Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Simonui Činikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad 2003 m. liepos 14 d. tarp J. M. ir pareiškėjos notarine tvarka buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pagal šią sutartį J. M. pasiūlė pareiškėjai pirkti žemės sklypą su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) už 2000 Lt (580 Eur). Pareiškėja priėmė pasiūlymą ir įsipareigojo sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį ir turto perdavimo aktą iki 2004 m. liepos 14 d., o J. M. įsipareigojo pateikti visus sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus ir parduoti neįkeistą bei kitaip nesuvaržytą turtą, pasirašyti turto perdavimo aktą. Sudarant preliminariąją sutartį, pareiškėja perdavė J. M. 1000 Lt, kurie įskaitomi į parduodamo turto kainą. Prieš sudarant preliminariąją sutartį J. M. išdavė pareiškėjai įgaliojimą tvarkyti žemės (duomenys neskelbtini), Kauno r. nuosavybės atstatymo dokumentus, atlikti pastatų (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją ir inventorizaciją, gauti nuosavybės dokumentus, atstovauti J. M. ir kt. Tačiau iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino nepasisekė sutvarkyti visų sandoriui sudaryti reikalingų dokumentų, nespėta atlikti pastatų teisinę registraciją. J. M. priklausančio nekilnojamojo turto registracija buvo užbaigta tik 2007 m. kovo 19 d., buvo išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypų teisinė registracija nebuvo padaryta, kadangi nebuvo atkurta nuosavybės teisė į žemę. Nors iki 2004 m. liepos 14 d. nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau pareiškėja sumokėjo J. M. likusius 1000 Lt už perkamą gyvenamą namą su priklausiniais. Po preliminariosios sutarties sudarymo 2003 m. pareiškėja persikėlė gyventi su visa savo šeima pas J. M., kur gyvena iki šiol. Sutvarkius visus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus, pareiškėja negalėjo nuvykti su J. M. pas notarą sutarčiai patvirtinti, nes ši sirgo, o 2007 m. lapkričio 29 d. mirė. Pareiškėja nusipirko žemės sklypus iš J. M., gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) nes pinigai už šį nekilnojamąjį turtą sumokėti pardavėjai. Iki mirties J. M. kreipėsi į Kauno apskrities viršininką dėl nuosavybės teisių atstatymo į 3,34 ha ploto žemę. Kauno apskrities viršininkas priėmė sprendimą Nr. 52/23264 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje J. M. nuosavybės teisėmis valdytą 3,34 ha žemės (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į J. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 1,66 ha žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai asmeniniam ūkiui 1,43 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); perduodant nuosavybėn neatlygintinai namų valdos 0,2292 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) nurodant, kad nuosavybės teisės į pilietei tenkančią žemės valdos dalį - 1,68 ha - bus atkurtos vėliau. Pareiškėja pradėjo naudoti nurodytus žemės sklypus dar J. M. esant gyvai. Pareiškėja įgijo sąžiningai žemę, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius, nei valdo juos šiuo metu. Turtas įgytas pagal preliminariąją sutartį, sumokėti pinigai, tačiau pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas ir patvirtintas notaro, kadangi turto savininkė mirė. Pareiškėja iš J. M. įgytą žemę, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius atvirai ir nepertraukiamai kaip savo turtą valdo daugiau kaip 10 metų, t. y nuo 2007 m. lapkričio 29 d.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėja J. B. palaikė savo pareiškimą. Pareiškėja patvirtino faktines aplinkybes, nurodytas pareiškime. Papildomai paaiškino, kad pirko sudegusį namą su visais sklypais. J. M. gyveno kartu su pareiškėjos šeima, buvo jos prižiūrima. Pareiškėja neįregistravo nuosavybės teisės į perkamą nekilnojamąjį turtą, kadangi nesuprato terminų, pasitikėjo savivaldybės darbuotojais. Pirkdama nekilnojamąjį turtą suprato, kad perka ir žemės sklypus, toks buvo jos ir J. M. susitarimas. Pareiškėja tvarkė pareiškime nurodytus žemės sklypus: ganė ten gyvulius, šienavo, žemė buvo prižiūrėta. Pareiškėja prižiūri ir valdo sklypus (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. lapkričio 29 d. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nenaudojo.

8. Suinteresuoto asmens NŽT atstovas Simonas Činikas prašė klausimą dėl dviejų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) spręsti teismo nuožiūra.

9. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. B. parodė, kad jis yra Vilkijos apylinkių seniūnijos seniūnas nuo 2004 m. ir pažįsta pareiškėją kaip seniūnijos gyventoją. Liudytojas patvirtino, kad pareiškėja gyveno pas J. M., slaugė, prižiūrėjo, palaidojo ją. J. M. namas buvo sudegęs, pareiškėjos pagalba jis buvo atstatytas. Jo turimais duomenimis žemės sklypai, priklausę J. M., buvo išmėtyti per kelis kaimus. Pareiškėja valdė žemės sklypus (duomenys neskelbtini) gyvulių ganymui ir kitiems įprastiems poreikiams po J. M. mirties iki dabar.

10. Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra pareiškėjos kaimynas. J. M. namas buvo sudegęs, pareiškėja jį suremontavo bei apsigyveno pas J. M., slaugė ją, prižiūrėjo daug metų. Jo žiniomis žemės sklypai buvo išmėtyti, pareiškėja juos prižiūrėjo, šienavo. J. M. anūkas ar kiti giminaičiai niekada nepretendavo į jos valdytą ūkį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos dalis nutraukiama.

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Dėl pareiškimo dalies atsisakymo ir dalies bylos nutraukimo

12. CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Pareiškėja atsisakė pareiškimo reikalavimo nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į 1,68 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pateiktas pareiškimo dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Pareiškime nurodyta, kad bylos dalies nutraukimo pasekmės pareiškėjai yra žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

13. Pareiškėjos atsisakymas priimtinas ir šioje dalyje byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 443 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai CPK 87 straipsnio 2 dalies pagrindu grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio sumokėto už reikalavimo pateikimą teismui, t. y. 12,50 Eur (50 Eur/3 ×0,75).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. 2003 m. liepos 14 d. tarp pareiškėjos J. B. ir J. M. buvo sudaryta ir patvirtinta notarine tvarka preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo, kuria J. M. pasiūlė pareiškėjai J. B. pirkti žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) už 2000 Lt. Pareiškėja priėmė pasiūlymą ir įsipareigojo sudaryti šio turto pirkimo-pardavimo sutartį bei turto perdavimo aktą iki 2004 m. liepos mėn. Sutarties sudarymo dieną J. B. perdavė J. M. 1000 Lt už įsigyjamą turtą. Turto galutinė pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2004 m. liepos mėnesio (pareiškimo priedas 3-9).

15. 2007 m. lapkričio 29 d. J. M. mirė (pareiškimo priedas 3-9). Iš 2007 m. vasario 12 d., 2007 m. kovo 19 d., 2007 m. liepos 3 d. ir 2014 m. spalio 2 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos apylinkių seniūnijos pažymų matyti, kad J. M. (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnijoje turėjo namų valdą, gyvenamuosius ir ūkinius pastatus. J. M. iki mirties J. M. gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su ja gyveno bei prižiūrėjo ją pareiškėja J. B.. Pareiškėja J. B. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. rugsėjo 24 d.

16. Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 52/23264 atkurtos nuosavybės teises į J. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 1,66 ha žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai asmeniniam ūkiui 1,43 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) namų valdos 0,2292 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

17. VĮ Registrų centras duomenimis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir į 1,4300 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

18. Iš 2019 m. rugpjūčio 20 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos apylinkių seniūnijos informacijos matyti, kad pareiškėja nuo 2003 m. liepos mėnesio persikėlė gyventi į J. M. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas buvo po gaisro, labai apleistas. Pareiškėja su šeima suremontavo savo lėšomis namo stogą ir jame apsigyveno kartu su J. M., kuri 2007 m. mirė. Pareiškėja prižiūrėjo J. M. ir jos turtą iki šios mirties. Po J. M. mirties pareiškėja liko su šeima gyventi J. M. priklausiusiame name, kuriame gyvena iki šiol. Laikotarpiu nuo J. M. mirties iki pažymos išrašymo dienos Vilkijos apylinkių seniūnija negavo raštiškų pretenzijų nė iš vieno asmens, kuris pretenduotų į J. M. priklaususį turtą.

19. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3390-475/2020 nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) priklauso J. B.. Teismo sprendime nustatyta, kad pareiškėja, gyvendama valdoje (duomenys neskelbtini), nuo 2003 metų, o vėliau ir po valdos savininkės mirties nuo 2007 metų, ją valdo nepertraukiamai, nes jokio ginčo dėl nepertraukiamumo valdymo fakto nėra.

Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų

20. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

21. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

22. Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 21 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja neįgijo dviejų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kitokiu nei CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Valstybės interesus atstovaujantys proceso dalyviai nurodė, kad minėti žemės sklypai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, žemės sklypai neįregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu.

25. Liudytojų parodymai (žr. sprendimo 9, 10 punktus), rašytiniai įrodymai (žr. sprendimo 14-16 punktus) bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. sprendime Nr. 2YT-3390-475/2020 konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja sąžiningai įgijo du žemės sklypus, sąžiningai juos valdo (nušienauja, naudoja gyvuliams ganyti), t. y. tiek užvaldydama žemės sklypus po J. M. mirties, tiek visą įgyjamosios senaties laiką bei įgydama žemės sklypus nuosavybėn įgyjamąja senatimi, yra įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į žemės sklypus. Minėti žemės sklypai valdyti (įgyti) pareiškėjos teisėtai, t. y. tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Iš liudytojų parodymų ir pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) buvo valdomi pareiškėjos kaip savo (pareiškėja elgėsi kaip žemės sklypų savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomus sklypus) atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei 10 metų.

26. Pareiškėjos prašymas pareikštas nuosavybės įgijimo ir teisinės registracijos atlikimo tikslu, atitinka įstatymo reikalavimus, pagrįstas, įrodytas, todėl, pareiškėjai atsisakius dalies reikalavimų, tenkinamas iš dalies. Nustatomas faktas, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą - 0,2292 ha ploto namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), ir 1,4300 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 259 straipsniu, 268, 270, 279 straipsniai, 87 straipsnio 2 dalimi, 533 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

priimti pareiškėjos J. B. atsisakymą pareiškimo reikalavimo nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į 1,68 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Nutraukti civilinės bylos Nr. e2YT-23846-1070/2020 dalį pagal pareiškimo reikalavimą nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį pareiškėjai J. B. į 1,68 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Patenkinti iš dalies pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad 0,2292 ha ploto namų valda ir 1,42 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), į kuriuos atkurta J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 52/23264, priklauso J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Grąžinti pareiškėjai J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,50 Eur (dvylika Eur 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 613877 (iš viso sumokėta 50 Eur).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.