Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Bendrojo pagalbos centro atstovui įgaliotiems asmenims Vilhelmui Kazlauskui ir Raimundui Naktiniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Bendrojo pagalbos centro ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Veikmės statyba“ dėl nuostolių, atsiradusių dėl paslėptų statybos darbų trūkumų, priteisimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BUAB „Bugasta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs po ekspertizės atlikimo, prašė priteisti jam iš atsakovo vidutinę rinkos kainą, t.y. 504,12 Eur dėl vamzdyno sugedimo kilusiems padariniams – užliejimams pašalinti, 8 591,74 Eur visiems magistraliniams karšto vandens plieniniams cinkuotiems vamzdynams pakeisti, įskaitant vamzdynų išardymą, neišsaugant medžiagų, naujų įsigijimą, izoliacinių plokščių, segmentų ir kevalų ardymą, vamzdžių fasoninių dalių įrengimą, pakabinamų lubų plokščių ardymą ir atstatymą, 144,93 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 6 225,29 Eur materialinę žalą už paslėptų trūkumų avarinius darbus, 2 200 Eur išlaidas eksperto darbui apmokėti, papildomas išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui dėl procesinių dokumentų rengimo šioje byloje. Nurodė, kad atsakovas 2008-11-28 sutarties pagrindu yra atlikęs Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos pastato Antakalnio mikrorajone, kurį ieškovas valdo patikėjimo teise, statybos darbus. Nuo 2017 m. balandžio iki 2018 m. balandžio BPC pirmo aukšto patalpose (tualetuose, rūbinėse, dušinėse), automobilių parkinge ir vėdinimo kameroje antrame aukšte nuolat prakiurdavo karšto vandens vamzdžiai, tekėjo vanduo, buvo kviečiama avarinė tarnyba ir skylės užspaudžiamos movomis. Dėl avarijų metu sudrėkusių pastato konstrukcijų pirmo aukšto vyrų rūbinėje vidinės durys į tualetus persikreipė ir išlinko durų stakta, operatorių salėje trys pailgi langai yra stipriai išlinkę per vidurį. Įvykus pirmosioms avarijoms BPC kvietė pastato priežiūrą atlikdavusią UAB „Yglė pastatų valdymas“, bet kai avarijos tapo dėsningumu, BPC kreipėsi į atsakovą, prašydamas atvykti jo atstovus į BPC, įvertinti pastato būklę, užfiksuoti statybos defektus (surašant aktą), parengti ir raštu pateikti remonto atlikimo planą (terminus), pagal pastato priežiūros garantinius įsipareigojimus atlikti priklausančius remonto darbus bei sutvarkyti avarijų padarinius (sugadintą apdailą ir pan.). Rangovas atsisakė bendradarbiauti bei vykdyti garantinius įsipareigojimus, todėl pastatą prižiūrinti įmonė toliau atlikinėjo avarinius vamzdžių remonto darbus. Ieškovas mano, kad aukščiau nurodyti pastato trūkumai yra paslėptų darbų trūkumai, todėl jiems taikytinas 10 metų garantijos terminas. Jis baigiasi 2021-12-22, taigi nepraleistas. Ieškovas apie jo pažeistas teises sužinojo 2019-04-01, kai UAB „Veikmės statyba“ 2019-04-01 raštu kategoriškai atsisakė pašalinti avariniais tapusių paslėptų darbų trūkumus. Pažymėjo, kad avarijos vyksta nuo 2017 m. iki šiol, todėl terminas kreiptis į teismą tęstinis. Be to, atsakovas, būdamas pats atsakingas, elgėsi nesąžiningai ir 11 mėn. 21 d. nesiėmė jokių konkrečių veiksmų. Jis delsė atvykti pas ieškovą ir apžiūrėti paslėptų statybos darbų trūkumus, 2019 m. kovo mėn. nesudarė apžiūros akto, nors apžiūrai buvo sudarytos visos galimybės, likus tik 8 dienoms iki skaičiuojamo senaties termino 2019-04-01 raštu atsisakė taisyti trūkumus. Kadangi ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, prašė jį atnaujinti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Vilhelmas Kazlauskas ieškinį palaikė. Paaiškino, kad teikdamas ieškinį ir skaičiuodamas nuostolius iš sąskaitų faktūrų ėmė tik sumas, susijusias su karšto vandens sistemos remontu. Remonto sumas skaičiavo aptarnaujanti įmonė. Atsakovas nei viename procesiniame dokumente nekėlė klausimo dėl priėmimo – perdavimo aktų, todėl jų į bylą neteikė. Sąskaitos, pagal kurias reikalauja nuostolių atlyginimo, pilnai apmokėtos. Kitaip jau būtų pareikšti ieškiniai. Mokėjimus patvirtinančių dokumentų į bylą neteikė, nes argumentus dėl apmokėjimo atsakovo atstovas pradėjo dėstyti tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pirmos avarijos įvyko 2017 m. balandį, bet ieškovas nerado visų sąskaitų faktūrų, todėl pateikė tik nuo 2017 m. gegužės. Anksčiau nuostolių atlyginimo nereikalavo, nes ieškovas turėjo aptarnaujančią įmonę, todėl nemanė, kad turi kreiptis į rangovą. Be to, neturėjo teisininko. V. Kazlauskas įsidarbino tik 2019 m. gegužę. Vamzdžius parinko statytojas. Jų atitikties deklaracija dingusi. Mano, kad jos originalą turėtų turėti atsakovas. Priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, jei ir buvo perduota, tai deklaracijos kopija. Vamzdynus laiko paslėptais trūkumais, todėl jiems, įskaitant tiek gaminius, tiek darbus, taikytinas 10 metų garantinis terminas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Raimundas Naktinis ieškinį palaikė. Paaiškino, kad ilgą laiką po pastato perdavimo santykiai su atsakovu buvo geri, nes atsiradus problemoms, pvz., suskilus ar neatsidarant langui, atsakovo atstovai atvykdavo ir sutvarkydavo. Bendraudavo su atsakovu telefonu, susitardavo žodžiu. Pradėjus trūkti vamzdynui, manė, kad pirmiau sutvarkys, o po to aiškinsis. Dėl vamzdyno situacija būdavo skubi, todėl negalėdavo laukti. Pirmiausiai kviesdavo aptarnaujančios įmonės avarinę tarnybą. Ji uždėdavo movas, t.y. užkirsdavo kelią toje vietoje plisti avarijoms. Tuomet buvo pranešama atsakovui, prašant spręsti dėl gedimo priežasčių ir tolesnės eigos, bet atsakovas nereagavo. Tuomet pradėjo rašyti. Atsakovas pripažino, kad vamzdžiai turi trūkumų, žadėjo problemą išspręsti, bet to nepadarė. Tualetuose, dušinėse remontas nebuvo darytas nuo pastato perdavimo.

Teismo posėdžio metu ekspertas Sigitas Mitkus papildomai paaiškino, kad vamzdynų atitikties deklaracija pati nieko negarantuoja ir ekspertizės išvados nepakeistų. Vamzdžių įrengimo darbus priskiria paslėptiems darbams, nes jų patikrinti nesugriaunant ir nenuardant konstrukcijų negalima. Jų garantinis terminas negali būti tik 5 metai, nes LR Statybos įstatymas nukreipia į ekonomiškai pagrįstą pastato naudojimo trukmę. Jei vamzdžiai būtų atitikę jiems, kaip gaminiams, keliamus reikalavimus, nebūtų taip greitai surūdiję. Defektų kiekis rodo, kad keisti reiktų visą vamzdyną. Nėra duomenų, kad vamzdžiai gauti iš skirtingų tiekėjų, todėl nėra pagrindo laikyti, kad dalis jų kitokie ir keisti nereikia. Vamzdžių kiekiai paimti iš darbo projekto. Pagal tai paskaičiuotos ir išlaidos remontui. Dėl vamzdyno defektų ištaisymo ir sugedimo kilusių padarinių pašalinimo (sugadintų durų ir kt.) kaina paskaičiuota netaikius nusidėvėjimo. Įvertinus tai, kad pastatas neremontuotas nuo jo pridavimo, nusidėvėjimas sudaryti 50 proc. paskaičiuotos kainos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 28 d. rangos sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo atlikti Bendrojo pagalbos centro regioninio padalinio Vilniuje ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos pastato Antakalnio mikrorajone statybos darbus (el.b.t.1, l. 11-23), kurių vykdymui pasitelkė rangovą – UAB „Garantas“ (dabar – BUAB „Bugasta“) (el.b.t.1, l. 153-162). 2011 m. statybos užbaigimo aktas patvirtina, kad specialios paskirties pastatas adresu P. Vileišio g. 20 A, Vilnius, atitinka statinio projekto sprendinius, statybos užbaigimo komisijai pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus, statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, atitinka faktinius/statinių bendrųjų rodiklių nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai (el.b.t.1, l. 22-26). Aukščiau nurodytas pastatas Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymu ir priėmimo – perdavimo aktu perduotas Bendrajam pagalbos centrui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise (el.b.t.1,. l. 27-30). Šiame pastate ėmė prakiurti vamzdžiai, dėl ko ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo (el.b.t.1, l. 36, 39), tačiau atsakovas patirtų išlaidų neatlygino, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu (el.b.t.1, l. 40).

Dėl ieškinio senaties termino

CK 1.127 str. 1 d. numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pagal CK 6.667 str. 1 d. reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus CK nustatytas išimtis. Šio straipsnio 3 d. numato, kad kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.

Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai kildinami iš rangos darbų, kuriems galioja garantiniai terminai, trūkumų, todėl jiems teisme pareikšti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pareiškimą dėl jų atsakovui ieškovas pirmą kartą raštu pateikė 2018-04-10 (el.b.t.1, l. 36). Taigi nuo šios dienos skaičiuojamas ir ieškinio senaties terminas. Jis baigėsi 2019-04-10. Ieškinys teisme pareikštas 2019-06-07, t.y. ieškinio senaties terminą praleidus daugiau nei du mėnesius.

CK 1.131 str. 2 d. numato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė ieškinio senaties terminą praleidęs dėl svarbios priežasties, nes atsakovas delsė atvykti pas jį į BPC ir apžiūrėti paslėptų darbų trūkumų, o atvykęs 2019 m. kovo mėn. nesurašė apžiūros akto ir tik 2019-04-01, t.y. likus 8 dienoms iki senaties termino pabaigos, raštu atsisakė taisyti trūkumus. Be to, iki 2019 m. gegužės ieškovas neturėjo savo teisininko, kas taip pat apsunkino savo teisių gynimą.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, laiko, kad ieškinio senaties terminas praleistas nedaug, be to, sutinka, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas vertina, kad nors ir neturėdamas teisininko, ieškovas turėjo būti aktyvus ieškodamas teisinės pagalbos, tačiau sutinka, kad ieškinio senaties termino praleidimui didelę reikšmę turėjo pasyvus atsakovo elgesys. Į 2018-04-10 raštą, kuriuo ieškovas prašė atvykti atsakovo atstovus, įvertinti žalą ir pagal pastato priežiūros garantinius įsipareigojimus imtis atitinkamų priemonių, atsakovas atsiuntė 2018-04-20 raštą, kuriame nurodė, kad dėl vamzdyno problemų ieškovo kreipimąsi nusiuntė darbus vykdžiusiam rangovui dėl problemos priežasties nustatymo (el.b.t.1, l. 36). Šio rašto nėra pagrindo vertinti kaip atsakymo, nes juo tik pareiškiama, kad reaguojama į ieškovo pretenziją ir imtasi veiksmų priežastims išsiaiškinti. Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovas daugiau jokių veiksmų pagal minėtą raštą nesiėmė ir atsakymo į jį ieškovui nepateikė. Tik 2019-02-18 ieškovui kreipusis pakartotinai (el.b.t.1, l. 38-39), jis 2019-04-01 raštu pretenziją atmetė, nurodęs, kad objektyviai negali nurodyti trūkumų atsiradimo priežasčių, nes šie trūkumai atsirado jau daugiau nei prieš metus laiko, o rangovas apie juos laiku nebuvo informuotas bei pakviestas defektų apžiūrai. Atsakovas nurodė, kad jam nesuteikus galimybės objektyviai įvertinti gedimų, jų masto, pašalinimo priemonių, kaštų ir prevencinių sprendimų, jis su pretenzija nesutinka. Visgi atsakovas sutiko pašalinti trūkumus dėl durų sugadinimo patekus drėgmei (el.b.t.1, l. 40). Toks atsakovo atsakymas praėjus beveik metams nuo ieškovo kreipimosi į jį, rodo, kad jis nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos šalims bendradarbiauti ir operatyviai spręsti problemas, todėl laikytina, kad yra pagrindas ieškinio senaties terminui atnaujinti.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą įstatymas numato civilinę atsakomybę (CK 6.245 str. 2 d.). Tam, kad ji galėtų būti taikoma, turi būti nustatytos visos jos taikymo sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai, žala ir nuostoliai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6/246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.).

Ieškovas atsakovo atsakomybę kildina iš netinkamo rangos sutarties įvykdymo, dėl ko prakiuro karšto vandens vamzdžiai. Dėl to sudrėko pastato konstrukcijos, pirmo aukšto vyrų rūbinėje išsikreipė durys į tualetus, išlinko durų stakta, trys langai operatorių salėje.

Aplinkybę, kad dėl prakiurusių vamzdžių ieškovas patyrė žalą, patvirtina jo į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų bei sunaudotų medžiagų ataskaitos, išrašytos pastato techninę priežiūrą atlikusios UAB „Yglė pastatų valdymas“, (el.b.t.1, l. 41-70, 143), vamzdžių nuotraukos (el.b.t.1, l. 72-77) ir jų aprašymas (el.b.t.1, l. 141-142), ieškovo atliktas nuostolių paskaičiavimas (el.b.t.1, l. 2-3, t.3, l. 52-54), 2019-11-04 teismo ekspertizės akto išvados (el.b.t.3, l.2-42). Iš byloje esančių sąskaitų faktūrų matyti, kad jos išrašytos didesnei sumai, nei žalą pagal jas skaičiuoja ieškovas. Tačiau tai paaiškinama tuo, kad iš sąskaitų ieškovas į nuostolius įtraukė tik tas sumas, kurios tiesiogiai susiję su avarijų lokalizavimu prakiurus vamzdžiams (į avarinių darbų kainą be PVM ieškovas įtraukė tik avarinių darbų ir medžiagų, reikalingų remontui kainą). Nors ieškovas nepateikė atliktų darbų aktų ir sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, tačiau nei atsiliepime į ieškovo reikalavimus, nei parengiamųjų teismo posėdžių metu atsakovas abejonių dėl faktiškai atliktų darbų ir sąskaitų apmokėjimo nekėlė ir abejonę išreiškė tik nagrinėjimo iš esmės metu. Atsižvelgiant į tai, teismas tokį atsakovo elgesį laiko nesąžiningu. Kita vertus, pateikti duomenys laikyti pakankamais ieškovo nuostoliams pagrįsti, nes duomenų, kad sąskaitos neapmokėtos nėra. Be to, jos išrašytos ir prievolė apmokėti jas būtų vis vien (jei dar ir neįvykdyta). Atsakovas nepateikė ir jokių konkrečių argumentų dėl neteisingo nuostolių paskaičiavimo atliekant darbus po vamzdžių prakiurimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovo apskaičiuoti nuostoliai likviduojant avarijas bei taisant vamzdžių prakiurimo vietas yra jo patirta žala.

Kitą žalos dalį ieškovas grindžia poreikiu pakeisti visus magistralinius karšto vandens plieninius cinkuotus vamzdynus. Suma, kiek tai kainuotų, pateikiama ekspertizės akte. Jame nurodyta, kad vidutinė tokių darbų kaina sudaro 8 591,74 Eur (el.b.t.3, l. 37). Kaina pagrįsta lokaline sąmata (el.b.t.3, l. 38) bei eksperto skaičiavimu, remiantis aplinkos ministro 2006-10-26 įsakymu Nr. D1-492, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre įregistruotomis ir paskelbtomis UAB „Sistela“ skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis ir programine įranga SAMATA (el.b.t.3, l. 36-37). Ekspertas nustatė, kad pakeisti turi būti visi magistraliniai cinkuoto plieno vamzdynai, kurių yra 213 m. Pagal kiekį paskaičiuota cinkuotų vamzdžių pakeitimo kaina. Nors atsakovas iškėlė abejones dėl poreikio keisti visą vamzdyną, ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokią išvadą lėmė tiek defektų kiekis, tiek aplinkybė, kad nėra duomenų, jog vamzdžiai gauti iš skirtingų tiekėjų, vadinasi, jie visi yra tokie patys. Byloje esantys duomenys rodo avarijas nuo 2017 m., kurių skaičius artimas trisdešimčiai. Atsižvelgiant į tai, eksperto paaiškinimus ir ekspertizės išvadą, nėra pagrindo abejoti, kad turi būti pakeistas visas vamzdynas. Jo pakeitimą ekspertas įvertino 8 591,74 Eur suma, todėl ji laikytina ieškovo nuostolių dalimi dėl vamzdžių keitimo.

Dar viena žalos dalimi ieškovas laiko pastato dalies sugadinimą įvykus užliejimams. Kadangi ant vyrų rūbinės sienos likę vandens tekėjimo žymės, sulietos pakabinamų lubų plokštės moterų ir vyrų rūbinėse, tualetuose, dušinėse, deformuotos vyrų rūbinės tualetų durys, reikalingas remontas, kurio 504,12 Eur kainą kaip nuostolius, remdamasis eksperto išvadomis, ieškovas prašo kompensuoti ieškovo.

Byloje nėra ginčo, kad trūkus karšto vandens vamzdžiams, įvyko užliejimas, kurio metu buvo apgadinta dalis ieškovo pastato. Ekspertas nustatė, kad matosi vandens tekėjimo žymės ant vyrų rūbinės sienos, sulietos pakabinamų lubų plokštės moterų ir vyrų rūbinėse, tualetuose, dušinėse, deformuotos (sunkiai užsidaro, atsidaro) vyrų rūbinės tualetų durys (el.b.t.3, l. 41). Šių padarinių pašalinimo vidutinė rinkos kaina, remiantis eksperto paskaičiavimu, lokaline sąmata, sudaro 504,12 Eur (el.b.t.3, l. 39). Ši kaina paskaičiuota neįvertinus nusidėvėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Raimundas Naktinis pripažino, kad tualetuose, dušinėse remontas nebuvo darytas nuo pastato perdavimo, o ekspertas nurodė, kad nusidėvėjimas remonto kainą mažintų 50 proc., teismas dėl užliejimo pastatui padarytą nuostolį vertina 252,06 Eur.

Nors atsakovas pateikė į bylą specialisto R. P. išvadą 9EL.B.T. 3, L. 67-74), tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis neturėjo vertinimui atlikti reikalingos medžiagos ir neatliko savarankiškos ekspertizė objekto analizės, ši išvada nelaikytina atsakančia į ekspertizei pateiktus klausimus, o joje pateikti vertinimai nepaneigia ekspertizės akto įrodomosios reikšmės. Į išvadoje pateiktas pastabas tebuvo atsižvelgta apklausiant ekspertą ir aiškinantis ekspertizės aktą.

Sprendžiant dėl ieškovo veiksmų ir priežastinio jų bei žalos ryšio, pažymėtina, kad ieškovo pareigą sumontuoti tinkamos kokybės vamzdžius numatė rangos sutartis, kurios objektas buvo Bendrojo pagalbos centro regioninio padalinio Vilniuje ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos pastato Antakalnio mikrorajone statyba ir pridavimas, apimantis ir aukščiau nurodytus darbus (el.b.t.1, l. 11). Rangos darbai turėjo būti atlikti pagal darbo projektą (el.b.t.2, l. 6-15). 2011-12-23 statybos užbaigimo aktas patvirtina, kad pastatas pastatytas ir priduotas (el.b.t.1, l. 22-23), tačiau ekspertizės akte konstatuotas nekokybiškų statybos produktų – cinkuotų vamzdžių – panaudojimas, nulėmęs vidaus karšto vandentiekio vamzdyno, esančio Bendrojo pagalbos centro naudojamose patalpose adresu P. Vileišio g. 20A, Vilniuje, gedimus.

CK 6.647 str. 1 d. nustato, kad rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Pagal šio straipsnio 2 d., rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę.

Nagrinėjamu atveju statybos darbai buvo vykdomi pagal techninį projektą ir, kaip rodo Statybos darbų žurnalo priedas „Atitikties deklaracijos Nr.2“, 2011 m. kovo mėnesį buvo registruota plieninių juodų ir cinkuotų vamzdžių atitikties deklaracija (el.b.t.2, l. 68). Aplinkybę, kad ši deklaracija buvo pateikta užsakovui, patvirtina ir įrašas apie dalinį paslėptų darbų priėmimą (el.b.t.2, l. 64). Visgi nei ieškovas, nei atsakovas jos pateikti į bylą negalėjo, nurodę kad nei viena šalis jos faktiškai neturi. Kita vertus, ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vamzdynų atitikties deklaracija ekspertizės išvados nepakeistų, nes pati savaime nieko negarantuoja. Atsižvelgiant į tai, net ir pateikus į bylą paslėptų darbų aktus, duomenis buvus plieninių juodų ir cinkuotų vamzdžių atitikties deklaraciją bei apskritai ginčo pastatą priėmus ir leidus jį eksploatuoti, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas sumontavo tinkamos kokybės vamzdžius. Priešingai, ekspertizės akto išvados, rodo, kad vamzdžiai buvo nekokybiški ir juos eksploatuojant sukėlė ieškovui nuostolių. Kadangi už tinkamą vamzdžių parinkimą ir sumontavimą atsakingas atsakovas, būtent jo veiksmai panaudojus nekokybiškus vamzdžius laikytini neteisėtais, taigi ir kaltais veiksmais, sukėlusiais ieškovui žalą. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys (ieškovo atstovų paaiškinimai, sąskaitos faktūros, medžiagų panaudojimo ataskaitos, ekspertizės išvados) rodo, kad ieškovo nuostolius sukėlė būtent netinkamos kokybės vamzdžių sumontavimas, laikytina, kad nustatytas ir priežastinis ryšys kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga.

Dėl garantinio termino

CPK 6.697 str. 1 d. nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį.

Pagal rangos sutarties 16.1 p. rangovas garantavo, kad darbų priėmimo metu jo darbai ir darbų kokybė atitiks sutartyje nustatytas sąlygas, normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų ar sumažintų darbų vertę bei pablogintų atliktų darbų kokybę. Atsakovas užtikrino, kad per visą garantinį laiką statybos objektas atitiks normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir bus tinkamas naudoti pagal paskirtį (Sutarties 16.p.) Šalys susitarė, kad statinio garantinis laikas pastato konstrukcijoms, langams, stogui, kitiems darbams ir įrenginiams yra 5 metai, paslėptiems statinio elementams (paslėptoms konstrukcijoms, vamzdynams, paslėptai elektros instaliacijai ir pan.) – 10 metų, tyčia paslėptiems defektams – 20 metų (el.b.t.1, l. 19). Ilgesnį, t.y. 10 metų, terminą esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų), numato ir LR CK 6.698 str. 1 d. 2 p. Paslėptus darbus LR Statybos įstatymas apibūdina kaip vėliau atliktais darbais paslėptą statybos rezultatą, o paslėptas statinio konstrukcijas kaip viršutiniu apdailos sluoksniu paslėptas konstrukcijas. LR CK 6.666 str. 5 d. nustato, kad jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas.

Statybos užbaigimo aktas patvirtina, kad ginčo pastatas baigtas 2011-12-23. Šalys neginčijo, kad nuo šios datos pradedamas skaičiuoti ir garantinis terminas. Visgi byloje kilo ginčas, koks jis turėtų būti taikomas vamzdynams. Atsakovo atstovas, atsiliepime ieškinį atskyręs garantiją darbams ir gaminiams, teismo posėdžio metu pripažino, kad taikytinas bendras garantinis terminas darbų rezultatui. Visgi atsakovas laikėsi nuomonės, kad vamzdynai nėra paslėpti trūkumai, todėl taikytinas 5 metų garantinis terminas. Teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.

LR CK 6.698 str. 1 d. 2 p., numatantis 10 metų garantinį terminą paslėptiems statinio elementams, kaip vieną jų įvardijo vamzdynus. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 1.2.1. p. numato, kad vamzdžių tiesimas rėžiuose, perdangose, po rūsio grindimis ir kitose dengtose vietose laikomi paslėptais. Atlikęs ekspertizę dėl ieškinyje nurodytų vamzdynų Sigitas Mitkus nurodė, kad plieniniai cinkuoti karšto vandentiekio vamzdžiai yra apšiltinti kevaline šilumine izoliacija, t.y. paslėpti po šilumos izoliacijos sluoksniu.

Byloje nėra ginčo kad vamzdynai, esantys Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos pastate, uždengti, vadinasi, nėra vizualiai matomi. Nors atsakovo teigimu, jiems apžiūrėti tereikia nustumti pakabinamų lubų segmentą, kuris po reikiamos apžiūros gali būti įstatomas atgal į jo vietą, tačiau teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad nesugriaunant ir nenuardant konstrukcijų patikrinti vamzdžių negalima. Taigi konstrukcijos išardymas ar, kaip įvardijo atsakovas, išėmimas ir vėliau įdėjimas, jau rodo, kad tai nėra atviras elementas, vizualiai matomas, todėl lengvai apžiūrimas. Priešingai, jis tiesiogiai nematomas, tam, kad jį būtų galima apžiūrėti, reikia atlikti ardymo darbus. Neturi reikšmės, kiek tie darbai sudėtingi. Nustačius, kad reikalingi papildomi darbai vamzdynų apžiūrai, jie laikytini paslėptais trūkumais, kuriems taikomas 10 metų garantinis terminas. Taigi pradėjus terminą skaičiuoti nuo 2011-12-23, jis baigiasi 2021-12-23. Iš bylos duomenų matyti, kad vamzdynai prakiuro jau 2017 m. ir avarijos tebesitęsia galiojant garantiniam terminui, t.y. terminui, kurio metu už tinkamą vamzdyno kokybę atsakingas rangovas (atsakovas).

Dėl pavėluoto informavimo apie trūkumus kaip atsakovo atsakomybę šalinančios aplinkybės

CK 6.662 str. 4 d. nustato, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nuokrypiai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Analogiška pareiga užsakovui numatyta ir CK 6.697 str. 5 d. bei rangos sutarties 16.5 p. Jame taip pat nurodyta, kad užsakovui pareikalavus neatlygintinai pašalinti trūkumus, rangovas privalo juos pradėti šalinti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos. Pagal sutarties 16.6. p., rangovui neįvykdžius reikalavimo pašalinti garantiniu laikotarpiu pastebėtų statybos objektų (atliktų darbų) trūkumų, užsakovas turi teisę trūkumus pašalinti pats. Šias užsakovo turėtas trūkumų pašalinimo išlaidas atlygina rangovas.

Techninės priežiūros žurnalas patvirtina, kad pirmasis gedimas vamzdyne fiksuotas dar 2017-05-09 (el.b.t.3, l. 134), tačiau pirmoji ieškovo pretenzija atsakovui parašyta tik 2018-04-10 (el.b.t.1, l. 36), nors iki to laiko įvyko daugiau nei 10 gedimų. Sutiktina su atsakovu, kad vienuolikos mėnesių terminas nelaikytinas protingu. Neturėdamas duomenų apie vykstančias avarijas atsakovas negalėjo imtis veiksmų užkirsti kelią jų pasikartojimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko, kad dėl paties ieškovo pasyvumo ir atsakovo neinformavimo apie vamzdynų gedimą per protingą terminą, jam neturi būti priteisti nuostoliai už avarijų likvidavimą iki 2018-02-15, t.y. 1 844,11 Eur.

Sprendžiant apie vėlesnius nuostolius, pažymėtina, kad po 2018-04-10 pretenzijos gavimo atsakovas neatliko jokių aktyvių veiksmų nei gedimų priežastims nustatyti, nei žalai pašalinti, o pretenzijų dėl vėlavimo pranešti apie gedimus nekėlė ir savo pareigos atsakyti už gedimus remdamasis terminu neginčijo. Visgi pažymėtina, kad nepaisant savo atsakomybės neigimo bylos nagrinėjimo metu, atsakovas 2019-02-18 rašte ne ją neigė, o pretenziją atmetė nesant galimybės nustatyti gedimo priežasčių bei nukreipė tai padaryti patį ieškovą. Pažymėtina, kad atlikus ekspertizę priežastys nustatytos, tačiau atsakovas atsakomybės vis vien vengia. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad 2019-04-01 rašte atsakovas sutiko savo sąskaita pašalinti durų sugadinimo nuostolius, pripažindamas jų ryšį su vamzdyno gedimais, nors teismo posėdyje šios pozicijos jau nebepalaikė.

Sutiktina, kad rangos sutartis (16.5., 16.6. p.) užsakovą pirmiausiai įpareigoja pranešti apie gedimus rangovui ir suteikti galimybę jam pašalinti trūkumus, o pačiam šalinti tik to nepadarius rangovui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju vamzdynų trūkimas būdavo skubiai likviduotina situacija (avarija), kurios sprendimui sutartyje numatytas 14 dienų terminas negali būti taikomas, o atlikti darbai nebuvo vamzdyno remontas iš esmės. Tai tebuvo movų uždėjimas ir keturis kartus metalinio vamzdžio dalies pakeitimas plastikine, tačiau tik dėl to, kad skylės vamzdyje buvo taip arti viena kitos, kad dėti movas nebuvo prasmės. Atsižvelgdamas į tai, teismas nevertina ieškovo patirtų išlaidų kaip vamzdyno remonto, o laiko tai būtinomis išlaidomis likviduojant avariją ir užtikrinant tolesnį vandens tekėjimą (atsakovas šių išlaidų net ir neginčijo kaip per didelių). Remonto, kuris nagrinėjamu atveju yra vamzdyno keitimas, išlaidas, teismas priteisia kaip nuostolius, pasireiškiančius būsimomis būtinomis išlaidomis keičiant magistralinius karšto vandens plieninius cinkuotus vamzdynus, įskaitant vamzdynų išardymą, neišsaugant medžiagų, naujų įsigijimą, izoliacinių plokščių, segmentų ir kevalų ardymą, vamzdžių fasoninių dalių įrengimą, pakabinamų lubų plokščių ardymą ir atstatymą.

Įvertinęs bylos duomenis, šalių paaiškinimus ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas sumontavo netinkamos kokybės vamzdyną ir dėl to ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos atsakovas privalo atlyginti. Teismas, įpareigodamas atlyginti nuostolius, remiasi į bylą pateiktais paskaičiavimais ir 50 proc. mažina tik išlaidas dėl dušinių ir tualetų užliejimo bei nepriteisia nuotolių atlyginimo iki 2018-02-15 avarijų, laikydamas, kad apie juos ieškovas atsakovą turėjo informuoti anksčiau. Kadangi nustatyta, jog vamzdynas nekokybiškas, todėl keistinas, o dėl avarijų užlietos dušinės, tualetas, vadinasi, žala ieškovo turtui padaryta, nors faktiškai remontas ir neatliktas. Žala įvertinta paskaičiavus nuostolius, kurių objektyvumu ir būtinumu teismas neturi pagrindo abejoti, todėl juos priteisia.

Dėl baudos

Ieškovas, atsakovui neatlyginus žalos, prašė priteisti jam 144,93 Eur baudą.

Rangos sutarties 10.2. p. nustato, kad rangovas, nurodytu laiku nepašalinęs pagal sutartį atliktų darbų trūkumų per nustatytą garantinį terminą, moka užsakovui 500 Lt dydžio baudą ir atlygina užsakovui turėtas trūkumų šalinimo išlaidas bei dėl trūkumų šalinimo termino praleidimo padarytus nuostolius.

LR CK 6.73 str. 1 d. numato, kad jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą; kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja; kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tai reiškia, kad jeigu kreditorius dėl prievolės pažeidimo (šiuo atveju – dėl vamzdynų gedimo) patiria nuostolių, tai išieškotos netesybos visais atvejais įskaitomos į nuostolius, todėl kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia netesybos. LR CK numato tik įskaitines netesybas, ir šalys negali susitarti dėl baudinių netesybų, t.y. kad bus išieškomos ir netesybos, ir visi nuostoliai, neįskaitant į juos išieškotų netesybų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo patirtiems nuostoliams viršijant netesybų (baudos) sumą, reikalavimas dėl baudos priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinti ieškinio reikalavimai sudaro 13 224,98 Eur Už juos mokėtinas 298 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškovas žyminio mokesčio nemokėjo, nes nuo jo mokėjimo yra atleistas, žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo.

Paskyrus byloje ekspertizę, ieškovas sumokėjo 2 200 Eur avansą (el.b.t. 2, l. 133). Faktiškai ekspertizė kainavo 1 815 Eur, todėl 385 Eur permoka ieškovui grąžintina. Ieškinys patenkintas 85,50 proc., todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 551,82 Eur ekspertizės išlaidų.

Ekspertas buvo kviestas į teismą. Už jo atvykimą atsakovas sumokėjo 242,20 Eur (el.b.t.3, l. 118). Faktiškai už eksperto atvykimą sumokėta 242 Eur. Ieškinį atmetus 14,50 proc., atsakovui iš ieškovo priteistina 35,09 Eur už eksperto atvykimą, o 20 ct grąžintina. Atlikus iš atsakovo priteistinos ir jam priteistinos ekspertizės ir eksperto iškvietimo išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 516,73 Eur ekspertizės išlaidų.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo išlaidas darbo užmokesčiui už padidėjusį darbo krūvį.

CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-687/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinį, kitus procesinius dokumentus ieškovui įgaliojimo pagrindu parengė ir teisme jį atstovavo organizacinio skyriaus vedėjas Vilhelmas Kazlauskas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (el.b.t.1, l. 71, 172). Jis ne tik dirba Bendrajame pagalbos centre, bet ir į jo pareigas įeina dalyvavimas rengiant procesinius dokumentus teismams, atstovavimas juose (el.b.t.3, l. 76). Aplinkybė, kad dėl ieškovo atstovavimo šioje byloje BPC jo atstovui buvo mokamas priedas, neįrodo šių išlaidų būtinumo atliekant jam priskirtas funkcijas. Išlaidos padidėjusiam darbo užmokesčiui kaip bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos ir dėl to, kad atstovavimo išlaidos, remiantis CPK 98 str. 1 d., teismų praktika, priteisiamos už advokatų, advokato padėjėjų suteiktas paslaugas, bet ne už juridinio asmens darbuotojo (valstybės tarnautojo) darbą. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas.

Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas išlaidų nepatyrė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 265-267 str., 269-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Bendrajam pagalbos centrui, j.a.k. 188787474, iš atsakovo UAB „Veikmės statyba“, j.a.k. 300510465, 252,06 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus, 6 ct) nuostolių dėl užliejimo, 8 591,74 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) nuostolių dėl vamzdynų keitimo, 4 381,18 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą, 18 ct) nuostolių dėl avarinių darbų, 1 516,73 Eur (tūkstantį penkis šimtus šešiolika, 73 ct) ekspertizės išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Veikmės statyba“, j.a.k. 300510465, 298 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovui Bendrajam pagalbos centrui, j.a.k. 188787474, 385 Eur permoką už ekspertizę.

Grąžinti atsakovui UAB „Veikmės statyba“, j.a.k. 300510465, 20 ct permoką už eksperto iškvietimą.

Sprendimas, išskyrus jo dalį dėl išlaidų už ekspertizę ir eksperto iškvietimą grąžinimo, per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.