Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-08-01 · Civilinė byla Nr. e2-991-1101/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-01
Bylos Nr.
e2-991-1101/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09939-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Matusevičiūtė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Swedbank lizingas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-991-1101/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09939-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,sekretoriaujant Tatjanai Gribanovai,dalyvaujant ieškovei V. B.,atsakovo atstovui T. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Swedbank lizingas“ dėl vykdomojo įrašo pripažinimo įvykdytu (netekusiu galios) ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimta ieškovės V. B. patikslinto ieškinio dalis, pareikšta atsakovui UAB ,,Swedbank lizingas“, kuria ieškovė prašė: 1) pripažinti 2008 m. spalio 7 d. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės Jurgitos Šukienės vykdomąjį dokumentą įvykdytu (netekusiu galios) nuo 2016 m. gegužės 18 d. 2) iš atsakovo UAB ,,Swedbank lizingas“ priteisti ieškovei 3 993,74 Eur turtinę žalą; 3) priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta, kad 2002 m. gegužės 2 d. tarp UAB ,,Videlena“ ir atsakovo UAB ,,Swedbank lizingas“ buvo sudaryta faktoringo sutartis. UAB ,,Swedbank lizingas“, galimai klastodamas duomenis, 2008 m. balandžio 20 d. padidino skolą iki 3 636 300 Lt. Dėl tariamos fiktyvios skolos 2008 m. balandžio 20 d. atsakovas nutraukė faktoringo sutartį. 2008 m. rugpjūčio 29 d. UAB ,,Swedbank lizingas“ teisininkas su apskaitos darbuotojais sužinoję, kad UAB ,,Videlena“ vadovai teikė apmokėjimui fiktyvias sąskaitas, privalėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau nutarė nuslėpti nusikaltimą ir pasipelnyti, grasinimais privertė UAB ,,Videlena“ vadovę pasirašyti fiktyvų vekselį, o akcininkus, įskaitant ieškovę, privertė laiduoti už šį fiktyvų vekselį. UAB ,,Videlena“ įsipareigojo iki 2008 m. rugsėjo 5 d. sumokėti lizingo bendrovei pagal faktoringo sutartį S.A.R.L. Francodim pateiktas sąskaitas 473 098,67 Lt (137 018,85 Eur) sumai, nors faktinė skola buvo 30 proc. mažesnė, todėl teigtina, kad vekselio suma nepagrįstai padidinta 141 929,60 Lt suma, o už šio įsipareigojimo vykdymą grasinimais buvo priversti laiduoti UAB ,,Videlena“ akcininkai, įskaitant ieškovę V. B. Dėl piktybinių UAB ,,Swedbank lizingas“ veiksmų UAB ,,Videlena“ negavo finansavimo ir negalėjo laiku padengti vekselio. Dėl UAB ,,Swedbank lizingas“ tyčinių veiksmų trikdant UAB ,,Videlena“ gamybinę veiklą, skola nebuvo grąžinta. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė Jurgita Šukienė 2008 m. spalio 7 d. išdavė vykdomąjį dokumentą, kuriuo pareikalavo iš skolininkės UAB ,,Videlena“ ir laiduotojų V. B., V. B. ir V. S. solidariai išieškoti 334 273,37 Lt skolą su 6 proc. dydžio metinėmis palūkanomis. Buvo išduoti 4 (keturi) vykdomojo įrašo egzemplioriai. Antstoliai priėmė vykdyti visus 4 vykdomojo įrašo egzempliorius ir areštavo tiek skolininkės UAB ,,Videlena“, tiek laiduotojų turtą ir sąskaitas bankuose. Taigi atsakovas UAB ,,Swedbank lizingas“ piktnaudžiavo teise ir areštavo 5 kartus didesnį turtą, nei buvo reikalingas skolos išieškojimui garantuoti. Skola pagal faktoringo sutartį buvo perkelta į baudžiamąją bylą, kuri buvo išnagrinėta. Dėl piktybinių UAB ,,Swedbank lizingas“ veiksmų negavusi finansavimo ir užblokavus banko sąskaitas negalėdama vykdyti veiklos, UAB ,,Videlena“ buvo priversta skelbti bankrotą. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartimi pagrindinei skolininkei iškelta bankroto byla. Gavusi šią nutartį antstolė priėmė patvarkymą užbaigti vykdomąją pagal vykdomąjį įrašą dėl skolos UAB ,,Swedbank lizingas“ naudai iš ieškojimo iš UAB ,,Videlena“ ir grąžino vykdomąjį įrašą Šiaulių apygardos teismui. Tą pačią dieną buvo užbaigtos ir laiduotojų V. B. ir V. S. vykdomosios bylos. Antstolis Raimundas Stanislaukas atsisakė vykdyti Šiaulių apygardos teismo sprendimą ir bankroto administratoriaus reikalavimą užbaigti ieškovės V. B. vykdomąją bylą dėl UAB ,,Videlena“ skolos išieškotojui UAB ,,Swedbank lizingas“. Ieškovė dėl neteisėtų antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas sustabdė civilinę bylą ir perdavė ją Šiaulių apygardos teismui, tačiau antstolis apskundė Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir susigrąžino vykdomąją bylą. 2011 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriame nurodė, kad UAB ,,Swedbank lizingas“ buvo nesąžiningas ir darė ekonominį spaudimą UAB ,,Videlena“ akcininkams, dėl ko vekselis pagal minėtą sprendimą buvo pripažintas negaliojančiu. Po daugelio skundų ir ilgo bylinėjimosi šis teismo sprendimas buvo pakeistas ir 2014 m. kovo 5 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė sprendimą panaikinti 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą. 2014 m. spalio 17 d. Lietuvos apeliacinis teismas paliko Šiaulių apygardos teismo nutartį nepakeistą. Antstoliui Raimundui Stanislauskui buvo asmeniškai pateiktas įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo sprendimas, kuris panaikino 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą, tačiau antstolis tyčia nevykdė teismo sprendimo ir jį įvykdė tik 2018 m. gegužės 17 d. priimdamas patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-690/2016, nustatė, kad vekselis, pagal kurį notarė išdavė vykdomąjį įrašą, nebuvo kaip kreditoriaus reikalavimo pagal pagrindinę prievolę įvykdymo užtikrinimo priemonė. Taip pat buvo nustatyta, kad vekselis nesusietas su faktoringo sutartimi ir kad nėra pagrindo manyti, kad vekselyje įrašytas skolos dydis yra kintamas, priklausomai nuo faktoringo sutarties vykdymo. Tai reiškia, kad vekselis išduotas neegzistuojančiai skolai, nes daugiau jokių kitų skolų UAB ,,Videlena“ neturėjo. Daugiau jokie kreditoriai nepareiškė kreditorinių reikalavimų UAB ,,Videlena“ bankroto byloje, kas taip pat patvirtina, kad daugiau jokių skolų nebuvo. Bylą nagrinėję teismai nustatė faktines aplinkybes, kad vekseliu fiksuotas skolos dydis; jis išduotas kaip skolos dokumentas. Remiantis šia kasacinio teismo išvada, ieškovė, kaip laiduotoja, gali atsakyti už skolą tik ta apimtimi, kuria atsako skolininkė UAB ,,Videlena“.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2008 m. gegužės 17 d. antstolis Raimundas Stanislauskas priėmė patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą notarų biurui, tačiau pagal atsakovo atstovės 2009 m. liepos 24 d. prašymą antstolis susigrąžino vykdomąjį įrašą ir 2019 m. rugsėjo 25 d. priėmė patvarkymą dėl tolimesnių išieškojimo veiksmų iš skolininkės V. B. tęsimo. Vykdymo veiksmai yra tęsiami pagal UAB ,,Swedbank lizingas“ išduotas fiktyvias pažymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-690/2016, nurodė, kad vekselis nesusijęs su faktoringo sutartimi. Remdamasi šia nutartimi, ieškovė prašo teismo pripažinti vykdomąjį raštą netekusiu galios nuo minėtos nutarties priėmimo dienos (2016 m. gegužės 18 d.). Vykdant išieškojimą iš ieškovės išieškota suma sudaro 3 993,74 Eur, kurią ieškovė prašo priteisti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovas prašo ieškovei skirti 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovui, jo turėtų nuostolių atlyginimui.

5. Atsakovas nurodė, kad beveik kiekvienoje teismui pateikto ieškinio pastraipoje ieškovė nurodo žinomai melagingas aplinkybes, iškraipo informaciją, nutyli bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir taip bando suklaidinti teismą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra parengtas naudojantis profesionalaus teisininko (advokato) paslaugomis, galima daryti išvadą, jog tokie veiksmai yra atliekami sąmoningai ir turint tikslą kiek įmanoma ilgiau užvilkinti skolos pagal galiojantį vykdomąjį dokumentą išieškojimą. Ieškinys pradedamas teiginiais apie atsakovo ir BUAB „Videlena“ sudarytą faktoringo sutartį bei jos vykdymą. Ieškovė teigia, kad šią sutartį atsakovas vykdė netinkamai, klastojo dokumentus, tyčia trikdė UAB „Videlena“ gamybinę veiklą, apribojo UAB „Videlena“ galimybes gauti finansavimą iš AB „Šiaulių bankas“ ir taip privedė bendrovę prie bankroto. Šie ir panašūs ieškovės teiginiai yra ne tik visiškai neatitinkantys tikrovės, bet ir jau buvo įvertinti teismo anksčiau išnagrinėtoje byloje. Ieškovė nuslepia informaciją, jog ji jau buvo pateikusi ieškinį teismui, kuriame prašė iš atsakovo ir AB „Swedbank“ bankrutuojančios UAB „Videlena“ naudai priteisti žalos atlyginimą dėl tariamo bendrovės privedimo prie bankroto. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-498-781/2019, ieškovės reikalavimai buvo atmesti. Toliau ieškinyje dėstomi tikrovės neatitinkantys teiginiai neva atsakovas grasinimais ar kitais neteisėtais veiksmais privertė UAB „Videlena“ pasirašyti 2008 m. rugpjūčio 29 d. vekselį, o UAB ,,Videlena“ akcininkus, įskaitant ir ieškovę, laiduoti už UAB ,,Videlena“ įsipareigojimų įvykdymą. Galiausiai ieškinyje netgi melagingai nurodoma, kad vekselis teismo sprendimu buvo panaikintas. Iš tiesų ieškovė su kitais bendraieškiais buvo pateikusi ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tačiau ieškovės reikalavimai buvo atmesti ir ieškovei tai neabejotinai žinoma. Nepaisydama to, ieškovė kaip ieškinio priedą pateikė panaikinto sprendimo už akių kopiją, o ieškinio dėstomojoje dalyje siekė įtikinti teismą, jog šiuo sprendimu vekselis buvo panaikintas. Toks ieškovės elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovė taip pat siekė sudaryti įspūdį, kad vykdomasis įrašas buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartimi. Ieškovė nutylėjo, kad minėta nutartimi procesas nesibaigė, ši nutartis buvo panaikinta ir įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimu reikalavimas dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas. Ieškovė aktyviai dalyvavo visuose aukščiau nurodytuose teismo procesuose, todėl ieškovei neabejotinai žinoma, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra atmesti reikalavimai tiek dėl vekselio, tiek ir dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais. Toks sistemingas ieškovės elgesys laikytinas akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

6. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė melagingai teigė, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis areštuodamas skolininkų turtą, nors atsakovas neturi nei galimybės, nei įgaliojimų taikyti turto areštą. Turto areštą gali taikyti teismas arba išieškojimą vykdantis antstolis. Ieškinyje ieškovė užsimena apie tai, kad išieškojimą vykdančio antstolio veiksmuose teismai pažeidimų nenustatė, tačiau nenurodoma, jog skundų dėl antstolio veiksmų teisėtumo ieškovė pateikė net keturis. Nėra nurodoma ir tai, kad paskutinysis ieškovės skundas buvo atmestas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-969/2023. Šia nutartimi teismas, be kita ko, konstatavo, jog ieškovės prievolė pagal vykdomąjį įrašą nėra pasibaigusi, vykdymo procesas vyksta teisėtai (antstolis turėjo teisę susigrąžinti vykdomąjį raštą ir atnaujinti procesą), o ieškovė privalo mokėti vykdomajame rašte nurodyto dydžio palūkanas. Taigi teismai nenustatė, kad antstolis išieškojimo procesą vykdo netinkamai. Vien ši aplinkybė rodo, kad ieškovės ieškinys, kuriame reiškiami reikalavimai yra išimtinai susiję su vykdymo procesu, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.

7. Atsakovo teigimu, ieškinio reikalavimas pripažinti vykdomąjį įrašą įvykdytu (netekusiu galios) nuo 2016 m. gegužės 18 d., yra nelogiškas, nes vykdomojo dokumento įvykdymas ir jo pripažinimas netekusiu galios, yra skirtingi vykdomosios bylos pabaigos pagrindai. Vykdomasis dokumentas negali tuo pačiu metu būti įvykdytas ir pripažintas netekusiu galios. Įvykdytu vykdomasis dokumentas galėtų būti pripažintas tik tuo atveju, jei sumokama visa jame nurodyta suma. Tuo tarpu netekusiu galios vykdomasis dokumentas gali būti pripažintas, jei jis yra panaikinamas, tačiau tokio dokumento nebereikia vykdyti ir jis negali būti pripažintas įvykdytu. Taigi ieškovė turėtų pasirinkti, ar ji siekia įrodyti, kad 2016 m. gegužės 18 d. visa vykdomajame įraše nurodyta suma buvo sumokėta, ar, kad šią dieną vykdomasis įrašas buvo panaikintas. Antrasis loginis prieštaravimas yra ieškovės argumentacijoje, jog vykdomasis įrašas įvykdytu (netekusiu galios) turėtų būti pripažintas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-690/2016 priėmimo dienos. Šia nutartimi galutinai buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl vykdomojo įrašo panaikinimo ir kreditoriaus reikalavimo pripažinimo įvykdytu. Kasacinis teismas nusprendė kardinaliai priešingai, nei šioje byloje teigia ieškovė – nutarė, kad vykdomasis įrašas yra galiojantis ir jis nėra įvykdytas. Ieškovė taip ir nepaaiškino, kaip tokios kasacinio teismo nutarties priėmimas gali reikšti, jog vykdomasis įrašas yra įvykdytas ar netekęs galios, todėl ir šis reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

8. Atsakovo vertinimu, akivaizdžiai nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas priteisti 3 993,74 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė nenurodė, kokie neteisėti atsakovo veiksmai nulėmė ieškovės nurodytos žalos atsiradimą. Pagal ieškovės dėstomus teiginius galima spėti, kad neteisėtais veiksmais ieškovė laiko piniginių lėšų išieškojimą iš ieškovės, tačiau šiuos veiksmus atliko ne atsakovas, o išieškojimą vykdantis antstolis, todėl turėtų būti laikoma, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Be to, ieškovė nenurodė, kodėl vykdant galiojantį vykdomąjį dokumentą ir laikantis CPK reikalavimų, atlikti vykdymo veiksmai turėtų būti pripažinti neteisėtais. Neįrodytas ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir tariamai patirtos žalos buvimas. Išieškojimo veiksmus atlieka antstolis, todėl ir žalos atsiradimas priežastiniu ryšiu galėtų būti susijęs tik su antstolio, o ne atsakovo veiksmais.

9. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl ginčo esmės.

10. Šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovės patikslinto ieškinio (DOK-127349) dalis dėl 2008 m. spalio 7 d. vykdomojo įrašo pripažinimo įvykdytu (netekusiu galios) ir žalos atlyginimo bei atsakovo atsikirtimai į šiuos reikalavimus. Patikslinto ieškinio dalį dėl reikalavimo pripažinti atsakovės UAB ,,Swedbank lizingas“ 2020 m. rugsėjo 9 d. raštą fiktyviu, nepagrįstu jokiais dokumentais, atsisakyta priimti įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

11. Ieškovės ginčijamas 2008 m. spalio 7 d. vykdomasis įrašas išduotas 2008 m. rugpjūčio 29 d. vekselio pagrindu. Pagal šį vekselį vekselio davėja UAB ,,Videlena“ (šiuo metu pasibaigęs juridinis asmuo) įsipareigojo atsakovui (tuometinis pavadinimas UAB ,,Hansa lizingas“) 2008 m. rugsėjo 5 d. sumokėti 473 098,67 Lt sumą. Už vekselio davėjo prievolės įvykdymą laidavo ieškovė V. B., V. B. ir V. S. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vekselio davėja UAB ,,Videlena“ vekselyje nurodytos sumos atsakovui negrąžino. 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą ieškovės atžvilgiu vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas.

12. Priešingai nei įrodinėja ieškovė, 2008 m. rugpjūčio 29 d. vekselis niekada nebuvo pripažintas negaliojančiu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu už akių pripažino 2008 m. rugpjūčio 29 d. vekselį negaliojančiu, tačiau šis sprendimas už akių niekada neįsiteisėjo. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi minėtas teismo sprendimas už akių buvo panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi. Taigi, kaip jau minėta, priešingai nei teigia ieškovė, 2008 m. rugpjūčio 29 d. vekselis įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra ir nebuvo pripažintas negaliojančiu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtoje byloje taip pat buvo įvertinti bei atmesti ir šioje byloje ieškovės teikiami argumentai apie tai, kad vekselio suma yra neteisingai padidinta, taigi teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako. Šioje civilinėje byloje ieškovė 2008 m. rugpjūčio 29 d. vekselio neginčija. Taigi atsakovas, kaip vekselio turėtojas, įgijo reikalavimo teisę į ieškovę pagal 2008 m. rugpjūčio 29 d. vekselį.

13. Kaip jau minėta, šio 2008 m. rugpjūčio 29 d. vekselio pagrindu išduotas 2008 m. spalio 7 d. vykdomasis įrašas, kurį ieškovė patikslintame ieškinyje prašo pripažinti įvykdytu (netekusiu galios) nuo 2016 m. gegužės 18 d. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nepalaiko reikalavimo dalies, kurioje numatyta vykdomojo įrašo pripažinimo įvykdytu (netekusiu galios) data – 2016 m. gegužės 18 d. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus ir visą civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad šis ieškovės reikalavimas, kuriuo prašoma pripažinti 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą įvykdytu (netekusiu galios), yra visiškai nepagrįstas.

14. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, vekselio pripažinimas įvykdytu ir netekusiu galios yra dvi skirtingos teisinės kategorijos, todėl negali būti taikomos kartu. Vykdomasis įrašas galėtų būti laikomas įvykdytu tik tuomet, jei būtų sumokėtos (ar išieškotos) jame nurodytos sumos. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad vykdomajame įraše nurodytos sumos nėra sumokėtos (išieškotos) (nei iš pagrindinės skolininkės UAB ,,Videlena“, nei iš laiduotojų, įskaitant ir ieškovę), todėl ieškovės reikalavimas pripažinti ginčo vykdomąjį įrašą įvykdytu, atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Reikalavimą pripažinti vykdomąjį įrašą netekusiu galios ieškovė sieja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-690/2016, pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais. Minėtoje byloje, kurioje priimta kasacinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis, ieškovai V. B., V. B. ir V. S. prašė panaikinti 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą, atliktą 2008 m. rugpjūčio 29 d. išduoto paprastojo vekselio pagrindu, ir pripažinti įvykdytais UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimus pagal debetinę skolą ir 2008 m. rugpjūčio 29 d. išrašytą vekselį. Šie reikalavimai buvo atmesti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi. Taigi kasacinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-690/2016, buvo galutinai atmesti ieškovės V. B. ir kitų UAB ,,Videlena“ akcininkų reikalavimai panaikinti 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą ir pripažinti įvykdytais kreditoriaus UAB ,,Swedbank lizingas“ reikalavimus pagal minėtą vykdomąjį įrašą. Nepaisant to, ieškovė, vadovaudamasi minėta kasacinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi, prašo pripažinti 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą netekusiu galios. Šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

16. Vekselis gali būti išduotas kaip skolos dokumentas arba kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-690/2016, nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. vekselis išduotas kaip skolos dokumentas. Taigi ginčo vekseliu fiksuotas skolos dydis, kuris nepriklauso nuo faktoringo sutarties vykdymo. Kasacinio teismo išvada, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. vekselis yra skolos dokumentas, kuriame fiksuotas skolos dydis, o ne prievolės pagal faktoringo sutartį užtikrinimo priemonė, niekaip nereiškia, kad ginčo 2008 m. spalio 7 d. vykdomasis įrašas yra netekęs galios, kaip įrodinėja ieškovė.

17. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 3 993,74 Eur dydžio žalą. Kaip galima spręsti iš ieškovės paaiškinimų ir procesinių dokumentų, šią sumą sudaro antstolio Raimundo Stanislausko iš ieškovės išieškota suma vykdant 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą.

18. Prašydama priteisti iš atsakovo 3 993,74 Eur dydžio žalą (nuostolius), ieškovė atsakovo atžvilgiu prašo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Tam, kad atsirastų ši turtinė prievolė, reikalinga nustatyti būtinąsias sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, ieškovės patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, atsakovo kaltę (CK 6.245- 6.249 straipsniai). Pirmąsias tris iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu netaikytina.

19. Šiuo atveju vykdymo veiksmai atliekami pagal galiojantį ir nenuginčytą 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą. Jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovė būtų galėjusi patirti žalą, nenustatyta. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė jam negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

20. Ieškovė taip pat kelia abejones dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų teisėtumo susigrąžinant vykdomąjį dokumentą vykdyti. Visų pirma antstolio veiksmų (ne)teisėtumo vertinimas neįeina į šios bylos nagrinėjimo ribas. Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-969/2023, jau išaiškinta, kad vykdymo veiksmai pagal 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą tęsiami teisėtai.

21. Kiti ieškovės argumentai neturi reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl baudos skyrimo.

22. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė skirti ieškovei 1 000 Eur dydžio baudą, pusę šios sumos paskiriant atsakovei turėtų nuostolių atlyginimui, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškinyje nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jas iškraipant, o reikšmingą informaciją nuslepiant nuo teismo bei reiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį (CPK 95 straipsnis). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas šį prašymą palaikė.

23. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

24. Šiuo atveju nors ieškovės ieškinys atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, jame dėstomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, teismas, išklausęs ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, neturi pagrindo spręsti, kad nepagrįsto ieškinio pateikimas buvo sąlygotas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o ne sąžiningu, nors ir visiškai klaidingu, įsitikinimu dėl savo pažeistų teisių. Nenustačius ieškovės akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis reiškiant ieškinį, atsakovo reikalavimas paskirti ieškovei baudą atmestinas. Kartu ieškovei išaiškintina, kad ir pakartotinai teikiant teismui visiškai nepagrįstus reikalavimus, nurodant neteisingas faktines aplinkybes, tokie jos veiksmai gali būti pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir sprendžiamas klausimas dėl baudos už tokį elgesį skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Matusevičiūtė