Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės ir neatliktos 1 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, t. y. 3 mėnesiai, ir L. V. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus pakeista į kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Nuosprendžiu iš L. V. civilinei ieškovei (Duomenys neskelbtini) priteista 92,98 Eur žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. V. nuteistas už tai, kad 2022-10-22, apie 19 val. 50 min., (Duomenys neskelbtini), L. Š. buto svetainėje, konflikto metu, tyčia sudavė abiejų rankų delnais po vieną kartą J. S. į veidą, po to, suėmęs pastarąją už rankos tempė ją išėjimo iš buto link, o prie buto durų suėmęs J. S. už pečių ją išstūmė pro minėtas duris, dėl ko nukentėjusioji daugiabučio namo laiptinėje nugriuvo ant grindų, taip padarė nukentėjusiajai J. S. veido sumušimą, poodinę kraujosruvą nosies srityje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. V. (toliau – Apeliantas) prašo skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neįvertino visų aplinkybių bausmės individualizavimui, tik formaliai nurodė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl paskyrė per griežtą bausmę.

2.2. Pažymi, jog jis yra ūkininkas, dirba žemę, yra išsinuomojęs l0 ha žemės sklypą. Be to, augina galvijų bandą, kurią sudaro 37 galvijai, kuriuos reikia prižiūrėti. Nurodo, kad dirba ŽŪKB „(Duomenys neskelbtini)“, iš (Duomenys neskelbtini) kredito unijos yra paėmęs 2 kreditus, kurių gražintina suma siekia 31835 Eur. Kreditai buvo paimti žemės ūkio technikos - traktoriaus įsigijimui. Kiekvieną mėnesį moka didesnes nei 700 Eur įmokas kreditų gražinimui, moka išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Teigia, kad yra nevedęs, todėl pasiuntus jį atlikti realios laisvės atėmimo bausmės būtų sukeltos negrįžtamai sunkios pasekmės, kadangi sėdėdamas įkalinimo įstaigoje, negalės grąžinti paskolų ir iš jo bus paimtas įsigytas traktorius, gyvulių bandos nebus kam prižiūrėti, todėl gyvuliai galimai išdvės. Apelianto manymu, tokiu būdu, jis bus visiškai sužlugdytas ir priverstas bankrutuoti. Akivaizdu, kad nurodytos aplinkybės nėra susijusios su BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtimi. (Duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį yra atlyginęs.

2.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę neįvertino ir neatsižvelgė į visas faktines aplinkybes, apibūdinančias veikos pavojingumą. Nurodo, kad į butą (Duomenys neskelbtini), buvusi sugyventinė L. Š. apeliantui leido atvykti ir išsivirti grybus. Apeliantas į butą atvyko su sugyventine E. K.. Vėliau atvyko nukentėjusioji J. S., kuri pradėjo jį (apeliantą) varyti iš buto, filmuoti, įžeidinėti apelianto sugyventinę E. K., kurią išvadino necenzūriniais žodžiais, nors pati buto savininkė L. Š. apeliantui buvo leidusi išsivirti grybus jos bute. Susidariusi situacija išprovokavo konfliktą. Teigia, kad po konflikto apeliantas buvo nuvykęs atsiprašyti nukentėjusiosios, tačiau ji nesutiko priimti atsiprašymo. Pažymi, kad nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė ir nereikalavo apeliantu skirti griežtos bausmės. Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios asmens elgesys, tačiau to nepadarė.

2.4. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į jo psichinės sveikatos būklę, kadangi jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai. Nuteistojo manymu, faktinės aplinkybės patvirtina, kad jam nustatyti sveikatos sutrikimai, nukentėjusios provokuojantis elgesys, turėjo įtakos konflikto kilimui, kurio pasėkoje nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai. Apelianto vertinimu, jo skunde nurodytos ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pateikiami rašytiniai dokumentai patvirtina, kad yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba bausmės vykdymą atidėti vadovaujantis BK 75 straipsniu.

2.5. Skunde taip pat prašoma prie bylos pridėti nuteistąjį charakterizuojančius dokumentus, kurie pridėti prie apeliacinio skundo: Tauragės apylinkės teismo 2021-02-17 nutarties kopiją, (Duomenys neskelbtini) unijos 2022-09-07 kredito sutarčių kopijas (2 sutartys), žemės sklypų 2023-03-03 nuomos sutarties kopiją, ŽŪKB „(Duomenys neskelbtini)“ pažymos dėl darbo užmokesčio kopiją, nuteistojo gyvų gyvulių bandos 2023-09-06 sąrašo kopiją, sutartinio įkeitimo 2022-10-20 sutarties kopiją.

3. Prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo L. V. apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad teismas, skirdamas L. V. laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininko recidyvinę aplinkybę, proporcingą atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybių buvimą, kad padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę - teisiamas septintą kartą, ne kartą baustas administracine tvarka - ir teisingai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Teismo paskirta laisvės atėmimo – l metų 3 mėnesių - bausmė individualizuota tinkamai, nėra per griežta savo dydžiu, kadangi ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais ir nuosprendžiais paskirtos bausmės nuteistajam nebuvo veiksmingos.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. V. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo neginčija, prašo atsižvelgti į byloje esančias aplinkybes, kurios lengvina jo atsakomybę ir dėl jų sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba atidėti bausmės vykdymą. Be to, nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šiuos esminius apeliacinio skundo klausimus, t. y. ar nuteistajam L. V. buvo paskirta teisinga bausmė ir ar nagrinėjamu atveju yra galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnių nuostatas bei pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

5. Apeliantas skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti šio apeliacinio skundo prašymo ir šią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, pripažinti kaip L. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. BK 59 straipsnio 1 dalyje 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį.

6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė aptariamos nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nenustatyta, kad nukentėjusiosios elgesys būtų provokuojantis. Be to, ši aplinkybė, kaip lengvinanti apelianto baudžiamąją atsakomybę, nebuvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Jos pripažinti pirmosios instancijos teisme neprašė nei nuteistasis, nei jo gynėja. Nors apeliantas nurodo, kad į butą (Duomenys neskelbtini), buvusi sugyventinė L. Š. apeliantui leido atvykti ir išsivirti grybus, į kurį L. V. atvyko su sugyventine E. K., vėliau atvyko nukentėjusioji J. S., kuri pradėjo jį (apeliantą) varyti iš buto, filmuoti, įžeidinėti apelianto sugyventinę E. K., kurią išvadino necenzūriniais žodžiais ir susidariusi situacija išprovokavo konfliktą, pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltu prisipažino iš dalies. Nors apeliantas nurodė, kad tyčia smūgių delnais nukentėjusiajai į veidą nesudavė, t. y. neigė nukentėjusiajai sudavęs smūgius, pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė šiuos nuteistojo teiginius ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija visiškai sutinka. Apylinkės teisme ištirti ir apeliacinės instancijos teismo patikrinti įrodymai patvirtina, kad pačio nuteistojo L. V. elgesys buvo konfliktiškas susiklosčiusiai konkrečiai situacijai.

7. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog provokuojantį nukentėjusiosios elgesį apeliantas sieja išimtinai tik su tuo, jog ji įvykio dieną atvykusi į butą (Duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos sesei L. Š., ir pamačiusi kad bute L. V. yra ne vienas, bandė jį ir jo sugyventinę išprašyti iš sesers buto, kadangi nuteistajam (L. V.) nukentėjusiosios sesuo buvo leidusi vienam be pašalinių asmenų įeiti į butą. Apelianto nuomone, būtent toks nepagrįstas nukentėjusiosios elgesys ir išprovokavo konfliktinę situaciją. Tai, kad apeliantas elgėsi agresyviai nukentėjusiosios atžvilgiu, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios bei liudytojų V. U., A. U. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad nukentėjusiosios elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas, turėjęs įtakos L. V. nusikalstamų veikų padarymui. Nukentėjusioji jo neskatino pradėti nusikalstamos veikos, neprovokavo, todėl nuteistasis turėjo savo veiksmų pasirinkimo laisvę atsitraukti, susilaikyti nuo smurto ir išeiti iš minėto buto ar iškviesti policijos pareigūnus, kad išspręsti tarp jo ir nukentėjusiosios įvykusį konfliktą, tačiau L. V. pasirinko kitą veikimo būdą ir pats ėmė spręsti susidariusią situaciją neteisėtomis priemonėmis, o to pasekmė buvo nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata. Todėl laikytina, kad paties nuteistojo reakcija ir jo atlikti smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją buvo konfliktiniai. Nuteistasis buvo konflikto iniciatorius bei aktyvus konflikto dalyvis. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

8. Nuteistasis L. V. taip pat prašo sušvelninti paskirtą bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apygardos teismas, nagrinėjamu atveju, neturi pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas per griežtai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. V. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

9. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju buvo laikytasi.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas L. V. yra išsamiai motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – L. V. nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos.

11. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad L. V. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam paskirtą bausmę už naujai padarytą nusikaltimą, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-06-08 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir skyrė nuteistajam galutinę subendrintą 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas L. V. galutinę subendrintą bausmę, teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, teisingai vadovavosi BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmes bendrino, taikydamas nuteistajam palankesnį, dalinį bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. V. paskirta teisinga ir ne per griežta galutinė subendrinta bausmė.

12. BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taip pat asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. To paties straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

13. Pažymėtina, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi nuspręsti, ar taikytų baudžiamųjų teisinių priemonių bei teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

14. Spręsdamas klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas arba / ir jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas dar kartą, būtina nustatyti esminių aplinkybių pasikeitimą, kuris sudarytų pagrindą tvirtinti ir leistų teismui manyti, jog asmuo daugiau nenusikals.

15. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog nuteistasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas recidyvistu (tai pripažinta atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, dirbantis KŽŪB „(Duomenys neskelbtini)“ mechaniku bei nuo 2021-07-02 iki šiol vykdantis individualią veiklą, yra ūkininkas, turi kreditinių įsipareigojimų, baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, nukentėjusioji, civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškė ir nereikalavo griežtos bausmės, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos (Duomenys neskelbtini) neatlygino, nors apeliaciniame skunde teigia, kad žalą atlygino, tai patvirtinančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Nuteistasis nagrinėjamu atveju nusikalto ne kaip teigia dėl netinkamo nukentėjusiosios elgesio, o dėl susiformavusios savo paties neigiamos vertybių orientacijos. Pastarąją išvadą patvirtina ne tik nuteistojo įvykdytų tyčinių nusikalstamų veikų skaičius, tačiau ir duomenys apie jo padarytus administracinius nusižengimus. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje L. V. kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi nėra išpildytos visos BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos, t. y. L. V. nėra nuteistas laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus (L. V. paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai ir už du tyčinius nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai – jis nebuvo kaltinamas ir nuteistas už neatsargių nusikaltimų padarymą), taip pat L. V. nėra nuteistas daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus (kaip jau minėta, L. V. yra paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė), taip pat L. V. nėra nuteistas ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą (apeliantas nagrinėjamu atveju apskritai nebuvo kaltinamas ir teisiamas už sunkų nusikaltimą). Nors formaliai apelianto atvejis atitiktų BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, būtinas visiškam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui (t. y. jis nuteistas ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus), tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. V. negali būti taikomas nei visiškas, nei dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, t. y. nesama BK 75 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos.

17. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad L. V. nusikalto, būdamas teistas ir teistumui neišnykus, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, toks asmens elgesys rodo, kad jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Šie duomenys itin neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir rodo, kad ankstesni teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo. L. V., būdamas nuteistas, teismui išreiškus pasitikėjimą ir atidėjus bausmės vykdymą, nesilaikė įstatymų, ignoravo tinkamo elgesio normas. Nors apylinkės teismo proceso metu nukentėjusiosios reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009), apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes kaip visumą, konstatuoja, jog L. V. pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis ir jos dydis neprieštarauja nei teisingumo principui, nei BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams.

18. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad yra ūkininkas, dirba žemę, yra išsinuomojęs l0 ha žemės sklypą. Be to, augina galvijų bandą, kurią sudaro 37 galvijai, dirba ŽŪKB „(Duomenys neskelbtini)“, iš (Duomenys neskelbtini) kredito unijos yra paėmęs 2 kreditus, kurių gražintina suma siekia 31835 Eur. Kreditai buvo paimti žemės ūkio technikos - traktoriaus įsigijimui. Kiekvieną mėnesį moka didesnes nei 700 Eur įmokas kreditų gražinimui, moka išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Teigia, kad jam (L. V.) yra nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai. Vis dėlto būtina pažymėti, kad nuteistasis turėjo darbą, galvijų bandą, kreditinių įsipareigojimų ir išlaikytinių taip pat ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau šios aplinkybės jo nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo, todėl nesudaro ir pagrindo tvirtinti, kad sulaikys ateityje. Iš (Duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 160-161) nustatyta, kad L. V. yra UAB Medicinos centro „(Duomenys neskelbtini)“ įskaitoje, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Išvadoje konstatuota, kad jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Apelianto teiginiai, jog jam nustatyti sveikatos sutrikimai, turėjo įtakos konflikto kilimui, paneigti specialistės išvada, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Papildomai pasisakytina, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo dėl jam paskirtos bausmės atlikimo gali patirti papildomų praradimų ir sunkumų, savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. L. V. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus. Visos anksčiau aptartos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas, net ir dalinis, gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo L. V. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

19. Be to, apeliantas skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį yra kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nenustatyta pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir kt., yra žymiai mažesnis negu rūšinis to nusikaltimo pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, taip pat, jog kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan.

20. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi L. V. pats savo noru neatvyko ir / ar nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikalstamą veiką, o 2 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi šiuo atveju nebuvo konstatuotos ne tik kelios, tačiau nebuvo nustatyta nei viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taigi, nesant BK 62 straipsnyje įtvirtintų nuostatų taikymo visumos, švelnesnė negu įstatymo numatyta, bausmė vadovaujantis šiomis nuostatomis negali būti paskirta. Nesant pagrindo paskirtą bausmę švelninti pagal BK 62 straipsnį, spręstinas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

21. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad L. V. nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, teistas, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nemato išimtinių aplinkybių, dėl kurių L. V. turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Apygardos teismas daro išvadą, jog nuteistojo akcentuotos aplinkybės (prie apeliacinio skundo pridėti jį charakterizuojantys duomenys), galėtų būti vertinamos tik kaip eilinės, įprastos, gyvenimiškos aplinkybės, charakterizuojančios L. V., bet ne išimtinės, dėl kurių baudžiamajame įstatyme numatyti bausmė ir jos dydis aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, galutinei bausmei esminę įtaką turėjo ne bausmė už naują nusikaltimą, o būtent ankstesnis nuosprendis, su kuriuo skirtos ir neatliktos bausmės dalimi buvo subendrinta naujai skirta laisvės atėmimo bausmė.

22. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad L. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, proporcinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir nėra per griežta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Daiva Jazbutienė Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė