- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- II-528-369/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00428-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- V. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-546-2025 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-546-2025 V. R., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, buvo nubaustas 300 Eur bauda dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y. dėl to, kad 2024 m. gruodžio 27 d. nustatyta, jog jis, būdamas UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau - ir JAR) tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktuose nustatyta, kad juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui; o pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. (b. l. 13-16).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui V. R. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam mažesnę - 20-50 Eur baudą arba švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Skunde nurodo, kad priimtas nutarimas neatitinka proporcingumo ir protingumo principų, nes jame nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Administracinė atsakomybė už pavėluotą finansinės atsakomybės pateikimą negali būti taikoma formaliai, neatsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, pažeidimo mastą ir jo įtaką viešajam interesui. Be to, byloje nėra pakankamai duomenų, kad nusižengimas buvo padarytas tyčia ar dėl šiurkštaus neatsargumo. Pareiškėjas nurodė, kad jis pripažįsta padaręs nurodytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo. Prašo atsižvelgti į tai, kad pažeidimas nebuvo padarytas tyčiniu ar sąmoningu veiksmu – jis įvyko dėl neatsargumo ir nepakankamos vidinės kontrolės. Vos tik sužinojęs apie vėluojamą pateikimą, nedelsdamas ėmėsi veiksmų ir pateikė visas reikalingas ataskaitas. Administracinė nuobauda neturi būti perteklinė o turi būti proporcinga pažeidimo pavojingumui ir siekti prevencinių tikslų. Nagrinėjamu atveju finansinių ataskaitų pavėluotas pateikimas nesukėlė jokios realios žalos valstybei, nei rinkos dalyviams, nei tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje už analogiškus finansinių ataskaitų pateikimo pažeidimus gali būti taikomos minimalios baudos arba įspėjimai. Jo manymu, net ir pusė minimalios baudos yra neproporcinga pirmą kartą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jo manymu, tiek administracinio nusižengimo bylos procesas, tiek nuobauda įspėjimas būtų pakankama prevencinė priemonė, kad jis ateityje nebedarytų tokių administracinių nusižengimų. Jo nuomone, jo padarytas nusižengimas yra mažesnio pavojingumo nei rūšinis, nes jo įmonė neturi reikšmingos įtakos finansų sistemai ar viešam interesui (b.l. 3-4).
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į V. R. skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą nepakeistą. Atsakydami į pareiškėjo skundo argumentus nurodė, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas tik formaliu ir mažareikšmiu, nes teismų praktikoje konstatuota, jog ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Finansinių ataskaitų rinkiniai daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti tam tikrus ekonominius sprendimus, t. y. jų paskirtis yra patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Ūkio subjektai privalo savalaikiai atlikti veiksmus taip, kaip tai numato imperatyvios įstatymo nuostatos, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Tuo pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant ir į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu, ir švelnesnės nuobaudos paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo. Pareiškėjas yra subjektas, turintis pareigą laiku pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus už kiekvienus metus, ir už šios pareigos neįvykdymą, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atsiliepime pabrėžiama, kad V. R. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai. Priimant nutarimą buvo įvertinta aplinkybė, kad už ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pareiškėjas baudžiamas pirmą kartą, todėl jam paskirta minimali bauda 600 Eur buvo sumažinta iki 300 Eur. Pareiškėjo minėtoje Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-4643-1011/2019 buvo priimtas nutarimas taikyti sankciją pagal tuo metu galiojusią ANK redakciją, kuri numatė sankcijos ribas nuo 30 Eur iki 1450 Eur. Tačiau, pareiškėjo pažeidimo padarymo metu galiojusi ANK redakcija nustatė sankcijų ribas nuo 600 Eur iki 1 450 Eur, todėl pareiškėjo nurodytas teismo nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-4643-1011/2019 byloje, negali būti vertinamas kaip argumentas šioje byloje, nes remtis juo nėra pagrindo (b.l. 28-31).
Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko. VĮ Registrų centro atstovas atsiliepime į skundą pateikė prašymą nagrinėti skundą jam nedalyvaujant. Esant nurodytoms aplinkybėms byla nagrinėjama nedalyvaujat Institucijos atstovui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje nurodė palaikantis savo skundą, paaiškino, kad jis pamiršo pateikti metinių finansinių ataskaitų rinktinį VĮ Registrų centrui. Gaila, kad taip įvyko. Pagal LAT praktiką 2022 m. vasario 21 d. Nr. 2AT-7-20-628/2022 nutartyje išplėstinė 7 teisėjų kolegija pasisakė, kad kai žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, pareiškėjos veiksmai nesukelia jokių pavojingų padarinių, todėl ji buvo atleista nuo nuobaudos, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį. Jo nusižengimas analogiškas, padarytas ne tyčiniu veiksmu. Jis žino, kad Registrų centras neprivalo įspėti. Mano, kad esant nustatytoms tokioms didelėms baudoms, institucija pirma turėtų įspėti, o ne bausti, nebent jų tikslai ne pažeidimų prevencija. Jis nebūtų to pažeidimo padaręs, jei būtų prisiminęs. Jo manymu, 300 eurų tai didelė bauda, jis negali jos sumokėti, todėl kreipėsi į teismą. Tas visas procesas kainavo daug jo nervų, laiko, todėl mano, jog jau pakankami nukentėjo, kad nepateikė tų deklaracijų. Jis niekada neturėjo problemų su Registrų centru.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 223 straipsnio 2 dalyje (2024 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2816 redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d.) numatyta atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
ANK 223 straipsnio 2 dalis yra blanketinė teisės norma, bet nenustato konkrečių teisės aktų, kuriuose apibrėžta metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo terminas ir tvarka. Tokia tvarka ir terminai yra įtvirtinti CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Nuostatų 123 punkte. CK 2.66 straipsnio 4 dalies nuostata apibrėžia, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punkto nuostata apibrėžia, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kaip matyti, Nuostatų 123 punktas savo ruožtu taip pat blanketinė norma, nukreipianti į juridinio asmens steigimo dokumentus ir įstatymus, reglamentuojančius metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo tvarką. Tokiu atveju nustatant metinių finansinio ataskaitų rinkinio pateikimo JAR tvarką turi būti sistemiškai vadovaujamasis ne tik CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, Nuostatų 123 punktu, bet ir ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, pagal kurį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais (b.l. 10-11), todėl UAB „X“ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas VĮ „Registrų centras“ ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., kaip teisingai vertino Institucija. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje dėl ANK 223 straipsnio 2 dalies nusižengimo objektyviojo požymio – termino laiku pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Pagal teismų praktiką terminas pateikti šiuos dokumentus yra 5 mėnesiai nuo kalendorinių metų pradžios tais atvejais, kai kalendoriniai ir finansiniai metai sutampa, nepriklausomai nuo to, kad rinkinio nepavyko patvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-46-489/2020).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „X“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2023 m. buvo pateiktas VĮ Registrų centrui ne nustatytu terminu, o pavėluotai, jau po administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos. Šią aplinkybę patvirtina ir Juridinių asmenų registro išrašas, kuriame fiksuota, kad UAB „X“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2023 m. buvo pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui tik 2025 m. sausio 7 d. (b.l. 10).
Pareiškėjas skunde kaltina Institucija, kad ji netinkamai individualizavo jam skirtą nuobaudą, kadangi neatsižvelgė reikšmingas nusižengimo padarymo aplinkybes. Kita vertus teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių išsamių priežasčių, kodėl buvo taip ilgai (virš pusę metų) vėluojama pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 m. Jis tik nurodė, kad to nebuvo padaryta dėl nepakankamos vidinės kontrolės, teisme detalizavo, kad tiesiog pamiršo. Teismas pritaria nutarime išdėstytai VĮ Registrų centro pozicijai, jog uždarosios akcinės bendrovės vadovas turėjo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir bendrovės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais bei tvarka būtų patvirtinti ir pateikti Juridinių asmenų tvarkytojui įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą bendrovės vadovas atsakingas už metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir vadovybės ataskaitos parengimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas yra privalomas pagal įstatymus, pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui, o pagal 37 straipsnio 12 dalies 12 punktą, už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pažymėtina, kad šiuo atveju finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti JAR tvarkytojui vėluojant ne dienomis, mėnesiu, o virš 7 mėnesių, todėl toks delsimas negali būti pateisinamas tiesiog pamiršimu. Kaip teisingai nurodė institucija, metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas JAR tik po to, kai jos vadovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Pažymėtina ir tai, kad V. R. kaip juridinio asmens vadovui turi būti gerai žinomos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje nustatytos bendrovės vadovo pareigos, tame tarpe ir surengti visuotinį akcininkų susirinkimą iki 2024 m. gegužės 1 d. metinių finansinių ataskaitų rinkiniui tvirtinti, ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl neįtikinamai skamba pareiškėjo argumentas, kad esą tokią pareigą jam turėjo priminti VĮ Registrų centras informuodamas apie terminų praleidimą. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, žodiniame bylos nagrinėjime pats V. R. nurodė aplinkybę kad „<...>nors ir gavo Registrų centro priminimą, tačiau vis tiek pamiršo pateikti finansinių ataskaitų rinkinius, kadangi turi ne vieną įmonę“. Taigi, akivaizdu, kad skirtingai nei teigiama skunde, pareiškėjas gavo Institucijos priminimą apie pareigą pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2023 m., ir jo nepateikimas laiku buvo sąlygotas ne kokių nors rimtų aplinkybių, objektyviai sutrukdžiusių patvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir ją pateikti Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, o dėl vadovo nerūpestingumo.
Apibendrinant darytina išvada, kad VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-546-2025, kuriuo V. R. buvo nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, byloje įrodyti šio administracinio nusižengimo tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji veikos požymiai.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).
ANK 223 straipsnio 2 dalis numato atsakingam asmeniui (juridinio asmens vadovui) sankciją –baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Pažymėtina, kad Institucija, konstatavusi, kad yra pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad jis už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, neveikimu) pareiškėjo atžvilgiu pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skyrė jam baudą lygią pusei minimalios baudos, nustatytos ANK 223 straipsnio 2 dalyje - 300 Eur.
Teismas nesutinka su skundo teiginiu, kad ši administracinė nuobauda yra neproporcinga ir buvo paskirta pareiškėjui formaliai, neatsižvelgiant į jo asmenybę, kad jis pirmą kartą padarė tokį administracinį nusižengimą. Nors pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą, jis pirmą kartą baudžiamas pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad V. R. nuo pat įmonės veikimo pradžios sistemingai nevykdė pareigos pateikti Bendrovės metinius finansinių ataskaitų rinkinius įstatymo nustatytais terminais (už finansinius metus nuo 2014 m. iki 2018 m. metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai buvo pateikti tik 2023 m. spalio 4 d., už 2019 m. – 2022 m. tik – 2023 m. spalio 5 d.). Per įmonės veikimo laikotarpį tik paskutinį kartą už 2024 m. JAR duomenų tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas įstatymo nustatytu terminu. Taigi aplaidus šios pareigos atlikimas buvo labiau taisyklė, nei išimtis. Esant tokiai padėčiai, sistemingai nevykdžius pareigos teikti JAR duomenų tvarkytojui reikalaujamas finansines ataskaitas įstatymų nustatytais terminais, nelaikytina, kad įspėjimas ar mažesnė nei paskirta nuobauda būtų pakankama ir proporcinga priemonė užtikrinti administracinių nusižengimų prevenciją.
Teismo vertinimu, pareiškėjas be pagrindo precedentu laiko nutartį byloje Nr. A8.-4643-1011/2019, kurioje už analogišką nusižengimą buvo paskirta mažesnė nei sankcijoje nustatyta minimali (200 Eur) 50 Eur bauda, ar Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022, kurioje teismas netaikė administracinės nuobaudos už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-297-303/2019, 2K-168-489/2022).??? Kaip ir nurodė institucija, byloje A8.-4643-1011/2019 už nusižengimą buvo įstatymo nustatytos mažesnės sankcijos, be to, joje nebuvo duomenų, kad pažeidėjas būtų buvęs baustas už kitus su finansų sistema susijusius pažeidimus, vykdant įmonės veiklą, bet to, precedentu gali būti tik aukštesnės teismo instancijos sprendimai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 2AT-7-20-628/2022 pripažino, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus; registrų duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnis 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis), taigi bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Be to, šioje pareiškėjo minimoje byloje faktinės bylos aplinkybės esmingai skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos. Teismas pripažino netikslingu skirti administracinę nuobaudą ne tik dėl to, kad žala dėl padaryto nusižengimo tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, ir pažeidėjos veiksmai nesukėlė jokių pavojingų padarinių, bet ir atsižvelgiant į aplinkybes, kad nusižengimo padarymo metu įmonės veikla buvo sustabdyta, pažeidėja vienintelio akcininko sprendimu atleista iš vadovo pareigų, nusižengimo padarymą sąlygojo sudėtingas įstatyminis reguliavimas, o nuo 2021 m. vasario 5 d. vienintelio akcininko sprendimu bendrovės veikla iš viso nutraukta, bendrovė likviduota. Taigi, nusižengimo padarymo metu bendrovė nebuvo aktyvi rinkos dalyvė, todėl jos metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas ir negalėjo net hipotetiškai sukelti jokių padarinių tretiesiems asmenims. Tuo tarpu UAB „X“ yra veikianti įmonė, todėl pareiškėjo neveikimas pažeidžia trečiųjų asmenų teisę gauti teisingą informaciją apie jos finansinius rodiklius ir vertinti jos statusą rinkoje.
Institucija skirdama baudą ir nustatydama jos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. R. per paskutinius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už administracinius nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, padarytus organizuojant UAB „X“ veiklą (ne vieną kartą baustas už finansinių deklaracijų teisės aktų nustatyta tvarka nepateikimą valstybinei mokesčių inspekcijai), kas parodo, jog kaip įmonės vadovas jis linkęs aplaidžiai organizuoti jos finansinę apskaitą. Esant tokiai situacijai teismas sutinka su Institucijos nuostata, kad dar labiau mažinti V. R. paskirtą baudą, nei tai jau buvo padaryta skundžiamu nutarimu, nėra tikslinga ir neskatins jo ateityje atsakingai kontroliuoti juridinio asmens pareigų pateikti teisės aktų nustatytus duomenis valstybės įstaigoms ir valstybinių duomenų bazių tvarkytojams vykdymą. Teismas sutinka su Institucijos pozicija, kad minėtas nusižengimas nėra formalus ir mažareikšmis, kadangi teisingi ir aktualūs finansiniai įmonės veiklos rodikliai turi būti prieinami kietiems verslo subjektams ir jie yra reikšmingas veiksnys, darant sprendimus dėl verslo santykių užmezgimo su atitinkama įmone.
Apibendrinant, konstatuotina, kad V. R. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, proceso pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta, pareigūnas paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-546-2025 pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutarė:
netenkinti pareiškėjo V. R. (V. R.) skundo ir palikti nepakeistą VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-546-2025.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.