- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- II-336-1057/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Advokatai
- Aleksander Višnevski
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Aleksander Višnevski skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-46-33-2019 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. N. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-46-33-2019 buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį, nes 2019 m. sausio 17 d. 11.05 val. magistraliniame kelyje Vilnius – Prienai – Marijampolė, 16,00 km, vairuodama automobilį lenkė sankryžoje (pagrindiniame kelyje), pažymėtoje KET ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, taip pat KET ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, įvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą pažeidė ištisinės linijos 1. reikalavimus. Už tai jai buvo paskirta 170 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
D. N. atstovas advokatas A. Višnevski pateikė skundą, kuriame nurodoma, kad D. N. dėl padarytos veikos prisipažino, labai gailisi. D. N. pradėjo lenkimo manevrą tuo metu, kai atsirado galimybė jį saugiai atlikti. Tai patvirtina prie bylos pridėtas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matosi, jog lenkimo manevras buvo pradėtas ne per ištisinę ženklinimo liniją. Pradėdama manevrą į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo ne per ištisinę ženklinimo liniją, o KET ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ nepastebėjo, nes jį užstojo priekyje važiuojanti transporto priemonė. Pradėjusi manevrą leistinoje vietoje ir atsidūrusi KET ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, negalėjo kitaip pasielgti, kaip tik saugiai pabaigti manevrą. Kaip matyti iš prie bylos pridėto vaizdo įrašo, KET ženklo Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ ji taip pat negalėjo matyti dėl važiuojančių transporto priemonių, o privažiavusi sankryžą ir įvertinusi, kad saugiai gali pabaigti lenkimo manevrą tik už jos, atliko manevrą ir persirikiavo į savo eismo juostą tik kirtusi sankryžą, po ko buvo sustabdyta policijos pareigūnų. D. N. dirba Vilniaus mieste, jai reikia važinėti iš gyvenamosios vietos Lentvaryje. Turi du nepilnamečius vaikus, kurie lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, esančią (duomenys neskelbtini) ir juos kasdien vežioja. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, lengvinančias atsakomybę aplinkybes bei tai, kad teisė vairuoti reikalinga siekiant atlikti tiesiogines darbo funkcijas, užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir gerovę, prašoma neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams (b. l. 3-5, 10-12).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime į skundą nurodoma, kad nuobauda yra individualizuota ir nėra per griežta. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi gali būti skiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens naudai. Taikant prevencijos priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būtų dominuojantis prieš viešąjį interesą. Asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos, poveikio priemonės, taikymas gali pakenkti jo darbiniams interesams, ar kitai visuomeninei veiklai, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos, poveikio priemonės taikymą. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinė nuobauda yra per griežta. Darydamas administracinį nusižengimą, pats pažeidėjas prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas jis pats. Pagal suformuotą teismų praktiką išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytinos nei apelianto šeiminė padėtis, nei rūpinimasis vaikais ir senyvo amžiaus artimaisiais, nei dirbamo darbo pobūdis, nei teigiama charakteristika, nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis. Į visas šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose (b. l. 2, 9).
D. N. siųstas šaukimas į 2019 m. balandžio 23 d. 10.30 val. vykusį teismo posėdį grįžo neįteiktas. D. N. posėdyje nedalyvavo dėl iš anksto suplanuotos kelionės, ji teismui nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byloje nebuvo pagrindo laikyti jos dalyvavimą posėdyje būtinu. D. N. interesus teisme gynė skundą pateikęs advokatas A. Višnevski, todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 639 straipsniu skundas buvo išnagrinėtas D. N. nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu D. N. atstovas advokatas A. Višnevski teigė, kad skundą palaiko. Vaizdo įraše matosi, kad D. N. pradėjo lenkimo manevrą tuo metu, kai buvo brūkšninė ženklinimo linija ir jį pradėjusi negalėjo pabaigti kitaip, nes vaizdo įraše aiškiai matosi važiuojančios transporto priemonės. D. N. dėl to buvo priversta važiuoti kol aplenks susidariusią koloną, nes lįsti tarp transporto priemonių ir kelti pavojų nematė reikalo. Priešpriešinė eismo juosta buvo laisva, buvo galima atlikti lenkimo manevrą. Transporto priemonės truputį važiavo lėčiau, nes jų priekyje važiavo traktorių gabenusi transporto priemonė. D. N. neginčija savo padaryto KET pažeidimo, neginčija, kad ji kirto sankryžą neleistinai. Ji prisipažįsta, gailisi, akcentuoja, kad nebuvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, manevras buvo atliktas saugiai. Ji turi vežioti dukras į mokyklą, realiai gyvena Lentvaryje. Iš vaizdo įrašo matyti, kad ženklas pasirodo dešinėje pusėje, o D. N. jau pradeda manevrą. Ji pradėjo manevrą dar iki ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonos. Nepamatė to ženklo, norėjo įsitikinti ar nėra atvažiuojančios transporto priemonės, ją lenkiančios, ar nėra transporto priemonės priekyje ir išleido iš akių už kitos transporto priemonės pasislėpusį ženklą „Lenkti draudžiama“. D. N. nėra „kelių erelis“, ji yra šeimos žmogus, tikinti, šiuo metu išvykusi į išvyką su savo religine bendruomene. Teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams yra per griežta sankcija, todėl prašo jos neskirti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas pažymi, jog šioje byloje yra skundžiamas tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams pagrįstumas, tuo tarpu paties pažeidimo kvalifikavimas, taip pat paskirtos baudos proporcingumas nėra ginčijama. Teismas šioje byloje nemato pagrindo peržengti skundo ribas, todėl pasisako tik dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo.
Už šio ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Švelnesnės nei sankcijoje numatyta nuobaudos ar poveikio priemonės skyrimą reglamentuoja ANK 34 straipsnio 5 dalis. Joje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-693/2019). Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017).
Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nors D. N. pažeidė kelių eismo taisykles ir privalo už tai atsakyti, tačiau kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, D. N. lenkimo manevrą pradėjo atlikti dar iki privažiuodama ženklą „Lenkti draudžiama“ ir ištisinę liniją. Pats lenkimo manevras nebuvo atliktas chuliganiškai – kitos transporto priemonės buvo lenkiamos gerai apžvelgiamoje teritorijoje, lenkimo manevras nebuvo staigus ir netikėtas kitiems eismo dalyviams, jo metu buvo rodomas įspėjamasis posūkio signalas, pats lenkimas niekaip nesukliudė nei ta pačia, nei priešpriešine eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms. Apskritai, teismo vertinimu didesnį pavojų eismo saugumui sukėlė ne D. N. atliktas manevras, o po to sekę policijos pareigūnų veiksmai, kadangi pastebėję D. N. atliktą manevrą policijos pareigūnai patys ėmė lenkti kitas transporto priemones ir dėl to priešpriešais atvažiuojanti transporto priemonė netgi turėjo pasitraukti link kelkraščio.
D. N. asmenybę apibūdinantys duomenys nesudaro pagrindo ją charakterizuoti neigiamai. Pagal teismo turimus registro duomenis D. N. per paskutinius 5 metus yra bausta tik už tai, jog vairuodama naudojo mobiliojo ryšio priemonę (b. l. 18), t. y. tik už smulkų nusižengimą. Nors būtinybė turėti vairuotojo pažymėjimą darbe (b. l. 6, 13, 29), taip pat poreikis vežioti dukras į Vilniaus mieste esančią mokyklą (b. l. 7, 14, 28) savaime negali būti laikoma aplinkybėmis, pagrindžiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą, tačiau teismui įvertinus ir kitas jau aptartas aplinkybes – paties padaryto nusižengimo pavojingumą, vienintelį anksčiau padarytą nežymų kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip pat tai, kad D. N. savo pažeidimą visiškai pripažino ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, paskirtą baudą jau sumokėjo (b. l. 18), teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams šiuo konkrečiu atveju yra laikytinas pernelyg griežta poveikio priemone.
Todėl teismas konstatuoja, jog skundas yra pagrįstas iš dalies ir ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai bus įgyvendinti paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, todėl D. N. skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis
nutaria:
D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Aleksander Višnevski skundą patenkinti iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-46-33-2019 pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi paskirti D. N. švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.
Likusią Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-46-33-2019 dalį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.