Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2023-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-263-733/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-09-12Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-11-09Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2024-06-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-09-12
Bylos Nr.
1-263-733/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40299-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Kaltinamasis
L. V.
Advokatai
Marina Saveljeva
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-263-733/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40299-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.11; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2.

(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 12 d.

ŠilutėTauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei,

dalyvaujant prokurorei Loretai Irenai Baguckienei, kaltinamajam L. V., gynėjai advokatei Marinai Saveljevai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nuo 2020-05-29 iki šiol dirbantis (duomenys neskelbtini), nuo 2021-07-02 iki šiol (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Lietuvos Respublikoje šešis kartus, iš kurių paskutinius du kartus:

1) 2021-10-05 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, taikant BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2022-07-07 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2022-06-08 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, taikant BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, pritaikius BK 64 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2021-10-05 nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2022-06-29, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022-10-22, apie 19 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), L. Š. buto svetainėje, L. V., konflikto metu, tyčia sudavė abiejų rankų delnais po vieną kartą J. S. į veidą, po to, suėmęs pastarąją už rankos tempė ją išėjimo iš buto link, o prie buto durų suėmęs J. S. už pečių ją išstūmė pro minėtas duris, dėl ko nukentėjusioji daugiabučio namo laiptinėje nugriuvo ant grindų, taip padarė nukentėjusiajai J. S. veido sumušimą, poodinę kraujosruvą nosies srityje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino iš dalies, dėl to, kad tyčia smūgių delnais J. S. į veidą nesudavė, o ją tik suėmęs pradžioje už rankos, po to už pečių išstūmė pro duris iš buto į laiptinę, kurioje ji nugriuvo, ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 73-76, 84-86 b. l.), jog 2022 m. spalio mėn., tikslios dienos neprisimena, jis savo namuose darėsi remontą, keitė virtuvės įrangą, todėl neturėjo kur išsivirti surinktus grybus, dėl ko per programėlę „Messenger“ paskambino buvusiai sugyventinei L. Š., su kuria turi bendrą sūnų A., ir paprašė leidimo įeiti į jos butą ir ten išsivirti grybus. L. Š. sutiko. Jis paskambino sūnui A., kuris jį su dabartine sugyventine E. K. įleido į L. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis su E. K. valė ir virė grybus. Apie 19 val. 40 min. jis, rūkydamas buto balkone, išgirdo L. Š. sesers J. S. balsą virtuvėje. Pastaroji šaukė, rėkė ant E. K., vadindama šią „kurva“, valkata. Koridoriuje tarp kambario ir virtuvės susitiko J. S., kuri su kažkuo bendravo mobiliuoju telefonu ir kuriai liepė išeiti iš buto, sakydamas „varyk lauk“, nes butas yra ne jos, bet ši pradėjo šaukti ant jo ir E. K., iškeikdama juos abu ir aiškindama, kad butas esąs jos. Per J. S. klykimą, šaukimą, negirdėjo, ką ji kalbėjo mobiliuoju telefonu. Kaimynai net per dvejas duris girdėjo J. S. keliamą triukšmą. Jis J. S. liepė nešaukti, nekelti triukšmo bute, bet ji nesiliovė to dariusi, todėl nusprendė ją išvyti iš buto. Tada jis suėmė J. S. už kairės rankos, striukės ir ją, visą laiką šaukiančią, stūmė iš buto link išėjimo, bet pastaroji muistėsi, nenorėdama išeiti ir būti išstumta iš buto. Neneigia, kad besistumdant galėjo suplėšyti J. S. striukę. Todėl jis, suėmęs J. S. rankomis iš priekio už pečių, stūmė ją atbulą pro duris. Jis tyčia netrenkė J. S. į veidą, bet gal jai besimuistant jo ranka prasprūdo ir galėjo kliūti į veidą. Po to jam viena ranka atidarius buto duris, o kita - laikant J. S. ir ją atbulą stumiant iš buto, ši užkliuvo už slenksčio ir aukštielninka, šiek tiek šonu nugriuvo laiptinės aikštelėje ant plytelėmis išklotų grindų. Mano, kad J. S. veidą susižaloti galėjo laiptinėje griuvimo metu veido dešine puse atsitrenkusi į grindis. J. S. nugriuvus, į laiptinę išėjo gretimo buto kaimynai. J. S. nebuvo praradusi sąmonės, nes šaukė, kad kaimynai kviestų policiją. Jis iš buto išvedė E. K., kuri bijojo praeiti pro J. S., sutvarkė butą, sulaukė atvykstančių medikų, policijos pareigūnų. Įvykio metu buvo blaivus ir tik po to, išvažiavus greitosios medicinos pagalbos tarnybai, paėmė iš šaldytuvo mažą buteliuką alaus, kurį išgėrė. Tvirtina, kad J. S. smūgių į veidą nesudavė, o pokalbio su J. Š. metu jo pasakyta frazė „gerai, kad gavo ana į snukį“ buvo tik iš pykčio ir susinervinimo. Po įvykio buvo nuvykęs atsiprašyti J. S., bet ji jo nepriėmė, liepė dingt lauk.

Nukentėjusioji J. S., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2022-10-22, apie 19 val., jai paskambinusi sesers L. Š. buto kaimynė V. U. pasiteiravo kodėl ji neužeina atsigerti kavos, nes girdi balsus, sklindančius iš L. Š. buto. Minėtai kaimynei atsakė, kad jos gretimame bute nėra ir sėdusi į automobilį nuvažiavo pažiūrėti sesers L. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio raktus ji turi. Prieš įeidama į minėtą butą per programėlę „Messenger“, vaizdo skambučiu paskambino seseriai L. Š., kuri jai paaiškino, kad bute turėtų būti tik L. V., kuris yra jos sesers L. Š. vaiko tėvas ir jos vyro brolis. Užėjusi į butą ir jo duris palikusi praviras, virtuvėje pamatė E. K., į kurią atsukusi telefono kamerą parodė sesei, o ši E. K. pareiškė, kad yra nepageidaujama, todėl pastarajai nurodė susirinkus daiktus išeiti lauk iš buto. Tuo metu L. V., rūkęs balkone, viską matė. Ji, būdama blaivi, nešaukdama, bet pakeltu balso tonu, pastarojo paklausė, ką šis veikia bute ir ką į jį atsivedė. L. V., nuo kurio jautėsi alaus kvapas, pradėjus aiškinti, kad tai ne jos butas, ji atsuko telefoną į jį ir sesė L. liepė L. V. išeiti, nes buvo leidusi į butą ateiti tik jam vienam. Ji L. V. neįžeidinėjo, su juo daugiau pakeltu balso tonu per telefoną kalbėjo jos sesuo L. Š.. Tada L. V., baigęs rūkyti, delnais trenkė jai per abiejų skruostų viršutinę dalį, uždengdamas akis, ir ji aukštielninka nugriuvo ant grindų. Mano, kad L. V. buvo neblaivus, nes agresyvumas jam pasireiškia tik tada, kai jis išgeria alkoholio. L. V., paėmęs jai už dešinės rankos žasto, tempė ją lauk link koridoriaus. L. V. bute pakėlęs ją už rankos ir suėmęs už abiejų rankų žastų stūmė ją atbulą pro duris. Ji muistydamasi šaukė „gelbėkit, kvieskit policiją“. Kadangi buto durys buvo praviros, todėl L. V. stumiant ją iš buto pro praviras duris, šios pačios atsidarė, o ją stipria jėga išstūmus į laiptinę nugriuvo ir pakaušiu trenkėsi į plytelėmis išklotas grindis. Tvirtina, kad ji, stipriai L. V. išstumta, už buto slenksčio neužkliuvo, nes šis yra per mažas. E. K. visą laiką nepratarusi nė vieno žodžio ir būdama virtuvėje, negalėjo matyti, kas vyko tarp jos ir L. V. svetainėje, bet galėjo matyti L. V. smurtinius veiksmus prieš ją koridoriuje. Po nugriuvimo ji kažkurio laikotarpio neprisimena, nes buvo praradusi sąmonę. Prisimena, kaip V. U., kuri neleido jai atsikelti, ją ramino, sakydama, kad tuoj atvyks greitoji medicinos pagalba. Medikai ją išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur ją apžiūrėjo, peršvietė jai galvą. Jai nebuvo pasiūlyta nuvykti pas teismo medicinos ekspertą. Po įvykio jos striukės rankovės buvo įplyšusios, be to, ji pirkosi vaistus, kuriais tepėsi akis. Byloje civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia.

Nukentėjusioji J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės buvo nurodžiusi analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir apklausta teisiamajame posėdyje, teigdama, kad sesers L. Š. bute L. V., vydamas ją lauk iš buto, priėjęs prie jos, vienu metu abiem delnais trenkė jai per veidą. Kairiu delnu pataikė į dešinį skruostą, kuris nuo smūgio kaito ir perštėjo, o dešiniu delnu - į kairę akį, dėl ko atsirado kraujosruva. Po suduotų smūgių ji nugriuvo ant grindų. Jai stojantis, L. V. suėmė ją už kairės rankos ir pradėjo ją tempti iš kambario, dėl ko ji šaukėsi pagalbos. Po to L. V. prie buto durų ją suėmė už pečių, apsuko ir išstūmė iš buto į laiptinę, dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė galvą pakaušio srityje. Ji verkė, nes skaudėjo galvą, kaklą, veidą. Visą laiką jautėsi blogai, jai buvo silpna, sukosi galva, temo akyse. Laiptinėje buvo kaimynai V. ir A. Atvykę greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai ją išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo nustatyti sumušimai (1 t., 2, 26-29, 38-42 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu, akistatoje tarp nukentėjusiosios J. S. ir įtariamojo L. V. parodymų nepavyko pašalinti kilusių prieštaravimų. Tačiau nukentėjusioji J. S. tvirtino, kad sesės L. Š. buto svetainėje L. V. jai abiem savo delnais sudavė tuo pačiu metu į galvą, dėl ko ji nugriuvo ant grindų. Jai svaigo galva, šaukėsi pagalbos. Bešaukdama stojosi nuo grindų, bet tuo metu L. V. suėmė jai už dešinės rankos, vedė ją iš buto lauk ir išstūmė pro duris, dėl ko ji laiptinėje nugriuvo ant grindų ir susitrenkė galvą. Neigė, kad L. V. stumiama ji kojomis užkliuvo už buto durų slenksčio (1 t., 34-37 b. l.).

Teismo medicinos specialisto 2022-11-11 išvadoje Nr. G 390/2022(10) konstatuota, kad J. S. nustatytas veido sumušimas, poodinės kraujosruvos nosies srityje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku, kietais bukais daiktais, pvz. ranka ar pan., mažiausiai vieno smūgio ar trauminio poveikio metu. Vertinant sužalojimų visumą ar kiekvieną sužalojimą atskirai, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (1 t., 58, 59 b. l.).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. ARCK-0019 panaudojimo registracijos žurnalo ir jo priedo - patikros sertifikato Nr. 1711875 kopijų matyti, kad 2022-10-22, 20 val. 16 min. L. V. nustatytas 0,55 promilių neblaivumas, kurio jis neginčija. Be to, tą pačią dieną, 20 val. 30 min. nustatyta, kad J. S. buvo blaivi (1 t., 145-147 b. l.).

Liudytoja L. Š., apklausta teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus (1 t., 92-95 b. l.), kad 2022-09-28 išvykdama į (duomenys neskelbtini), paprašė sesers J. S. ir kaimynės V. U. prižiūrėti jos butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2022-10-22 jai paskambinęs buvęs sugyventinis L. V., su kuriuo turi bendrą sūnų A., paprašė leisti jos bute išsivirti grybus, teigdamas, kad savo name daro remontą ir neturi viryklės. Ji leidimą davė ir susisiekusi su sūnumi A., tuo metu gyvenusiu pas jos seserį J. S., nurodė, kad šis į butą įleistų savo tėtį. Dar su L. V. bendravo mobiliuoju telefonu, kai šis jau buvo jos bute, bet nepastebėjo, kad bute būtų kokių kitų žmonių, nes L. V. kamerą laikė pakankamai arti savęs. Vėliau, vakare, jai paskambino sesuo J. S. ir pasakė, kad bute su L. V. dar kažkas yra, nes tai jai pranešė V. U.. Tvirtina, kad L. V. eiti į butą leido vienam, be pašalinių asmenų. J. S. nuvažiavusi į jos butą, jai paskambino per programėlę „Messenger“ ir mobiliojo telefono vaizdo kamerą nukreipė nuo savęs. Ji virtuvėje pamatė L. V. sugyventinę E. K., kuriai pasakė, kad jos čia niekas nekvietė, ir kad eitų lauk. Paskui seseriai J. nuėjus į svetainę pamatė tarp balkono ir svetainės tarpduryje rūkantį L. V.. Girdėjo kaip sesuo J. pasakė L. V. susirinkti daiktus ir eiti lauk, o jis pastarajai atsakė, kad ši jam neaiškintų, nes tai ne jos butas. L. V. priėjus arčiau prie sesers, vaizdo ji nebematė, nes kilo triukšmas, galbūt kažkoks susistumdymas ir po to seserį pamatė jau gulinčią aukštielninką laiptinėje ant grindų, prie jos buto durų, ir sunkiai besiorientuojančią aplinkoje. Taip pat matė kaip E. K. perlipo per J. S. ir išėjo. Be to, matydama laiptinėje kaimynę V. U. prašė, kad ši iškviestų policiją. Po kurio laiko mėgino susisiekti su seserimi J., bet ši parašė žinutę, kad yra ligoninėje ir negali kalbėti. Kitą dieną su ji, bendraudama vaizdo ryšiu su seserimi J., matė apie jos akis kraujosruvas, kurios buvo matomos dar ir po savaitės. Sesuo J. teigė, kad šios kraujosruvos jai atsirado dėl to, kad L. V. jai trenkė į veidą. Po įvykio, ji, norėdama išsiaiškinti įvykio aplinkybes, žinutėmis susirašė su L. V., kuris per programėlę „Messenger“ jai atsiuntė balso įrašą, kuriame prisipažino sudavęs J. S. ir pridūrė, kad reikėjo J. S. dar daugiau duoti.

Liudytoja E. K., kaltinamojo sugyventinė, apklausta teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus (1 t., 87-90 b. l.), kad 2022-10-22, (duomenys neskelbtini), L. Š. buto virtuvėje ji su sugyventiniu L. V. valė grybus. Į minėtą butą juos įleido L. V. sūnus A. L. Š. sutikimu. L. V. išėjus į balkoną parūkyti, ji išgirdo buto durų užrakto spragtelėjimą ir į butą įėjo jai nepažįstama moteris, kuri agresyviai nusiteikusi pradėjo šaukti, rėkti ant jos, klausdama „kas tu čia tokia, ką tu čia veiki?“, liepė eiti lauk. Išsigandusi neatkreipė dėmesio ar į ją yra nukreiptas mobiliojo ryšio telefono vaizdo kamera. Ji, nenorėdama konflikto, o tik norėdama susirinkti daiktus ir išeiti, pašaukė L. V., kad šis ją palydėtų išeinant iš buto. Tačiau L. V. į virtuvę neatėjo, kai ji jį pašaukė, nes jis su ta moterimi susitiko koridoriuje prie virtuvės. Ji visą laiką buvo virtuvėje, rinkosi savo daiktus, norėjo kuo greičiau iš ten išeiti, nes nežinojo kokių veiksmų gali imtis agresyviai nusiteikusi nepažįstama moteris, todėl susistumdymo negirdėjo ir nematė. Išėjusi iš buto matė laiptinėje ant grindų gulinčią tą nepažįstamą moterį, kuri skeryčiodamasi šaukė „kvieskit policiją“. Ji, L. V. vedama, pro gulinčią moterį praėjo šonu, palei sieną. Tik po įvykio L. V. jai paaiškino, kad nepažįstamoji buvo jo buvusios sugyventinės L. Š. sesuo, pas kurią gyvena jo sūnus A. ir kuri prižiūri L. Š. butą. L. V. jai sakė, kad J. Š. sesuo puldama ant jo pati užkliuvo už slenksčio ir nugriuvo laiptinėje ant grindų.

Liudytoja V. U., apklausta teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus (1 t., 77-80 b. l.), kad 2022-10-22, prieš 18 val. išėjusi į lauką pavedžioti šunį, pastebėjo pravertus kaimynės buto Nr. (duomenys neskelbtini) langus, o viduje vaikščiojančią kažkokią moterį. Ji paskambinusi J. S. papriekaištavo, kad ši atvažiavusi neužeina pas ją. Tačiau J. S. atsakė, kad nebuvo atvažiavusi į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiai pasakė, kad bute dega šviesa ir atidaryti langai. Tada J. S. atvyko pažiūrėti. Kas vyko bute, ji negirdėjo ir nematė. Tik apie 19 val. 50 min. ji išgirdo klyksmą, šauksmą „gelbėkit“, sklindantį iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) koridoriaus, ir tada atsidariusi savo buto duris pamatė, kaip L. Š. buvęs sugyventinis L. V., būdamas įniršęs ir besikeikdamas, stūmė J. S. pro buto duris į laiptinę: jie stovėjo vienas priešais kitą, J. S. su jėga buvo pastumta ir tiesiog praskriejo pro ją. J. S. griuvo aukštielninka ant grindų. Nedaug trūko, kad ši būtų atsitrenkusi į metalu apkaltą kampą. Nuo vaizdo ji patyrė šoką. Negali pasakyti ar J. S. galėjo užkliūti už slenksčio. Priėjus prie J. S., pamatė, kad ši išbalusi, varto akis ir nereaguoja. Taip pat pastebėjo, kad mobiliajame telefone yra įjungtas vaizdo ryšys, o L. Š. prašė kviesti policiją. Ką ji ir padarė. Kadangi ji nepajėgė pakelti J. S., tai jos vyras pastarąją įtempė į jų buto koridorių, kur ši kurį laiką sėdėjo, sakė, kad labai blogai jaučiasi, svaigsta galva. Kai J. S. gulėjo laiptinėje, nepažįstama moteris, buvusi bute, perlipo per jos galvą ir išėjo. Jos vyras užstojo J. S., sakydamas L. V. „ko čia muši, gausi į galvą“. Šis jam atsakė, kad „seni, pats gausi“. Negali pasakyti ar L. V. buvo blaivas. Vėliau paskambino L. Š., kuri paprašė užrakinti butą, nes ji turi raktus. Kitą dieną, kai J. S. atvažiavo į butą, ji matė, kad šios paakiai buvo mėlyni ir mėlynė ant vienos akies voko.

Liudytojas A. U., apklaustas teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus (1 t., 82-85 b. l.), kad 2022-10-22, vakare, jis, būdamas namie, nieko negirdėjo iš kaimynų buto Nr. (duomenys neskelbtini), nes žiūrėjo televizorių, buvo prisnūdęs. Vėliau išgirdo iš laiptinės žmonos balsą, kviečiantį jį ateiti. Išėjęs į laiptinę, joje pamatė prie buto durų aukštielninką gulinčią J. S., kurios „akys buvo stulpu“. Po to J. S. pradėjo judėti, atsigauti. Kol J. S. gulėjo, nepažįstama moteris iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo viena. Jis pakėlė J. S., kurią įsivedė į savo buto koridorių. Po to atvyko medikai. Laiptinėje L. V. paklausė „kokie cirkai čia vyksta“, o šis jam atsakė, kad „seni, ir tu gausi“. Nežino, ar L. V. buvo blaivus. Žmona jam sakė, kad L. V. per duris išstūmė J. S. į laiptinę, dėl ko ši nugriuvo ir susitrenkė galvą.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2022-10-22, 19 val. 53 min. Bendrajame pagalbos centre (112) gautas V. U., papildomai prisistačiusios kaip kaimynė, pranešimas, apie tai, jog vyras sumušė buvusios sugyventinės seserį, kuriai sutrenkta galva (1 t., 143, 144 b. l.).

Iš 2022-10-22 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinė ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) svetainė, koridorius. Įvykio vietoje fotografuota, tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta ir nepaimta (1 t., 1-18 b. l.).

Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-02-21 išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., 141, 142 b. l.).

Iš 2022-10-27 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. S. tyrėjai pateikė L. V. balso, siųsto L. Š., žinutės įrašą (1 t., 96-98 b. l.), kurio turinys aprašytas 2022-11-08 daiktų apžiūros protokole, iš kurio matyti, kad pokalbio metu L. V., išsireikšdamas žodžiais „gerai, kad gavo ana į snukį, <..> seniai reikėjo“, iš esmės pripažįsta sudavęs smūgius J. S. į veidą (1 t., 99-101 b. l.; klausyti įrašą, esantį DVD-R diske, pridėtą prie bylos).

Iš 2023-02-03 savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. S. tyrėjai pateikė L. V. ir jo sūnaus A. susirašinėjimo mobiliojo telefono ekrano nuotraukas, kurios aprašytos 2023-04-05 apžiūros protokole, ir iš kurių turinio matyti, kad L. V. žinutėmis klausdamas savo sūnaus A. „<..> kaip kuma“, „Nu aišku nėra meliniu“, „Nu o kur“ teiraujasi apie J. S. akivaizdžiai matomus sužalojimai, jos sveikatos būklę (1 t., 102-112 b. l.).

Iš 2023-04-05 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. S. tyrėjai pateikė savo striukę, vilkėtą 2022-10-22 įvykio metu (1 t., 113-115 b. l.), kurios individualūs požymiai ir sugadinimai – siūlės prairimas dešinės rankovės pažasties srityje užfiksuoti 2023-04-05 kitų objektų apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje (1 t., 116-129 b. l.). Po apžiūros striukė pagal pakvitavimą grąžinta J. S. (1 t., 130, 131 b. l.).

Iš į bylą pridėto policijos pareigūno tarnybinės kūno kameros vaizdo ir garso įrašų, aprašytų 2023-02-09 daiktų apžiūros protokole, matyti, kad J. S. policijos pareigūnui pasakodama apie L. V. smurtinius veiksmus, konkrečiai nurodė, jog pastarasis delnais trenkė jai į veidą, dėl ko ji nugriuvo, po to jėga ją pastūmė iš buto į laiptinę, kurioje vėl nugriuvo ir susitrenkė galvą (1 t., 132-136 b. l.; žiūrėti įrašus, esančius DVD-R diskuose, pridėtus prie bylos).

Iš į bylą pridėto policijos pareigūno tarnybinės kūno kameros vaizdo ir garso įrašo, aprašyto 2023-02-09 daiktų apžiūros protokole, matyti, kad L. V. bendraudamas su policijos pareigūnu, pripažino konflikto metu bute pastūmęs J. S., dėl ko ši „nuvirto <...> į tą kampą“ (1 t., 137-140 b. l.; žiūrėti įrašą, esantį DVD-R diske, pridėtą prie bylos).

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad L. V. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2022-10-22, apie 19 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), L. Š. bute tyčiniais smurtiniais veiksmais – mušdamas ir kitaip smurtaudamas padarė J. S. veido sumušimą, poodinę kraujosruvą nosies srityje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai.

Nors kaltinamasis L. V. neigia tyčia sudavęs abiejų rankų delnais, po vieną kartą, nukentėjusiajai J. S. į veidą, dėl ko ši nugriuvo ant grindų, ir pripažįsta tik faktą, kad pastarąją suėmęs pradžioje už rankos, po to už pečių stūmė ją iš buto pro duris, kurio metu nukentėjusioji J. S. užkliuvo už durų slenksčio ir laiptinėje nugriuvo ant grindų, tačiau tokią kaltinamojo poziciją iš esmės paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei teisiamajame posėdyje patikrintų, įrodymų visuma, t. y.: nukentėjusiosios J. S. viso proceso metu nuoseklūs, neprieštaringi parodymai apie tyčinį kaltinamojo smūgių sudavimą abiejų rankų delnais, vienu metu po vieną kartą, jai į veidą, dėl ko ji nuo smūgio aukštielninka nugriuvo ant grindų, taip pat apie tyčinį kaltinamojo paėmimą jai už dešinės rankos žasto, jos tempimą lauk iš buto, kėlimą ją už rankos ir suėmimą už abiejų rankų žastų, stūmimą ją atbulą pro duris, išstūmimą stipria jėga į laiptinę, kurioje nugriuvo ir pakaušiu trenkėsi į plytelėmis išklotas grindis, kuriuos patvirtina ir papildo teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, kad J. S. nustatytas veido sumušimas, poodinės kraujosruvos nosies srityje padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka ar pan., mažiausiai vieno smūgio ar trauminio poveikio metu, taip pat liudytojos V. U., tiesiogiai mačiusios kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, liudytojo A. U., tiesiogiai nusikaltimo vietoje po įvykio mačiusio nusikaltimo pasekmes – sužalotą nukentėjusiąją, liudytojos L. Š., po nusikaltimo įvykio, kitą dieną bendravusiosios per programėlę „Messenger“ vaizdo skambučiu su nukentėjusiąja ir mačiusios akivaizdžias kraujosruvas ant pastarosios veido, iš dalies liudytojos E. K., tiesiogiai nusikaltimo vietoje po įvykio mačiusios nusikaltimo pasekmes – laiptinėje aukštielninką gulinčią nukentėjusiąją, parodymai bei BIRT ataskaitų žiūryklėje, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir jo priede – fotolentelėje, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokoluose ir jų prieduose (garso įraše, mobiliojo telefono ekrano nuotraukose, vaizdo įrašuose, fotolentelėje), alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. ARCK-0019 panaudojimo registracijos žurnale užfiksuoti duomenys.

Be to, pažymėtina ir tai, kad L. V. balso, siųsto L. Š., žinutės įrašo bei L. V. ir jo sūnaus A. susirašinėjimo mobiliojo telefono ekrano nuotraukų turinys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis L. V. iš esmės pripažįsta sudavęs smūgius J. S. į veidą.

Teismas neabejoja nukentėjusiosios J. S., kuri dėl patirtų sužalojimų nedelsiant greitosios medicinos pagalbos tarnybos specialistų buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kuriame atvykusiems policijos pareigūnams nurodė jos sužalojimo aplinkybes, o taip pat iš dalies tiesiogiai nusikaltimo įvykį mačiusių liudytojų L. Š. ir V. U. parodymų objektyvumu, nes jie yra nuoseklūs, detalūs, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, pakankami dėl kaltinamojo konkrečių nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusioji J. S., kuri yra kaltinamojo brolienė ir byloje nereiškia civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo, taip pat nereikalauja kaltinamajam skirti griežtos bausmės, liudytoja L. Š., kuri yra kaltinamojo sūnaus motina, ir liudytoja V. U. būtų suinteresuotos nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį L. V.. Nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai tarpusavyje neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Taigi, teismas kitų, abejonių nekeliančių įrodymų kontekste kaltinamojo L. V. parodymus vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, griežtesnės bausmės ir jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

L. V. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis, konflikto metu, tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. mušdamas – abiejų rankų delnais suduodamas po vieną kartą smūgius nukentėjusiajai į veidą, ir kitaip smurtaudamas - suėmęs už rankos ir tempdamas nukentėjusiąją iš buto, po to suėmęs už pečių pastarąją ir ją stipria jėga išstūmęs pro buto duris, dėl ko ši laiptinėje nugriuvo ant grindų ir susitrenkė galvą, 2022-10-22 sukėlė J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad jis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

L. V., nuo 2020-05-29 iki šiol dirbantis (duomenys neskelbtini) bei nuo 2021-07-02 iki šiol (duomenys neskelbtini) (2 t., 5 b. l.), būdamas baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (2 t., 6-15 b. l.), teistas už nusikaltimus transporto eismo saugumui, viešajai tvarkai ir žmogaus sveikatai, turėdamas neišnykusį teistumą (2 t., 16-30, 33-64 b. l.), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nusikaltimais veiksmais Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – Valstybinė ligonių kasa) padarytos žalos neatlygino, kas rodo, kad jis tinkamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų nepadaręs toliau elgiasi nusikalstamai, nenori dorai ir sąžiningai gyventi.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininko recidyvinę asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančių aplinkybių buvimą, nukentėjusiosios, nereiškiančios byloje civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo ir nereikalaujančios griežtos bausmės kaltininkui, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. V. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nes ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais ir nuosprendžiais paskirtos bausmės jam nebuvo veiksmingos, kurios dydis neviršytų BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto šios bausmės vidurkio.

Kadangi L. V. naują nusikaltimą padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, todėl jam taikytinos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos ir prie Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-06-08 nuosprendžiu paskirtos galutinės ir neatliktos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtina šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, t. y. trys mėnesiai, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

L. V. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 87-89 b. l.) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus keistina į kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Terminuotos laisvės atėmimo bausmės pradžia L. V. skaičiuotina nuo jo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Civilinis ieškinys

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos interesus, šioje byloje pareiškė L. V. civilinį ieškinį dėl 92,98 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiosios J. S. gydymą 2022-10-22 sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriai už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų (1 t., 66-71 b. l.).

Ieškinys, kurį pripažįsta L. V., yra pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų išrašu, todėl tenkintinas visiškai.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-10-22 nukentėjusiajai J. S. dėl patirto sveikatos sutrikdymo (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos specialistai suteikė gydymo paslaugas, o Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų už jos gydymą sumokėjo 92,98 Eur (1 t., 68 b. l.).

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Kadangi sužalojimai nukentėjusiajai J. S. buvo padaryti tyčiniais, neteisėtais L. V. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, priteistina iš L. V. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 92,98 Eur žalos atlyginimui (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-06-08 nuosprendžiu paskirtos galutinės ir neatliktos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. tris mėnesius, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

L. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus pakeisti į kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Terminuotos laisvės atėmimo bausmės pradžią L. V. skaičiuoti nuo jo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 92,98 Eur (devyniasdešimt du eurus 98 ct) žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Robertas Povilaitis