- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-684-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01461-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- R. S., V. S.
- Ieškovas
- K. S.
- Trečiasis asmuo
- D. P.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-47-766/2015, iškeltoje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei R. S. ir V. S., trečiajam asmeniui D. P. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus, kurie gali padaryti žalos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. S. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad jis gera valia įvykdė prievolę išlaikyti nepilnametį sūnų V. S., mokant jam po 700 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-01 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsiradusią pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. įsakymą; 2) pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais atsakovės R. S. veiksmus, pateikiant antstolei vykdyti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1714-632/2010 bei uždrausti jai šiuos veiksmus atlikti; 3) sustabdyti vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1714-632/2010, išduotą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d.; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-07-31 atsakovė R. S. pateikė antstolei D. P. vykdyti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, kurį antstolė nedelsdama pradėjo vykdyti, įpareigodama jį į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėti 30 109 Lt skolą ir 3573,42 Lt vykdymo išlaidas. Teigia, kad 2010 m. balandžio 14 d. vykdomasis dokumentas yra įvykdytas, kadangi visą tą laikotarpį nuo minėto teismo įsakymo išdavimo atsakovė naudojosi jo uždirbtomis lėšomis, disponavo banko kortele, mokėjo komunalinius mokesčius, išlaikė sūnų ir dėl neva nemokamo išlaikymo į antstolius nesikreipė ketverius metus. Atkreipia dėmesį į tai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu nutraukus santuoką su atsakove, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje apie jokį išlaikymo įsiskolinimą net neužsiminta. Ieškovo vertinimu, atsakovė elgiasi nesąžiningai, reikalaudama įvykdyti tą pačią prievolę antrą kartą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino, kad ieškovas K. S. įvykdė prievolę išlaikyti nepilnametį sūnų V. S., mokant jam po 700 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-01 iki sūnaus pilnametystės 2013-08-28, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsiradusią pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. įsakymą. Pripažino neteisėtais ir nepagrįstais atsakovės R. S. veiksmus, pateikiant antstolei D. P. vykdyti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1714-632/2010 ir uždrausti jai šiuos veiksmus atlikti. Dėl to nutraukė vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1714-632/2010, išduotą 2010 m. balandžio 14 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo. Priteisė ieškovui iš atsakovės 41,71 Eur žyminį mokestį, 868,86 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 12,86 Eur proceso išlaidas valstybei. Nustatė, kad nuo 2010-01-01, kai iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, ieškovas kartu su atsakove vedė bendrą ūkį iki pat santuokos nutraukimo dienos, leido atsakovei naudotis savo mokėjimo kortele ir iš ieškovo sąskaitos buvo mokami komunaliniai mokesčiai, perkami įvairūs daiktai, atliekami vidaus banko grynųjų pinigų nurašymai. Nustatė, kad ieškovui dažnai būnant komandiruotėse kitose šalyse, iš jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų mokėta už komunalines paslaugas, taip pat nuolat buvo atliekami grynųjų pinigų nurašymai ir lėšos buvo išgryninamos Lietuvoje, ir lėšos buvo naudojamos kitiems šeimos poreikiams tenkinti. Sprendė, kad ieškovas prisidėjo prie šeimos ir nepilnamečio vaiko išlaikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) R. S. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigia, kad netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tvirtina, kad išlaikymas turėjo būti teikiamas vaikui, o ne kitam sutuoktiniui.
Atsakovas V. S. prisidėjimu prie apeliacinio skundo prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, ieškovas K. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas ir visapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (atsakovės) R. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
Skunde iš esmės keliamas klausimas dėl netinkamo ieškovo pareigos išlaikyti savo vaiką, teismui priėmus 2010 m. balandžio 14 d. teismo įsakymą, pagal kurį iš ieškovo buvo nutarta išieškoti 700 Lt kasmėnesinį išlaikymą sūnui iki sūnaus pilnametystės, vykdymo.
Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
Iš 2010 m. balandžio 14 d. teismo įsakymo matyti, kad teismas nenustatė apeliantei uzufruktorės teisės naudoti iš ieškovo priteistą kasmėnesinį išlaikymą, skirtą sūnui išlaikyti, tačiau nurodė, jog vaiko atstovė pagal įstatymą yra apeliantė. Taigi, siekdamas įrodyti savo ieškinio pagrįstumą, ieškovas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tinkamą savo pareigos išlaikyti sūnų vykdymą.
Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po minėto teismo įsakymo priėmimo ginčo šalys vėl gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kartu atostogavo; atsakovė patvirtino aplinkybes, kad disponavo ieškovo jai perduota banko mokėjimo kortele, į kurią ieškovui buvo pervedamas darbo užmokestis. Šias aplinkybes patvirtino ir šalių sūnus. Nors atsakovė nurodė, kad lėšas iš ieškovo sąskaitos leido išimtinai ieškovo poreikiams ir neprisimena, ar šias lėšas naudojo sūnaus poreikiams, ji nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Nustatyta, kad ieškovui būnant komandiruotėse ir atsakovei disponuojant ieškovo banko kortele iš ieškovo sąskaitos buvo mokami komunaliniai mokesčiai, perkami įvairūs daiktai, atliekami vidaus banko grynųjų pinigų nurašymai ir išleidžiamų per mėnesį lėšų suma žymiai viršijo 700 Lt sumą.
Kolegija sutinka su apeliantės skundo teiginiai, kad vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tačiau akivaizdu, jog nepilnamečiam vaikui skirtas lėšas vaiko interesais tvarko tėvai (CK 3.185 str., 3.186 str. 1 d., 3.203 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtų neprotinga reikalauti, kad tėvams gyvenant kartu ir tarpusavio susitarimu nustačius išlaikymo tvarka ir forma (minėta, kad atsakovė disponavo ieškovo lėšomis ir jas skyrė šeimos poreikiams), ieškovas formaliai dar papildomai vykdytų teismo 2010 m. balandžio 14 d. teismo įsakymą ir nuolat rinktų tai patvirtinančius įrodymus. Byloje nenustatyta, kad ieškovas šalims gyvenant kartu materialiai nesirūpino vaiku, taigi vaiko teisė gauti išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai.
CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1579-156/2013 buvo patvirtinta šalių pasirašytą sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir joje šalys nurodė, kad jokių kreditorių nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai, neturi ir turtą pasidalijo lygiomis dalimis. Akivaizdu, kad bet koks protingas ir apdairus asmuo, žinodamas, kad nuo 2010 m. balandžio 14 d. teismo įsakymo, pagal kurį iš ieškovo priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir padalytas šalių turtas, priėmimo ieškovas vengia vykdyti savo prievoles dėl vaiko išlaikymo, nebūtų sutikęs nurodyti, kad skolininkas neturi kreditorių ir lygiomis dalimis padalyti turtą. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pateisinančių atsakovės nepagrįstą delsimą daugiau nei ketverius metus pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolei.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių santykius ir bylos aplinkybes ir tinkamai taikė materialiosios teisės normas.
Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar procesinės teisės normas.
Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kolegija, įvertindama ieškovui suteiktų advokatės pagalbos paslaugų kompleksiškumą ir advokatės darbo sąnaudas, taip pat aplinkybes, kad ta pati advokatė atstovavo ieškovo interesams ir pirmosios instancijos teisme, nuo 600 Eur iki 300 Eur mažina ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš apeliantės R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.