- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2YT-6826-443/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00775-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pareiškėjas
- E. P.
- Advokatai
- Sigitas Balaišis
- Kategorijos
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. P., atstovaujamo advokato Sigito Balaišio, pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotais asmenimis byloje esant V. K., V. L., R. B., P. B., R. L., K. L. ir A. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo teismo atnaujinti pareiškėjo praleistą nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo dviejų seserų mirties.
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirus E. P. motinai O. P., atsirado palikimas, kurį sudaro pareiškime nurodytas nekilnojamas turtas. Palikėja testamento nepaliko. Pareiškėjas, būdamas įpėdiniu pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą terminą priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjui žinoma, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė ir kiti įpėdiniai pagal įstatymą – pareiškėjo broliai ir seserys. 2018 m. lapkričio mėnesį pareiškėjas kreipėsi į Šakių notarų biurą pas notarę R. V. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį pareiškėjas pagal įstatymą paveldėjo 1/5 dalį paveldimo palikėjos turto, o į 3/5 dalis paveldimo turto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas nebuvo išduotas, nurodant, kad jis bus išduotas įstatymo nustatyta tvarka kitiems įpėdiniams, priėmusiems palikimą po palikėjos mirties. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad tokiu būdu paveldėjimo teisiniai santykiai po palikėjos mirties bus baigti. Laikui einant pareiškėjas sužinojo, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 3/5 dalis paveldimo turto nebus ir negali būti išduotas, nes po mirusiųjų seserų Z. B. ir V. L. mirčių atsiradusių palikimų niekas nepriėmė. Pareiškėjas kurį laiką stengėsi išsiaiškinti esamą padėtį, kontaktavo su mirusių seserų Z. B. ir V. L. vaikais, esančiais pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą, kol išsiaiškino, jog palikimų po seserų Z. B. ir V. L. mirčių jų vaikai nepriėmė, o paveldimo turto dalis, atsiradusi po palikėjos mirties, jiems yra nereikalinga. Šios aplinkybės pareiškėjui galutinai paaiškėjo tik 2019 metų birželio mėnesio pabaigoje. Pasibaigus įstatyme nustatytam terminui, per kurį mirusių Z. B. ir V. L. vaikai galėjo išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, nesant kitų įpėdinių, teisė priimti palikimą perėjo kitiems asmenims, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams, todėl pareiškėjas įgijo teisę į mirusių seserų palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. K., V. L., R. B. ir P. B. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad sutinka su pareiškimu.
Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų ar prieštaravimų dėl prašymo tenkinimo teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
CK 5.11 straipsnyje, numatančiame įpėdinių pagal įstatymą eiles, yra nustatyta, kad ketvirtos eilės įpėdiniai yra palikėjo broliai ir seserys, o to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad ketvirtos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdinai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Be to, terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).
Iš pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų nustatyta, kad 1994 m. gegužės 25 d. mirė pareiškėjo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Po turto palikėjos O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsirado palikimas, kurį sudaro nekilnojamas turtas: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Turto palikėja testamento nesurašė. Pareiškėjas, būdamas įpėdiniu pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą terminą priėmė po palikėjos mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjui žinoma, kad po palikėjos mirties atsiradusį palikimą priėmė ir kiti įpėdiniai pagal įstatymą – brolis R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), sesuo Z. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), sesuo D. D., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), sesuo V. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo broliai V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), būdami įpėdiniais pagal įstatymą, palikimo, atsiradusio po palikėjos mirties, nepriėmė ir iš paveldėjimo santykių išstojo.
Palikimą po palikėjos priėmę įpėdiniai R. P. ir D. D. jiems priklausančią palikimo dalį perleido pareiškėjui. Pareiškėjas E. P. visą laiką vienas prižiūrėjo po palikėjos mirties likusį turtą, kuriam atkurti ir tvarkyti reikalingos didelės lėšos. 2018 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Šakių 1-ojo notarų biuro notarę R. V. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. 2018 m. gruodžio 5 d. pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį pareiškėjas pagal įstatymą paveldėjo 1/5 dalį paveldimo palikėjos turto. Į 3/5 dalis paveldimo turto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas nebuvo išduotas, nurodant, kad jis bus išduotas įstatymo nustatyta tvarka kitiems įpėdiniams, priėmusiems palikimą po palikėjos mirties. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad tokiu būdu paveldėjimo teisiniai santykiai po palikėjos mirties bus baigti.
Tačiau laikui einant, pareiškėjas sužinojo, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 3/5 dalis paveldimo turto nebus ir negali būti išduotas, nes po mirusių jo seserų Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirčių atsiradusių palikimų niekas nepriėmė. Pareiškėjas kurį laiką stengėsi išsiaiškinti esamą padėtį, kontaktavo su mirusių seserų Z. B. ir V. L. vaikais, esančiais pirmos eilės įpėdiniais pagal j statymą, kol išsiaiškino, jog palikimų po seserų Z. B. ir V. L. mirčių jų vaikai nepriėmė, o paveldimo turto dalis, atsiradusi po palikėjos mirties, jiems yra nereikalinga. Šios aplinkybės pareiškėjui galutinai paaiškėjo 2019 metų birželio mėnesio pabaigoje.
Pasibaigus įstatyme nustatytam terminui, per kurį mirusių Z. B. ir V. L. vaikai galėjo išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, nesant kitų įpėdinių, teisė priimti palikimą perėjo kitiems asmenims, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams, pareiškėjas įgijo teisę į mirusių seserų palikimą. Pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo po seserų Z. B. ir V. L. mirčių nesikreipė ir praleido įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Terminą palikimui pagal įstatymą priimti praleido dėl nurodytų svarbių priežasčių. Pareiškėjui buvo žinoma, kad mirusios seserys turi vaikus, kurie yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą, ir buvo įsitikinęs, jog šie palikimus yra priėmę. Kad mirusiųjų seserų vaikai nepretenduoja į savo motinų, o tuo pačiu ir į palikėjos turto dalies palikimą, pareiškėjas sužinojo tik 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje, aiškindamasis kodėl nėra išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį palikėjos turto dalį. Teisinių žinių stoka ir realios gyvenimo aplinkybės nesudarė pareiškėjui sąlygų sužinoti, kad po seserų mirties jam atsirado paveldėjimo teisė pagal įstatymą, todėl jis nespėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą.
Kadangi pareiškėjas E. P. terminą praleido dėl nurodytų svarbių priežasčių, todėl, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgęs į tai, kad įpėdinių, priėmusių palikimą po Z. B. ir V. L. mirties, nėra, todėl ir neegzistuoja aplinkybės, dėl kurių termino palikimams priimti atnaujinimas neigiamai paveiks trečiųjų asmenų teisėtus interesus, nesant pagrindo teigti, jog įstatymo nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, teismas laiko pareiškimą tenkintinu. Nurodytos objektyvios priežastys laikytinos svarbiomis, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnis). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, yra visos sąlygos tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis, nes pareiškėjas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai ir laiku negalėjo sužinoti apie teisės į palikimus po seserų Z. B. ir V. L. mirčių atsiradimą, ir kreiptis j notarą dėl palikimų priėmimo. Pareiškėjas savo prašymą pagrįstai prašė teismo nagrinėti remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota paveldėjimo teisės taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-134/2009, Nr. 3K-3-319-695/2015, Nr. 3K-3-46/2006), kurioje nurodyta, jog jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, CPK 576- 582 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą po sesers Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, nustatant jį trims mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos;
atnaujinti E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą po sesers V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, nustatant jį trims mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo gal būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.