Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-01-07 · Civilinė byla Nr. 2-37-196/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-01-07Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-09-29Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-07
Bylos Nr.
2-37-196/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01642-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-37-196/2016 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01642-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5651-232/2015 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 48 530 Eur turtinės žalos ir 17 380 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 119,90 Eur rentos. Ieškinyje nurodė, kad 2005 m. spalio 22 d. Vilniuje, Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankirtoje įvyko eismo įvykis – susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis VW Jetta su V. K. vairuojamu mikroautobusu Ford Transit. Eismo įvykio metu nesunkiai nukentėjo ieškovas ir dvi mikroautobuso keleivės. Aplinkybė, kad eismo įvykio vieta nepertraukiamai stebima vaizdo kamerų, suteikia galimybę objektyviai nustatyti šio įvykio dalyvius ir pažeidėjus, užtikrinti ginčų bei tyrimų išvadų teisingumą. Ieškovo teigimu, eismo įvykis buvo tiriamas aštuonerius metus, tyrimo rezultatas – atnaujintos baudžiamosios bylos Nr. 2-36-276/2007 procesas nutrauktas, ikiteisminis tyrimas dėl daiktinio įrodymo (eismo įvykio vaizdo įrašo) vagystės sustabdytas, atsisakyta vertinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų išvadą dėl vaizdo įrašo suklastojimo. Ieškovo teigimu, atnaujintame ikiteisminiame tyrime pareigūnų atlikti veiksmai sutrukdė: išaiškinti daiktinio įrodymo (eismo įvykio vaizdo įrašo) suklastojimo aplinkybes, rasti vaizdo įrašą pavogusius asmenis, skirti vaizdo įrašo ekspertizės komisiją, nustatyti eismo įvykio kaltininką. Ieškovas taip pat nurodė, kad eismo įvykio ikiteisminio tyrimo byloje pateikta vaizdo įrašo kopija, o autentiškas vaizdo įrašas panaikintas, neįvykdyta ikiteisminio tyrimo teisėjo 2006 m. birželio 16 d. nutartis, diskredituota ieškovo asmenybė, t. y. kad eismo įvykio metu automobilį vairavo neblaivus, atlikta psichiatrinė ekspertizė. Ieškovo teigimu, jo reikalavimas grindžiamas nurodytų pareigūnų, kurie atėmė teisę ginti teisingumą, pažeidė konstitucinius principus, veiksmais padaryta žala. Eismo įvykio tyrimas nutrauktas visiškai ir negrįžtamai, nes suradus pavogtą vaizdo įrašą, pakartotinis proceso atnaujinimas negalimas. Ieškovo nuomone, nurodytos aplinkybės suteikia jam teisę į piniginę kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovas nėra konkrečiai ir aiškiai suformulavęs ieškinio dalyko (reikalavimų); nėra tiksliai nurodęs ieškinio pagrindo, nes ieškinyje nenurodyta, kurio pareigūno ir kokiais veiksmais jam buvo padaryta žala; įpareigojo patikslinti atsakovą atstovaujančius asmenis.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. L. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai nekonkretūs ir bendro pobūdžio. Ieškovas keletą kartų kreipėsi į teismą, tikslindamas ieškinio turinį, tačiau teisėjai nuolat nustato terminą trūkumams pašalinti, taip pažeisdami ieškovo teisę kreiptis į teismą.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas nesuformulavimas nesudaro kliūčių bylos iškėlimui.Teismo reikalavimas konkrečiai nurodyti, kurio pareigūno konkrečiais veiksmais buvo padaryta žala yra netikslus. Atsakovas Lietuvos Respublika neužtikrino daiktinio įrodymo – eismo įvykio vaizdo įrašo – saugumo, neišsiaiškino ir nenustatė asmenis, kurie suklastojo ir pavogė daiktinį įrodymą. Šie veiksmai atlikti teisėsaugos institucijoje, tačiau neišsiaiškinta, kurioje konkrečiai.Teismo reikalavimas patikslinti atsakovą atstovaujančius asmenis neturi pagrindo, nes ieškovas 2014 m. vasario mėn. nurodė atsakovais tiesiogiai įstatymą pažeidusias institucijas, bet teismai 2014 m. vasario 17 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutartyse įpareigojo juos pakeisti į Lietuvos Respubliką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Kita vertus, pažymėtina tai, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodė šiuos ieškinio trūkumus: ieškovas nėra konkrečiai ir aiškiai suformulavęs ieškinio dalyko (reikalavimų); nėra tiksliai nurodęs ieškinio pagrindo, nes ieškinyje nenurodyta, kurio konkrečiai pareigūno ir kokiais veiksmais jam buvo padaryta žala; nėra nurodęs atsakovą atstovaujančius asmenis.

Ieškinį iš esmės sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 , 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas jau ketvirtą kartą kreipiasi į teismą dėl jam padarytos žalos, kildinamos iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų, tyrusių ieškovo nurodytą eismo įvykį, neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Ankstesnius tris ieškovo ieškinius Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 14 d., 2014 m. liepos 1 d. ir 2015 m. sausio 21 d. nutartimis (civilinės bylos Nr. 2-3583-781/2014, Nr. 2-1389-565/2014, Nr. 2-2290-653/2015) laikė nepaduotais ir grąžino ieškovui, nes ieškovas nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Skundžiama nutartimi vėl nustatyti ieškinio trūkumai ir ieškovas įpareigotas juos pašalinti. Pažymėtina, kad visais minėtais atvejais buvo nustatyti iš esmės analogiški pagrindiniai ieškinio trūkumai, t. y. netinkamas ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas bei atsakovo atstovų nenurodymas.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nedetalizuodamas nurodė, kad nėra aiškus faktinis ieškinio pagrindas. Tačiau iš ieškinio, kuriuo reikalaujama turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turinio matyti, kad pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su, apelianto teigimu, neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmais, dėl kurių nebuvo užtikrintas daiktinio įrodymo – eismo įvykio vaizdo įrašo – saugumas baudžiamojoje byloje Nr. 2-36-276/2007, neišsiaiškinti ir nenustatyti kalti asmenys, kurie suklastojo vaizdo įrašą, nenustatytas eismo įvykio kaltininkas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas ieškinyje turi nurodyti kurio pareigūno ir kokiais veiksmais jam buvo padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo įvertinti, kad apeliantas ieškinyje jau nurodė visas jam žinomas aplinkybes ir kad ieškovui gali būti nežinoma kurio konkrečiai pareigūno (prokuroro) veiksmai ar neveikimas turėjo įtaką originalaus eismo įvykio vaizdo įrašo praradimui, dėl kurio pareigūno (prokuroro) veiksmų nenustatyti vaizdo įrašą pavogę asmenis, nenustatytas eismo įvykio kaltininkas. Todėl pirmosios instancijos teismas nutartimi, nustatydamas ieškinio trūkumus, turėjo atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir spręsti, ar tokiu atveju ieškinio pagrindas yra aiškus, o jei ne, tai kokie konkretūs trūkumai šalintini.

Nagrinėjamu atveju teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas nėra konkrečiai ir aiškiai suformulavęs ieškinio dalyko (reikalavimų).Tačiau iš ieškinio matyti, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 48 530 Eur turtinės žalos ir 17 380 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 119,90 Eur rentos. Turtinę žalą, ieškovo manymu, sudaro 35 860 Eur negautos pajamos, 5790 Eur teisinės pagalbos išlaidos bei 6882 Eur kitos išlaidos. Neturtinę 17 380 Eur žalą apeliantas kildina iš patirtų fizinių ir dvasinių kančių dėl aštuonerius metus vykusios baudžiamosios bylos, dėl diskredituotos ieškovo asmenybės, nes buvo nuteistas, suvaržytos jo judėjimo laisvės, sutrikusios sveikatos, dėl to, kad taip ir liko neišsiaiškintos daiktinio įrodymo (eismo įvykio vaizdo įrašo) suklastojimo aplinkybės, nebuvo rasti vaizdo įrašą pavogę asmenys, nenustatytas eismo įvykio kaltininkas. Ieškovas taip pat prašo priteisti neterminuotą 119,90 Eur dydžio rentą. Taigi ieškovas nurodė ieškinio reikalavimus, kas sudaro prašomą atlyginti žalą, kuo pasireiškė neturtinė žala, įvardijo tiek turtinės ir neturtinės žalos, tiek rentos dydį. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad ieškovas nėra konkrečiai ir aiškiai suformulavęs ieškinio dalyko (reikalavimų), turėjo nurodyti, kas nėra aišku, ką ieškovas turėtų paaiškinti ar papildyti.

Tačiau atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl atsakovą atstovaujančių asmenų nurodymo. Pirmosios instancijos teismo nustatytas trečiasis ieškinio trūkumas – ieškinyje nėra nurodyti atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujantys asmenys – nurodytas pagrįstai. Ankstesnėse bylose ieškovui buvo išaiškinta, kad reiškiant ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atsakovu turi būti nurodoma pati valstybė, o ne valstybės institucijos, kuriose dirba ieškovo nurodyti pareigūnai. Nagrinėjamu atveju ieškovas teisingai atsakovu byloje patraukė Lietuvos Respubliką, tačiau nenurodė atsakovui atstovaujančių institucijų, t. y. teisingai nurodė atsakovą, tačiau nenurodė atsakovo atstovų. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismo nustatytas minėtas ieškinio trūkumas prieštarauja to paties teismo anksčiau priimtoms nutartimis dėl ieškinio trūkumų nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, atskirąjį skundą tenkina iš dalies, skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Konstantinas Gurinas