Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavusios institucijos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Iris“ dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Architelio statyba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į atsakovės skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 1R-491(AG-498/04-2022), teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Iš nagrinėjamos ir Komisijos bylų medžiagos nustatyta, kad pareiškėja (kaip mokesčių mokėtojas) ir UAB „Architelio statyba“ (kaip skolos perėmėjas) 2016 m. lapkričio 17 d. pasirašė Sutartį, pagal kurią UAB „Architelio statyba“ iš pareiškėjos perėmė 1 362,57 Eur mokestinę nepriemoką. Šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, administruojančios perimamą mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, viršininko sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo priėmimo dienos (Sutarties 12 punktas). Pareiškėja 2016 m. lapkričio 17 d. pateikė VMI Prašymą, kuriuo prašė duoti sutikimą perimti 1 362,57 Eur mokestinę nepriemoką, nurodytą pridedamoje Sutartyje. Skolos perėmėjas UAB „Architelio statyba“. VMI viršininkas, vadovaudamasis MAĮ 86 straipsniu, Taisyklėmis, remdamasis Sutartimi, Išvada dėl nepriemokų 2016 m. lapkričio 25 d. (23.31-08)-326-6522 Atsiskaitymo su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažyma 2016 m. lapkričio 17 d., 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu nusprendė patenkinti pareiškėjos Prašymą ir sutiko, kad 1 362,57 Eur sumą bei su ja susijusias sumas perimtų skolos perėmėjas UAB „Architelio statyba“.

8. Vilnius regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4025-1141/2021, kuris buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-868-614/2022, pripažinta negaliojančia atsakovės UAB „Ad limina“ ir ieškovės UAB „Architelio statyba“ 2016 m. rugsėjo 13 d. Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis Nr. 044, panaikintas VMI 2016 m. spalio 31 d. sprendimas, pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovės VMI 2016 m. lapkričio 2 d. atlikti įskaitymai iš UAB „Architelio statyba“, taikyta restitucija natūra bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas. BUAB „Architelio statyba“ atstovas VMI pateikė 2022 m. birželio 10 d. prašymą-pasiūlymą „Išspręsti ginčą taikos sutartimi“, kuriame prašė per 10 dienų nuo šio rašto gavimo informuoti, ar VMI sutinka inicijuoti derybas dėl galimos taikos sutarties ir bandyti išspręsti potencialiai teisminius ginčus nepradėjus teisminio proceso. Nesulaukus VMI atsakymo iki 2022 m. birželio 10 d., bus inicijuoti civiliniai procesai teismuose. VMI 2022 m. liepos 14 d. rašte Nr. RNA-27700 „Dėl ginčo išsprendimo taikiai“ nurodė, kad susipažinusi su BUAB „Architelio statyba“ pasiūlymu, bei įvertinusi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4025-1141/2021 bei 2022 m. gegužės 24 d. apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, VMI sutinka susidariusią situaciją išspręsti taikiai, t. y. derybų keliu. BUAB „Architelio statyba“ atstovas 2022 m. liepos 21 d. pranešimu „Apie Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlymą“ informavo VMI, jog sutinka su VMI pasiūlymu, kad VMI savo iniciatyva panaikintų 2016 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. (23.21-08) 324­16547, 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. (23.21-08) 324-16744 ir dėl ko BUAB „Architelio statyba“ įgytų permoką, kuri sudarytų 4 418,57 Eur. VMI 2022 m. rugpjūčio 2 d. išvadoje Nr. (23.31-08)326-3806 dėl sprendimo perimti uždarosios akcinės bendrovės „IRIS“ mokestinę nepriemoką pripažinimo netekusiu galios (toliau ir - Išvada) nurodė, kad VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų skyrius 2022 m. liepos 22 d. gavo VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus 2022 m. liepos 22 d. raštą Nr. 343-115, kuriuo prašoma, vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-868-614/2022, nes Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4025-l 141/2021 paliko nepakeistą, panaikinti VMI viršininko 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą. „Panaikinus 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. (23.21-08) 324-18260 Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties šalys grąžinamos į pirminę padėtį, t. y. uždaroji akcinė bendrovė „Iris“ turi 1 362,57 Eur mokestinę nepriemoką, o UAB „Architelio statyba“ įgyja 1 362,57 Eur mokestinę permoką.“ Konstatavo, kad 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimas turi būti naikinamas. VMI, vadovaudamasi MAĮ 86 straipsniu, Taisyklėmis, remdamasi Išvada, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti netekusiu galios 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą.

9. VMI 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. RNA-30388 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Iris“ sprendimo pripažinti netekusiu galios sprendimą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo“ informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į civilinėje byloje Nr. e2-4025-l 141/2021 nustatytas aplinkybes, VMI panaikino 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą bei persiuntė priimtą Sprendimą. Nesutikdama su VMI 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (23.21-08)324-23987 „Pripažinti netekusiu galios sprendimą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo“, pareiškėja su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama jį panaikinti. Komisija Sprendimu pareiškėjos skundą patenkino: panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (23.21-08)324-23987 „Pripažinti netekusiu galios sprendimą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo“. Skundą padavusi institucija su Komisijos Sprendimu nesutinka.

10. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau ir - MAĮ), Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau ir - Taisyklės).

11. MAĮ 86 straipsnyje reglamentuojamas mokestinės nepriemokos perėmimas. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, mokesčių administratoriui leidus, gali perimti kiti asmenys. Tokiems asmenims taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir išieškojimą reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokesčių mokėtojui. Taisyklės reglamentuoja trečiojo asmens teises perimti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką įgyvendinimo tvarką.

12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai naikinant ar keičiant savo priimtą sprendimą yra susiję su įstatymų viršenybės ir teisėtumo principų įgyvendinimu. Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas - „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (2014 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602- 227/2012).

13. LVAT praktikoje suformuota, kad subjektas, vykdantis viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį, t. y. neteisėtą administracinį aktą, tik jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose, o viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020,2020 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1722-552/2020).

14. Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) nustato, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo. Nors Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. Įsakyme nenurodoma, kad jis priimamas vadovaujantis ir Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, šia teisės norma, teisėjų kolegijos vertinimu, šis aktas negalėjo būti grindžiamas: 2020 m. gegužės 28 d. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 8 dalyje buvo nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos skundų ar prašymų (pavyzdžiui, prašymų suteikti administracinę ar viešąją paslaugą) nagrinėjimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis nuostatomis, išskyrus atvejus, kai administracinio sprendimo priėmimo metu galiojančios nuostatos gerina asmens, pateikusio prašymą, arba asmens, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, padėtį.

15. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje, vertindamas kompetentingos institucijos teisę peržiūrėti sprendimus, akcentuoja tai, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi Sąjungos teisės bendriesiems principams būdingų reikalavimų, visų pirma kylančių iš teisinio saugumo principo ir iš jo išplaukiančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo (2015 m. gruodžio 10 d. sprendimas byloje Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA Nr. C-427/14). Kompetentingos institucijos teisė peržiūrėti sprendimą, susijusį su trečiųjų asmenų teisių apimtimi, yra siejama su aplinkybe, kad institucija turi naujos informacijos ir taip pat su akivaizdumo sąlyga, kad institucija, priimdama šiuo metu siekiamą panaikinti sprendimą, šios naujos informacijos nežinojo ar neturėjo žinoti (2017 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA Nr. C-47/16) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1710-822/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3230-968/2021; 2022 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-451-821/2022).

16. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti pricipai, kuriais, be kita ko, turi vadovautis viešojo administravimo subjektai, įskaitant ir įstatymo viršenybės, kuris reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAI 3 straipsnio 4 dalis); nepiktnaudžiavimo valdžia, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų (VAI 3 straipsnio 8 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Išvada, kuri laikytina sudedamąja Sprendimo dalimi, iš esmės yra grindžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4025-l 141/2021 sprendime nustatytomis aplinkybėmis. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4025-l 141/2021, kuris įsiteisėjo 2022 m. gegužės 24 d., buvo pripažinta negaliojančia atsakovės UAB „Ad limina“ ir ieškovės UAB „Architelio statyba“ 2016 m. rugsėjo 13 d. Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis Nr. 044 ir panaikintas VMI 2016 m. spalio 31 d. sprendimas. Nagrinėjamu atveju skolos perėmėja UAB „Architelio statyba“ perėmė UAB „Iris“ mokestinę nepriemoką, taigi, išnagrinėtos civilinės bylos ginčo dalykas nėra susijęs su šioje byloje keliamu ginču, nes, kaip minėta, teismai nevertino VMI 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo ir tarp pareiškėjos bei UAB „Architelio statyba“ 2016 m. lapkričio 17 d. sudarytos mokestinės nepriemokos sutarties. Atsižvelgiant į tai, Išvadoje, nurodyti teismų sprendimai neturi prejudicinės galios šioje administracinėje byloje. Todėl, Išvadoje, kaip teisinis pagrindas nurodyta civilinė byla negali suteikti atsakovei tokių įgaliojimų, kurie jai MAĮ, Taisyklėse nėra suteikti. Be to, ginčijamu sprendimu pareiškėjai kyla ir neigiamos tokio sprendimo teisinės pasekmės, t. y. pareiškėjai atsiras mokestinė prievolė 1 362,57 Eur mokestinė nepriemoka, kurią buvo perėmusi UAB „Architelio statyba“. Pažymėtina, kad VMI veikia viešojo administravimo srityje ir turi tik tokius įgaliojimus, kurie jai suteikti teisės aktais. Nagrinėjamu atveju, atsakovės teisė pripažinti neteisėtu jos pačios priimtą individualų administracinį aktą nebuvo įtvirtinta ginčo santykius reglamentuojančiame specialiame įstatyme - MAĮ. Teismo vertinimu, atsakovė, priimdama skundžiamą aktą, veikė viršydama savo įgalinimus, todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, laikytini neteisėtais, ir toks pažeidimas laikytinas esminiu, sudarančiu savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nei Sprendime, nei Išvadoje, nenurodė teisinio pagrindo suteikiančio jai teisę pripažinti neteisėtu savo pačios priimtą sprendimą, t. y. veikė viršydama jai suteiktus įgaliojimus ir pažeisdama esminius įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Atsakovei Sprendime kilo pareiga nurodyti teisinį pagrindą, kuris pagrįstų jai įstatymais suteiktą teisę priimti ginčijamą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad priimdama skundžiamą Sprendimą atsakovė viršijo jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir dėl to priėmė neteisėtą Sprendimą.

18. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ginčijamas Komisijos Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo panaikinti atsakovės skunde nurodytais argumentais. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

19. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (skundą padavusi institucija) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.