Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dalintino turto šalys neturi, visi turtiniai klausimai išspręsti 2012-03-27 sudaryta vedybų (povedybine) sutartimi. Nepilnamečių vaikų neturi.

Ieškovė atsakovui yra paskolinusi šias pinigines lėšas: 2012-04-10 skolos raštelis - 2 172,15 Eur (7 500 Lt); 2013-11-21 skolos sutartis - 3 475,44 Eur (12 000 Lt). Ieškovė už atsakovo asmeninės nuosavybės teise turimus kreditorinius įsipareigojimus yra sumokėjusi šiems kreditoriams: UAB 4finance, Kredito Nr. (duomenys neskelbtini)- 315,01 Eur (1087,65 Lt); UAB ,,Moment Credit“, Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) - 587,93 Eur (2 030,00 Lt). Viso atsakovas ieškovei yra skolingas 6 550,53 Eur.

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovas prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje pripažino, kad iš esmės yra priklausomas nuo azartinių lošimų, su ieškove šeimyninių santykių nebepalaiko, bendro ūkio neveda jau kelis metus, neprieštarauja santuokos nutraukimui. Mano, kad nėra skolingas ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Ieškovė byloje teigia, kad atsakovas yra priklausomas nuo azartinių lošimų, nesirūpina šeima, nelojalus savo sutuoktinei. Atsakovas nesidomėjo šeima, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, nes visus pinigus išleisdavo azartiniams lošimams, be to paėmė kreditus be ieškovės žinios, kurios panaudojo savo asmeniniams poreikiams. Atsakovas, tokiu savanaudišku elgesiu, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių ir tokiu savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai.

Šių teiginių atsakovas neneigia. Pats patvirtino, kad dažnai lošia azartinius žaidimus, lankosi kazino, su ieškove jau keli metai neveda bendro ūkio, nepalaiko jokių santuokinių ryšių, ieškovė iš savo asmeninių lėšų padengė jo skolas kredito bendrovėms, atlygino kitas skolas.

Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės pateiktais įrodymais (paaiškinimais) patvirtinančiais atsakovo kaltę. Todėl konstatuoja, kad atsakovas daug dėmesio ir laiko skyrė pramogoms ir azartiniams lošimams, ilgą laiką neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, o tai yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidė. Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovo elgesys šalims gyvenant kartu nepripažintinas tinkamu sutuoktinio pareigų, tokių kaip abipusė pagarba, lojalumas, moralinė ir turtinė parama, vykdymu, atsakovas sutuoktinio pareigas pažeidė iš esmės, ir tai lėmė šalių santuokos iširimą.

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnis).

Dėl vedybų sutarties, jos nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo, skolos priteisimo

Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Ši apibrėžtis įrodo, kad įstatymų leidėjas vedybų sutartį priskyrė prie civilinių sutarčių, tai reiškia, kad vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162–6.188, 6.193–6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196–6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78–1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217–6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje.

Šioje byloje nustatyta, kad šalys 2012 m. kovo 27 d. sudarė povedybinę sutartį (toliau – Sutartis). Sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo (Sutarties 2.2.1 p.). Sutarties 2.3 p. numatyta, kad „Vieno iš sutuoktinių prisiimta prievolė po šios sutarties pasirašymo be kito sutuoktinio sutikimo yra to sutuoktinio asmeninė prievolė“. Sutarties 2.4 p. numatė, kad „Sutuoktiniai susitaria, kad kiekvieno iš Sutuoktinių gaunamos vieno iš jų bet kokiu būdu pajamos yra kiekvieno Sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktiniai susitaria, kad vienam iš Sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto gautos pajamos ir vaisiai bus atitinkamai kiekvieno Sutuoktinio asmeninė nuosavybė“.

Byloje ieškovė pateikė paskolos sutartis iš kurių matyti, kad po povedybinės sutarties sudarymo atsakovas iš ieškovės 2012-04-10 pasiskolino 7 500 litų (2172,15 eurų), o 2013-11-21 – 12 000 litų (3475,44 eurų). Be to, ieškovė padengė atsakovo asmenines skolas – 315,01 Eur UAB „4finance“ ir 587,93 eur UAB „Moment Credit“. Atsakovas pripažįsta, kad šios lėšos buvo panaudotos jo asmeniniams poreikiams tenkinti – lošimams ir lošimo skoloms grąžinti.

Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovei pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovo buvo perduoti atsakovei kaip paskola ir ar atsakovė įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti.

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti paskolos raštelis ir skolos sutartis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl preziumuojama, kad paskolos sutartys buvo sudarytos, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Minėta, atsakovas neneigia pinigų gavimo fakto ir jų panaudojimo asmeniniams poreikiams, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Šios sumos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 265, 268 - 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)), tarp I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad ji nutraukta dėl sutuoktinio R. M. kaltės.

Nutraukus santuoką, palikti pavardes M. ir M..

Priteisti iš R. M. 6 550,53 Eur skolos ir 1094,00 Eur bylinėjimosi išlaidų I. M..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.