Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui A. J., jo atstovui adv. Stanislovui Butkevičiui, suinteresuoto asmens atstovams E. J., adv. padėjėjai Eglei Sabaliauskienei

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo A. J. patikslintą prašymą dėl dalies teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo bei suinteresuoto asmens R. S. J. atsiliepimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

CPK 284 str. nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, ir tokį būtinumą sąlygoja ne jo, pareiškėjo (atsakovo) A. J. nesąžiningi veiksmai dėl sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytų nurodymų vykdymo, o kaip minėjau, objektyvios aplinkybės. Kaip teismas nustatė civilinėje byloje Nr.2-72-223/2015, kad jam priklausančiame žemės sklype tujų gyvatvorės aukštis yra apie 5 ( penkis ) metrus, ir tujos pasodintos 1975-1976 metais. Dėl tujų amžiaus, ligų, klimato poveikio, jų apatinės šakos medėja, storėja, nebeišleidžia naujų ūglių, ir jų genėjimas objektyviai yra labai ir labai problematiškas, siekiant formuoti tinkamą, dekoratyvų lapijos masyvą, o ne plikų kamienų alėją ( dalis medžių žūsta, per žaizdas genėjimo metu, išplinta medieną ardantys grybai ir.t.t., kaip nurodo V. D. universiteto Kauno botanikos sodo specialistai ). Tai draudžia ir 2008 m. sausio 18 d. LR Aplinkos ministro įsakyme Nr. DI–45 patvirtintos taisyklės, kuriose yra draudžiamas toks medžių genėjimas, kai yra nupjaunamos lajos, bet kokiame aukštyje, paliekant bešakius kamienus ir taikomas nupjaustymo būdas, kuomet nupjaunamos storosios (skelėtinos) šakos paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius - stagarus. Gyvatvorę nupjovus iki nurodyto sprendime aukščio – 1.3m., ji vienareikšmiai ne tik prarastų savo dekoratyvumą, savo funkciją ir paskirtį puošti aplinką, bet būtų pasmerkta sunaikinimui, kadangi 1,3m.aukštyje nėra šakų, o tujos genimos tik šaltuoju metų laikotarpiu. Tokiu būdu yra visiškai pažeidžiama jo teisė savo sklype auginti augalus, o šie medžiai/krūmai jam svarbūs ir reikšmingi, kaip prisiminimas ir pagarbos ženklas mirusiai motinai, kuri dar ir sodino šiuos augalus.

Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo gauti rašytiniai įrodymai - 2015-08-10 UAB „Arbovita ir Ko“ Arboritinė išvada bei 2015-09-14 Dendrologinio tyrimo Nr.1509/1 išvada. Arboristinė išvada tik patvirtina mano prašyme nurodytas aplinkybes, kad per vieną kartą nužeminus tujų gyvatvorę iki teismo sprendime nurodyto aukščio, augalai žus, t. y. bus sunaikinti. Šias išvadas patvirtino ir liudytoju apklaustas specialistas R. Ž.. R. S. J. pateikta 2015-09-14 Dendrologinio tyrimo Nr.1509/1 išvada tik patvirtina mano prašyme nurodytas aplinkybes, kad iš karto įvykdyti teismo sprendimo dalies – nupjauti tujų gyvatvorę iki teismo sprendime nurodyto aukščio – 1,3m. augalai bus sunaikinti. Dėl paminėto, 2016m. rugpjūčio 10d. patikslintu pareiškimu (b.l. 114) teismo prašo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką dalyje dėl tujų gyvatvorės nupjovimo iki 1,3m. aukščio, sprendimo vykdymą išdėstyti įpareigoti atsakovą A. J. per šešis metus, pradedant nuo 2017m. pavasario, iki balandžio mėnesio 30d. nupjauti atsakovo žemės sklype UN Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), augančią tujų gyvatvorę (37 tujų krūmus) 1,5m., nuo 2018m.pavasario iki balandžio 30d. po 0,5 m., per 2019-2021m. pavasarius iki kiekvienų metų balandžio 30d. po 0,5m., o nuo 2022 metų pavasario iki balandžio 30d. po 1,5m. iki sprendime nurodyto aukščio – 1,3metro aukščio.

Jo nuomone, toks tujų genėjimas ir trumpinimas vyktų atsižvelgiant ne tik į 2015-08-10 UAB „Arbovita ir Ko“ Arboritinė išvadą, bet ir į R. Ž. pateiktas rekomendacijas, paruoštas dėl taikaus bylos išsprendimo. Nurodė, kad jis įsitikinęs, kad sprendimo dalies vykdymo tvarkos pakeitimas ir atidėjimas teigiamai paveiktų abiejų pusių interesus. Visų pirma, man būtų suteikta reali galimybė įvykdyti sprendimus, priešingu atveju staigus sprendimo vykdymas visiškai komplikuotų mano padėtį, būtų sunaikinti 37 vnt.tujų, ir aš patirčiau didelę turtinę ir neturtinę žalą. Kitaip tariant, sprendimo dalies vykdymo pakeitimas ir atsidėjimas nepakenktų ieškovės interesams.

Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia 2015 m. rugpjūčio 10 d. Arboristine išvada, kurioje tujų genėjimas iki 1,3 metro yra kategoriškai nerekomenduojamas.

Ieškovė R. S. J. 2015 m. rugsėjo 14 d. byloje yra pateikusi Dendrologinį tyrimą Nr. 1509/1, kurioje tujų žeminimą rekomenduojama atlikti per vieną kartą grindžiant tuo, kad augalai yra nejauni, todėl jų atžėlimo galia yra nedidelė. Dendrologas savo tyrimo išvadoje nurodo, kad žeminant tujas per kelis kartus, jos stengtųsi išauginti naujus ūglius – daugiausia viršutinėje likusioje augalo dalyje, kuri kitu kartu vėl būtų pašalinama. Taip žeminant augalai fiziologiškai dar labiau nusilptų. Stipriai pažeminus tujas rekomenduojama papildomai laistyti, tręšti, naudoti augalų chemines ir biologines apsaugos priemones, biologinius stimuliatorius. Tačiau tikimybės, kad tujų apatinėje dalyje užaugs naujos šakos praktiškai nėra. Tokio amžiaus ir būklės augalų atžėlimo galia yra nedidelė ir labiau pasireiškia viršutinėje apšviestoje jaunesnėje lajos dalyje. Todėl Dendrologinio tyrimo išvadoje rekomenduoja esančias tujas išrauti jų vietoje pasodinant naujas.

Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovės pateikta Dendrologinio tyrimo ataskaita byloje nėra paneigta ar nuginčyta, todėl ieškovė mano, kad ji yra teisinga ir teismas ja turėtų vadovautis priimant procesinį sprendimą. Be to, suinteresuoto asmens atstovės nuomone, pareiškėjas A. J. 2015 m. vasario 20 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl tujų pažeminimo nėra įvykdęs iki šiol ir nors savo prašymą dėl sprendimo dalies vykdymo tvarkos pakeitimo yra pateikęs 2015 m. liepos 11 d., jau beveik metai laiko nėra bent iš dalies įvykdęs savo prašyme išdėstytų reikalavimų. Tokiu būdu, teismas turėtų konstatuoti akivaizdų pareiškėjo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ir nenorą vykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

CPK 18 straipsnyje nurodoma, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (LAT nutartis 2010 m. balandžio 26 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teismo sprendimo privalomumas ir res judicata galia nėra tapatūs. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Minėta, jog CPK 18 straipsnis taip pat įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kitokio procesinio dokumento privalomumo principą. Šis principas yra būtina teismo ir teisėjų nepriklausomumo garantija. Teismas yra valdžios institucija, todėl teismo sprendimas ar kitoks procesinis dokumentas yra visuotinai privalomas valstybės valdžios aktas. Atsisakymas vykdyti teismo sprendimą ar jo nepaisymas vertintina kaip teismų nepriklausomumo ir viešosios tvarkos pažeidimas.

Suinteresuoto asmens atstovės nuomone, akivaizdu, kas pareiškėjas įvairiais būdais vengia įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, ko pasėkoje yra nuolatos pažeidinėjamos ieškovės R. S. J. teisės bei menkinama pirmosios instancijos teismo sprendimo galia. Patenkinus pareiškėjo prašymą ir jam leidus genėti tujas šešis metus, būtų visiškai paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, neįvyktų satisfakcija ir nebūtų apginta ieškovės pagrįsta teisė reikalauti įvykdyti teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime yra konstatavęs, kad pareiškėjo daromas pažeidimas, t.y. tujų gyvatvorės negenėjimas, ieškovės atžvilgiu yra tęstinio pobūdžio, t.y. daromas nuolat. Tas pažeidimas iš pareiškėjo pusės buvo daromas daugybę metų ir yra daromas iki šiol, nors pirmosios instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir atsakovui privalomas jau metus laiko. Remiantis minėtais argumentais pareiškėjo (atsakovo) A. J. prašymas turėtų būti atmestas. Iš pareiškėjo A. J. priteisiant 750 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskirtai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis. Teismas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Spręsdamas klausimą, ar atidėti sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises. Vykdant teismo sprendimą šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų ribojimų ir nuostolių.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas A. J. prašymą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką dėl tujų gyvatvorės nupjovimo iki 1,3m. aukščio grindžia objektyviu negalimumu nedelsiant įvykdyti priimtą teismo sprendimą per teismo nustatytą terminą, nes gyvatvorę nupjovus iki nurodyto sprendime aukščio – 1.3m., ji vienareikšmiai ne tik prarastų savo dekoratyvumą, savo funkciją ir paskirtį puošti aplinką, bet būtų pasmerkta sunaikinimui, kadangi 1,3m.aukštyje nėra šakų, o tujos genimos tik šaltuoju metų laikotarpiu. Gyvatvorę nupjovus iki nurodyto sprendime aukščio – 1.3m., ji vienareikšmiai ne tik prarastų savo dekoratyvumą, savo funkciją ir paskirtį puošti aplinką, bet būtų pasmerkta sunaikinimui, kadangi 1,3m.aukštyje nėra šakų, o tujos genimos tik šaltuoju metų laikotarpiu. Byloje pateikia 2015-08-10 UAB „Arbovita ir Ko“ Arboristinė išvada bei 2015-09-14 Dendrologinio tyrimo Nr.1509/1 išvada. Arboristinė išvada tik patvirtina mano prašyme nurodytas aplinkybes, kad per vieną kartą nužeminus tujų gyvatvorę iki teismo sprendime nurodyto aukščio, augalai gali žūti (b.l. 19-26).Nors pateikti dokumentai pagrindžia pareiškėjo teiginius, kad dėl tujų amžiaus, ligų, klimato poveikio, jų apatinės šakos medėja, storėja, nebeišleidžia naujų ūglių, ir jų genėjimas objektyviai yra labai ir labai problematiškas, siekiant formuoti tinkamą, dekoratyvų lapijos masyvą, o ne plikų kamienų alėją ( dalis medžių žūsta, per žaizdas genėjimo metu, išplinta medieną ardantys grybai ir t.t), o iš karto pašalinus 90 procentų medžių lajos yra nesuderinama su medžių gyvybinių funkcijų palaikymu, prilyginama nukirtimui, medžiai sunyks. Kad pasiekiant 1,30m. gyvatvorės aukštį ir jos nesunaikinant, genėjimą reikalinga atlikti palaipsniui mažinant aukštį.

Tačiau teismas atsižvelgdamas į šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus, įvertinęs tai, kad tiek arboristas R. Ž., kurio išvadomis remiasi pareiškėjas A. J., tiek LR Aplinkos apsaugos ministerijos želdynų ekspertas, Lietuvos dendrologų draugijos valdybos pirmininkas A. Ž., kurio išvadomis remiasi suinteresuotas asmuo R. S. J., savo išvadose konstatuoja, kad tujų gyvatvorę nužeminus iki 1,30m iš esmės neįtakos jų galimybės atauginti jaunas šakas apatinėje lajos dalyje iki 1,3 m. aukštyje ir negarantuos gražios tankios gyvybingos žemos gyvatvorės, nepriklausomai ar nuo to ar gyvatvorės žeminimas bus atliekamas per trumpą 1-2 metų laikotarpį ar ilgą 5-6 metų laikotarpį (b.l. 36-38, 84). Tačiau teismo nuomone, atsižvelgiant į minėtų specialistų išvadas, siekiant sušvelninti vienkartinio žeminimo poveikį, teismo nuomonę, tai galima atlikti per 2 metus, pirmais metais pavasarį pažeminant nemažiau iki kaip 2,5m. (su papildoma jų priežiūra: laistymu, mulčiavimu, biologiniu stimuliavimu, fitosanitarine apsauga), o kitą pavasarį nupjauti iki 1,3 m. aukščio ir taikyti medžiams papildomą jų lajų ir šaknų arboristinę priežiūrą. Ir į tai , kad iki nutarties priėmimo, atsakovas nėra tujų genėjęs nuo viršaus, nors nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 1 metai, atidedant teismo sprendimo vykdymą 6 metų laikotarpiui, faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, todėl teismas pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise ir individualiai įvertinęs sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą, daro pagrįstą išvadą, jog išimtinių sąlygų, sudarančių prielaidas išdėstyti sprendimo vykdymą pareiškėjo prašomam 6 metų laikotarpiui, nagrinėjamu atveju nesama, todėl teismas daro išvadą, kad teismo sprendimo tvarkos pakeitimas 2 metų laikotarpiui nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingas, o tuo pačiu bus atsižvelgta į šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą.

CPK 443 str. 6 d. numatyta teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ypatingosios teisenos bylose tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Pareiškėjo A. J. (atsakovo) ir suinteresuoto asmens (ieškovės) R. S. J. suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas: pareiškėjas (atsakovas) siekia, kad būtų pakeista sprendimo vykdymo tvarką, nustatant net 6 metų terminą per kurį būtų vykdomas teismo sprendimas dalyje dėl tujų gyvatvorės nugenėjimo, o suinteresuotas asmuo (ieškovė) R. S. J. nori, kad teismo sprendimas būtų pradėtas vykdyti kuo greičiau ir taip būtų apsaugoti jos interesai.

Pareiškėjas nurodo, kad suinteresuoti asmenys buvo du, o išlaidos priteistos tik R. S. J. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad išlaidas teisinei pagalbai turėjo tik R. S. J., kuri pasinaudojo CPK 56 str. nustatyta teise bylą vesti per atstovą – advokatą, o esant palankiai teismo nutarčiai, turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 str., 443 str. 6 d.). R. S. J. turėjo 750 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 34, 35, 94, 9515). Suinteresuoto asmens atstovė ruošė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, dalyvavo teismo posėdžiuose. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, darbo sąnaudas, išlaidas teisinei pagalbai mažina iki 300 Eur. Ši suma nėra neprotingai didelė, atitinka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose nustatytus dydžius ir esant priešingam pareiškėjo suinteresuotumui bylos baigtimi priteista ir pareiškėjo A. J..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. J. prašymą dėl dalies teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2015m. vasario 20d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-400/2015 ir 2015 m. birželio 20 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-470-212/2015, sprendimų vykdymą dalyje dėl tujų gyvatvorės genėjimo iki 1,3 m ir išdėstyti sekančiai :

įpareigoti A. J., ak. (duomenys neskelbtini) per 2 metus, nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, nugenėti tujų gyvatvorę, (37 tujų krūmus) pirmais metais iki 2017m. balandžio 30d., pažeminant nemažiau iki kaip 2,5m. (su papildoma tujų priežiūra: laistymu, mulčiavimu, biologiniu stimuliavimu, fitosanitarine apsauga), o kitą pavasarį, iki 2018m. balandžio 30d., nupjauti iki 1,3 m. aukščio ir taikyti medžiams papildomą tujų lajų ir šaknų arboristinę priežiūrą: laistymą, trešimą ir stimuliavimą, naudojant biologinius stimuliatorius, mulčiavimą, apsaugą nuo ligų, naudojant chemines ir biologines apsaugos priemones.

Ieškovės R. S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai skirti atsakovui A. J., ak. (duomenys neskelbtini) 10 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. J., ak. (duomenys neskelbtini) 300 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti R. S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.