Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei dalyvaujant ieškovams K. Š., T. Š., D. Š., D. Š., ieškovų atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei, atsakovei I. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. Š., T. Š., D. Š., D. Š. ieškinį atsakovei I. N., dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo G J. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai K. Š. ir T. Š. pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės I. N. - 3.087,96 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų, skaičiuojant nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai D. Š. ir D. Š. pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės I. N. - 1478,30 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovams K. Š. ir T. Š. dėl ilgą laiką buvusios drėgmės ir besikaupiančio vandens buvo padaryta žala. Ieškovai dėl to turės remontuoti gyvenamąjį namą: išardyti sugadintą sienų gipso karkasą, pakeisti sugadintą apšiltinimo medžiagą, sumontuoti naują gipso karkasą, suklijuoti keramines plyteles, išardyti grindų apdailą, grindis padengti nauju hidroizoliacijos sluoksniu, iškloti naujas grindis, išnaikinti pelėsį, nuardyti ant lubų esančias plastikines dailylentes, taisyti lubas bei atlikti kitus namo rūsio remonto darbus. Pagal sudarytą preliminarią lokalinę sąmatą ieškovai statybos remonto darbus įvertina 2.717,96 Eur. Taip pat nurodė, jog dėl apsemto rūsio buvo sugadintas kieto kuro katilas ,,Kalvis 2“, surūdijo katilo korpusas. Remonto darbams teks skirti 150,00 Eur. Taip pat sugadintas ,,Wirpool“ šaldytuvas. Remiantis www.skeibiu.lt ir www.alio.lt portaluose patalpintais naudotų šaldytuvų skelbimais, naudotų šaldytuvų vidutinė kaina yra 80,00 - 100,00 Eur. Dėl nuolat naudojamo siurblio vandeniui pumpuoti buvo naudojamas elektros siurblys, padidėjo sunaudojamas elektros kiekis, kurį įvertina mažiausiai 100,00 Eur. Dėl name besilaikančios drėgmės atsirado pelėsis, ko pasekmėje ėmė grėsti pavojus sveikatai. Ieškovė T. Š. yra alergiška pelėsiui, todėl jai nuolatos gyvenančiai (duomenys neskelbtini), pablogėjo gyvenimo kokybė, nes dėl plintančio pelėsio pasireiškė alerginė reakcija. T. Š. buvo priversta naudoti vaistus ,,Lexotanil“. Šie vaistai nėra kompensuojami, jų pakuotė kainuoja 4,05 Eur. Vienos pakuotės užtenka 2 mėnesiams. Sveikatai padaryta žala siekia 40,00 Eur. Viso ieškovų K. Š. ir T. Š. patirta turtinė žala yra 3087,96 Eur, t.y. namo remontui pagal sąmatą 2717,96 Eur, kieto kuro katilo remontui 150,00 Eur, naudotam šaldytuvui pirkti 80,00 Eur, už papildomai sunaudotą elektros energiją 100,00 Eur, vaistus 40,00 Eur. Ieškovo K. Š. darbingumas 40 %, jo žmonos T. Š. – 45 %, šeima patyrė didelius išgyvenimus ir nepatogumus dėl turto sugadinimo bei sveikatos sutrikdymo, todėl ieškovai vertina, kad jiems buvo padaryta 6000.00 Eur neturtinė žala.

Trečiasis asmuo G J. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu ieškovė T. Š. patvirtino sutuoktinio K. Š. parodymus (166 b. l.).

Teismo posėdžio metu ieškovė D. Š. prašė ieškinį tenkinti patvirtino, ieškinyje nurodytas aplinkybes. Su sutuoktiniu, adresu (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2000 metų. Atsakovės žemės sklypą prižiūrėjo jos tėvas G J. R., kuris kaip suprato yra šio sklypo savininkas. Atsakovė atvykdavo retai. Ieškovė D. Š. buvo įspėjusi atsakovės tėvą G J. R., jog dėl drenažinio vamzdžio pažeidimo gali patvinti jų namo garažas bei rūsys. Į tai nebuvo reaguojama. Iki tol namo rūsys bei garažas netvindavo. Potvyniai kildavo dažnai, kai tik daugiau palydavo. Dėl dažnų potvynių buvo priversti pirkti vandens siurblį. Tuo metu kartu gyveno nepilnamečiai vaikai, kuriems dabar yra 13 ir 19 metų. Visi buvo persigandę. Šiuo metu drenažinė sistema veikia, tačiau nėra įsitikinę ar ji sutvarkyta tinkamai (140 b. l.).

Teismo posėdžio metu ieškovas D. Š. patvirtino sutuoktinės D. Š. parodymus. Papildomai paaiškinimo, jog rūsio bei garažo apliejimai prasidėjo nuo 2013 m. rugsėjo pradžios. Vanduo pakildavo iki 50 cm. Potvyniai baigėsi, atsakovei sutvarkius drenažinį vamzdį pagal teismo sprendimą. Potvyniai kilo dėl to, kad iš aukštesnių žemės sklypų parbėgantis vanduo drenažiniais vamzdžiais negalėjo išbėgti dėl atsakovės tėvo vamzdžio sugadinimo, ko pasekmėje vanduo pradėjo kilti artimiausiuose sklypuose. D. Š. paaiškino, kad matė, kaip G J. R. nupjovė bei užkišo drenažinį vamzdį. Dėl šio įvykio iškvietė policijos pareigūnus bei sodų bendrijos valdybos pirmininką. Vandens išsiurbimui pirko vandens siurblį. Sunaudojo daugiau elektros. Dėl kilusio potvynio buvo visiškai sugadinta dvejų metų senumo skalbimo mašina bei skalbinių džiovykla. Meistrai žodžiu nurodė, jog šie prietaisai yra nepataisomi. Taip pat suskilo kieto kuro katilo durelės, nes kai rūsį užliejo vanduo katilas buvo įjungtas bei įkaitęs. Naujų dūrelių nepavyko gauti. Sugedo rūsyje saugotos daržovės (140 b. l.).

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokato padėjėja Sandra Balskuvienė prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad atsakovė I. N. 2010-06-29 įsigijo žemės sklypą, esantį SB „Minija“ Gargžduose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-12-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Ž12-1365 atsakovės įgyti žemės sklypai buvo sujungti į vieną žemės sklypą (1 t., b. l. 73-74), kurio plotas 0,0611 ha, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 77-78).

Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis ieškovės T. Š. vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0490 ha ploto ir sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (154 b. l.).

Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis ieškovo D. Š. vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0498 ha ploto ir sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (146-147 b. l.).

Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.

Byloje pateikti duomenis patvirtina, jog 2013-12-05 Klaipėdos apygardos prokuratūroje Klaipėdos apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr.30-9-00700-13, pagal nusikalstamos veikos požymius numatytus BK 294 str. 1 d. (savavaldžiavimas). Ikiteisminis tyrimas byloje 2014-04-08 buvo nutrauktas G J. R. veikoje nenustačius nusikalstamos veikos numatytos BK 294 str. 1 d. požymių. Nutarime konstatuojama, jog byloje nėra neginčijamų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad G J. R. veiksmuose buvo tiesioginė ar netiesioginė tyčia padaryti nukentėjusiesiems didelę žalą. Nenustatyta, kad G J. R. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti didelė žala nukentėjusiesiems ir jos norėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. N. paaiškino, jog apie tėčio G J. R. veiksmus jai priklausančiame žemės sklype, o būtent apie 1,5 m. gylyje užkasto nuotekų vamzdžio nupjovimą ir užbetonavimą, ji sužinojo po teismo posėdžio, kuris vyko 2013 m. spalio mėnesį. Ji su tėčiu nuvažiavo į jai priklausantį žemės sklypą ir tėtis jai paaiškino, kokioje vietoje jis 1,5 metrų gylyje atliko užkasto nuotekų vamzdžio nupjovimą ir užbetonavimą. Tėčio pasakymu, jis tokį sprendimą priėmė nedelsiant, nes į žemės sklypą ėmė tekėti nuotekos, kurios galėjo išplauti gruntą. Ji mano, kad tėtis pasielgė tinkamai ir teisėtai, nes ji žodžiu yra pavedusi tėčiui atlikti visus darbus su jai priklausančiu žemės sklypu (25 b. l.).

2014-03-21 pagal ieškovės SB „Minija“ ieškinį atsakovams I. N. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-100-867/2015 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo (33-40 b. l.). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-04-27 priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovę I. N. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suremontuoti jos sklype, esančio (duomenys neskelbtini), esantį požeminį drenažinės linijos vamzdį, kuriuo iš Kalnalio tako gatvėje esančių šulinių išbėga paviršinių nuotekų vanduo bei atstatyti šios drenažinės linijos funkciją vandeniui pratekėti. Teismo sprendimas įsiteisėjo - 2015-05-28. Išnagrinėjęs šią bylą teismas konstatavo, jog atsakovės I. N. tėvas G J. R. 2013-09-09 iškasė bendro naudojimo inžinerinės įrangos dalį – drenažo vamzdį, jį nupjovęs užbetonavo. Šioje byloje teismo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog 2013-09-09 drenažinį vamzdį nupjovė bei jį užbetonavo trečiasis asmuo G J. R., kuris yra atsakovės I. N. tėvas. Šias aplinkybes patvirtina 2015-04-27 Klaipėdos rajono teismo, civilinėje byloje Nr. e2-100-867/2015, sprendime nurodytos išvados, vaizdo įrašas (civilinė byla Nr. 2-27-904/2014, 2 t., 22 b. l.), ikiteisminio tyrimo Nr.30-9-00700-13 medžiaga bei kiti įrodymai.

Teismo posėdžio metu atsakovė I. N. negalėjo nurodyti drenažinio vamzdžio sugadinimo aplinkybių, teikdama, jog dėl įvykių senumo, neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo byloje Nr.30-9-00700-13 I. N. patvirtinusi, jog apie drenažinio vamzdžio nupjovimą jį sužinojusi 2013 m. spalio mėnesį. I. N. paaiškinusi, kad tėtis pasielgė tinkamai ir teisėtai, nes ji žodžiu yra pavedusi tėčiui atlikti visus darbus su jai priklausančiu žemės sklypu.

Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog atsakovė I. N. pritarė G J. R. atliktiems veiksmams – nupjaunant bei užbetonuojant drenažinį vamzdį. Atsakovė I. N. nesiėmė jokių veiksmų dėl to galimiems nuostoliams išvengti ar bent juos sumažinti. Inžinerinio drenažinio įrenginio pažeidimus pašalino 2015 m. birželio mėnesį, tai yra tik po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-100-867/2015, įsiteisėjimo, kuriuo ji buvo įpareigota tai padaryti.

Teismo posėdžio metu I. N. pripažino, jog ieškovu žemės sklypai yra aukščiau nei jos sklypas. Ieškovų sklypuose susikaupęs vanduo nuteka į Kalnalio taką, t.y. valstybinę žemę iš kurios per požeminį savavališkai įrengtą vamzdį patenka į atsakovės sklypą. Teismo posėdžio metu I. N. patvirtino, jog yra įgijusi aukštąjį inžinerinį įsilavinimą, todėl vertinant aukščiau nusytas aplinkybes teismas pripažįsta, jog I. N. pritardama savo tėvo G J. R. atliktiems veiksmas – drenažinio vamzdžio nupjovimui bei jo užbetonavimui, turėjo ir galėjo numatyti dėl to galinčias kilti pasekmes, kitų žemės sklypų savininkams. I. N. turėjo suprasti, jog užblokavus drenažinio vandens tėkmę, patvins aukštesnių žemės sklypų drenažinės sistemos dėl ko gali kilti žala kitiems asmenims. Tačiau atsakovė I. N. sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų galimiems nuostoliams išvengti.

Civilinėje byloje Nr. e2-100-867/2015, ieškovė SB „Minija“ atstovaudama sodininkų bendrijos narių interesus 2014-03-21 kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo I. N. sutvarkyti sugadintus melioracijos įrenginius. Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, jog atsakovės I. N. tėvui G J. R. nupjovus ir užbetonavus požeminį drenažinį vamzdį, prasidėjus lietingam sezonui ėmė tvinti kai kurių sodų bendrijos narių, esančių Kalnalio tako gatvėje, sklypai. Vanduo ėmė semti rūsius, gadinti juose esantį turtą, šildymo įrenginius (33-40 b. l.). Aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina, jog atsakovė I. N. į žalą patiriančių asmenų bei SB ,,Minija“ atstovų perspėjimus nereagavo, nesiėmė jokių veiksmų nuostoliams išvengti ar juos kaip tai sumažinti.

CK 6.279 str. 1 d. numatyta, jog bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Teismo posėdžio metu, I. N. nesutiko, jog į procesą atsakovu ar trečiuoju asmeniu būtų įtrauktas jos tėvas G J. R.. Ieškovai pateikę ieškinį žemės sklypo savininkei, nesutiko ieškinio reikalavimus, kaip solidariam atsakovui teikti G J. R.. Teismo iniciatyva G J. R. į procesą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Vertinant tai teismas pripažįsta, jog ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui - žemės sklypo savininkui, kuris savo veiksmais pritarė G J. R. atliktiems neteisėtiems veiksmams bei nesiėmė jokių priemonių nuostoliams išvengti.

Klaipėdos apygardos teismas civilinių bylų skyrius apeliacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2A-1534-479/2014 pagal ieškovės I. N. ieškinį, atsakovėms SB ,,Minija“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, tretieji asmenys Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius dėl pažeistų teisių gynimo bei atsakovės SB ,,Minija“ apeliacinį skundą dėl 2014-06-26 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo, 2014-12-10 nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 str., bendrojo naudojimo objektai priklauso sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sodininkai bei kiti asmenys bendrijos teritorijoje be bendrijos valdymo organo leidimo savavališkai negali keisti, reguliuoti bendrosios inžinerinės įrangos ir kitų bendrųjų objektų. Teismas konstatavo, kad I. N., nustačiusi aplinkybę dėl sklype esančio bendrosios inžinerinės įrangos, privalėjo įrangos perkėlimo klausimą suderinti su bendrijos valdymo organais.

Šiuo atveju I. N. jokių suderinimų su bendrijos valdymo organais neatliko, savavališkai savo žemės sklype, neturėdama leidimo sutrikdė drenažinės inžinerinės įrangos funkcionavimą.

Dėl priežastinio ryšio.

Klaipėdos apygardos teismas aukščiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2A-1534-479/2014 nusprendė, jog nesudėtingos struktūros drenažo įrenginių sistema, kurios dalis įrenginių patenka į I. N. sklypą yra SB „Minija“ narių nuosavybė, kuri skirta tenkinti bendrijos narių poreikius. Ši inžinerinė sistema susijusi su visos sodo teritorijos inžinerinės įrangos veikimu, kuri buvo įrengta dar iki sodininkų bendrijos įkūrimo, turint tuometinių institucijų leidimą. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. N. savo tėvui G J. R. suteikė visus įgaliojimus savo žemės sklype, kuris drenažinį vamzdį nupjovė bei užbetonavo. Šiems G J. R. veiksmams atsakovė I. N. pritarė. Ieškovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovę I. N. buvo įspėję dėl galinčių kilti pasekmių, tačiau pastaroji nesiėmė jokių priemonių nuostoliams pašalinti. Ieškovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog iki drenažinio įrenginio sugadinimo jų namų rūsiai netvindavo. Po įrenginio atstatymo rūsių tvinimai baigėsi. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1534-479/2014 konstatavo, kad inžinerinio įrenginio dalis esantį atsakovės I. N. žemės sklype yra susijusi su visos sodo teritorijos inžinerinės įrangos veikimu, skirta tenkinanti bendrijos narių poreikius. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, jog G J. R. drenažinės sistemos sugadinimas nulėmė ieškovų patalpų užliejimą.

Dėl žalos.

Ieškovai K. Š. ir T. Š. pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 3.087,96 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškovai įrodinėjo, jog 2717,96 Eur suma reikalinga gyvenamojo namo remontui, 150 Eur kieto kuro katilo remontui, 80 Eur naudotam šaldytuvui pirkti, 100 Eur papildomai sunaudotai elektros energijai apmokėti dėl vandens pumpavimo, 40 Eur vaistams.

Savo ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad dėl patalpų užliejimo pajuodavo gipsinės sienos, nukrito ant sienų priklijuotos plytelės, grindys neteko hidroizoliacijos, įsimetė pelėsis. Ieškovai ateityje turės remontuoti gyvenamąjį namą: išardyti sugadintą sienų gipso karkasą, pakeisti sugadintą apšiltinimo medžiagą, sumontuoti naują gipso karkasą, suklijuoti keramines plyteles, išardyti grindų apdailą, grindis padengti nauju hidroizoliacijos sluoksniu, iškloti naujas grindis, išnaikinti pelėsį, nuardyti ant lubų esančiais plastikines dailylentes, taisyti lubas bei atlikti kitus namo rūsio remonto darbus. Ieškovai pateikė remonto darbų lokalinę sąmatą - 2.717,96 Eur sumai.

Teismas vertindamas ieškovų K. Š. ir T. Š. į bylą pateiktus įrodymus, dėl sodo pastato rūsio remonto, konstatuoja, jog nėra pateikta įrodymų patvirtinančių šių patalpų sugadinimus. Byloje nepateikti patalpų apžiūros aktai, vaizdo įrašai, fotonuotraukos ir k. t. Nepateikti statybos specialistų išvados, jog ieškovų paaiškinimuose nurodyti sugadinimai galėjo kilti dėl vandens bei drėgmės poveikio. Iš ieškovų pateiktos lokalinės sąmatos surašytos K. K. neaišku kokioje gyvenamojo namo dalyje reikia atlikti remonto darbus ar namo rūsyje, ar visame name. Byloje nepateikti įrodymai patvirtinantys, jog K. K. yra kompetentingas bei turi specialių žinių dėl sąmatoje pateiktos informacijos.

Ieškovai K. Š. ir T. Š. prašė priteisti nuostolius dėl kieto kuro katilo ,,Kalvis 2“ sugadinimo. Ieškovai savo paaiškinimuose nurodė, jog dėl nuolatinės drėgmės surūdijo katilo korpusas. Ieškovai šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė fotonuotraukas. Paaiškino, kad katilo remonto darbams ateityje turės skirti 150,00 Eur.

Vertinant ieškovų K. Š. ir T. Š. pateiktus įrodymus dėl kieto kuro katilo sugadinimo teismas konstatuoja, jog iš pateiktų įrodymų neaišku, kokius remonto darbus ateityje bus reikalinga atlikti. Taip pat nepateikti specialistų vertinimai dėl tokių darbų bei jų įkainių. Nėra byloje įrodymų patvirtinančių, jog kieto kuro katilas buvo apgadintas dėl drėgmės ir vandens poveikio. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal ieškovų pateiktas fotonuotraukas teismas negali identifikuoti nuotraukose užfiksuoto daikto bei jo apgadinimų (55 b. l.).

Ieškovai K. Š. ir T. Š. prašo iš atsakovės priteisti 80,00 Eur naudotam šaldytuvui pirkti. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog geros prekinės išvaizdos šaldytuvą pirko iš dėvėtų prekių parduotuvės, prieš dvejus metus iki patalpų užliejimo. Patvirtino, jog šiuo metu šaldytuvas veikia, tačiau šaldytuvo apatinė korpuso dalis surūdijo.

Teismas vertindamas pateiktus įrodymus taip pat pripažįsta, jog į bylą nepateikta įrodymų patvirtinančių, jog šaldytuvas buvo apgadintas dėl drėgmės ir vandens poveikio. Nepateikta specialistų išvada, jog dėl nurodytų apgadinimų šaldytuvą nesaugu naudoti. Neaišku kada atliktos šaldytuvo fotografijos.

Ieškovai K. Š. ir T. Š. prašo iš atsakovės priteisti 100 Eur už elektros energijos suvartojimą. Ieškovai nurodė, jog drenažo sistemos sugadinimo laikotarpiu, tai yra nuo 2013 m. rudens iki 2015 m. vasaros naudojo elektrinį vandens siurblį vandens pumpavimui iš apsemto rūsio. Nurodė, jog per šį laikotarpį buvo trys didelį užsėmimai.

Teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus dėl šio reikalavimo pripažįsta, jog ieškovai nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių apie elektros vartojimą. Nepateiktos elektros tiekimo sutarys, mokėjimai už elektrą iki patalpų užsėmimo ir patalpų užsėmimo metu, nepateikti elektros apskaitos duomenys bei jų skaičiavimai.

Ieškovai Šimuliai prašo iš atsakovės priteisti 40 Eur už vaistus nuo alerginės reakcijos. Ieškovai įrodinėja, jog dėl gyvenamajame name susidariusio pelėsio T. Š. turėjo vartoti priešalerginius vaistus ,,Lexotanil“. Byloje pateikta 1997-06-18 T. Š. surašyta alergologinio tyrimo kortelė, kurioje nurodyta išvada - ,,hiperergija namų dulkių erkutėms“ (51 b. l.).

Teismas vertindamas aukščiau nurodytus įrodymus pripažįsta, jog į bylą nepateikti jokie duomenis apie nurodytą medikamentą ,,Lexotanil“. Nepateikti medikų išvados dėl tokio medikamento rekomenduojamo naudojimo.

Vertinant aukščiau nurodytas visas aplinkybes ieškovų K. Š. ir T. Š. pareikštas reikalavimas dėl 3.087,96 Eur turtinės žalos atlyginimo, atmestinas, kaip neįrodytas.

Ieškovai D. Š. ir D. Š. atsakovei pareiškė 1478,30 Eur turtinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Ieškovai D. Š. ir D. Š. įrodinėja, jog namo rūsyje vandeniui užliejus rūsio patalpas buvo nepataisomai sugadinta skalbimo mašina „Bosch“, skalbinių džiovykla „Bosch“. Šie elektros prietaisai buvo išvežti į metalo laužą. Ieškovai šiuos prietaisus buvo įsigiję už 1448 Eur. Pateikė įsigijimo dokumentus. Šiuo metu remiantis www.alio.lt portaluose patalpintais skelbimais, vidutinė naudotos skalbimo mašinos kaina - 104 Eur, skalbinių džiovyklos - 92 Eur.

Vertinant ieškovų pateiktus įrodymus dėl aukščiau nurodytų elektros prietaisų sugadinimų, teismas pripažįsta, jog ieškovai neįrodė, kad prietaisai sugedo nepataisomai. Nepateikta specialistų išvada šiuo klausimu. Nepateikti įrodymai, jog buitinė technika buvo priduota į metalo laužą.

Ieškovai D. Š. ir D. Š. įrodinėja, jog tuo metu, kai vanduo apsėmė rūsį, kieto kuro katilas ,,Buderus Lugano G211“ buvo užkurtas ir įkaitęs, todėl sutruko katilo apatinės durelės. Po šių apgadinimų tapo pavojinga naudoti kuro katilą, atsirado didelė tikimybė, kad gali kilti gaisras. Šių sugadintų durelių pakeisti nėra galimybės, nes atsarginėmis durelėmis nėra prekiaujama, todėl atsakovai, norėdami išvengti galinčio kilti gaisro yra priversti keisti visą kieto kuro katilą. Sugadintas ieškovų įsigytas katilas kainavo 912,30 Eur, o katilo pakeitimas - 200 Eur.

Vertinat ieškovų aukščiau pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad į bylą nėra pateikta specialistų išvadų patvirtinančių, kad kieto kuro katilo apatinės durelės yra nepataisomai sugadintos. Nepateiktos išvados, kad įvardijami sugadinimai galėjo atsirasti ieškovų nurodytomis aplinkybėmis. Į bylą pateiktos fotonuotraukų kopijos yra neinformatyvios dėl nurodomų sugadinimų. Darytina prielaida, jog nurodytas dureles atitinkančias gaminio paskirtį, gali būti pagamintos metalo apdirbimo specialistų. Pasinaudojus šia paslauga, nebūtina būtų keisti visą kieto kuro katilą bei turėti papildomų išlaidų dėl jo sumontavimo. Be to, ieškovai pripažino, jog kieto kuro katilas yra naudojamas iki šiol.

Ieškovai įrodinėja, jog dėl vandens apsėmimo sugedo rūsyje saugotos maisto atsargos: 3 maišai bulvių po 50 kg (vertė 22 Eur), krepšys svogūnų 25 kg (vertė 15 Eur), du krepšiai morkų 50 kg (vertė 33 Eur). Iš viso sugadinta maisto produktų už 70 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai nepateikė jokių įrodymų dėl nurodyto daržovių kiekio ir svorio bei jų sugadinimo. Net nepateiktos fotonuotraukos, kurios patvirtintų šias aplinkybes.

Ieškovai prašo iš atsakovės priteisti 100 Eur už elektros energijos suvartojimą. Ieškovai nurodė, jog drenažo sistemos sugadinimo laikotarpiu, tai yra nuo 2013 m. rudens iki 2015 m. vasaros naudojo elektrinį vandens siurblį vandens pumpavimui iš apsemto rūsio.

Teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus dėl šio reikalavimo pripažįsta, jog ieškovai nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių apie elektros vartojimą. Nepateiktos elektros tiekimo sutarys, mokėjimai už elektrą iki patalpų užsėmimo ir patalpų užsėmimo metu, nepateikti elektros apskaitos duomenys bei jų skaičiavimai.

Vertinant išdėstytą, teismas ieškovų D. Š. ir D. Š. aukščiau nurodytus ieškinio reikalavimus atmeta, kaip neįrodytus.

Ieškovai D. Š. ir D. Š. įrodinėja, jog dėl besikaupiančio vandens teko rūpintis, kad vanduo būtų išpumpuotas iš rūsio. Tuo tikslu 2013-09-10 buvo nupirktas drenažinis siurblys už 228,35 Lt (66,13 Eur), ieškovai pateikė tai patvirtinančius įrodymus (96 b. l.).

Teismas aukščiau pripažino, jog dėl 2013-09-09 Gintauto J. R. drenažinio vamzdžio nupjovimo ir jo užbetonavimo buvo užlietos ieškovų patalpos. Atsižvelgiant į tai, kad vandens siurblys buvo pirktas po neteisėtų veiksmų atlikimo, tai yra prasidėjus ieškovų sodo namo rūsio patalpų užliejimui, tikslu pašalinti vandenį, ką patvirtina į bylą pateiktą filmuota medžiaga bei ieškovų paaiškinimai, todėl šioje dalyje ieškovų ieškinys tenkintinas.

Ieškovai K. Š., T. Š., D. Š. ir D. Š. nuo pat bylos iškėlimo buvo atstovaujami profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo. Ieškovai bei jų atstovas vadovaujantis CPK 178 str. privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tai yra ieškovai turėjo įrodyti žalą bei jos dydi pinigine išraiška. Atsakovė nuo pat pradžių nesutiko su ieškovų reikalavimais, neigdama nuostolius bei jų dydį. Šios kategorijos bylose teismui nesuteikta pareiga savarankiškai rinkti įrodymus, todėl ieškovai ir jų atstovas privalėjo tinkamai įrodyti ieškinio reikalavimus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovai K. Š. ir T. Š. prašo priteisti 6000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai D. Š. ir D. Š. taip pat prašo priteisti 6000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovai K. Š. ir T. Š. nurodė, kad K. Š. nustatytas 40 % darbingumo lygis, T. Š. nustatytas – 45 % darbingumo lygis. Dėl vandens užliejimo patyrė didelius išgyvenimus, nepatogumus dėl turto sugadinimo bei sveikatos sutrikdymo, kurią įvertiną 6000.00 Eur suma.

Ieškovai D. Š. ir D. Š. nurodė, kad dėl besikaupiančio vandens namo patalpose ir užsitęsusių ginčų su atsakove bei jos tėvu patyrė didelių nepatogumų. Tuo metu kartu gyveno du jų nepilnamečiai vaikai, kurie taip pat patyrė išgyvenimus bei nepatogumus. Vandens užliejimai ant elektros prietaisų kėlė pavojų šeimos narių sveikatai bei gyvybei. Nuolatos jautė baimę bei nerimą, patirtą neturtinę žalą įvertina 6000 Eur suma.

CK 6.250 str. 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Šiuo atveju žalos teisiniai santykiai susiklostė tarp fizinių asmenų. Ieškovai neįrodė, kad dėl patirtos įtampos ir streso pablogėjo jų sveikata. Nenustatyta, jog atsakovė I. N. dėl to būtų pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, ieškovų neturtiniai reikalavimai atmestini, kaip neįrodyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų K. Š. ir T. Š. ieškinys atmestinas, todėl jų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kad D. Š. ir D. Š. ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai turėtų būti priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai D. Š. ir D. Š. rašytiniais įrodymais pagrindė 224 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis). Ieškovai D. Š. ir D. Š. pareiškė ieškinio reikalavimą 7478,3 Eur (1478,30 Eur turtinio pobūdžio ir 6000 Eur neturtinio pobūdžio). Ieškinys patenkintas 66,13 Eur sumai, tai yra 0,88 procento, todėl ieškovams iš atsakovės proporcingai turėtų būti priteistina po 1 eurą bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į bankinių mokėjimų administravimo išlaidas, šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. N. 66,13 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 13 ct) žalos atlyginimą solidariai ieškovams D. Š. ir D. Š., nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-11-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nustatyti, kad 2015-11-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovei I. N. priklausančio turto areštas, galioja iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimui įsiteisėjus civilines bylas Nr. e2-100-867/2015 ir 2-27-904/2014 grąžinti į Klaipėdos rajono apylinkės teismo archyvą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.