Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjos reikalavimų ir paaiškinimų santrauka.

II. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pareiškimą pagrindė teisiniais argumentais ir prašė tenkinti.

II. Suinteresuoto asmens paaiškinimų santrauka.

III. Liudytojų parodymų santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

5.1. Kėdainių rajono notarų biure 2003 m. liepos 14 d. buvo patvirtinta preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo, kurią sudarė J. M. ir J. B.. Sutartis numatė, kad J. M. siūlo J. B. pirkti žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno raj., už 2 000 litų. Sutarties sudarymo dieną J. B. perdavė J. M. 1 000 litų už įsigyjamą turtą. Turto galutinė pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2004 metų liepos mėnesio (b. l. 7).

5.2. 2003 m. liepos 8 d. Kėdainių rajono notarų biure J. M. išdavė J. B. įgaliojimą tvarkyti žemės (duomenys neskelbtini), Kauno raj. nuosavybės atstatymo dokumentus ir tvarkyti visus su tuo susijusius reikalus valstybinėse institucijose (b. l. 8).

5.3. J. M. (duomenys neskelbtini), Kauno raj. turėjo namų valdą, gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, kuriuos 1960 m. pasistatė pati (b. l. 10, 11). Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno raj. J. M. vardu įregistruotas tik 2007-03-19 (b. l. 18).

5.4. 2007-11-29 J (J) M mirė (b. l. 9). Iki mirties ji gyveno (duomenys neskelbtini) Kauno raj., su ja kartu gyveno ir ją prižiūrėjo J. B. (b. l. 14). J. B. savo gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. (b. l. 15).

5.5. J. B. adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. apsigyveno nuo 2003 metų liepos. Ji su šeima savo lėšomis suremontavo sudegusį ir apleistą gyvenamąjį namą. Veikdama pagal įgaliojimą sutvarkė nekilnojamojo turto registravimo dokumentus (b. l. 16).

Dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

3. Vertindamas pareiškimo dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į ūkinį pastatą nustatymo pagrįstumą, teismas remiasi CK 4.68 straipsnio 1 dalies nuostata, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Taip pat kasacinio teismo formuojama praktika, kuris bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-67/2011).

4. Remdamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis, o taip pat kasacinio teismo praktika, teismas vertina, ar pareiškėja įrodė, kad yra nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų visumą.

7.1. Vertindamas, ar pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, teismas pripažįsta, kad ji nuo 2007 metų jokio kito nuosavybės teise registruotino turto neturi ir nebuvo įgijusi.

7.2. Vertindamas, ar daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), teismas pripažįsta įrodytu faktą, kad minėtas turtas nėra registruotas valstybės ar savivaldybės, ką patvirtina ir įrodo į bylą pateikta VĮ Registrų centro pateikta pažyma. Nors turtas registruotas mirusios J. M. vardu, tačiau niekas į ginčo turtą jokių pretenzijų nuo 2007 metų nėra pareiškęs.

7.3. Vertindamas, ar pareiškėja, sąžiningai įgijusi daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką, t. y. kad pareiškėja, tiek užvaldydama daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydama daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jai tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Teismas remiasi tiek pačios pareiškėjos bei jos atstovo advokato duotais paaiškinimais, apklaustų byloje liudytojų A. B. ir A. Ž. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pareiškėja, pasirašiusi preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį nuo 2003 metų ir mirus turto savininkei nuo 2007 metų ginčo valdoje nuolat nepertraukiamai gyveno, sąžiningai ją valdydama, - ja rūpinosi, atremontavo, sutvarkė, prižiūrėjo atvirai ir nepertraukiamai kaip savą nekilnojamąjį daiktą, kai per visą valdymo laikotarpį, kiti asmenys, jeigu tokių būtų buvę, turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo.

7.4. Vertindamas, ar visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, atsižvelgiant į tai, kad teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, teismas remiasi pačios pareiškėjos duotais paaiškinimais, kad už ginčo nekilnojamąjį turtą jį su jo savininke J. M. buvo pilnai atsiskaičiusi, tačiau nuosavybė nebuvo perregistruota pareiškėjos vardu dėl to, kad užtruko nuosavybės dokumentų tvarkymas, o po to J. M. susirgo ir galiausiai mirė. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų nustatymo sutartis (b. l. 12), pažymėjimas (b. l. 13), 2007 metų Vilkijos seniūnijos pažymos VĮ „Registrų centrui“ (b. l. 10, 11).

7.5. Vertindamas, ar visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), atsižvelgiant į tai, kad daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, teismas remiasi tiek pačios pareiškėjos duotais paaiškinimais, tiek liudytojo seniūno A. B. parodymais, kad pareiškėja pati savo lėšomis pagerino gyvenamojo namo stovį, tai yra daiktą - ginčo valdą valdė atvirai kaip savo.

7.6. Vertindamas, ar daiktas valdomas nepertraukiamai, teismas konstatuoja, kad pareiškėja, gyvendama ginčo valdoje nuo 2003 meto, o vėliau ir po valdos savininkės mirties nuo 2007 metų, jį valdo nepertraukiamai, nes jokio ginčo dėl nepertraukiamumo valdymo fakto nėra.

7.7. Vertindamas, ar visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), teismas esmine bylai aplinkybe pripažįsta tai, kad nuo pat apsigyvenimo namų valdoje, pareiškėja įgyvendino savo teises į prievolių, susijusių su jos išlaikymu, vykdymą – mokėjo mokesčius, jį remontavo.

7.8. Vertindamas, ar valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, teismas remiasi 2007-11-29 J (J) M mirties liudijimu, liudytojų parodymais bei 2003-07-14 preliminariąja sutartimi, kurios pagrindu jau 2003 metais pareiškėja apsigyveno namų valdoje kartu su savininke, tai yra jį valdė sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai beveik 17 metų.

5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad šioje byloje yra nustatyta nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kauno raj., todėl pareiškėjos prašymas yra tenkinamas, kaip pagrįstas ir įrodytas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

6. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; teismas nustato faktus, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 4 punktas). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas negali kitokia tvarka, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tik tada kai yra išvardintų aplinkybių visuma.

9.1. Pareiškėja nei pareiškime, nei teismo posėdyje nenurodė aplinkybių kodėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą bei kokias teisines pasekmes nustatytas juridinis faktas pareiškėjai sukels. Nustatyta, kad namo valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno raj., savininkės vardas nurodytas preliminariojoje sutartyje, įgaliojime, nekilnojamojo turto registro pažymėjime, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nesutapo su vardu nurodytu mirties liudijime. Tačiau visuose išvardintuose dokumentuose sutampa asmens kodas. Teismas sprendžia, kad pareiškėja juridinį faktą prašė nustatyti siekdama įgyvendinti savo nuosavybės teises į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Kauno raj. Tačiau tenkinus pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, pareiškėja savo nuosavybės teisę galės realizuoti šios sprendimo dalies pagrindu.

9.2. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių (CPK 444 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

7. Išnagrinėjęs bylą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą.

10.1. Pareiškimą tenkinus, atsižvelgiant į tai, kad pati pareiškėja po ganėtinai ilgo laiko tarpo kreipėsi į teismą norėdama įgyvendinti savo teises su pareiškimu, remiantis protingumo principu, iš pareiškėjos valstybės naudai priteistinos procesinės išlaidos – 10,84 Eur už procesinių dokumentų siuntimą byloje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

10.2. Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. žyminis mokestis, nepriteistinos, kadangi CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o išimtis daroma tik tuomet, jeigu teismas konstatuoja skirtingą byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba jų priešingus interesus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pareiškėjos ir suinteresuoto asmens interesų priešingumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kauno raj., priklauso J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjos J. B. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad Preliminariojoje sutartyje, sudarytoje 2003-07-14 nurodyta J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2003-07-08 įgaliojime nurodyta J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. 20/183550, nurodyta J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir 2007-11-29 mirties liudijime nurodyta J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats asmuo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš pareiškėjos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,84 Eur (dešimties eurų 84 ct) procesines išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pareiškėjos pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.