Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-190-544/2015

Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08396-2013-5

2015 m. balandžio 13 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir N. D. Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ir atsakovo A. G. C.S. (AGCS) apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams notarei V. J., UAB (duomenys neskelbtini), A. G. C.S. (toliau - AGCS), trečiajam asmeniui N. P., dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismai dalį notarės patvirtinto sandorio pripažino negaliojančiu. Galutinė išvada byloje buvo padaryta po beveik metus trukusio bylinėjimosi proceso. Bylinėjimosi procesas reikalauja jo dalyvių laiko, papildomų pastangų, jis neišvengiamai jo dalyviams sukelia emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus ir iš to kylančias pasekmes. Teismas nurodė, kad ieškovo, trečiojo asmens N. P. paaiškinimais, pateiktais įrodymais apie asmens sveikatą, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga ieškovui padaryta neturtinė žala yra įrodyta. Ieškovas yra senyvo amžiaus, ligotas žmogus, pagrįstai manantis, kad jo sveikata pablogėjo dėl sudarytos sutarties jam sukeltų neigiamų dvasinių pergyvenimų ir vėliau sekusių teisminių procesų. Teismo nuomone, atsakovo pozicija, jog bylinėjimosi procesas sveikatos neigiamai neįtakojo, nes ieškovas serga lėtinėmis ligomis, kurioms nervinė įtampa ir neigiamos emocijos nedaro poveikio, yra nepagrįsta jokiomis medicinos specialistų išvadomis ir tėra prielaidos. Ieškovo teiginį, jog neteisėto sandorio patvirtinimas sukėlė jam nepasitikėjimą notaru, ir tai turėjo įtakos ieškovo neigiamai emocinei būklei, teismas laikė pagrįstu. Neturtinę žalą teismas priteisė iš draudiko - atsakovo AGCS, nes jis draudimo sutartimi įsipareigojo atlyginti neturtinę žalą, o notarės V. J. atlikti ieškovui žalą sukėlę neteisėti veiksmai patenka į šio draudiko notarės profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties retroaktyvųjį laikotarpį, todėl šiuo pagrindu draudikui atsiranda pareiga ieškovui sumokėti draudimo išmoką.

Nurodė, kad teismams galutinai konstatavus, jog viena dovanojimo sutarties dalis yra neteisėta, nes notarė neteisėtai ją patvirtino, ieškovui atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Todėl nutrauktas ieškinio senaties terminas iš naujo prasidėjo nuo 2013-05-03 (CK 1.130 str. 2d., 3d.). Su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi 2013-12-16. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas sutrumpinto trijų metų ieškinio senaties termino nepraleido.

Lietuvos Respublikos teismų sistema yra asmenų ginčus dėl teisės nagrinėjantis mechanizmas, todėl vien kreipimasis į teismą dėl tam tikrų ar tariamų asmens teisių pažeidimo gynimo pats savaime negali sukelti asmenims emocinės įtampos, dvasinių išgyvenimų ir iš to kylančių pasekmių.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė notarės profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime nustatytų taisyklių sąlygas. Draudimo liudijimo 10.1 p. sąlyga buvo ir yra siekiama suteikti draudiminę apsaugą tais atvejais, jei neturtinės žalos atlyginimo priteisimui būtų teisinis ir faktinis pagrindas, t.y. jei pasikeitus galiojančiam teisiniam reglamentavimui, kuris šiuo metu nenumato notaro neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo galimybės, o tokia galimybė atsirastų, apdraustieji (notarai) neliktų be draudiminės apsaugos. Šiuo tikslu draudimo liudijime ir buvo numatytas praplėtimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau tai negali būti aiškinama ir interpretuojama, jog šalys savo susitarimu turėjo tikslą pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą ir savanoriškai prisiimti papildomų pareigų (suteikdami papildomų teisių), kurių net nenustato galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo: „kadangi neteisėtais notaro veiksmais išduodant paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą, o ne į jo dalį, nebuvo įrodytas notaro nusikaltimas, neturtinės žalos padarymas nesiejamas su žala asmens sveikatai ar gyvybės atėmimu, tai nėra nė vieno atvejo, nurodyto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurį reikėtų taikyti ir pagal kurį būtų pagrindas priteisti neturtinę žalą.“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-88/2006). Nurodo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas ir teisminė praktika net nenumato neturtinės žalos priteisimo iš notarų galimybės. Visos galimos klaidos, dėl kurių padarymo ieškovas notarei galėjo turėti pretenzijų, teismų procesiniais sprendimais yra ištaisytos.

Ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2009 m. gruodžio 28 d., kai kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą (CK 1.127 str. 1 d.). Taigi, sutrumpinto 3 metų ieškinio senaties termino atskaitos taškas yra būtent 2009 m. gruodžio 28 d (CK 1.125 str. 8 d.), o tai reiškia, jog šis terminas atitinkamai baigėsi dar 2012 m. gruodžio 28 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas savo nutartyse: 2002 m. balandžio 17 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2002 m. birželio 13 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2003 m. sausio 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003; kt. pasisako, kad notaro veiksmų neteisėtumui pripažinti pakanka menkiausios klaidos, neapsižiūrėjimo. Notaras yra ir civilinių santykių stabilumo garantas. Notaro atsakomybę lemia kiekviena, net ir lengviausia kaltės forma - nepakankamas atidumas, klaida ir pan. Civilinės bylos Nr. 2-51-755/2012 procesas nebūtų inicijuotas ir vykdytas, jei notarė nebūtų suklydusi, buvusi atidesnė ir netvirtinusi sandorio, t.y. jei nebūtų neteisėtų notarės veiksmų. Procesinė „atsakovo“ padėtis civilinėje byloje ir vėliau iš to sekusios pasekmės - bylinėjimosi išlaidų priteisimas, taip pat yra ir buvo ypatingai neigiama patirtis, sukėlusi stresą, išgyvenimus, paaštrinusi sveikatos pablogėjimą, besitęsiantį ir dabar. Ieškovo valia buvo dovanoti visumą: dalį namo ir sklypo, tačiau teismas taikė restituciją ir grąžino sklypo dalį, bet žemės panaudoti kitiems tikslams realiai negalima.

Draudimo liudijime numatyta, jog draudikas suteikia apsaugą kiekvienam apdraustajam atlyginti neturtinę žalą, kuri kyla iš arba yra susijusi su reikalavimu atlyginti žalą. Neturtinės žalos praplėtimo suma yra 10013 Lt. Atsakovės AGCS argumentai, kad praplėtimas būtų taikomas tik ateičiai, jei pasikeistų teisinis reglamentavimas, yra nepagrįstas.

Be pagrindo skunde remiamasi 2006-02-06 LAT nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, tiksliau jos „naudinga atsakovui“ dalimi, teigiant, kad net tais atvejais, kai yra atlikti notaro neteisėti veiksmai, reikalavimai atlyginti neturtinę žalą nėra tenkinami. Pastarojoje byloje reikalavimas nebuvo reiškiamas draudimo bendrovei, apdraudusiai notarės profesinę civilinę atsakomybę.

Ieškovo ligos negali būti priskirtinos tik jo amžiui, diagnozė - ne senatvinė demencija. Sveikatos pablogėjimas buvo pagrįstas įrodymais, medicininiais dokumentais. Neigiami sveikatos požymiai, išgyventos emocijos, reputacijos tarp giminių ir kaimynų sužlugdymas, pasitikėjimas oficialiais valstybės deleguotais asmenimis ir teisine sistema, kitos patirtos neigiamos neturtinio pobūdžio pasekmės negali būti objektyviai pamatuotos ir pridėtos prie bylos, tai vertina teismas.

Teismams tenkinus ieškovo prašymus iš dalies, buvo padaryta turtinė žala dėl nepanaikintos sandorio dalies bei neturtinė žala dėl visų kilusių teisminių procesų, kurių metu jis turėjo nepagrįstų išlaidų, įtampos, streso. Teigia, kad tik nuo 2013-05-03 galima skaičiuoti ieškinio senaties eigą, t.y. po įsiteisėjusio ir galutinio teismo sprendimo, pripažinusio notarės veiksmuose klaidą (neteisėtus veiksmus) ir siekiant ją panaikinti.

Notarės veiksmų neteisėtumo fakto nepakako nuginčyti sandorio dėl namo dalies, tačiau šioje byloje notaro veiksmai turi būti dar kartą įvertinti ta apimtimi, kad notarės veiksmai lėmė išreikštos kliento V. P. valios turinio ir realiai atsiradusių pasekmių skirtingumą. Ji dėl padarytos klaidos kliento valią pakeitė negrįžtamai, teisinių santykių turinys pakito ne pagal kliento norus. Padėties atstatyti nebeįmanoma.

Nurodo, kad ieškovo turtinės žalos 50000 Lt (14481.00 Eur) reikalavimas kildinamas iš notarės veiksmų, t.y. dėl dovanojimo sutartimi perleisto namo dalies. Jei ieškovas būtų žinojęs, kad negalima perleisti Rusijos Federacijos piliečiui žemės sklypo, nebūtų dovanojęs ir savo turimą dalį gyvenamojo namo. Jis nėra teisininkas, notaras neinformavo apie numatytą LR įstatymuose draudimą, ir neatliko savo tiesioginių pareigų teisingai, todėl patvirtino neteisėtą sandorį. Todėl dėl padaryto pažeidimo, t.y. patvirtinus neteisėtą, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį, ieškovas patyrė 50 000 Lt (14481 Eur) turtinę žalą, t.y. tokios vertės turtą perleido K. P.. Notarės klaida sąlygojo žalos padarymą ieškovui, notarės neatidumas yra tiesioginiame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Prašomos priteisti turtinės žalos dalis - 459,76 Lt (133,69 Eur) siejama su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis byloje dėl neteisėtai patvirtinto sandorio, dėl kurio jis ilgą laiką turėjo bylinėtis, buvo pripažintas atsakovu. Tai yra žala, kuri atsirado, dėl neteisėtai patvirtinto sandorio, t.y. neteisėtų notaro veiksmų. Nebūtų reikėję visų šių teisminių procesų, jeigu notarė nebūtų patvirtinusi niekinio sandorio ir jei nebūtų reikėję jo naikinti teisminiu keliu.

Atsakovas AGCS draudimo sutartimi įsipareigojo atlyginti neturtinę žalą. Notarės V. J. atlikti neteisėti veiksmai, sukėlę žalą ieškovui, patenka į šio draudiko notarės profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties retroaktyvųjį laikotarpį, todėl šiuo pagrindu draudikui atsiranda pareiga ieškovui sumokėti draudimo išmoką.

Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimas rašytine proceso tvarka užkirstų galimybę apeliantui aprėpti visus ginčo situacijos nagrinėjimo faktinius ir teisinius aspektus, byla apeliacinės instancijos teisme teisingiau ir efektyviau būtų išnagrinėta žodine proceso tvarka.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovo AGSC prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas, be to neatitinka CPK 306 str. įtvirtintų apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų, t.y. apeliacinis skundas yra su trūkumais, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo jo priimti, kol trūkumai nebuvo pašalinti CPK 316 str. nustatyta tvarka. Prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka taip pat yra nemotyvuotas, be kita ko, nėra būtinas ir tikėtinai užvilkintų procesą apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovas jokios turtinės žalos nepatyrė, dovanojimo sandoris pripažintas negaliojančiu tik iš dalies, nuo pat sandorio sudarymo dienos yra išlikusi galioti sandorio dalis, kuria ieškovas dovanojo savo dukrai 32/100 dalis gyvenamojo namo. Sandorio tikslas buvo pasiektas iš dalies - 32/100 dalys ir šiuo metu pagal paminėtą sandorį priklauso K. P.. Dovanojimo sandorį pripažinus iš dalies negaliojančiu ieškovas nėra patyręs jokių nuostolių, priešingai - jam grąžintas žemės sklypas (sklypo dalis), kurios jis buvo atsisakęs trečiojo asmens naudai. Ieškovui taip pat negali būti priteistas ir neturtinės žalos atlyginimas, kadangi ieškovas neįrodo, kad notarės veiksmai - dovanojimo sutarties patvirtinimas - sukėlė ieškovui fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą, už kurį gali būti atlyginama patirta neturtinė žala, teismo įvertinta pinigais.

Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo, kad ieškovas V. P., pateikdamas apeliacinį skundą, nenurodė jokių sprendimo nepagrįstumo bei neteisėtumo motyvų, kaip to reikalauja CPK 306 straipsnis. Todėl atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ neturi galimybės išdėstyti savo nuomonės dėl ieškovo V. P. apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Kadangi atsakovas AGCS apeliaciniu skundu neginčija sprendimo dalies, kuria ieškinys atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmestas, todėl atskirai dėl šio apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Atsakovo AGCS apeliacinis skundas tenkintinas, ieškovo V. P. apeliacinis skundas atmestinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš A. G. C.S. (AGCS) naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, o likusioje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl turtinės žalos atlyginimo

LR Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, o tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Pasitikėjimas notaro atliekamais veiksmais grindžiamas ir Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, jog notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, kol šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Profesinių veiksmų atlikimas ar profesinių paslaugų siūlymas sukuria pagrindą tikėti šių paslaugų atlikimo kokybe. Šių veiksmų ar paslaugų kokybė preziumuojama, nes tai atlieka ne paprastas asmuo, o profesionalas. Asmuo, vykdydamas profesinę veiklą, įsipareigoja veikti pagal jo kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus. Dėl to specialistai, be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi specifines profesines pareigas, t. y. jiems taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai. Kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo, ir dėl to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokios žalos atsiradimas pripažįstamas neteisėtu (CK 6.263 str. 1 d.).

Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Bendriausia prasme ji suprantama kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Taikant civilinę atsakomybę neteisėti veiksmai yra tie, kurie neatitinka ne tik civilinės teisės, bet ir kitų teisės šakų teisės aktų reikalavimų, principų. Dėl notaro atsakomybės pažymėtina, kad notaro veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tai, ar notaras nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų, taip pat kitų teisės normų. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žala (CK 6.263 straipsnis), o vykdant profesinę veiklą jam tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai). Atsižvelgiant į šias nuostatas turi būti vertinama, ar notaro veiksmai yra teisėti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų atlikdamas savo profesinėje veikloje priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 5 d. žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartimi V. P. K. P. padovanojo ½ dalį jam priklausančio žemės sklypo ir 32/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o N. P. padovanojo šiltnamį, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 14-16, civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Šia sutartimi K. P. padovanotas turtas buvo įregistruotas kaip jos nuosavybė VĮ Registrų centre (1 t.b.l. 9-13, civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) K. P. yra Rusijos Rederacijos pilietė, neturėjo ir neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Panevėžio apylinkės teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. rugpjūčio 5 d. dovanojimo sutarties dalį, kuria V. P. padovanojo K. P. 50/2200 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste ir panaikino K. P. nuosavybės teisių į 50/2200 šio sklypo registraciją (1 t., b. l. 120-123, civ. byla Nr. 2-12-755/2012). Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą (1 t., b. l. 145-148, civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą ir papildomai taikė restituciją – V. P. grąžino nuosavybės 50/2200 dalį žemės sklypo, esančio P. S. g. 28 A, Panevėžys (2 t. b.l. 56-62, civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Aukščiausias Teismas konstatavo, kad žemės sklypas ir jame esantys statiniai yra atskiri nekilnojamo turto objektai, turintys unikalius numerius ir individualiai registruojami Nekilnojamo turto registre. Teisinis reglamentavimas nedraudžia Rusijos Federacijos pilietei įsigyti nuosavybės teisę į statinio dalį, todėl ši dovanojimo sutarties dalis nebuvo ginčijama. Įstatymų yra numatytos galimybės asmeniui, praradusiam nuosavybės teisę į žemę, šiuo žemės sklypu naudotis kitu teisiniu būdu, taip užtikrinant asmens teisę naudotis ant žemės sklypo esančio jam nuosavybės teise priklausančio pastato dalimi. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatyti teismo prejudiciniai faktai iš naujo neįrodinėjami (CPK 182 str. 1d. 2 p.).

Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notaras atsako tik už kaltais veiksmais padarytą žalą. Kaltės turinys šio asmens atsakomybės požiūriu yra ypatingas: jis priklauso nuo notarų veiklos ypatybių ir reikšmės, nes notarui keliami didesni reikalavimai ir atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2002 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2003 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003; kt.). Dėl to, sprendžiant dėl tam tikrą notarinį veiksmą atlikusio notaro civilinės atsakomybės, būtina nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, taip pat turi būti įvertinta, ar šis asmuo toje konkrečioje situacijoje padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2004; 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006). Reikalavimai notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžtini atsižvelgiant į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo. Notaras atlieka teisinio pobūdžio veiklą, teikia teisines paslaugas, todėl jas turi suteikti tinkamai. Tinkamas teisinių paslaugų suteikimas apima reikalavimus tai daryti kruopščiai, atidžiai ir teisiškai kvalifikuotai. Teisinės paslaugos atlikimas reikalauja vykdyti teisinį faktų įvertinimą. Vadinasi, turi būti nustatyti faktai ir jie turi būti tinkamai kvalifikuoti. Sandorio tvirtinimo metu notaras turi nustatyti faktines sandorio aplinkybes, jas teisiškai įvertinti ir tinkamai teisiškai įforminti. Notaras negali apsiriboti tuo, kad būsimo sandorio šalys pageidauja sudaryti sandorį tam tikromis sąlygomis.

Kaip minėta, nustatyti teismo prejudiciniai faktai iš naujo neįrodinėjami (CPK 182 str. 1d. 2p.). Kasacinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje konstatuota, kad K. P., būdama Rusijos Federacijos pilietė, neatitiko nustatytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų ir neturėjo teisės nuosavybės teise įsigyti žemės Lietuvoje, dėl to buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento dovanojimo sutarties dalis, kuria V. P. žemės sklypo dalį padovanojo K. P., tačiau dovanojimo sutarties dalis dėl pastatų liko galioti.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, notaras tik patvirtino ieškovo išreikštą valią dovanoti dukrai K. P. gyvenamojo namo dalį, ši sutarties dalis yra galiojanti, visų instancijų teismai nenustatė toje dalyje jokių notaro neteisėtų veiksmų, t.y. notaras, tvirtindamas gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutartį, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Nors ieškovas 50000 Lt turtinės žalos dydį kildino iš dovanojimo sutartimi perleisto namo dalies vertės, tačiau ieškovas padovanojo savo dukrai du atskirus objektus – žemės sklypą ir pastatus. Kadangi pripažinta negaliojanti nuo sudarymo momento dovanojimo sutarties dalis, kuria V. P. žemės sklypo dalį padovanojo K. P., o kita sutarties dalis dėl pastatų dovanojimo yra galiojanti, jo sudarymo pasekmės yra tokios, kurių siekė jį sudarydamas ieškovas, notarė išaiškino, kad dovanojimo sandoris yra neatlygintinis. Todėl ieškovas, dovanodamas pastatus dukrai, jų prieš savo valią neprarado, todėl jokios žalos ir nepatyrė. Ieškovas taip pat prašė priteisti 459,76 Lt bylinėjimosi išlaidų patirtų kitoje civilinėje byloje, tai šių išlaidų klausimas ir turėjo būti sprendžiamas kitoje civilinėje byloje ir tai buvo padarytą visų instancijų teismo sprendimais. Atsižvelgus į virš išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo, tinkamai taikė materialines ir procesines teises normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įstatymų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos

Kaip minėta, visų instancijų teismai pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. rugpjūčio 5 d. dovanojimo sutarties dalį, kuria V. P. padovanojo K. P. 50/2200 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste ir panaikino K. P. nuosavybės teisių į 50/2200 šio sklypo registraciją bei taikė restituciją – V. P. grąžino nuosavybės 50/2200 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismai konstatavo, kad notarė patvirtino žemės sklypo dovanojimo sutarties dalį, kuri prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms.

Pagal Civilinio kodekso ir Notariato įstatymo normas, reglamentuojančias notaro atsakomybę, bei remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais darytina išvada, kad notarės V. J. profesinės pareigos netinkamas įvykdymas, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio dalies patvirtinimas būtų pagrindas profesinei civilinei atsakomybei atsirasti. Tačiau kaip minėta, notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas atsakingas asmuo privalo atlyginti žalą įstatymų nustatytais atvejais (6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nors ieškovas nurodo, kad teismo pripažintais neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala jo sveikatai, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo, nes to nepatvirtina byloje pateikti įrodymai apie atsakovo sveikatos būklę ir jam diagnozuotas ligas. Išrašai iš medicininių dokumentų, epikrizės ir kiti dokumentai patvirtina, kad ieškovui yra diagnozuota eilė ligų (1 t., b . l. 153-168), tačiau įrašų turinys nepatvirtina, kad tų susirgimų atsiradimas yra priežastiniame ryšyje su notaro atliktais neteisėtais veiksmais. Pažymėtina, kad neteisėta sandorio dalis buvo sudaryta 2008-08-05, tuo tarpu yra pateikta išrašų, kurie išduoti 2004-07-23, 2005-11-03, o 2011-08-23 diagnozuoti susirgimai (pilvo aortos aterosklerozė, aneurizma), 2011-09-07 nustatytas anafilaksinis šokas nuo vapsvų įkandimo, 2012-04-05 diagnozuoti prostatos susirgimai ir senatvinė branduolinė katarakta pagal bylos duomenis nėra nagrinėjamų neteisėtų veiksmų pasekmė (CPK 178 str.). Notaro veiklą reglamentuoja LR Notariato įstatymas, bet neturtinės žalos atlyginimas šiame įstatyme nenumatytas. Kadangi neįrodyta, kad neteisėti notaro veiksmai tvirtinant žemės dovanojimo sandorį buvo nusikalstami, t. y. kad žala padaryta nusikaltimu, bei kad žala padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, tai nėra nė vieno atvejo, nurodyto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kuris būtų pagrindu ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė notarė V. J. yra apsidraudusi AGCS notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Notariato įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad sudarius draudimo sutartį šiose taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties sudėtine dalimi. Taisyklių 10.1 p. nustato, kad nedraudiminis įvykis yra notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais padaryta neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Iš byloje esančio privalomojo draudimo liudijimo poliso Nr. DKF00005813B ir kitų dokumentų matyti, kad pagal sutartį numatytas neturtinės žalos (numatyta Draudimo taisyklių 10.1 punkte) atlyginimas 2900 Eur kiekvienam draudiminiam įvykiui, kiekvienam Notarui, viršijantis privalomojo draudimo sumą, tačiau draudimo sutartyje nėra numatyta, kad toks atvejis, kaip šioje byloje nagrinėjamas, yra draudiminis įvykis pagal sutartį, už kurį atlyginama neturtinė žala. Draudimo sutartis nukreipia į minėtų Taisyklių 10.1 punktą. Todėl atsakovas AGCS pagrįstai tvirtina, kad minėta draudimo sutarties sąlyga siekiama suteikti draudiminę apsaugą tais atvejais, jei neturtinės žalos atlyginimo priteisimui būtų teisinis ir faktinis pagrindas, t.y. jei pasikeitus galiojančiam teisiniam reglamentavimui, kuris šiuo metu nenumato notaro neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo galimybės, o tokia galimybė atsirastų ateityje. Kaip jau virš minėta, kitokio faktinio ir teisinio pagrindo priteisti neturtinę žalą byloje taip pat nenustatyta (2 t., b. l. 7-20). Atsižvelgus į virš išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, netinkamai taikė materialines teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimo dalį priteisti neturinės žalos atlyginimą, kuri naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti.

Ieškovas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ieškovas prašyme nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 7 str. įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, nenustatė būtinumo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Kadangi priimamas sprendimas ieškinį atmesti, tai atsakovams ir valstybei iš ieškovo priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 3 d., 96 str. 2 d., 98 str.). Byloje buvo 29,25 €/101,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 1, 2 t., b. l. 2). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-23 nutartimi 467,39 €/1613,80 Lt žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas buvo atidėtas (1 t., b. l. 20). Kadangi ieškinys atmetamas, ši suma priteisiama valstybei iš ieškovo. Atsakovė V. J. byloje turėjo 781,97 €/2700 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 42-45, 182-183). Šių išlaidų dydis už visą procesą pirmosios instancijos teisme neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių ir protingumo bei teisingumo kriterijus atitinka. Atsakovė AGCS turėjo 2964,68 €/10 236,45 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 174-178, 2 t., b. l. 48-52). Toks išlaidų dydis viršija virš minėtų rekomendacijų numatytus maksimalius dydžius, tiek pagal bylos apimtį, tiek pagal jos sudėtingumą, tiek pagal ieškinio dydį ir atliktų procesinių veiksmų apimtį tokio dydžio išlaidos pirmosios instancijos metu yra aiškiai per didelės ir neprotingo dydžio, todėl mažinamos iki 870 €/3003,94 Lt.

Atsakovės AGCS apeliacinis skundas tenkinamas visiškai. Ji už apeliacinį skundą sumokėjo 19.55 €/67,50 Lt žyminio mokesčio (2 t., b. l. 92) ir turėjo 514,80 €/1777,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, o ieškovo – atmetamas, tai atsakovei iš ieškovo priteisiamos minėtos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Šių išlaidų dydis už visą procesą apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių ir, atsižvelgiant į rengtų dokumentų kiekį ir apimtį, protingumo bei teisingumo kriterijus atitinka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės A. G. C. S. (AGCS) ieškovui V. P. priteistas neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo, paskirstymo ir priteisimo ir šioje dalyje jį išdėstyti taip:

-atsakovei A. G. C. S. (AGCS) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) - 870 €/3003,94 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme;

-atsakovei notarei V. J. - 781,97 €/2700 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme;

-valstybei - 29,25 €/101,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 467,39 €/1613,80 Lt žyminio mokesčio (gavėjas - VMI prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. G. C. S. (AGCS) 19.55 €/67,50 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 514,80 €/1777,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.