- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2-4025-1141/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03420-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė (pirm.)
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto, uždarosios akcinės bendrovės „Ad limina“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, UAB „Ad limina“
- Ieškovas
- BUAB „Architelio statyba“
- Advokatai
- Armina Magyla, Gediminas Gudeliauskas
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui,
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui Algirdui Paulauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ patikslintą ieškinį atsakovėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Ad limina“ dėl mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sprendimo ir jo pagrindu padarytų įskaitymų panaikinimo, restitucijos taikymo bei alternatyvių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutavusi UAB „Architelio statyba“ (toliau – ir ieškovė), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Draugo petys“, 2019 m. spalio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2020 m. vasario 24 d. patikslino (toliau – ieškinys), prašydama: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 13 d. ieškovės ir atsakovės UAB „Ad limina“ sudarytą Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį Nr. 044 (toliau – ir Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis); 2) taikyti restituciją natūra ir priteisti iš atsakovės UAB „Ad limina“ ieškovės naudai 20 000 Eur. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi šį teismo sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino ieškovės reikalavimo pagrįstumo, t. y. neįvertino ir nepasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų, neaptarė šalių pateiktų paaiškinimų, todėl neatskleidė bylos esmės. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad tai yra esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali būti ištaisytas. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad panaikinus ginčijamą sandorį, ieškovė ir atsakovė UAB „Ad limina“ turėtų būti grąžintos į pradinę padėtį, kuri buvo iki jų suderintų veiksmų, kuriais buvo bandoma surasti būdų kaip atsiskaityti atsakovei už jos ieškovei parduotas prekes, apeinant ieškovės turtui ir turtinėms teisėms taikomą areštą. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad teismas tokiu atveju turėtų nuspręsti ir dėl būtinybės panaikinti faktiškai atlikus įskaitymus, mažinančius ieškovės skolą atsakovei (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties 17 punktas).
2. Ieškovė 2021 m. balandžio 23 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydama: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, ją patvirtinusį atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. (23.21-08)34-16642 (toliau – ir Sprendimas), Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties ir Sprendimo pagrindu VMI atliktą įskaitymą; 2) taikyti restituciją natūra ir iš atsakovės VMI priteisti 20 000 Eur; 3) priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Kaip alternatyvius reikalavimus ieškovė reiškė reikalavimą iš atsakovės UAB „Ad limina“ priteisti 20 000 Eur skolą bei 71 627,74 Eur palūkanų, o netenkinus šio reikalavimo, prašė pripažinti negaliojančiais atsakovės UAB „Ad limina“ po 2016 m. spalio 31 d. atliktus įskaitymus ir taikyti restituciją natūra, t. y. priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Ad limina“ 20 000 Eur sumą. Patikslintas ieškinys priimtas teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi.
3. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad jos turtinė padėtis 2016 m. ženkliai prastėjo, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovės atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones J. K. naudai. Šios nutarties pagrindu Turto arešto aktų registre 2016 m. liepos 8 d. buvo įregistruotas ieškovės turto areštas (arešto mastas 41 642,60 Eur). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-4483-723/2016 taip pat buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės atžvilgiu. Šios nutarties pagrindu UAB „Euremsta“ naudai Turto arešto aktų registre 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo įregistruotas ieškovės turto areštas, kurio mastas 171 125,56 Eur, taip pat buvo patikslinti arešto registro duomenys, nurodant, kad areštuojamos ieškovei priklausančios piniginės lėšos esančios pas VMI (areštuojamų lėšų mastas 154 625,56 Eur).
4. Ieškovė patikslintame ieškinyje paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį ieškovė už įvairias statybines ir apdailos medžiagas atsakovei UAB „Ad limina“ buvo skolinga 10 052,04 Eur. Ieškovė ir atsakovė UAB „Ad limina“ 2016 m. rugsėjo 13 d. pasirašė Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė atsakovės UAB „Ad limina“ 20 000 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. Atsakovė UAB „Ad limina“ 2016 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą atsakovei VMI, kad ji duotų sutikimą mokestinei nepriemokai perimti. Atsakovė VMI 2016 m. spalio 31 d. priėmė Sprendimą, kuriuo tenkino atsakovės UAB „Ad limina“ prašymą ir nuo šio VMI Sprendimo priėmimo dienos įsiteisėjo Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis. Po Sprendimo priėmimo atsakovė VMI atliko perimtos mokestinės nepriemokos įskaitymą. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad vienas iš ieškovės kreditorių (UAB „Skoleksa LT“) 2016 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, pareiškimas buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 13 d.).
5. Ieškovė patikslintame ieškinyje pažymėjo, kad atsakovės VMI atliktas perimtos mokestinės nepriemokos (20 000 Eur) įskaitymas yra niekinis ir negalioja, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), t. y. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnio 3 ir 7 dalims bei tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 3 daliai. Ieškovė nurodė, kad atsakovė VMI negalėjo priimti ginčijamo Sprendimo, nes Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties patvirtinimas reiškė ne ieškovės turėtų privalomų mokesčių mokėjimą, o mokestinės prievolės už kitą asmenį, t. y. už atsakovę UAB „Ad limina“ vykdymą. Ieškovė taip pat pastebėjo, kad atsakovė VMI, teismui priėmus pareiškimą dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo, negalėjo realizuoti ieškovės turėto turto (mokestinės permokos), t. y. negalėjo atlikti įskaitymo už prisiimtą prievolę už atsakovę UAB „Ad limina“. Pripažinus negaliojančiais Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, VMI Sprendimą ir VMI atliktą įskaitymą, ieškovė mano, kad turėtų būti taikoma restitucija tokiu būdu, kad ieškovei iš VMI turėtų būti grąžinta 20 000 Eur mokestinė nepriemoka, o VMI įgytų teisę 20 000 Eur mokestinės prievolės įvykdymo reikalauti iš atsakovės UAB „Ad limina“ (ieškovės patikslinto ieškinio 35 punktas).
6. Ieškovė, reikšdama alternatyvų reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Ad limina“ 20 000 Eur skolą ir 8 proc. dydžio metines palūkanas, nurodė, kad ieškovė negavo iš atsakovės UAB „Ad limina“ pareiškimų dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2016 m. spalio – lapkričio mėnesiais egzistavusios šalių priešpriešinės prievolės yra pasibaigusios. Dėl kito alternatyvaus reikalavimo ieškovė nurodė, jog jei paaiškėtų, kad atsakovė UAB „Ad limina“ buvo pateikusi pareiškimus dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tai visi atsakovės UAB „Ad limina“ vienašališkai atlikti įskaitymai galiojant ieškovės turto areštams, taip pat visuotinai žinant apie ieškovei inicijuotą bankroto bylą, yra niekiniai ir negaliojantys, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), t. y. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktui, ĮBĮ 9 straipsnio 3 daliai, TAARĮ 2 straipsnio 7 daliai. Tokiu atveju ieškovė nurodo, kad restitucija turėtų būti taikoma tokiu būdu, kad iš atsakovės UAB „Ad limina“ turėtų būti priteista ieškovei 20 000 Eur, o atsakovė UAB „Ad limina“ įgytų tokio dydžio reikalavimo teisę į ieškovę jos bankroto byloje.
Atsiliepimas
7. Atsakovė VMI atsiliepime prašė atmesti patikslinto ieškinio reikalavimus VMI atžvilgiu. VMI paaiškino, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus aplinkybę, jog ieškovės turima neįskaityta mokesčio permoka gali būti grąžinta (įskaityta) mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. VMI taip pat paaiškino, kad priimant Sprendimą nebuvo vertinama ieškovės nemokumo iškėlimo galimybė. VMI atkreipė dėmesį į tai, kad perėmus mokestinę nepriemoką pagrindinę naudą patiria mokesčių mokėtojas, kurio mokestinė nepriemoka yra perimta (sumažėja jo įsiskolinimas valstybės biudžetui), o ne VMI ar valstybės biudžetas.
8. VMI atsiliepime taip pat nurodė, kad iš UAB „Ad limina“ į ieškovę perkelta mokestinė nepriemoka (20 000 Eur) 2016 m. lapkričio 2 d. buvo įskaityta iš ieškovės turimos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permokos (skirtumo). VMI paaiškino, kad tai buvo atlikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 87 straipsnio 1 dalimi ir Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 (toliau – Taisyklės), 8.1.1 punktu. VMI taip pat pastebėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 626 straipsnio 3 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas iš esmės neįtakoja vykdomųjų dokumentų dėl piniginių sumų išieškojimo vykdymo, VMI turėjo teisę išieškojimą nukreipti į skolininko turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, kurie buvo aprašyti vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išskyrus atvejus, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pirmesnės reikalavimų eilės išieškojimui užtikrinti.
9. Atsakovė UAB „Ad limina“ atsiliepime prašė ieškovės patikslintą ieškinį dėl jos atžvilgiu pareikštų reikalavimų atmesti, o dėl atsakovei VMI pareikštų reikalavimų tenkinti iš dalies, t. y. atmesti dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį ir VMI Sprendimą bei taikyti restituciją, tačiau tenkinti reikalavimą dėl atsakovės VMI atliktų įskaitymų pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo arba šį reikalavimą išspręsti teismo nuožiūra. Atsakovė UAB „Ad limina“ nurodė, kad ginčijama Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi savo turimą mokestinę skolą (PVM nepriemoką) perkėlė ieškovei, o ieškovė šį atsakovės UAB „Ad limina“ įsipareigojimą perėmė (CK 6.116 straipsnis), t. y. šia sutartimi joks ieškovės turtas perleistas nebuvo, todėl TAARĮ nuostatos nebuvo ir negalėjo būti pažeistos. Įsigaliojus Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčiai, ieškovė tapo skolinga VMI iš atsakovės UAB „Ad limina“ perimtą 20 000 Eur dydžio PVM nepriemoką ir įgijo tokio paties dydžio regresinį reikalavimą į atsakovę UAB „Ad limina“. Atsakovė UAB „Ad limina“ atsiliepime taip pat nurodė, kad ieškovės teises pažeidė VMI atskiras ir savarankiškas sprendimas ieškovės iš atsakovės UAB „Ad limina“ perimtą PVM nepriemoką įskaityti į ieškovės turimą PVM permoką, kuri buvo areštuota. Asmens PVM nepriemokų ir turimų PVM permokų įskaitymas yra išimtinė VMI diskrecija, kurios įgyvendinimui atsakovė UAB „Ad limina“ jokios įtakos nedaro, todėl jai negali būti perkeliami iš VMI diskrecijos įgyvendinimo kylantys padariniai. Būtent VMI atliktais įskaitymais ir buvo pakeista areštuoto turto teisinė būklė bei realizuotas bankrutuojančios ieškovės turtas.
10. Atsakovė UAB „Ad limina“ atsiliepime taip pat pastebėjo, kad Mokestinės nepriemokos perkėlimo sutartis buvo pasirašyta 2016 m. rugsėjo 13 d., o bankroto byla ieškovei buvo iškelta tik 2016 m. gruodžio 14 d. Atsakovė UAB „Ad limina“ nurodė, kad 20 000 Eur skola buvo įskaityta dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, todėl atsakovė UAB „Ad limina“ nėra skolinga ieškovei. UAB „Ad limina“ atsiliepime paaiškino, kad netrukus po Mokestinės nepriemokos perkėlimo sutarties įsiteisėjimo buvo įskaityta ieškovės 10 052,04 Eur skola, už likusią 9 947,96 Eur dalį atsakovė UAB „Ad limina“ pardavė ieškovei daugiau prekių bei šalių tarpusavio priešpriešiniai reikalavimai buvo įskaityti 2016 m. lapkričio 30 d. UAB „Ad limina“ nurodė, kad tokie įskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo yra nedraudžiami, todėl yra teisėti. Be to, ieškovė (jos bankroto administratorius) patvirtino įskaitymus, o patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti (CK 1.79 straipsnis). Atsiliepime UAB „Ad limina“ taip pat nurodė, kad ginčijamais įskaitymais buvo įskaityti tarpusavio reikalavimai, o ieškovės reikalavimo teisės niekada nebuvo areštuotos, todėl minėtais įskaitymais TAARĮ nuostatos nebuvo pažeistos.
11. Dublike ieškovė nurodė, kad VMI nepagrįstai ignoravo tai, jog mokestinė permoka buvo areštuota, o VMI buvo paskirta areštuotų piniginių lėšų saugotoja. Taip pat ieškovė pastebėjo, kad UAB „Ad limina“ gavusi atsiskaitymą už prekes ne tiesiogiai, o per mokestinės nepriemokos perkėlimą, neturėtų išvengti atsakomybės. Įskaitymai, kuriuos teigia atlikusi UAB „Ad limina“ galėjo būti atlikti 2016 m. lapkričio 2 d. 10 052,04 Eur sumai ir 2016 m. gruodžio 1 d. 9 947,96 Eur sumai (paskutinės sąskaitos ieškovei buvo išrašytos 2016 m. lapkričio 30 d.). Ieškovė nurodė, kad priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu yra realizuojama turtinė reikalavimo teisė, o areštavus turtą, disponavimas juo nėra galimas. Dublike ieškovė patikslino prašomą priteisti palūkanų sumą (7 162,74 Eur), taip pat patikslino, kad prašomo pripažinti niekinio ir negaliojančio VMI atlikto įskaitymo data yra 2016 m. lapkričio 2 d. Papildomai dublike ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2018 m. vasario 5 d. ieškovės ir UAB „Ad limina“ skolų suderinimo aktą.
12. Atsakovė VMI triplike nurodė, kad permokos įskaitymas nėra nepriemokos išieškojimas. VMI paaiškino, kad įskaitymas vadovaujantis MAĮ 87 straipsniu ir Taisyklėmis yra atliekamas automatiškai.
13. Atsakovė UAB „Ad limina“ triplike nurodė, kad po Mokestinės nepriemokos perkėlimo sutarties sudarymo ieškovės turto masė nepasikeitė, o disponavimą areštuotu turtu sukėlė tik VMI atlikti įskaitymai. UAB „Ad limina“ triplike taip pat nurodė, kad CK 6.140 straipsnio nuostatos numato teisę kreditoriui įskaityti savo reikalavimą dar nesuėjus jo terminui, jeigu skolininkas yra nemokus. UAB „Ad limina“ pažymėjo, kad pati ieškovė 2018 m. vasario 7 d. ir 2019 m. kovo 1 d. el. laiškais pareikalavo padengti po įskaitymo likusią 439,99 Eur skolą, todėl minėtų įskaitymų ieškovė neteko teisės kvestionuoti ar ginčyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
14. Byloje pareikšti alternatyvūs reikalavimai, todėl teismas pirmiausiai pasisakys dėl pirmojo ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo, susijusio su Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, VMI Sprendimo ir VMI 2016 m. lapkričio 2 d. atliktų įskaitymų panaikinimu bei restitucijos taikymu.
16. Mokesčio permoka suteikia teisę (galimybę) mokesčių mokėtojui kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu dėl turimo dydžio mokesčių permokos sumos susigrąžinimo (sumokėjimo pinigais mokesčio permoką turinčiam mokesčių mokėtojui), t. y. mokesčio permokos teisė gali būti realizuojama gaunant realias pinigines lėšas mokesčių mokėtojui pateikus prašymą VMI dėl turimos mokesčio permokos grąžinimo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-89-656/2019 26 punktas).
17. Ieškovė ir atsakovė UAB „Ad limina“ 2016 m. rugsėjo 13 d. pasirašė Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, kuria atsakovė UAB „Ad limina“ perleido ieškovei 20 000 Eur dydžio mokestinę nepriemoką (skolą). Atsakovės UAB „Ad limina“ pareiga apmokėti ieškovei ekvivalentišką atlyginimą už skolos perėmimą minėtoje sutartyje neaptarta. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties 12, 13 punktuose nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo apskrities VMI viršininko sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, kuris yra neatsiejama sutarties dalis, priėmimo. Pagal Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkos patvirtinimo“, 10 punktą, mokestinė nepriemoka perimama, kai yra vietos mokesčio administratoriaus, kurio teritorijoje asmuo įregistruotas mokesčio mokėtoju, sutikimas, kad trečiasis asmuo perimtų mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką.
19. Kaip minėta, ieškovė patikslintame ieškinyje tvirtina, kad atsakovė VMI 2016 m. lapkričio 2 d. atliko įskaitymą, kai teisės aktai (TAARĮ ir ĮBĮ) draudė tai atlikti. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovė 2016 m. lapkričio 2 d. turėjo mokestinę (PVM) permoką. Atsakovė VMI nurodė, kad, vadovaudamasi Taisyklių 8.1.1 punktu, atliko ieškovės iš atsakovės UAB „Ad limina“ perimtos 20 000 Eur dydžio mokestinės nepriemokos įskaitymą į dalį ieškovės turėtos mokestinės permokos. Tokiu būdu ieškovės turėta mokestinė permoka sumažėjo 20 000 Eur suma. Kaip minėta, mokesčio permokos teisė gali būti realizuojama gaunant realias pinigines lėšas mokesčių mokėtojui pateikus prašymą VMI dėl turimos mokesčio permokos grąžinimo, todėl po VMI atlikto įskaitymo sumažėjus ieškovės mokestinei permokai, atitinkamai sumažėjo ir ieškovės turtas (gautinos lėšos). Taigi, nagrinėjamu atveju teismas vertins, ar atsakovės VMI 2016 m. lapkričio 2 d. atlikti įskaitymai (iš viso 20 000 Eur sumai) pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas ir yra niekiniai bei negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu.
20. Ieškovė tvirtina, kad VMI atlikti įskaitymai pažeidė TAARĮ nuostatas, draudžiančias disponuoti areštuotu turtu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. liepos 8 d. 8.11 val. Turto areštų aktų registre buvo įregistruotas ieškovės turto areštas (arešto mastas 41 642,60 Eur), o 2016 m. liepos 13 d. 13.15 val. buvo įregistruotas turto arešto akto pakeitimas, detalizuojant, koks konkrečiai ieškovės turtas yra areštuojamas (tam tikros kelių transporto priemonės, tam tikras nekilnojamasis turtas bei ieškovės piniginės lėšos, esančios tam tikrose kredito įstaigose), o 2016 m. liepos 21 d. 11.50 val. buvo įregistruotas turto arešto akto pakeitimas, papildomai nurodant tam tikrą areštuotiną ieškovės kilnojamąjį turtą. Vėliau (2016 m. liepos 21 d. 13.22 val., 2016 m. liepos 25 d. 14.06 val., 2016 m. rugpjūčio 26 d. 13.55 val. ir 2016 m. rugsėjo 12 d. 15.27 val.) buvo patikslinti ieškovės piniginių lėšų areštai kredito įstaigose. Taigi, šis turto areštas niekaip neribojo VMI, jai 2016 m. lapkričio 2 d. atliekant aptartą ieškovės mokestinės permokos įskaitymą į ieškovės mokestinę nepriemoką, nes ieškovės turėta mokestinė permoka šiuo turto arešto aktu nebuvo areštuota.
21. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. 11.43 val. Turto areštų aktų registre buvo įregistruotas ieškovės turto areštas (arešto mastas 171 125,56 Eur), o 2016 m. rugsėjo 13 d. 7.53 val. buvo įregistruotas turto arešto akto pakeitimas, detalizuojant, koks konkrečiai ieškovės turtas yra areštuojamas. Be tam tikrų kelių transporto priemonių, tam tikro nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, esančių tam tikrose kredito įstaigose, buvo areštuotas ir ieškovės turtas, esantis pas tam tikrus trečiuosius asmenis, be kita ko, ir turtas, esantis pas VMI, t. y. ieškovei priklausančios išmokėti lėšos 154 625,56 Eur sumai (įrašas Nr. 2.1.3.23). Turto arešto akte nurodyta, kad turtas areštuojamas kreditoriaus UAB „Euremsta“ reikalavimams įvykdyti (įrašas Nr. 2.3.1). Taigi, atsakovei VMI 2016 m. lapkričio 2 d. atliekant 20 000 Eur sumai minėtą ieškovės mokestinės permokos (ieškovei priklausančių išmokėti lėšų) įskaitymą į ieškovės mokestinę nepriemoką (perimtą iš atsakovės UAB „Ad limina“) jau galiojo (buvo įregistruotas) ieškovės turto, esančio pas VMI, t. y. ieškovei priklausančių išmokėti lėšų 154 625,56 Eur sumai areštas, pritaikytas UAB „Euremsta“ reikalavimų įvykdymui. Pažymėtina, kad šis areštas jau galiojo ir VMI Sprendimo priėmimo metu (2016 m. spalio 31 d.), t. y. tada, kai VMI nusprendė pritarti ir patvirtinti sandorį, kuriuo ieškovė perėmė iš atsakovės UAB „Ad limina“ 20 000 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. Be to, šis areštas, atsižvelgiant į jo įregistravimo laiką (2016 m. rugsėjo 13 d. 7.53 val.) galiojo ir Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties pasirašymo dieną (2016 m. rugsėjo 13 d.).
22. Nors ieškovės ir atsakovės UAB „Ad limina“ suderinti veiksmai, t. y. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties pasirašymas, neabejotinai įtakojo vėlesnius atsakovės VMI veiksmus įskaitant ieškovės turėtą mokestinę permoką (jos dalį) į iš atsakovės UAB „Ad limina“ ieškovės perimtą 20 000 Eur dydžio mokestinę nepriemoką (skolą), tačiau teismas sutinka su atsakovės UAB „Ad limina“ argumentais, kad įskaitymo atlikimas ar neatlikimas priklausė išimtinei VMI diskrecijai. Būtent atsakovei VMI teko pareiga, sprendžiant dėl Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties tvirtinimo, įvertinti ieškovės realią galimybę sumokėti perimtą mokestinę nepriemoką, taigi, įvertinti ir tai, kad ieškovei priklausančios išmokėti lėšos (mokestinė permoka) 154 625,56 Eur sumai tuo metu jau buvo areštuotos UAB „Euremsta“ naudai, o to neįvertinus ir priėmus Sprendimą tokią sutartį patvirtinti, VMI teko pareiga nepažeisti teisės aktų reikalavimų, susijusių su draudimu disponuoti areštuotu turtu (ieškovei priklausančiomis išmokėti lėšomis). Tokį draudimą pažeidžiantys VMI vienašaliai įskaitymo sandoriai yra niekiniai ir negalioja CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantys imperatyvioms TAARĮ 2 straipsnio 3, 7 dalių nuostatoms bei CPK 675 straipsnio 1 dalies nuostatai.
23. Tai, kad mokestinės permokos įskaitymą į mokestinę nepriemoką leidžia atlikti MAĮ 87 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 8.1.1 punktas ir kiti teisės aktai (pavyzdžiui, CK 6.134 straipsnio 1 dalies 5 punktas) nereiškia, kad mokesčių administratoriui nereikia vadovautis Turto areštų aktų registre įregistruotais areštais, kuriais areštuojamos mokesčio mokėtojo turimos mokestinės permokos, t. y. nustatomas priverstinis laikinas draudimas keisti šio turto (gautinų lėšų) teisinę padėtį. VMI, turėjusi reikalavimo teisę į ieškovę (dėl mokestinės nepriemokos), buvo tik dar viena ieškovės kreditorė, kuri negalėjo savo reikalavimo patenkinti (įskaitymo būdu), neatsižvelgiant į tuo metu įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis ieškovės turtui (mokestinei permokai) kito kreditoriaus interesais taikytą disponavimo apribojimą (areštą), kas, kaip minėta, pagal TAARĮ 2 straipsnio 7 dalį, reiškia draudimą bet kokiu būdu keisti areštuoto turto teisinę būklę.
24. Atsakovės VMI atstovo teismo posėdyje pasakyti argumentai, susiję su tuo, kad minėtus įskaitymus leido atlikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. L2-4483-723/2016, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (ieškovės turto areštas), atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad šioje nutartyje buvo nurodyta, kad areštavus skolininkui priklausančias pinigines lėšas, leisti skolininkui iš jų atsiskaityti su kreditoriumi pareikšto reikalavimo ribose, skolininkui taip pat suteikiama teisė iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus. Būtent toks areštuoto turto aprašymas buvo įregistruotas 2016 m. rugsėjo 12 d. 11.43 val. turto arešto aktu, kurio identifikavimo kodas 2016041539 (įrašo Nr. 2.4.1), tačiau antstoliui Mindaugui Dabkui vykdomojoje byloje atlikus turto aprašą, buvo atliktas turto arešto akto pakeitimas, pakeičiant duomenis apie areštuotą turtą (kaip minėta, pakeitimas įregistruotas 2016 m. rugsėjo 13 d. 7.53 val.), t. y. nurodant konkrečias kredito įstaigas, kuriose esančios ieškovės piniginės lėšos yra areštuojamos. Būtent prie šio areštuotino turto yra padaryti prierašai, susiję su tuo, kad skolininkui leidžiama atsiskaityti su kreditoriumi pareikšto reikalavimo ribose, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus (įrašo Nr. 2.1.3.10–2.1.3.19), tačiau tokio prierašo prie pas trečiąjį asmenį VMI esančio ieškovės turto arešto nėra (įrašo Nr. 2.1.3.23). Pažymėtina, kad visi turto arešto duomenys, įrašyti į Turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (TAARĮ 4 straipsnio 2 dalis).
25. Turto arešto aktų registre įregistruota, kad VMI yra minėto ieškovės areštuoto turto, esančio pas VMI, saugotojas. Pagal TAARĮ 2 straipsnio 9 dalį, turto saugotojas – tai asmuo, kuriam turto arešto aktą priėmusi arba šį aktą vykdanti institucija ar pareigūnas perduoda saugoti areštuotą turtą. Nagrinėjamu atveju Turto areštų registre įregistruotas turto arešto būdas – apribotas disponavimas (įrašo Nr. 2.5.2), todėl VMI, kaip areštuoto turto (ieškovei priklausančių išmokėti lėšų, esančių pas VMI) saugotoja, privalėjo užtikrinti, kad šiuo turtu nebūtų disponuojama, t. y., kad nebūtų keičiama šio turto teisinė padėtis. Šią pareigą VMI turėjo nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. 7.53 val., nes pagal TAARĮ 4 straipsnio 1 dalį, tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre. TAARĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre.
26. Pagal Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51, 21 punktą, prieš duodamas sutikimą perimti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, vietos mokesčių administratorius turi įvertinti trečiojo asmens galimybę sumokėti perimtą mokestinę nepriemoką ir gali pareikalauti, kad trečiasis asmuo perimamos mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrintų įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Atsižvelgiant į tai, kad VMI, priimdama ginčijamą Sprendimą, tinkamai neįvertino ieškovės realių galimybių sumokėti perimtą mokestinę nepriemoką, VMI sprendimas, pripažintinas neteisėtu, todėl naikintinu. Panaikinus VMI Sprendimą, kuris, kaip minėta, yra neatsiejama Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties dalis, panaikintina ir ši sutartis, kuri negali likti galioti, nesant VMI sprendimo (sutikimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo), nes kaip minėta, VMI sutikimas dėl nepriemokos perėmimo buvo būtina sąlyga minėtai sutarčiai įsigalioti.
27. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra – atlyginti to vertę pinigais (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju VMI 2016 m. lapkričio 2 d. atliko vienašalį sandorį (įskaitymą), todėl restituciją atliekant natūra ieškovė ir sandorį atlikusi VMI grąžintos į iki negaliojančių sandorių sudarymo (2016 m. lapkričio 2 d.) buvusią padėtį, t. y. ieškovė po restitucijos taikymo natūra, įgyja 20 000 Eur dydžio mokestinę (PVM) permoką, o VMI įgyja teisę mokestinės nepriemokos įvykdymo reikalauti iš atsakovės UAB „Ad limina“, atsižvelgiant į tai, kad Mokestinės nepriemokos perkėlimo sutartis pripažinta negaliojanti ir panaikintas ją patvirtinęs VMI sprendimas. Kad toks restitucijos taikymas šiuo atveju yra tinkamiausias patvirtina ir šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties 15 punkte konstatuota aplinkybė, kad ginčijamas ieškovės ir atsakovės sudarytas sandoris, kuris buvo įformintas kaip mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, iš tikrųjų buvo ne sandoris dėl skolos perėmimo, pagal kurį ieškovė vienašališkai būtų įsipareigojusi sumokėti atsakovės skolą trečiajam asmeniui, bet dvišalis sandoris, kuriam sudaryti reikėjo ieškovės ir atsakovės suderintos valios ir pagal kurį įsipareigojimai kilo ir ieškovei, ir atsakovei (CK 1.63 straipsnio 4, 6 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šiuo metu yra bankrutavusi, o ją atstovauja byloje nemokumo administratorė, veikianti visų ieškovės kreditorių vardu, restituciją taikant natūra 20 000 Eur dydžio ieškovės mokestinė (PVM) permoka, esanti pas VMI, priteistina ieškovei iš atsakovės VMI. Atitinkamai, tenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš VMI, tačiau atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai atsakovei VMI buvo pareikšti tik patikslintame ieškinyje bylą nagrinėjant antrą kartą, šios palūkanos priteistinos iš atsakovės VMI ieškovei už laikotarpį ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo patikslinto ieškinio, kuriame buvo suformuluoti reikalavimai atsakovei VMI, priėmimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
28. Atsižvelgiant į tai, kad VMI neteisėtai ir nepagrįstai Sprendimu patvirtino Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, taip pat atliko 20 000 Eur dydžio įkaitymą, pažeisdama imperatyvias teisės aktų nuostatas, laikytina, kad teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai, todėl visos bylinėjimosi išlaidos (tiek ieškovės, tiek ir atsakovės UAB „Ad limina“) yra priteistinos iš priešingą poziciją byloje turėjusios ginčo šalies, t. y. VMI. Ieškovės ir atsakovės UAB „Ad limina“ prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių už atitinkamo pobūdžio teisines paslaugas, todėl jos priteistinos iš atsakovės VMI, atitinkamai, ieškovei 1 355,20 Eur ir atsakovei UAB „Ad limina“ 2 151,18 Eur.
29. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant pirmą kartą (iki jos grąžinimo nagrinėti iš naujo) reikalavimai atsakovei VMI nebuvo pareikšti, bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos bylą nagrinėjant pirmą kartą tiek pirmąja, tiek ir apeliacine instancija, nepriteistinos iš bylą pralaimėjusios pusės (atsakovės VMI). Bylinėjimosi išlaidos, patirtos iki bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo, paliktinos kiekvienai iš šalių. Šios išlaidos nepriteistinos ieškovei, nes jos ieškinio reikalavimai atsakovės UAB „Ad limina“ atžvilgiu bylą nagrinėjant pirmąjį kartą nebuvo patenkinti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant antrąjį kartą ieškovės ir UAB „Ad limina“ Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis buvo pripažinta negaliojanti ir buvo pripažinta, kad taikant restituciją VMI įgijo teisę mokestinės nepriemokos įvykdymo reikalauti iš atsakovės UAB „Ad limina“, atsakovės UAB „Ad limina“ patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteistinos ir iš ieškovės. Taigi, kiekviena iš šalių paliktina prie savo patirtų išlaidų bylą nagrinėjant pirmąjį kartą.
30. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 450 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jis priteisiamas iš atsakovės VMI valstybės naudai.
31. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“, ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančia atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ad limina“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ 2016 m. rugsėjo 13 d. Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį Nr. 044.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. (23.21-08)324-16642 „Dėl mokestinės nepriemokos perėmimo“.
Pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. lapkričio 2 d. atliktus įskaitymus iš uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skirtumo, t. y. 1 911 Eur iš PVM skirtumo už 2016 m. 02 mėn. (deklaracija FR0600), 5 619,99 Eur iš PVM skirtumo už 2016 m. 04 mėn. (deklaracija FR0600), 4 886 Eur iš PVM skirtumo už 2016 m. 05 mėn. (deklaracija FR0600) bei 7 583,01 Eur iš PVM skirtumo už 2016 m. 06 mėn. (deklaracija FR0600), iš viso 20 000 Eur.
Taikyti restituciją natūra, pagal kurią ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Architelio statyba“ grąžinama 20 000 Eur dydžio PVM permoka, esanti pas atsakovę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinama 20 000 Eur dydžio nesumokėta (neišieškota) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ad limina“ mokestinė nepriemoka bei su ja susijusios sumos, nurodytos negaliojančia pripažintos 2016 m. rugsėjo 13 d. Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties Nr. 044 1 punkte.
Priteisti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ (juridinio asmens kodas 302330448) naudai iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) ieškovės mokestinę permoką (restitucijos taikymas), 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (20 000 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 355,20 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ad limina“ (juridinio asmens kodas 302434475) naudai iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) 2 151,18 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (asmens kodas 188659752) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Priteistas išlaidas privaloma sumokėti į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.