Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. 2A-191-330/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
2A-191-330/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ir atsakovės Lietuvos valstybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1093-565/2019 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už baudžiamąjį persekiojimą iškėlus baudžiamąją bylą Nr. 86-1-00162-10, priteisti 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už baudžiamąjį persekiojimą iškėlus baudžiamąją bylą Nr. 86-2-00006-11, priteisti 6 893,20 Eur turtinės žalos atlyginimą už baudžiamąjį persekiojimą iškėlus baudžiamąją bylą Nr. 86-1-00162-10, taip pat priteisti 49 806,96 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų turtinės žalos atlyginimą už baudžiamąjį persekiojimą iškėlus baudžiamąją bylą Nr. 86-2-00006-11, penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, jog 2010 m. kovo 31 d. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00162-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį. 2010 m. balandžio 1 d. ieškovui G. B. įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodyta, kad ieškovas įtariamas tuo, jog būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mažoji technika“ direktoriumi pasisavino UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį didelės vertės turtą. Ieškovas pažymėjo, kad 2010 m. balandžio 29 d. toje pačioje byloje pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. 2011 m. liepos 27 d. ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-1-00162-10 pabaigtas ir surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo G. B. kaltintas nusikalstamomis veikomis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo ieškovą išteisino.

3. Ieškinyje nurodyta, kad 2011 m. vasario 1 d. Telšių vyriausiajame policijos komisariate pagal bankrutuojančios UAB „Mažoji technika“ bankroto administratoriaus pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00006-11 pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. 2011 m. vasario 11 d. ieškovui įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. 2013 m. gegužės 13 d. byloje Nr. 86-2-00006-11 priimtas nutarimas pripažinti G. B. įtariamuoju dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 183 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras 2016 m. rugpjūčio 23 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 86-2-00006-11 dėl įtarimo pagal BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalis, 183 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras 2017 m. vasario 23 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 86-2-00006-11 pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo G. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Šalies argumentai

4. Ieškovo teigimu, jo baudžiamasis persekiojimas atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 86-1-00162-10 buvo pradėtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pasak ieškovo, jis išteisintas iš esmės tais pačiais pagrindais, kurie buvo akivaizdūs jau ikiteisminio tyrimo pradžioje, nes tarp UAB „Mažoji technika“ ir UAB „Swedbank lizingas“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, spręstini civilinio proceso tvarka dėl vienašališkai nutrauktų lizingo sutarčių. Ieškovo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras nenorėjo atriboti civilinių teisinių santykių nuo baudžiamųjų, buvo suinteresuoti kriminalizuoti bylą, todėl nepriėmė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o jį pradėję – nutarimo šį tyrimą nutraukti. Pirmosios instancijos teismas netgi buvo pripažinęs ieškovą kaltu ir paskyręs realią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Ieškovas pabrėžė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas pažeidė bendrąją rūpestingumo ir atidumo pareigą, kadangi aplinkybes, dėl kurių ieškovas buvo išteisintas, buvo galima nustatyti jau pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje, dėl to egzistuoja valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas. Dėl tų pačių priežasčių ieškovui ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-1-00162-10 atlikimo metu buvo neteisėtai skirtos kardomosios ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės. Be to, baudžiamojoje byloje nebuvo jokių duomenų, kad ieškovas gali vengti ikiteisminio tyrimo, daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl prokuroro veiksmai skiriant net dvi kardomąsias priemones laikytini neadekvačiais, neproporcingais, nepagrįstai suvaržiusiais ieškovo teises (tarp jų ir judėjimo laisvę), kas suponuoja valstybės atsakomybę už šiuos neteisėtus veiksmus. Ieškovas akcentavo, kad teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai organizuojant, kriminalizuojant, taip pat vilkinant tyrimą nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2011 m. liepos 26 d., pažeidė ieškovo teisę į įmanomai trumpiausią baudžiamąjį procesą, ieškovo netikrumo dėl savo likimo būsena nebuvo kiek įmanoma greičiau nutraukta.

5. Ieškovas aiškino, kad jo atžvilgiu taip pat nepagrįstai buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-2-00006-11. Ieškovo teigimu, nors formalusis ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas (pareiškimas) egzistavo, tačiau tam, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas, privalėjo egzistuoti ir materialusis ikiteisminio tyrimo pagrindas – nusikalstamos veikos požymiai. Ieškovas nurodė, jog pradedant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 86-00006-11 jokios papildomos sąlygos, dėl kurių civiliniai teisiniai santykiai būtų galėję transformuotis į baudžiamuosius teisinius santykius, nebuvo nustatytos. Kadangi ieškovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti jį padarius nusikalstamą veiką, savaime neteisėtomis ir pažeidžiančiomis ieškovo teises tapo ir jam taikytos procesinės prievartos priemonės. Ieškovas pažymėjo, jog nutarimas paskelbti jo paiešką priimtas neteisėtai, kadangi byloje nėra jokių duomenų (skambučių išklotinių, šaukimų šaknelių), jog jam šaukimai iš tiesų buvo siunčiami, tačiau jų įteikti nepavyko. Be to, ieškovui nepagrįstai taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Ieškovas nurodė, jog jis neslėpė savo gyvenamosios vietos. BUAB „Mažoji technika“ bankroto administratoriui pareiškus Šiaulių apygardos teisme ieškinį dėl žalos priteisimo, ieškovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė savo gyvenamąją vietą Anglijoje. Pareigūnai Europos arešto orderį atšaukė tik 2016 m. rugsėjo 5 d., o paiešką nutraukė tik 2017 m. sausio 19 d., kas rodo, jog teisėsaugos institucijos tinkamai nevykdė įstatymuose įtvirtintų savo funkcijų bei tiesioginių pareigų, nepadarė nieko, kad kuo greičiau būtų ieškovui panaikinti akivaizdžiai neteisėti įtarimai. Prokuroras ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 86-2-00006-11 turėjo nutraukti anksčiau – jau spręsdamas pirmą ieškovo prašymą turėjo įvertinti surinktą medžiagą ir galėjo bei privalėjo padaryti išvadą, jog ieškovo pripažinimas kaltu mažai tikėtinas, todėl tolesnis ikiteisminio tyrimo tęsimas netikslingas, neproporcingas ir darantis didelę žalą ieškovui. Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartyje, kuria atmestas ieškovo skundas dėl tyrėjo veiksmų, buvo nurodyta, jog ši nutartis gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, tačiau Šiaulių apygardos teismas nurodė priešingai ir tai pažeidė ieškovo procesines teises, kadangi tokiu būdu jam buvo užkirstas kelias realizuoti savo konstitucinę teisę į gynybą. Be to, ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-2-00006-11 buvo tendencingai vilkinamas.

6. Ieškovas pabrėžė, jog buvo nepagrįstai persekiojamas baudžiamojo proceso tvarka, jog abiejose baudžiamosiose bylose pažeistas esminis baudžiamosios teisės ultima ratio (liet. paskutinė priemonė) principas. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00162-10 teisėsaugos pareigūnai nesilaikė ikiteisminio tyrimo slaptumo principo ir nutekino informaciją apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą G. B. atžvilgiu visuomenės informavimo priemonėms, dėl ko 2010 m. balandžio 23 d. „Telšių žiniose“ pasirodė straipsnis. Ieškovo atžvilgiu pasižadėjimas neišvykti buvo taikytas beveik trejus metus, o įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – beveik devynis mėnesius. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, taikyto laikinojo nuosavybės teisių apribojimo, ieškovas buvo priverstas išvykti iš Lietuvos.

Šalies argumentai

7. Ieškovo prašomą priteisti 1 681,13 Eur turtinę žalą sudaro ieškovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą, patirtos nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 86-1-00162-10, ir 3 500 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 metu. Ieškovas nurodė negalėjęs įsidarbinti nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. balandžio 31 d., todėl patyręs 6 893,20 Eur turtinę žalą. Ieškovas 49 806,96 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų žalą skaičiuoja pagal Jungtinėje Karalystėje taikytą minimalų darbo užmokestį, kadangi per laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. vasario 23 d. jis negalėjo dirbti ar kreiptis dėl socialinių garantijų. Ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala atsirado dėl jo teisės laisvai judėti suvaržymo, negalėjimo grįžti į Lietuvą ir joje gyventi, aplankyti giminių, dėl baudžiamojo persekiojimo sukeltų didelių dvasių išgyvenimų ir nepatogumų, reputacijos pabloginimo, susidariusio nepalankaus visuomenės požiūrio į ieškovą, ieškovo garbės ir orumo pažeminimo, sutrikusios sveikatos.

Atsiliepimas

8. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovė pabrėžė, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia visišką asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, tačiau toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti , kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-1-00162-10 buvo pradėtas bei kiti su tuo susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžios). Generalinė prokuratūra akcentavo, kad tyrimas byloje Nr. 86-2-00006-11 pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas 2016 m. rugpjūčio 23 d., kai BUAB „Mažoji technika“ bankroto administratoriui ieškovas perdavė jo žinioje buvusį turtą bei atsiskaitė su debitorinės skolos pirkėju. 2017 m. sausio 19 d. ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-2-00006-11 nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių G. B. kaltę, t. y. tyrimas nutrauktas ne ieškovą reabilituojančiais pagrindais ir netapatintinas su asmens išteisinimu. Baudžiamojo proceso tikslai būtų nepasiekti, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro pareigos būtų nevykdytos, jeigu susiklosčius tokiai situacijai ikiteisminis tyrimas nebūtų buvęs pradėtas, be to, paties ieškovo veiksmai prisidėjo prie to, kad buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu. Skiriant kardomąsias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą. Generalinė prokuratūra pažymėjo, jog rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra pati švelniausia kardomoji priemonė, o ieškovas nepateikė duomenų, kad ši priemonė būtų sukėlusi ieškovui nepatogumų. Ieškovui taikytas įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje buvo panaikintas pagal ieškovo prašymą. Ieškovo paieška bei suėmimas buvo skirti, o Europos arešto orderis išduotas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, o tokių priemonių taikymą sąlygojo paties ieškovo elgesys – rašytinio pasižadėjimo neišvykti pažeidimas.

9. Lietuvos generalinė prokuratūra taip pat nurodė, jog ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas, rašytinio pasižadėjimo neišvykti ar įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje taikymas jam trukdė dirbti ar užsiimti verslu, gauti darbo užmokestį. Išlaidų advokato paslaugoms atlyginimas gali būti priteistas tik konstatavus teisėsaugos institucijų neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp tokių veiksmų ir išlaidų advokato pagalbai. Be to, ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kokios konkrečios advokato paslaugos jam buvo suteiktos, nes pateiktos sąskaitos už advokato pagalbą yra nedetalizuotos. Nėra įrodymų, kad ieškovo apsakyti neigiami išgyvenimai (prašant priteisti neturtinę žalą) buvo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų pasekmė. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras per visuomenės informavimo priemones paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Be kita ko, nagrinėjamu atveju taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Šalies argumentai

10. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teisingumo ministerija pažymėjo, jog priimdamas ieškovą išteisinantį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau nekonstatavo jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. Ieškovas žalą kildina iš tariamai neteisėtų teismo veiksmų, kurie konstatuoti 2013 m. balandžio 12 d., todėl ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovui buvo paskirtas suėmimas, kadangi ieškovas pažeidė rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Prašydamas priteisti žalą dėl išlaidų už advokato pagalbą, ieškovas nepateikė paaiškinimo dėl lėšų sumokėjimo praėjus ketverių-šešerių metų laikotarpiui nuo sąskaitų išrašymo dienos, o iš pateiktų duomenų neaišku, kokias paslaugas suteikė advokatas. Ieškovas patirtos neturtinės žalos dydį ir faktą privalo įrodyti. Ieškovo apibūdinti nepatogumai yra paties ieškovo veiksmų pasekmė.

11. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucijos ar pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, jog žala asmeniui atsirado būtent dėl tokių valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato teigimu, analizuojamu atveju tyrimą vykdę pareigūnai atliko teisėtus veiksmus, o ieškovui pagrįstai skirtos kardomosios priemonės. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai vykdė visus prokuroro, organizuojančio ir kontroliuojančio ikiteisminį tyrimą, nurodymus. Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartyje pasisakyta, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Ieškovo argumentai dėl nepagrįstai užsitęsusio tyrimo ir jo vilkinimo nepagrįsti – buvo paskelbta ieškovo paieška, išduotas Europos arešto orderis, ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo galimybės jį apklausti, todėl būtent dėl įtariamojo elgesio, nenoro bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais užsitęsė ikiteisminis tyrimas. Ieškovas neįrodė konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovo G. B. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė.

13. Teismas pabrėžė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išteisinamasis nuosprendis ar baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiškia, kad visi ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo atlikti veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00162-10 buvo pradėtas gavus UAB „Swedbank lizingas“ pareiškimą. To ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ieškovas, būdamas UAB „Mažoji technika“ direktoriumi, pažeidė jo vadovaujamos bendrovės ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytų lizingo sutarčių sąlygas, tai yra neįregistravo lizinguojamos žemės ūkio technikos Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „Swedbank lizingas“ vardu, taip pat be lizingo davėjo sutikimo dalį lizinguojamos žemės ūkio technikos pardavė tretiesiems asmenims, melagingai nurodydamas, jog ši technika priklauso UAB „Mažoji technika“. Teismo vertinimu, tokios nustatytos faktinės aplinkybės buvo pakankamas pagrindas pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00162-10.

14. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje, nepripažino neteisėtais pirmosios instancijos teismo veiksmų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko galėtų atsirasti valstybės atsakomybė taikant CK 6.272 straipsnio 1 dalį. Teismas akcentavo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. išteisinamajame nuosprendyje pateiktas išaiškinimas dėl civilinių teisinių santykių atribojimo nuo baudžiamųjų teisinių santykių pagal teisinės padėties apsunkinimo išieškant žalą kriterijų, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu buvo palyginti naujas tuometinėje teismų praktikoje. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-1-00162-10 metu ieškovui buvo paskirtos kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje), nors ieškovas dalyvavo tyrime jo nevengdamas, nesudaro pagrindo teigti, kad kardomosios priemonės buvo paskirtos neteisėtai. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-1-00162-10 trukmę bei apimtį, nepripažino, jog šis tyrimas būtų vykdytas nepagrįstai ilgai. Nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų, be to, ieškovui dar ir praleidus ieškinio senaties terminą, kurio nėra pagrindo atnaujinti, ieškovo reikalavimas priteisti 300 000 Eur neturtinę žalą ir 6 893,20 Eur turtinę žalą buvo atmestas.

15. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00006-11 buvo pradėtas gavus UAB „Mažoji technika“ bankroto administratoriaus pareiškimą. Šio ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog ieškovas, eidamas UAB „Mažoji technika“ direktoriaus pareigas, neperdavė bankroto administratoriui ieškovo žinioje buvusio 101 935,05 Lt vertės UAB „Mažoji technika“ turto, negrąžino 11 846,66 Lt bendrovės lėšų, realizavo dvi UAB „Mažoji technika“ priklausančias transporto priemones, kurios buvo areštuotos teismų nutartimis, aplaidžiai tvarkė UAB „Mažoji technika“ buhalterinę apskaitą. Teismo vertinimu, tokios nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 86-2-00006-11.

16. Įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, teismas konstatavo, jog rašytinio pasižadėjimo neišvykti paskyrimas ieškovui ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 metu buvo galimas, siekiant užtikrinti ieškovo dalyvavimą baudžiamajame procese. 2013 m. sausio 17 d. tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad su ieškovu nepavyksta susisiekti, ieškovo gyvenamojoje vietoje jo nepavyko rasti, o iš ieškovo pažįstamo gauta informacija, kad ieškovas galimai išvykęs į užsienį. Reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovas neneigė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 metu jis, nepranešęs ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, išvyko į Angliją. Ieškovui pažeidus rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, nepateikus informacijos apie savo gyvenamąją vietą Anglijoje, Telšių rajono apylinkės teismas pagrįstai skyrė ieškovui suėmimą.

Šalies argumentai

17. Teismas akcentavo, jog ieškovas tik 2017 m. sausio 9 d. prašyme Šiaulių apygardos prokuratūrai nurodė savo buvimo vietos Anglijoje adresą, todėl 2017 m. sausio 19 d. nutarimu ieškovo paieška buvo nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas padarė išvadą, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00006-11 vykdytas nepagrįstai ilgai. Teismas pažymėjo, jog šio tyrimo eigoje buvo nepateisinamai ilgos pertraukos tarp atskirų tyrimo veiksmų atlikimo. Jau 2014 metais buvo aiški teismų praktika dėl civilinių teisinių santykių atribojimo nuo baudžiamųjų teisinių santykių, o vien tai, kad ieškovas buvo išvykęs į užsienį, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog ieškovas sąmoningai apsunkino skolos iš jo išieškojimą. Teismas konstatavo, jog dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 trukmės ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl vykdyto baudžiamojo persekiojimo jis, būdamas Anglijoje, negalėjo įsidarbinti ar naudotis socialinėmis garantijomis, todėl teismas atmetė ieškovo prašymą dėl 49 806,96 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų turtinės žalos atlyginimo. Kadangi už advokato pagalbą ikiteisminio tyrimo metu mokėjo ne ieškovas, o byloje nėra duomenų, kad advokato gautus pinigus ieškovas grąžino asmeniui, apmokėjusiam advokato teisinės pagalbos išlaidas, teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovo nurodytą 3 500 Eur sumą už ikiteisminiame tyrime patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Teismo vertinimu, pernelyg ilgai tęsiamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00006-11 sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl atsižvelgus į tai, kad šio ikiteisminio tyrimo trukmė (apie trejus metus) buvo nepagrįstai ilga, ieškovui priteistinas 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19. Apeliaciniu skundu atsakovės atstovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ta aplinkybė, kad ieškovas 2013 m. pradžioje pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nevertintina kaip turėjusi esminę reikšmę ikiteisminio tyrimo trukmei.

19.2. Paties ieškovo netinkami veiksmai sąlygojo ilgesnę ikiteisminio tyrimo eigą.

19.3. Ieškovo atžvilgiu išdavus Europos arešto orderį, būtų buvę netikslinga sustabdyti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00006-11.

19.4. Nepateikta duomenų, kad pareigūnai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 metu buvo suinteresuoti neatriboti civilinių teisinių santykių nuo baudžiamųjų teisinių santykių, ar bet kokiu būdu vilkinti procesą.

19.5. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 metu pareigūnai ir prokuroras analizavo turimą medžiagą, rinko naujus duomenis, aiškinosi sunkiai išaiškinamas ir daug pastangų išaiškinimui reikalaujančias aplinkybes.

19.6. Neturtinės žalos padarymo faktas nėra preziumuojamas, turi būti vertinama ne asmens reakcija į savo išgyvenimus, bet padariniai.

20. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. gegužės 2 d. pareiškimu prisidėjo prie Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo.

Atsiliepimas

21. Atsakovės atstovė Lietuvos generalinė prokuratūra atsiliepime į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą prašė jį tenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas šiais teiginiais:

21.1. Teismo priteista 1 000 Eur neturtinė žala atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą ir tokios kategorijos bylose taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, todėl Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra teismo sprendimo neskundė.

21.2. Generalinė prokuratūra sutinka su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo peržiūrėjimo apeliacine tvarka, vertinant byloje surinktus įrodymus.

Šalies argumentai

22. Ieškovas G. B. pateikė apeliacinį skundą. Prašydamas atnaujinti praleistą terminą, ieškovas skundu prašo „panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą dalyje 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir priimti naują sprendimą“. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1. Neteisėtas ieškovo baudžiamasis persekiojimas, neteisėtai pritaikytos kardomosios priemonės suvaržė ieškovo teisę į judėjimo laisvę.

22.2. Dėl pritaikytų kardomųjų priemonių ieškovas negalėjo įsidarbinti.

22.3. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tyčiniu neveikimu, trukdymu spręsti civilines bylas, jų kriminalizavimu, ieškovui padaryta žala, kurią privalo atlyginti valstybė.

22.4. Ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo naudojamas ne pagal paskirtį.

22.5. Nėra pagrindo ieškiniui taikyti senaties terminą. Senaties terminas atnaujintinas, taikytina reabilitacija.

22.6. Jau pradedant ikiteisminį tyrimą buvo galima nustatyti aplinkybes, kurių pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas priėmė ieškovo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

22.7. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų ir Šiaulių apygardos teismo priimto neteisingo nuosprendžio, kuriuo ieškovas nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme, atsirado valstybės civilinė atsakomybė.

22.8. Ieškovo reikalavimas atlyginti 300 000 Eur neturtinę žalą ir 6 893,20 Eur turtinę žalą yra pagrįstas.

22.9. Ieškovas iš Lietuvos išvyko turėdamas informacijos dėl jo gyvybei gresiančio pavojaus, o vėliau su Telšių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu bendravo elektroniniais laiškais, telefonu.

Žemesnės instancijos teismas

22.10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 trukmės ieškovas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

23. Lietuvos generalinė prokuratūra atsiliepimu į ieškovo G. B. apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:

23.1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų.

23.2. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovo reikalavimui pareikšti praleistas sutrumpintas trejų metų senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

23.3. Teismo išvada dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 trukmės yra pagrįsta, o priteistos 1 000 Eur žalos dydis atitinka teisės principus.

23.4. Ieškovo argumentai apeliaciniame skunde dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro suinteresuotumo tarp subjektų susiklosčiusius civilinius teisinius santykius kvalifikuoti baudžiamaisiais santykiais, jų siekio baudžiamojo proceso priemonėmis susidoroti su ieškovu, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl papildomų dokumentų priėmimo

25. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Jungtinės Karalystės policijos 2019 m. kovo 22 d. išduotą paprastąjį sertifikatą su informacija dėl įrašų policijoje apie asmens teistumus, įspėjimus, papeikimus ar perspėjimus.

26. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Šiuo atveju ieškovas prie skundo pridėto policijos sertifikato neteikė pirmosios instancijos teismui. Ieškovas taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių iškilo būtinybė tokį dokumentą, kaip naują įrodymą, pateikti apeliacinės instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnio išmintį, todėl atsisakoma priimti ir vertinti ieškovo pateiktą dokumentą.

Dėl proceso baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00162-10

27. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas baudžiamojoje byloje, iškeltoje pagal ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 86-1-00162-10 surinktus duomenis. Atsakovė Lietuvos valstybė, be kita ko, šioje civilinėje byloje pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį dėl ieškovo reikalavimų priteisti žalos atlyginimą, kildinamų iš minėtos baudžiamosios bylos.

28. CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017).

29. Analizuojamu atveju ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo to momento, kada jis suvokė apie galimus jo teisių pažeidimus vykdant baudžiamąjį persekiojimą byloje Nr. 86-1-00162-10. Kaip minėta, ieškovas buvo išteisintas teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu. Vadinasi, ieškovas ne vėliau kaip nuo 2013 m. balandžio 12 d. sužinojo ar turėjo sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus, padarytus jo atžvilgiu vykusiame baudžiamajame procese.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Šiuo atveju ieškovo G. B. ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2018 m. birželio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo įstatyme numatyto ieškinio senaties termino tokiam reikalavimui pareikšti pasibaigimo dienos.

31. Kasacinis teismas, aiškindamas senaties termino taikymo klausimus, yra suformulavęs taisyklę, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti senaties terminą teismas ex officio turi patikrinti, ar ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Tai, kad ieškovas buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę, o jo atžvilgiu buvo vykdomas kitas ikiteisminis tyrimas, kurio metu paskelbta ieškovo paieška ir išduotas Europos arešto orderis, negali būti laikoma svarbiomis aplinkybėmis, dėl kurių galėtų būti atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas.

32. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ieškinio reikalavimų atmetimo pagrindas. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimams, siejamiems su ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmais baudžiamosios bylos Nr. 86-00162-10 procese, taikytini trejų metų ieškinio senaties termino praleidimo teisiniai padariniai.

33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimams, susijusiems su procesu baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00162-10, buvo suėjęs ieškinio senaties terminas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, kildinamus iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų baudžiamosios bylos Nr. 86-1-00162-10 procese.

Dėl proceso baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00006-11

34. Ieškovas taip pat prašo atlyginti žalą, jo teigimu, kilusią dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 pradėjimo, to tyrimo metu pritaikytų kardomųjų priemonių, paskelbtos ieškovo paieškos, išduoto Europos arešto orderio, per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatęs valstybės pareigūnų neteisėtus veiksmus (neveikimą), lėmusius nepateisinamai per ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę. Atsakovės atstovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu nesutiko, kad ikiteisminio tyrimo trukmė buvo nepagrįstai ilga, o ieškovas savo apeliaciniame skunde pakartojo argumentus, kad jam žala atsirado ne tik dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, bet ir dėl visų kitų šio tyrimo metu pareigūnų atliktų veiksmų.

35. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Valstybės civilinė deliktinė atsakomybė dėl pareigūnų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu atsiranda be kaltės, tad atsakomybės atsiradimui pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

36. Ieškovo teigimu, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-2-00006-11 apskritai negalėjo būti pradėtas, nes buvo akivaizdu, kad dėl UAB „Mažoji technika“ bankroto administratoriaus pareiškime nurodytų aplinkybių egzistavo civiliniai, o ne baudžiamieji teisiniai santykiai. Su tokia ieškovo pozicija nesutiktina. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad formalus civilinių teisinių santykių egzistavimas pats savaime nepanaikina baudžiamųjų teisinių santykių atsiradimo galimybės, civilinių santykių peraugimo į baudžiamuosius teisinius santykius tikimybės, o ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir baudžiamosios bylos iškėlimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis tik baudžiamojo proceso įstatymų normomis.

37. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos byloje Nr. 86-2-00006-11 nustatyta, kad šis tyrimas pradėtas pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji technika“ bankroto administratoriaus 2011 m. sausio 30 d. pareiškimą. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu galiojusio BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo įtvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (ginčo laikotarpiui aktuali BPK 168 str. 1 d. redakcija). Ginčui aktualios BPK 3 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai; 3) jeigu nusikalstamą veiką padarė asmuo, pagal tarptautinės teisės normas turintis imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas; 4) asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus; 5) jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu; 6) jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą; 7) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; 8) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu; 9) jeigu egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.

38. Ieškovo subjektyviu vertinimu, ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-2-00006-11 negalėjo būti pradėtas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Aukščiau nurodytas BPK reguliavimas įpareigoja ikiteisminio tyrimo institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą net tais atvejais, kai pranešime, pareiškime ar skunde nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių nusikalstamos veikos įvykdymą, o atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tada, kai jau iš pranešime, pareiškime ar skunde pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad nurodytoje veikoje nėra jokių nusikalstamos veikos požymių. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai nustatė, kad bankroto administratoriaus 2011 m. sausio 30 d. pareiškime yra išdėstytos aplinkybės, leidžiančios įtarti, kad buvo padaryta veika, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad ieškovas tikėtinai pasisavino didelės vertės svetimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-2-00006-11 buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai.

39. Ieškovas savo patirtą žalą kildina ir iš ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu taikytų kardomųjų priemonių. 2012 m. spalio 10 d. ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pastebėtina, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra švelniausia iš BPK numatytų kardomųjų priemonių (BPK 120 str. 1 d.), jo paskyrimui nėra būtina sąlyga neabejotinų duomenų egzistavimas, jog įtariamasis nebendradarbiaus su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, išvyks ar trukdys šį tyrimą atlikti. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad ieškovas būtų prašęs leidimo išvykti iš savo gyvenamosios vietos, tokios aplinkybės ieškovas taipogi nenurodė. 2013 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad su G. B. nepavyko susisiekti, jo buvimo vieta nebėra žinoma. 2013 m. vasario 26 d. paskelbta ieškovo G. B. paieška. Nors ieškovas nurodo, kad nutarimas dėl jo paieškos priimtas neteisėtai, tačiau jis neginčija faktinių aplinkybių (pažeisdamas kardomąją priemonę ieškovas išvyko gyventi į užsienį), dėl kurių paieška turėjo būti paskelbta. Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vadovaujantis BPK 136 straipsnio 3 dalimi, įtariamajam, pažeidusiam rašytinį pasižadėjimą neišvykti, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Pagrindas skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą – atsiranda, jei pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; jei trukdys procesui; jei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje įvardytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d.). Pats ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodė į užsienį išvykęs, vengdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų „susidorojimo“. Ieškovui G. B. išvykus į Jungtinę Karalystę tikslu vengti ikiteisminio tyrimo ar pasislėpti nuo jo, darytina išvada, kad suėmimas ieškovui paskirtas pagrįstai. 2013 m. birželio 14 d. dėl ieškovo išduotas Europos arešto orderis. 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos arešto orderis gali būti išduodamas už veiką, baustiną pagal išduodančios valstybės narės teisę laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas ? bent 12 mėnesių, arba, kai bausmė arba sprendimas dėl įkalinimo jau yra priimtas, – bent keturi mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, kad Europos arešto orderio išdavimo metu ieškovas buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas pagal BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalis, BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 246 straipsnio 1 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, jog egzistavo pagrindas išduoti Europos arešto orderį. Papildomai pastebėtina, kad nustačius ieškovo gyvenamąją vietą ir jam pačiam susisiekus su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, 2017 m. sausio 19 d. buvo nutraukta ieškovo paieška (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 5 d rašte nurodyta, jog atšaukiamas Europos arešto orderis G. B.). Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 metu kardomosios priemonės ieškovui buvo pritaikytos teisėtai, o jų sugriežtinimą, galbūt turėjusį įtakos didesniam ieškovo judėjimo laisvės suvaržymui, nulėmė paties ieškovo veiksmai vengiant ikiteisminio tyrimo, slepiantis nuo pareigūnų.

40. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 12, 178 str.). Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisėtų veiksmų paviešinant ikiteisminio tyrimo informaciją visuomenės informavimo priemonėje. Vien straipsnio laikraštyje išspausdinimo faktas nesudaro pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras neteisėtai atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis.

41. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos byloje Nr. 86-2-00006-11 matyti, kad tyrimas buvo pradėtas 2011 m. vasario 1 d. ir visiškai nutrauktas 2017 m. vasario 23 d. Taigi, tyrimas iš viso truko 6 metus ir 22 dienas. Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnis yra skirtas išvengti situacijų, kad asmuo, kaltinamas ar įtariamas nusikalstama veika, nebūtų pernelyg ilgai nežinomybės dėl savo proceso baigties būsenoje (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Grigoryan prieš Armėniją 123 punktą ir jame nurodytą praktiką). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) jurisprudencijoje, sprendžiant dėl baudžiamojo proceso ilgumo pagrįstumo, atsižvelgiama į: 1) bylos sudėtingumą; 2) paties kaltinamojo (įtariamojo) elgesį; 3) valstybės institucijų elgesį. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 trukmę lėmė ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet paties ieškovo veiksmai slepiantis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Iš tiesų, EŽTT praktikoje egzistuoja principas, kad laikotarpiai, kuomet kaltinamasis (įtariamasis) slėpėsi nuo baudžiamojo persekiojimo, gali būti neįskaičiuojami į bendrą baudžiamojo proceso trukmę vertinant dėl šio proceso trukmės pagrįstumo (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. spalio 24 d. sprendimo Smirnova prieš Rusiją 81 punktą ir jame nurodytą praktiką). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog šioje byloje analizuojamu atveju ikiteisminis tyrimas nebuvo sustabdytas, o aplinkybes, sudariusias pagrindą nutraukti ikiteisminį tyrimą, buvo galima nustatyti ir be paties ieškovo dalyvavimo tyrime. Taipogi pabrėžtina, kad dar iki ieškovo paieškos paskelbimo pirmoji baudžiamojo proceso stadija – ikiteisminis tyrimas – truko jau daugiau nei dvejus metus. EŽTT yra pripažinęs, kad beveik trijų metų ikiteisminio tyrimo iš bendro keturių metų ir penkių mėnesių baudžiamojo persekiojimo terminas, esant valstybės institucijų delsimui, yra per ilgas, kad galėtų būti laikomas „protingu terminu“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje Mas?r prieš Slovakiją).

42. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00006-11 įtariamas asmuo buvo žinomas nuo pat tyrimo pradžios, byloje daugiau įtariamųjų nebuvo, tirtinos aplinkybės nebuvo išskirtinai sudėtingos, ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro 7 tomai, todėl šis ikiteisminis tyrimas negali būti laikomas didelės apimties ar itin sudėtingu. Byloje nustatyta, kad paties ieškovo veiksmai pažeidžiant kardomąją priemonę (išvykus į Jungtinę Karalystę) prisidėjo prie ikiteisminio tyrimo trukmės. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad vykdant ikiteisminį tyrimą buvo laikotarpių, kai tyrimą vykdantys pareigūnai nepateisinamai delsė, pavyzdžiui, poėmį atliko po 6 mėnesių nuo teismo nutarties priėmimo, tik po maždaug metų buvo priimtas nutarimas atlikti buhalterinių dokumentų tyrimą, didelė dalis liudytojų buvo apklausti tik po dvejų metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, objektų tyrimas dėl veikos, numatytos BK 223 straipsnyje, paskirtas tik po ketverių metų nuo specialisto išvados, kuria buvo grindžiamas įtarimas, pateikimo. Tuo atveju, kai prie proceso pailginimo prisidėjo ir valstybės institucijos, ir asmuo, dėl kurio vyksta procesas, vertinant įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo laikymąsi, reikšmingas kiekvienos šalies tokio prisidėjimo nustatymas ir palyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas ir ieškovui slapstantis nuo baudžiamojo persekiojimo užsienyje, taip pat į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas įtariamajam nedalyvaujant, darytina išvada, jog šiuo atveju esminę reikšmę ikiteisminio tyrimo trukmei turėjo valstybės institucijų pasyvumas. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šio ikiteisminio tyrimo daugiau nei 6 metų trukmė buvo nepateisinamai ilga.

43. Ieškovas pareiškė reikalavimus priteisti 300 000 Eur neturtinės žalos ir 49 806,96 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų turtinės žalos atlyginimą už jo baudžiamąjį persekiojimą vykdant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 86-2-00006-11. Be to, ieškovas nurodė ikiteisminio tyrimo toje byloje metu patyręs 3 500 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

44. Ieškovas į bylą pateikė kopijas dviejų mokėjimo dokumentų, išduotų po ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 pradžios. Advokato išduotuose 2016 m. gruodžio 1 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. pinigų priėmimo kvituose nurodyta, kad sumokėta už gynybą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas, o už Gintarą Bartkevičių sumokėjo A. B.. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 punktą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kadangi už advokato teisines paslaugas sumokėjo ne ieškovas, bet kitas asmuo, o byloje nėra duomenų, kad ieškovas kokiu nors būdu būtų kompensavęs to asmens patirtas išlaidas, negalima daryti išvados, kad ieškovas dėl advokato suteiktų paslaugų pats patyrė kokius nors realius nuostolius. Į bylą taip pat yra pateiktos advokato išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas, tačiau kai kuriose sąskaitose nurodyta, kad paslaugos buvo teikiamos ne tik baudžiamojoje, bet ir civilinėse bylose. Duomenų, patvirtinančių, jog minėtos sąskaitos už teisines paslaugas buvo apmokėtos, byloje nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė patyręs turtinę žalą dėl advokato suteiktų paslaugų apmokėjimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00006-11 metu.

45. Ieškovo teigimu, jo patirtą 49 806,96 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų dydžio turtinę žalą sudaro Jungtinėje Karalystėje nustatyta minimali alga už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. vasario 23 d. Taigi, ieškovas prašo priteisti jo negautas pajamas. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju nustatyti valstybės neteisėti veiksmai dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Visų pirma, pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovui nebuvo uždrausta dirbti. Antra, ieškovo išvykimas į Jungtinę Karalystę buvo jo paties neteisėtas veiksmas, kadangi tokiu būdu ieškovas pažeidė jam taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo negalėjimas dirbti ir gauti teisėtų pajamų Jungtinėje Karalystėje tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejasi ne su valstybės institucijų, bet su paties ieškovo valiniais veiksmais. Nenustačius priežastinio ryšio tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir ieškovo tikėtinai negautų pajamų, ieškovo reikalavimas dėl 49 806,96 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų turtinės žalos atlyginimo priteisimo negalėjo būti tenkinamas.

46. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kaip jau minėta, ieškovas prašė priteisti 300 000 Eur dydžio neturtinę žalą, o pirmosios instancijos teismas reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismų praktikoje pripažįstama prezumpcija, kad pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą, kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018 68 punktą ir jame nurodytą praktiką). Tokios prezumpcijos atsakovė nenuginčijo.

47. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00006-11 truko net 6 metus ir 22 dienas, kad ir paties ieškovo veiksmai prisidėjo prie ikiteisminio tyrimo trukmės pailgėjimo, nes iki neteisėto išvykimo į užsienį ieškovui ikiteisminio tyrimo metu buvo taikyta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovui faktiškai nebuvo suvaržyta laisvė (ieškovo suėmimas niekad nebuvo įvykdytas), kad ieškovas neįrodė patyręs turtinės žalos. Esant tokioms išvardintoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priteistas ieškovui neturtinės žalos dydis atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, todėl apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėGintaras PečiulisVigintas Višinskis