangovui pateikia užsakovas, t. y. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. Rangovė nėra gavusi jokių oficialių pretenzijų iš užsakovo dėl minėtų trūkumų. Atsakovė nurodė, kad rangovė privalo būti tinkamai ir laiku informuojama apie bet kokius statybos trūkumus ir neatitikimus. Bendrasis pagalbos centras pateikė rangovei du raštus dėl statinio trūkumų: pirmuoju (2018 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 41D-213) nurodė, kad vamzdynų gedimas pirmą kartą užfiksuotas 2017 m. balandžio mėn., o antruoju (2019 m. vasario 18 d. raštu Nr. 41D-95) nurodė kitus gedimus, kurių pirmasis užfiksuotas 2018 m. balandžio mėnesį. Kadangi rangovė apie minėtus trūkumus, kurie atsirado jau beveik prieš dvejus metus, buvo informuota tik 2018 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 41D-213, jai nebuvo suteikta galimybė objektyviai įvertinti nurodytus gedimus, jų mastą, pašalinimo priemones, kaštus ir prevencinius sprendimus. Rangovė negali sutikti su išdėstytomis pretenzijomis dėl darbų trūkumų. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog Sutarties 16.6. punkte nurodyta, kad užsakovas turi teisę trūkumus šalinti pats tik tuo atveju, jeigu rangovas neįvykdo reikalavimo pašalinti pastebėtus trūkumus. Kadangi apie trūkumus rangovei buvo pranešta tik Centrui faktiškai atlikus remonto darbus, ji negali sutikti su reikalavimu atlyginti patirtas išlaidas. Atsakovė nurodė, jog nepaisant to, kad garantinis terminas, taikomas sumontuotos durims, šiai dienai yra pasibaigęs, defektų atsiradimo priežastimi laikytina eksploatacija / drėgmės patekimas; rangovė, vadovaudamasi gerąja valia, sutinka šiuos trūkumus pašalinti savo sąskaita. Atsakovė informavo, jog gali pašalinti nurodytus trūkumus pagal šalių suderintą trūkumų šalinimo kainą bei terminą.

48. Į bylą pateikti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia aplinkybę, kad dėl prakiurusių vamzdžių patyrė žalą. Į bylą pateikta: PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų bei sunaudotų medžiagų ataskaitos, išrašytos pastato techninę priežiūrą atlikusios UAB „Yglė pastatų valdymas“, vamzdžių nuotraukos ir jų aprašymas, ieškovo atliktas nuostolių paskaičiavimas.

49. 2019 m. lapkričio 4 d. teismo ekspertizės akte pateiktos teismo eksperto išvados: 1) Atsakymas į pirmąjį teismo ekspertizei pateiktą klausimą. Ekspertizei buvo pateiktas toks pirmasis klausimas: Kokios yra vidaus karšto vandentiekio vamzdyno, esančio Bendrojo pagalbos centro naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gedimų priežastys? Vidaus karšto vandentiekio vamzdyno, esančio Bendrojo pagalbos centro naudojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gedimų priežastis: nekokybiškų statybos produktų – cinkuotų plieninių vamzdžių – panaudojimas. 2) Atsakymas į antrąjį teismo ekspertizei pateiktą klausimą. Ekspertizei buvo pateiktas toks antrasis klausimas: Ar šio karšto vandens vandentiekio vamzdynui statinio statybos metu panaudoti plieniniai vamzdžiai atitiko techninio projekto reikalavimus? Techniniame projekte karšto vandentiekio magistralinius vamzdynus buvo numatyta įrengti iš plieninių cinkuotų vamzdžių. Buvo numatyti tam tikri reikalavimai vamzdžių plienui, atlaikomai temperatūrai, slėgiui, cinko padengimui. Faktiškai tyrimui vamzdžių atitikties deklaracija nebuvo pateikta. Nėra žinoma, kokios faktinės vamzdžių savybės buvo deklaruotos. Todėl nustatyti, ar karšto vandens vandentiekio vamzdynui statinio statybos metu panaudoti plieniniai vamzdžiai atitiko techninio projekto reikalavimus, tyrimo metu nebuvo galimybės. 3) Atsakymas į trečiąjį teismo ekspertizei pateiktą klausimą. Ekspertizei buvo pateiktas toks trečiasis klausimas: Kokie yra šio vidaus karšto vandentiekio vamzdyno sukiurimo padariniai (koks konkrečiai sugadintas turtas, kokia apimtimi)? Kokia šių vamzdyno defektų ištaisymo ir dėl vamzdyno sugedimo kilusių padarinių (užliejimų) pašalinimo kaina? Dėl buvusių vamzdžių prakiurimų ir vandens išsiliejimų buvo padaryti tokie patalpų sugadinimai: matosi vandens tekėjimo žymės ant vyrų rūbinės sienos; sulietos pakabinamų lubų plokštės moterų ir vyrų rūbinėse, tualetuose, dušinėse; deformuotos (sunkiai užsidaro, atsidaro) vyrų rūbinės tualetų durys. Dėl vamzdyno sugedimo kilusių padarinių (užliejimų) pašalinimo vidutinė rinkos kaina yra 504,12 Eur. Kainos skaičiavimas pateiktas 8 skyriuje. Kaip nustatyta tyrimo metu, vamzdyno gedimų priežastis: nekokybiškų statybos produktų – cinkuotų plieninių vamzdžių – panaudojimas. Todėl visi magistraliniai cinkuoto plieno vamzdynai turėtų būti pakeisti. Vamzdynų pakeitimo vidutinė rinkos kaina yra 8591,74 Eur. Kainos skaičiavimas pateiktas 7 skyriuje. 4) Atsakymas į ketvirtąjį teismo ekspertizei pateiktą klausimą. Ekspertizei buvo pateiktas toks ketvirtasis klausimas: Ar šie karšto vandens vamzdžių įrengimo darbai priskirtini paslėptiems darbams? Karšto vandens vamzdžių įrengimo darbai priskirtini paslėptiems darbams, kadangi visi plieniniai cinkuoti karšto vandentiekio vamzdžiai yra apšiltinti kevaline šilumine izoliacija, t. y. paslėpti po šilumos izoliacijos sluoksniu.

50. 2019 m. gruodžio 2 d. Specialisto išvadoje nurodyta, jog teismo ekspertizė atlikta neatitinkant Teismo ekspertizės įstatymu nustatytai akto sudėčiai ir turiniui, nemotyvuotai bei neobjektyviai vertinus Techninio projekto sprendinius, defektų šalinimo kaštų sąmatas sudarius be žiniaraščių bei sąmatoms sudaryti taikius netinkamus įkainius, todėl pateiktas ekspertizės aktas neturėtų sudaryti pagrindo juo vadovautis.

Dėl ginčo esmės

51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš statybos rangos teisinių santykių.

52. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

53. Byloje nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (užsakovė) ir UAB „Veikmės statyba“ (rangovė) sudarė Bendrojo pagalbos centro regioninio padalinio Vilniuje ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos pastato A. mikrorajone statybos dabų rangos sutartį. Atsakovė įsipareigojo atlikti pastato statybos darbus, kuriuos atliko. 2011 m. gruodžio 23 d. Statybos užbaigimo aktas patvirtina, kad specialios paskirties pastatas atitinka statinio projekto sprendinius, statybos užbaigimo komisijai pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus, statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, atitinka faktinius, statinių bendrųjų rodiklių nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai. 2012 m. sausio 9 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymoje apie UAB „Veikmės statyba“ atliktus statybos darbus nurodyta, kad UAB „Veikmės statyba“ tinkamai atliko specialiosios paskirties pastato statybos rangos darbus; statybos, montavimo ir apdailos darbai atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku pagal suderintą ir patvirtintą dokumentaciją, laikantis Statybos įstatymo ir kitų galiojančių normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus. 2012 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba perdavimo ir priėmimo aktu pastatą perdavė Bendrajam pagalbos centrui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise.

54. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK. 6.697 straipsnio 1 dalis). Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).

55. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-469/2020).

56. CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis).

57. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 28 d. Sutarties 16. skyriuje „Garantijų suteikimas“ šalys aptarė garantijos sąlygas. Rangovė garantavo, kad darbų priėmimo metu jos darbai ir darbų kokybė atitiks Sutartyje nustatytas sąlygas, normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų ar sumažintų darbų vertę bei pablogintų atliktų darbų kokybę (Sutarties 16.1. punktas); rangovė per visą garantinį laiką įsipareigojo užtikrinti, kad statybos objektas atitiks normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir bus tinkamas naudoti pagal paskirtį (Sutarties 16.2. punktas); statinio garantinis laikas (kurio pradžia skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos) pastato konstrukcijoms, langams, stogui, kitiems darbams ir įrenginiams numatytas 5 (penkeri) metai, paslėptiems statinio elementams (paslėptoms konstrukcijoms, vamzdynams, paslėptai elektros instaliacijai ir pan.) – 10 metų, tyčia paslėptiems defektams – 20 metų (Sutarties 16.3. punktas).

58. Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 10 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su raštu „Dėl karšto vandens vamzdyno būklės kitų gedimų“, kuriame nurodė, kad nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. pastato pirmo aukšto patalpose (tualetuose, rūbinėse, dušinėse) ir vėdinimo kameroje antrame aukšte nuolat prakiūra karšto vandens vamzdžiai, teka vanduo, kviečiama avarinė tarnyba, skylės užspaudžiamos movomis, tokių gedimų buvo 20 kartų, tam tikra metalinio vamzdžio dalis buvo keista į plastikinį vamzdį, vamzdžiai prarūdija iš vidinės pusės, pirmo aukšto vyrų rūbinėje vidinės durys į tualetus persikreipė ir išlinko durų stakta, operatorių salėje trys pailgi langai yra stipriai išlinkę per vidurį. Ieškovas nurodė, kad tai yra paslėptas pastato konstrukcijos defektas, prašė atsakovės atstovų atvykti, įvertinti žalą ir pagal pastato priežiūros garantinius įsipareigojimus imtis atitinkamų priemonių.

59. Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 18 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovę su raštu „Dėl statybos defektų, paaiškėjusių statinio garantiniu laikotarpiu, pašalinimo ir nuostolių atlyginimo“, kuriame nurodė, kad atvykęs subrangovų atstovas pripažino, jog vamzdžiai karštam vandeniui yra netinkami ir juos reikia keisti, tačiau nei subrangovas, nei atsakovė (rangovė) jokių remonto darbų neatliko, todėl remonto darbus atlieka pastatą prižiūrinti įmonė. Ieškovas informavo atsakovę, kad 2017–2018 m. buvo atlikti vamzdyno gedimo šalinimo darbai, pasitelkiant trečiuosius asmenis, detaliai išvardijo gedimų šalinimo datas, gedimų priežastis, atliktus gedimų šalinimo darbus. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė privalo pašalinti statybos defektus ir kompensuoti ieškovo patirtą žalą, pakartotinai prašė atvykti, įvertinti pastato būklę, užfiksuoti statybos defektus (surašant aktą), parengti ir raštu pateikti remonto darbų atlikimo planą (terminus), pagal pastato priežiūros garantinius įsipareigojimus atlikti priklausančius remonto darbus bei sutvarkyti avarijų padarinius (sugadintą apdailą ir pan.), pateikti 2017–2018 metais ieškovo patirtų remonto išlaidų kompensavimo sąlygas.

60. Į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys dėl prakiurusių vamzdžių ieškovo patirtą žalą: PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų bei sunaudotų medžiagų ataskaitos, išrašytos pastato techninę priežiūrą atlikusios UAB „Yglė pastatų valdymas“, vamzdžių nuotraukos ir jų aprašymas, ieškovo atliktas nuostolių paskaičiavimas. 2019 m. lapkričio 4 d. teismo ekspertizės akte ekspertas, atsakymas į trečiąjį teismo ekspertizei pateiktą klausimą (Kokie yra šio vidaus karšto vandentiekio vamzdyno sukiurimo padariniai (koks konkrečiai sugadintas turtas, kokia apimtimi?), nurodė, kad dėl buvusių vamzdžių prakiurimų ir vandens išsiliejimų buvo padaryti tokie patalpų sugadinimai: matosi vandens tekėjimo žymės ant vyrų rūbinės sienos; sulietos pakabinamų lubų plokštės moterų ir vyrų rūbinėse, tualetuose, dušinėse; deformuotos (sunkiai užsidaro, atsidaro) vyrų rūbinės tualetų durys. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokių abejonių, kad ieškovas dėl prakiurusių vamzdžių patyrė atitinkamą žalą, kurią pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai.

61. CK 6.666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jei jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus. Užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis). Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas (CK 6.666 straipsnio 5 dalis).

62. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pastatas buvo baigtas 2011 m. gruodžio 23 d. (2011 m. gruodžio 23 d. Statybos užbaigimo aktas), vadinasi nuo šios datos nagrinėjamu atveju pradedamas skaičiuoti garantinis terminas. Minėta, kad tiek CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta (rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.), tiek Sutarties 16.3. punkte buvo numatyta, kad statinio garantinis laikas (kurio pradžia skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos) paslėptiems statinio elementams (paslėptoms konstrukcijoms, vamzdynams, paslėptai elektros instaliacijai ir pan.) – 10 metų.

63. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžta, kad paslėpti statybos darbai – vėliau atliktais darbais (tarp jų – statybos darbais, kuriais sumontuotos (įrengtos) paslėptos statinio konstrukcijos) paslėptas statybos darbų rezultatas. Vamzdynai, kaip paslėpti statybos darbai, įvardijami tiek įstatyme, tiek 2011 m. gruodžio 23 d. Sutartyje. Tai reiškia, kad tokie elementai (nagrinėjamu atveju vamzdynai) gali būti įvertinami tik atlikus kitų konstrukcijų ardymo, griovimo ar išmontavimo darbus ir yra priskiriami paslėptiems statybos darbams. 2019 m. lapkričio 4 d. teismo ekspertizės akte ekspertas, atsakydamas į ketvirtąjį klausimą (Ar šie karšto vandens vamzdžių įrengimo darbai priskirtini paslėptiems darbams?) nurodė, jog karšto vandens vamzdžių įrengimo darbai priskirtini paslėptiems darbams, kadangi visi plieniniai cinkuoti karšto vandentiekio vamzdžiai yra apšiltinti kevaline šilumine izoliacija, t. y. paslėpti po šilumos izoliacijos sluoksniu.

64. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vamzdynai, esantys Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos pastate, priskirtini paslėptiems statybos darbams, jų apžiūrai yra reikalingi papildomi darbai, todėl jiems nagrinėjamu atveju yra taikomas 10 metų garantinis terminas. Pradėjus terminą skaičiuoti nuo 2011 m. gruodžio 23 d. (2011 m. gruodžio 23 d. Statybos užbaigimo aktas), terminas baigiasi 2021 m. gruodžio 23 d. 2018 m. balandžio 10 d. ieškovo rašte atsakovei nurodyta, kad pastato patalpose nuolat prakiūra karšto vandens vamzdžiai nuo 2017 m. balandžio mėnesio; iš 2019 m. vasario 18 d. ieškovės rašto atsakovei nustatyta, kad avarijos tęsėsi 2017–2018 m. laikotarpiu, t. y. galiojant 10 metų garantiniam terminui. Konstatuotina, kad galiojant garantiniam terminui, už tinkamą vamzdyno kokybę yra atsakinga atsakovė (rangovė).

65. CK 6.647 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę (CK 6.647 straipsnio 2 dalis). Statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga (CK 6.686 straipsnio 1 dalis). Šalis, kuri privalo aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų ar įrengimų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis (CK 6.686 straipsnio 2 dalis).

66. 2008 m. lapkričio 28 d. Sutarties 22.1. punkte nustatyta, kad darbai atliekami pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius statybą reglamentuojančius ir kitus normatyvinius statybos dokumentus; užsakovė įsipareigojo pateikti rangovei visą projektinę dokumentaciją (technini projektą) dviem egzemplioriais; pilną darbo projektą įsipareigojo parengti rangovė (Sutarties 22.2. punktas); susitarta, kad darbams atlikti bus naudojamos naujos, nenaudotos sertifikuotos medžiagos, gaminiai, konstrukcijos, kaip nustatyta Statybos įstatyme bei STR1.01.04:2002 (Sutarties 22.4. punktas); rangovė įsipareigojo pateikti Lietuvos Respublikoje galiojančius visų gaminių, medžiagų, pagamintų Lietuvoje, atitikties sertifikatus arba atitikties deklaracijas ir pasus, o importinių – gaminančios šalies sertifikatus ir atitikties deklaracijas su vertimu į lietuvių kalbą (STR1.01.04:2002.) (Sutarties 22.5. punktas).

67. 2019 m. lapkričio 4 d. teismo ekspertizės akte ekspertas, atsakydamas į pirmąjį teismo ekspertizei pateiktą klausimą (Kokios yra vidaus karšto vandentiekio vamzdyno, esančio Bendrojo pagalbos centro naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gedimų priežastys?) nurodė, kad Vidaus karšto vandentiekio vamzdyno, esančio Bendrojo pagalbos centro naudojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gedimų priežastis: nekokybiškų statybos produktų – cinkuotų plieninių vamzdžių – panaudojimas. Atsakymas į antrąjį teismo ekspertizei pateiktą klausimą (Ar šio karšto vandens vandentiekio vamzdynui statinio statybos metu panaudoti plieniniai vamzdžiai atitiko techninio projekto reikalavimus?) nurodė, kad techniniame projekte karšto vandentiekio magistralinius vamzdynus buvo numatytas įrengti iš plieninių cinkuotų vamzdžių; buvo numatyti tam tikri reikalavimai vamzdžių plienui, atlaikomai temperatūrai, slėgiui, cinko padengimui; faktiškai tyrimui vamzdžių atitikties deklaracija nebuvo pateikta; nėra žinoma, kokios faktinės vamzdžių savybės buvo deklaruotos, todėl nustatyti, ar karšto vandens vandentiekio vamzdynui statinio statybos metu panaudoti plieniniai vamzdžiai atitiko techninio projekto reikalavimus, tyrimo metu nebuvo galimybės. Atsakydamas į trečiąjį teismo ekspertizei pateiktą klausimą, pažymėjo – kaip nustatyta tyrimo metu, vamzdyno gedimų priežastis: nekokybiškų statybos produktų – cinkuotų plieninių vamzdžių – panaudojimas.

68. Įvertinęs minėtas CK 6.647 straipsnio, 6.686 straipsnio nuostatas, Sutarties 22. skyrių bei teismo ekspertizės eksperto išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pastate sumontuoti vamzdžiai buvo nekokybiški, juos eksploatuojant ieškovui kilo nuostolių. Kadangi už tinkamą vamzdžių parinkimą ir sumontavimą atsakinga atsakovė, jos veiksmai, panaudojus nekokybiškus vamzdžius, laikytini neteisėtais, taigi ir kaltais veiksmais, sukėlusiais ieškovui žalą.

69. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

70. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui (CK 6.697 straipsnio 5 dalis).

71. Sutarties 16.5. punkte užsakovė įsipareigojo, per garantinį laiką nustačiusi statybos objekto defektus, per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenzijas rangovei; užsakovei pareikalavus neatlygintinai pašalinti trūkumus, rangovė įsipareigojo juos pradėti šalinti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos; rangovei neįvykdžius reikalavimo pašalinti garantiniu laikotarpiu pastebėtus statybos objektų (atliktų darbų) trūkumus, užsakovei numatyta teisė trūkumus pašalinti pačiai, šias užsakovės turėtas trūkumų pašalinimo išlaidas įsipareigojo atlyginti rangovė (Sutarties 16.6. punktas).

72. Byloje nustatyta, kad pirmoji pretenzija atsakovei buvo pateikta 2018 m. balandžio 10 d. Į šią pretenziją atsakovė 2018 m. balandžio 20 d. raštu atsakė, kad pastato vėdinimo sistema įrengta pagal suderintą projektą; norint įvertinti, kokiu būdu būtų galima pakelti oro drėgnumą, reikalingi nauji projektiniai sprendiniai. Atsakovė rekomendavo dėl šio įvertinimo kreiptis į pastatą eksploatuojančią įmonę. Šiame atsakyme atsakovė informavo, jog dėl vamzdyno problemų, Bendrojo pagalbos centro kreipimąsi nusiuntė darbus vykdžiusiam rangovui dėl problemos priežasties nustatymo. 2019 m. vasario 18 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę pakartotinai, kadangi nei atsakovė (rangovė), nei subrangovas jokių gedimo šalinimo veiksmų neatliko.

73. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, daro išvadą, kad po 2018 m. balandžio 10 d. pretenzijos gavimo atsakovė neatliko jokių aktyvių veiksmų nei gedimų priežastims nustatyti, nei žalai pašalinti, nors pagal Sutartį buvo įsipareigojusi, per garantinį laikotarpį užsakovei pareikalavus neatlygintinai pašalinti trūkumus, juos pradėti šalinti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos.

74. CK 6.650 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Jeigu rangovas sutarčiai įvykdyti pasitelkė subrangovus pažeisdamas įstatymų ar sutarties nustatytas taisykles, jis atsako užsakovui už nuostolius, kuriuos padarė vykdydami sutartį subrangovai (CK 6.650 straipsnio 2 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis).

75. Darytina išvada, kad atsakovė, gavusi ieškovo pretenziją, kreipėsi į subrangovą, tačiau liko atsakinga ieškovui ir privalėjo toliau tinkamai ir laiku vykdyti įstatymais bei Sutartimi nustatytas pareigas. Atsakyme į pirmąją ieškovo pretenziją atsakovė nurodė, kad dėl ieškovo pretenzijos persiuntė atitinkamus darbus vykdžiusiam subrangovui atlikti vamzdynų apžiūrą ir daugiau tuo klausimu nesirūpino, šis faktas patvirtina, kad ji nevykdė generaliniam rangovui numatytos pareigos, persiųsdama ieškovo pretenziją subrangovui, delsė imtis priemonių statybos darbų trūkumams šalinti.

76. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, jog pirmasis gedimas vamzdyne fiksuotas 2017 m. gegužės 9 d., o pirmoji pretenzija parašyta tik 2018 m. balandžio 10 d., į tai, kad neturėdama duomenų apie vykstančias avarijas, atsakovė negalėjo imtis veiksmų užkirsti kelią jų pasikartojimui, todėl sprendė, jog neturi būti priteisti nuostoliai už avarijų likvidavimą iki 2018 m. vasario 15 d. (1844,11 Eur).

77. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė sumontavo netinkamos kokybės vamzdyną, todėl ieškovas patyrė nuostolius; ieškovas pretenzijas pareiškė garantiniu laikotarpiu, dėl ieškovo patirtų nuostolių yra atsakinga atsakovė, todėl ji privalo šiuos nuostolius atlyginti.

78. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (sąskaitos faktūros) patvirtina, kad ieškovas patyrė išlaidų, likviduodamas kilusias vamzdyno avarijas. Šie įrodymai laikytini pakankamais ieškovo nuostoliams pagrįsti, byloje nėra duomenų, kad ieškovo pateiktos sąskaitos yra neapmokėtos. Patirtas išlaidas, likviduojant vamzdyno avarijas, patvirtina ir ieškovo 2019 m. vasario 18 d. raštas atsakovei, kuriame detaliai nurodytos gedimų šalinimo datos, gedimų priežastys, atlikti gedimų šalinimo darbai. Be to, atsakovė nepateikė jokių konkrečių argumentų ar skaičiavimų dėl neteisingo nuostolių paskaičiavimo, atliekant darbus po vamzdžių prakiurimo. Kita ieškovo žalos dalis – poreikis pakeisti visus magistralinius karšto vandens plieninius cinkuotus vamzdynus. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad vamzdyno gedimų priežastis: nekokybiškų statybos produktų – cinkuotų plieninių vamzdžių – panaudojimas, todėl visi magistraliniai cinkuoto plieno vamzdynai turėtų būti pakeisti; vamzdynų pakeitimo vidutinė rinkos kaina yra 8591,74 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti, kad turi būti pakeistas visas vamzdynas, todėl eksperto nurodyta 8591,74 Eur suma laikytina ieškovo nuostolių dalimi dėl vamzdžių keitimo. Dar viena ieškovo patirtos žalos dalis – pastato dalies sugadinimai, atsiradę dėl užliejimų. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad dėl buvusių vamzdžių prakiurimų ir vandens išsiliejimų buvo padaryti tokie patalpų sugadinimai: matosi vandens tekėjimo žymės ant vyrų rūbinės sienos; sulietos pakabinamų lubų plokštės moterų ir vyrų rūbinėse, tualetuose, dušinėse; deformuotos (sunkiai užsidaro, atsidaro) vyrų rūbinės tualetų durys; dėl vamzdyno sugedimo kilusių padarinių (užliejimų) pašalinimo vidutinė rinkos kaina yra 504,12 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nusidėvėjimą ir dėl užliejimo pastatui padarytą nuostolį vertino 252,06 Eur suma.

79. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas nenustatė jos neteisėtų, nepagrįstų veiksmų, susijusių tiek su ginčo vamzdyno įrengimu, tiek ir su garantinių įsipareigojimų vykdymu. Atsakovės vertinimu, statybos užbaigimo aktas patvirtina, kad pastatas, taip pat ir ginčo vamzdžiai, yra įrengti tinkamai ir atitinka projektinius sprendinius. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012 m. sausio 9 d. pažymoje Nr. 3.9.82(1.10.-4) taip pat pažymėta, kad atsakovė tinkamai įvykdė Sutartį, t. y. įrengė kokybiškus ir Sutarties sąlygas atitinkančius vamzdžius, taip pat atliko jų aptarnavimą. Atsakovė akcentavo, kad tiek 2011 m. gruodžio 23 d. išduotas statinio statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-2775, tiek ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012 m. sausio 9 d. pažyma Nr. 3.9.82(1.10.-4) patvirtina, kad ji Sutarties nepažeidė, o į bylą pateikti statybos darbų žurnalai, paslėptų darbų atidengimo aktai ir bandymų ataskaitos, patvirtina, jog užsakovas tikrino perduotus darbus (taip pat ir paslėptus) dar jų atlikimo metu, ir darbų užbaigimo akte nenurodė jokių pretenzijų.

80. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas byloje kilo ne dėl Sutarties nevykdymo, netinkamo vykdymo ar statinio atitikimo projektui, o dėl atsakovės garantinių įsipareigojimų nevykdymo. 2011 m. gruodžio 23 d. statinio statybos užbaigimo akte Nr. SUA-2775 patvirtintas statybos užbaigimo faktas; Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012 m. sausio 9 d. pažyma Nr. 3.9.82(1.10.-4) reiškia, kad užsakovas neturėjo pretenzijų Sutarties nuostatų vykdymui iki statinio statybos pabaigos. Tai, kad statybos darbai buvo baigti ir įforminti atitinkamais dokumentais nepanaikina atsakovės atsakomybės ir prievolių statinio garantiniu laikotarpiu. Vamzdžių kokybė išaiškėjo ne statybos ar darbų perdavimo metu, o gerokai vėliau, be to nustatyta, kad vamzdžiai prarūdijo iš vidaus, kas parodo, kad vizualiai įvertinti vamzdžių defektus nebuvo galimybės.

81. Užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

82. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

83. Darytina, išvada, jog ta aplinkybė, kad atliktų darbų priėmimo metu statinio kokybės trūkumų nebuvo, savaime nereiškia, kad jie negali paaiškėti garantiniu laikotarpiu, kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta. Tai, kad užsakovas priėmė atliktus darbus, nepaneigia jo teisės reikšti pretenzijas ateityje garantiniu laikotarpiu, kol rangovas neįrodo, kad kokybės trūkumai turėjo būti užsakovui aiškūs ir matomi darbų priėmimo metu. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutarties vykdymo metu techninė priežiūra neturėjo pastabų atsakovės pateiktiems gaminiams (ginčo vamzdžiams); kad neatsižvelgė į tai, jog byloje esantys statybos darbų žurnalai patvirtina, kad tiek užsakovas, tiek ir techninė priežiūra turėjo galimybę įvertinti ir įvertino pateikiamus statybos produktus, o techninis prižiūrėtojas nepateikė jokių pretenzijų dėl ginčo vamzdžių; kad teismas neįvertino fakto, jog pateiktuose statybos darbų žurnaluose, paslėptų darbų atidengimo aktuose ir bandymų ataskaitose yra pažymėta, kad ginčo vamzdžiai buvo pristatyti, o ieškovo atstovas šiuos vamzdžius ir jų įrengimą tikrino ir kontroliavo, tačiau nereiškė jokių pretenzijų ir su ginčo vamzdžių įrengimu sutiko.

84. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino, ar ieškovas, įvykus avarijoms, elgėsi apdairiai ir dėjo visas pastangas išvengti bet kokių neigiamų padarinių ateityje, nes ir po 2018 m. balandžio 10 d. rašto pateikimo ieškovas nevykdė avarijų likvidavimo darbų, atliko tik padarinių likvidavimo darbus. Teismas neįvertino ir nenagrinėjo, kiek papildomų nuostolių ieškovas būtų išvengęs, jeigu būtų elgęsis, kaip protingas turto valdytojas. Neištyrus ieškovo veiksmų, o tiksliau neveikimo, ši byla neišsprendžia vieno esminių klausimų – ar ieškovo patirta žala nedidės, kaip bus užkirstas kelias vėlesniam žalos atsiradimui. Teismas visiškai nesigilino į šias aplinkybes ir neišsprendė ieškovo atsakomybės dėl atsiradusios žalos klausimo, laikytina, kad teismas neatskleidė bylos esmės.

85. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutikti su šiais atsakovės apeliacinio skundo teiginiais nėra jokio pagrindo. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, jog pirmasis gedimas vamzdyne fiksuotas 2017 m. gegužės 9 d., o pirmoji pretenzija parašyta tik 2018 m. balandžio 10 d., į tai, kad neturėdama duomenų apie vykstančias avarijas, atsakovė negalėjo imtis veiksmų užkirsti kelią jų pasikartojimui, todėl sprendė, jog neturi būti priteisti nuostoliai už avarijų likvidavimą iki 2018 m. vasario 15 d. (1844,11 Eur). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo veiksmus, vertino įstatyme numatytą šalių bendradarbiavimo pareigą ir priėmė atitinkamą sprendimą dėl priteistinų nuostolių dydžio.

86. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje atlikta teismo ekspertizė yra neišsami. Teismas turėjo pagrindą arba paskirti papildomą ekspertizę, arba vertinti atliktos ekspertizės išvadas kritiškai. Ekspertas iš esmės nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių: kad ginčo vamzdžiai neatitinka ieškovo pateikto techninio projekto sprendinių; ginčo vamzdžių tyrimas nėra atliktas; kvalifikuotai nenustatytos avarijų priežastys; ekspertas nepateikė sumontuotų vamzdžių vertinimo; nevertino sumontuotų vamzdžių atitikties techninio projekto ir darbo projekto nuostatoms; plačiau nenagrinėjo ginčo vamzdžių prarūdijimo priežasčių; negalėjo nurodyti, kokios aplinkybės konkrečiai lėmė, kad pagal techninį projektą parinkti ir sumontuoti vamzdžiai sutrūko ir tuo sukėlė atitinkamas avarijas.

87. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė taip pat turėjo galimybę teikti prašymą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, tačiau tokio prašymo nereiškė. Apklausus ekspertą, atsakovė nereiškė prašymų skirti kitą ekspertizę, apeliaciniame skunde jokių faktais paremtų teiginių dėl netinkamai atliktos ekspertizės nepateikė. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai dėl netinkamai atliktos ekspertizės atmestini, kaip nepagrįsti, neargumentuoti ir neįrodyti.

Dėl įrodymų vertinimo

88. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino į bylą pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad atsakovė yra pažeidusi Sutartį. Savo išvadą teismas padarė, vadovaudamasis vienintele aplinkybe – ginčo vamzdžių avarija. Atsakovė akcentavo, jog teismas visiškai netyrė ir nevertino nei išduoto statybos užbaigimo akto, nei statybos darbų žurnalų, nei techninio ir darbo projektų, nei ieškovo atstovo techninio prižiūrėtojo funkcijų atlikimo. Teismas taip pat nevertino ir šių svarbių aplinkybių: ginčo vamzdžiai buvo įrengti pagal ieškovo pateiktus projekto sprendinius, jų įgyvendinimui neprieštaravo užsakovas, ieškovas delsė šalinti avarijų priežastis, apie tai informuoti atsakovę ir tuo padidino atsiradusios žalos mastą. Atsakovės vertinimu, byloje liko neatsakytas svarbus klausimas, ar ieškovo pateiktame techniniame projekte nustatyti sprendiniai dėl ginčo vamzdžių atitiko paties ieškovo lūkesčius, kitaip tariant, ar pačiame techniniame projekte nebuvo padaryta klaida, dėl kurios ir buvo sumontuoti ginčo vamzdžiai, dėl kurių ir įvyko daugiau kaip dvidešimt avarijų nuo 2017 m. balandžio mėn.

89. Atsakovė taip pat nurodė, kad į bylą pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nėra pateikta pakankamai duomenų apie paslaugų tiekėjo atliktus darbus, jų įkainojimą, kiekį ir kt., ieškovas nėra pateikęs nė vieno šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančio įrodymo. Atsakovės vertinimu, teismas netinkamai tyrė į bylą pateiktus įrodymus, padarydamas išvadą, kad pateiktos sąskaitos faktūros yra laikytinos pakankamu įrodymu, patvirtinančiu ieškovo patirtą žalą. Atsakovė akcentavo, kad teismas pažeidė pareigą visapusiškai ištirti pateiktus įrodymus.

90. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

91. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir atsakovės apeliaciniame skunde pažymėtos aplinkybės (dėl statybos užbaigimo akto, statybos darbų žurnalų, techninio ir darbo projektų, techninio prižiūrėtojo funkcijų įrodomosios reikšmės ginčo klausimu, dėl ginčo vamzdžių įrengimo pagal ieškovo pateiktus projekto sprendinius, dėl ieškovo delsimo informuoti atsakovę, dėl sąskaitų faktūrų įrodomosios vertės), kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

92. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė defektų faktą, o atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, neįrodė CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatytų, jos atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių.

93. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neįtakoja pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, teisėtumo. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. d. H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylos procesinės baigties

94. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

95. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

96. Atsakovė apeliaciniame skunde prašė priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžiant, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Rasa Bartašienė Danutė Burbulienė Vilija Valantienė