Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 str. 2 d., numatyto administracinio nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., būdamas UAB „X“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas (direktoriaus), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registrui 2018 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, taip pažeidė civilinio kodekso (toliau – ir CK), 2.66 str. 4 d., Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 str. 3 d. ir Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatų) 120, 123 ir 127 p. nustatytas normas.

Tokiais veiksmais V. S. padarė ANK 223 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu V. S. paaiškino, kad supranta padaręs nusižengimą, savo kaltę pripažįsta. Nurodė, kad jo vadovaujamos Bendrovės finansinę apskaitą pagal sudarytą paslaugų sutartį tvarko UAB „Y“, kuri apskaitą veda jau 15–20 metų, taip pat yra įsipareigojusi įstatyme nustatytais terminais teikti finansines ataskaitas. UAB „Y“ už 2018 m. finansinės ataskaitos nepateikė dėl neapsižiūrėjimo. Šiuo metu nepamena, ar su UAB „Y“ sudarytoje rašytinėje sutartyje buvo numatyta pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus Registrų centrui. Tačiau pripažįsta, kad ir pats yra kaltas, nes nesukontroliavo dokumentų pateikimo. Paaiškino, kad visi finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui buvo pateikti iškarto po to, kai gautas pranešimas. Toks dokumentų nesavalaikis pateikimas įvyko pirmą kartą per visą Bendrovės veiklos laikotarpį. Dėl savo veiksmų labai gailisi, prašo teismo skirti kiek galima švelnesnę nuobaudą.

ANK 223 str. 2 d., numatyta, kad neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 iki 3 000 Eur.

CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 3 d. ir Nuostatų 120, 123 ir 127 p. nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.

Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 10 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos.

Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovė 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinį privalėjo pateikti Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2019-06-01.

Vadovaujantis CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 7 p. ir Nuostatų 38 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Išrašas iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų bazės liudija, kad V. S. nuo 2000-10-16 iki šiol yra Bendrovės vadovas. Minėtame išraše nurodyta, jog finansinių ataskaitų rinkinys už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 pateiktas 2019-08-20.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju V. S., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas ir už finansinių ataskaitų tvarkymo bei jų pateikimo Juridinių asmenų registrui įstatyme nustatytais terminais organizavimą, šias savo pareigas vykdė nerūpestingai, nes 2018 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys VĮ Registrų centrui buvo pateiktas praleidus teisės aktuose nustatytą terminą.

Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad V. S. veiksmai kvalifikuotini kaip ANK 223 str. 2 d. numatytas administracinis nusižengimas.

V. S. savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusižengimo gailėjosi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Be to, nustatyti pažeidimai buvo pašalinti nedelsiant ir ši aplinkybė, teismo vertinimu, taipogi švelnina jo atsakomybę (ANK 35 str. 2 d.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš ANK 223 str. 2 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimali paskirta nuobauda – 200 Eur bauda – savo griežtumu atitiktų V. S. padaryto nusižengimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas jo padarymo bei administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, būtų teisinga atsakomybės taikymo prasme. Todėl, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 str. 5 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).

Teismas, įvertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, tai, jog, tokio pobūdžio nusižengimą V. S. padarė pirmą kartą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad jam ANK 223 str. 2 d. sankcijoje paskirta minimalaus dydžio bauda būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Teismo nuomone, ANK 22 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir V. S. už jo padarytą nusižengimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 50 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d., 35 str. 1 d. 1 p., 2 d., 635 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 223 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 50 (penkiasdešimties) Eur baudą.

Išaiškinti, kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19105297774.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.