Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. ieškinį, atsakovėms sodininkų bendrijai ,,Minija“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl pažeistų teisių gynimo bei atsakovės sodininkų bendrijos „Minija“ apeliacinį skundą dėl 2014-06-26 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija n u statė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Atsakovė sodų bendrija „Minija“ apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė neįrodė jos teisių pažeidimo. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-242/2011 nurodė, kad savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti nuosavybės teisių pažeidimą, tačiau jis neprivalo įrodinėti, jog teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo tai, kad jos sklype esantis nuotekų pašalinimo vamzdis pažeidžia ieškovės teisę vykdyti namo statybą. Atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovei yra išduotas leidimas vykdyti gyvenamojo namo statybą. Šis leidimas yra nepanaikintas ir galiojantis. Taigi jeigu ieškovė gali vykdyti namo statybą, negalima padaryti išvados, jog ieškovės nuosavybės teisės yra apribotos.

Atsakovė sodų bendrija „Minija“ byloje nuosekliai įrodinėjo tai, kad atsakovės sklypo dalyje įrengtas drenažo vamzdis yra bendrijai priklausančių inžinerinių tinklų dalis ir jis įrengtas teisėtai. Su šia atsakovės nuostata galima sutikti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad drenažo vamzdis ieškovei priklausančiame sklype buvo įrengtas iki šio sklypo perdavimo ieškovei. Kaip nustatė apylinkės teismas, drenažo sistema bendrijos „Minija“ teritorijoje buvo įrengta iki bendrijos įsteigimo, tai yra 1980-1995 metais. Nepaneigtos atsakovės nuostatos dėl to, kad drenažo sistema bendrijos teritorijoje buvo įrengta suinteresuotų valstybinių organizacijų lėšomis, gavus Klaipėdos rajono vykdomojo komiteto leidimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad drenažo sistema buvo įrengta siekiant pritaikyti žemės sklypus sodininkystės veiklai plėtoti. Byloje nėra duomenų, kad pagal technines charakteristikas bendrijoje veikianti inžinerinių tinklų sistema yra skirta gyvenamųjų namų statybai. Šios aplinkybės patvirtina, jog bendrijos teritorijoje buvo įrengta nesudėtingos struktūros drenažo įrenginių sistema, atitinkanti tuometinius reikalavimus, ir dalies drenažo įrengimų pastatymas ieškovės sklype tuo metu galiojusių įstatymų nepažeidė. LR sodininkų bendrijų 7 str. 1 d. nustatyta, jog bendrojo naudojimo inžinerinė įranga gali būti įrengta sodininkų sklypuose, jeigu tai susiję su visos sodo teritorijos inžinerinės įrangos veikimu. Tai reiškia, kad bendrų inžinerinių įrenginių buvimas sodininkų sklypuose yra galimas ir tai įstatymui neprieštarauja. Šios aplinkybės patvirtina, jog bendrija ‚Minija“ bylos nagrinėjimo metu įrodė aplinkybes, jog ji ieškovės nuosavybės teisių nepažeidžia.

Atsakovė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, nes lietaus nuotekos nuvedamos ne sklypo paviršiumi, bet drenažo funkcijas atliekančiu vamzdžiu, esančiu daugiau nei 1 metro gylyje nuo sklypo paviršiaus. Su šia apeliacinio skundo nuostata taip pat galima sutikti. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė apie tai, kad norminiai aktai draudžia paviršines nuotekas nuvesti reljefo paviršiumi į gretimus sklypus. Apie tai, kad ieškovės sklypo paviršiumi latakais buvo nuvestos paviršinės nuotekos patvirtina bylos medžiaga. Atsižvelgtina į tai, kad bylos nagrinėjimo metu latakai buvo pašalinti ir tuo panaikintas nuotekų pašalinimas ieškovės sklypo paviršiumi. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovės sklype esantis drenažinis vamzdis yra 25metrų ilgio, 120 mm diametro, vamzdis įkastas į žemę ir yra 1,6-1,8 m gylyje. Akivaizdu, kad daugiau nei 1 metro gylyje esantis vamzdis nėra sklypo paviršiaus įrenginys. Būtina įvertinti ir tai, kad byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius. Tai yra specialių žinių turinti valstybinė institucija, kuri turi teisę konstatuoti aplinkybes apie statinių, įrenginių pastatymo teisėtumą. Akivaizdu tai, kad ši institucija byloje nenurodė, jog ieškovės sklype esantis drenažinis vamzdis pažeidžia imperatyvius norminių aktų reikalavimus. Taigi galima sutikti su skundo nuostata, kad norminių aktų pažeidimai nagrinėjamoje byloje nėra įrodyti.

Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo aplinkybę dėl atsakovės atsisakymo pagrįsti drenažinio vamzdžio kategoriją ir jo sudėtingumo laipsnį. Su šia skundo nuostata taip pat galima sutikti. Atsakovė ‚Minija“ pateikė teismui duomenis apie tai, kad ieškovės sklype esantis drenažinis vamzdis atitinka nesudėtingo statinio požymius pagal statybos techninio reglamento STR 1.101.07:2010 reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sprendė apie tai, kad drenažinis vamzdis yra sudėtingas statinys, nes jis yra bendrijos teritorijoje įrengtos nuotekų sistemos dalis. Akivaizdu tai, kad teismas apie ginčo statinio sudėtingumą sprendė pagal teismo vidinį įsitikinimą, bet ne pagal norminių aktų reikalavimus. Kadangi statinio sudėtingumas yra techninė bei teisinė kategorija, galima padaryti išvadą, kad būtent atsakovė pagrindė ginčo įrenginio priskyrimą nesudėtingam statiniui. Taigi atsakovė tinkamai įrodinėjo atsikirtimų turinį ir tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis.

Atsakovė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti aplinkybę dėl to, jog inžinerinė įranga yra bendrijos narių nuosavybė, tenkinanti bendrijos narių poreikius, ir ieškovė privalo naudotis savo sklypu nepažeisdama teisėtų bendrijos interesų. Su šia skundo nuostata galima sutikti. LR sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. yra nustatyta, kad bendro naudojimo objektai priklauso sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiame straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad sodininkai bei kiti asmenys bendrijos teritorijoje be bendrijos valdymo organo leidimo savavališkai negali keisti, reguliuoti bendrosios inžinerinės įrangos ir kitų bendrųjų objektų. Tai reiškia, kad ieškovė, nustačiusi aplinkybę dėl sklype esančio bendros inžinerinės įrangos, privalėjo įrangos perkėlimo klausimą suderinti su bendrijos valdymo organais. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad ieškovė turi įvertinti aplinkybę dėl sklype įrengto bendrosios nuosavybės objekto ir ieškovė turi arba pakoreguoti namo projektą, arba pakeisti sklype įrengto drenažinio vamzdžio buvimo vietą. Kadangi drenažinis vamzdis nėra sudėtingas statinys, jo vietos pakeitimui nėra būtinas statybos leidimas, neįrodyta aplinkybė dėl didesnių įrengimo perkėlimo išlaidų, taigi bendrijos ir ieškovės teisėtų interesų suderinimas yra galimas. Dėl to galima sutikti su skundo nuostata, kad teismas nepagrįstai ieškovės interesams suteikė didesnę reikšmę ir atsakovė neprivalo savo lėšomis padengti drenažinio vamzdžio perkėlimo išlaidas.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė procesines bei materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas pakeičiamas bei atmetamas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo pašalinti ieškovės žemės sklype įrengtą drenažinį vamzdį (LR CPK 326 str. 3 p., 330 str.).

Patenkinus atsakovės ‚Minija“ apeliacinį skundą ir pakeitus teismo sprendimą, iš ieškovės atsakovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Atsakovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovė sumokėjo 2 500 Lt atstovavimo išlaidoms pirmosios instancijos apmokėti. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė sumokėjo 108 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 700 Lt už apeliacinio skundo parengimą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsakovei iš ieškovės priteisiama 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti ir 808 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Bylos medžiaga patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 141,48 Lt (b. l. 1, t. 1). Visos šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovės (LR CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimą: panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas iš dalies ieškinys bei atsakovė sodų bendrija „Minija“ įpareigota savo lėšomis pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengtą drenažinį nuotekų vamzdį, ir šią ieškinio dalį atmesti.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimą ir iš ieškovės I. N. priteistas atsakovei sodų bendrijai „Minija“ bylinėjimosi išlaidas nuo 1 667 Lt padidinti iki 2 500 Lt.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimo dalį dėl dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo valstybei ir iš ieškovės I. N. valstybei priteistas išlaidas nuo 94 Lt padidinti iki 141,48 Lt. Panaikinti sprendimo dalį dėl 47 Lt išlaidų priteisimo valstybei iš sodų bendrijos „Minija“.

Kitas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimo dalis palikti galioti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės I. N. atsakovei sodų bendrijai „Minija“ 808 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.