- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-23
- Bylos Nr.
- e2-2399-1148/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01746-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Michail Volčkov
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- T. K.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.16.8Žemės nuoma
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui T. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė D. V. 2020-11-20 kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos ir atsakovo T. K. 2014-10-01 sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį negaliojančia dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo nuo jos sudarymo momento ir priteisti jai iš atsakovo T. K. 2774,81 Eur patirtų nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2014-10-01 ji ir atsakovas T. K. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė šešiems metams (iki 2020-10-01) išnuomojo atsakovui 4,4 ha ploto ariamos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nors sutarties 5 punkte žemės sklypo nuomos kaina buvo nurodyta 1 Lt (0,29 Eur), tačiau atsakovas buvo realiai pažadėjęs jai kas metus mokėti po 350 Lt (101,37 Eur) sumą už 1 ha, tačiau per visą sutarties galiojimo laikotarpį nuo pat 2014-10-01 jo nemokėjo. Kadangi atsakovas nesumokėjo žemės sklypo nuomos mokesčio, ieškovė 2020-05-08 žodžiu pranešė atsakovui, kad ji toliau nebeleidžia neteisėtai naudotis jos žemės sklypu. Ieškovė nurodo, kad atsakovas sutarties sudarymo metu (2014-10-01) suklaidino ir apgavo ieškovę dėl esminės sutarties sąlygos, t. y. žemės sklypo nuomos kainos sumokėjimo, nes joks protingas ir apdairus asmuo nebūtų sutikęs išnuomoti savo žemės sklypo už 1 Lt (0,29 Eur) metinį mokestį. Ši sutarties sąlyga yra akivaizdžiai niekinė ir negaliojanti, prieštarauja įstatyme įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovė nurodė, kad ginčo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo. Taip pat, ieškovė nurodė, kad konstatavus ir įrodžius, jog ginčo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, atsakovui kyla tokios sutarties pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės, t. y. jis turi atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius. Jos žemės sklypas nuo 2014-10-01 iki 2020-05-08 buvo naudojamas ir valdomas neteisėtai. Per šį laikotarpį jai buvo padaryti piniginiai nuostoliai, nes ji negalėjo laisvai disponuoti savo žemės sklypu, jo išnuomoti tuo metu buvusia vidutine rinkos kaina kitiems asmenims. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, ji per šį laikotarpį būtų galėjusi gauti žemės sklypo nuomos mokestį iš sąžiningų trečiųjų asmenų. Atsakovo kaltė pasireiškė jo tyčiniais veiksmais, dideliu neatsargumu ir neapdairumu, nesąžiningumu ieškovės atžvilgiu bei sąmoningu jos suklaidinimu, nes joks protingas ir apdairus asmuo nesudarytų nekilnojamojo daikto nuomos sutarties už 1 Lt (0,29 Eur), tuo pačiu nesitikėdamas gauti kitos papildomos naudos, t. y. leistų valdyti ir naudotis nekilnojamuoju daiktu nemokant jokio nuomos mokesčio ir be jokios priežasties kenktų savo turtiniams interesams. Šie atsakovo veiksmai nulėmė iš to kylančius neigiamus padarinius - ieškovės pajamų iš žemės sklypo nuomos neteisėtą suvaržymą ir jų negavimą daugiau negu penkerius metus. Akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos (nuostolių). 2014-10-01 - 2020-05-08 laikotarpiu negautas pajamas ieškovė įvertino ir apskaičiavo, vadovaudamasi tuo metu galiojančiomis vidutinėmis žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos kainomis Šilutės rajone (Klaipėdos apskrityje): 1) 2014-10-01 - 2015-10-01 laikotarpiu 81,5 Eur už 1 ha, iš viso už 4,4 ha - 358,60 Eur; 2) 2015-10-01 - 2016-10-01 laikotarpiu 101,50 Eur už 1 ha, iš viso už 4,4 ha - 446,60 Eur; 3) 2016-10-01 - 2017-10-01 laikotarpiu 100 Eur už 1 ha, iš viso už 4,4 ha - 440 Eur; 2017-10-01 - 2018-10-01 laikotarpiu 197 Eur už 1 ha, iš viso už 4,4 ha - 866,80 Eur; 2018-10-01 - 2019-10-01 laikotarpiu 113 Eur už 1 ha, iš viso už 4,4 ha - 497,20 Eur. Iš viso 2014-10-01 – 2019-10-01 laikotarpiu ieškovės negautos pajamos už žemės sklypo nuomą sudaro 2609,20 Eur. Kadangi 2020 m. žemės sklypo nuomos kaina pagal Lietuvos oficialiosios statistikos duomenis dar šiems metams neapskaičiuota ir nesudaryta, ieškovė, apskaičiuodama 2020-01-01 - 2020-05-08 laikotarpiu negautas pajamas už žemės sklypo nuomą, vadovaujasi 2019 m. vidutinėmis žemės sklypo nuomos kainomis. 2020-01-01 - 2020-05-08 laikotarpiu ieškovės negautos pajamos už žemės sklypo nuomą sudarė 37,64 Eur už 1 ha; iš viso už 4,4 ha - 165,61 Eur. Todėl už 2014-10-01 - 2020-04-30 laikotarpį iš atsakovo priteistina 2774,81 Eur ieškovės patirti netiesioginiai nuostoliai už žemės sklypo nuomą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas T. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu, šalys jau buvo pasiekusios susitarimą dėl minėto sklypo pardavimo atsakovui ir sutarę dėl esminių sklypo perleidimo sąlygų (pvz. kainos ir t. t.), iš kurių viena - jog iki numatomo sklypo pardavimo sandorio užbaigimo atsakovas turės galimybę naudotis juo kaip savo daiktu, o už sklypą iš anksto sulygta kaina apims atlygį už suteiktą galimybę sklypą naudoti iki pagrindinės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momento. Sudarius ginčo sutartį, atsakovas, turėdamas aiškų tikslą nupirkti sklypą už sutartą kainą, iki sutarties sudarymo ir perdavimo jam naudotis visiškai apleistą sklypą sutvarkė savo lėšomis bei resursais. Nurodo, kad sudarius sutartį, atsakovas pradėjo naudotis sklypu kaip savo daiktu, tačiau ieškovei ilgą laiką nesiimant jokių aktyvių veiksmų dėl sklypo pirkimo – pardavimo sandorio įgyvendinimo, atsakovo iniciatyva buvo sudaryta 2017-02-19 preliminarioji turto pirkimo - pardavimo sutartis, kuria ieškovė oficialiai įsipareigojo parduoti už 8800 Eur, o atsakovas nupirkti preliminariojoje pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį sklypą už 8800 Eur kainą ir tam tikslui susitarė ateityje sudaryti notarinę turto pirkimo - pardavimo sutartį dėl sklypo pardavimo. Vadovaujantis preliminariosios pirkimo - pardavimo sutarties 2.1 punktu, šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį iki 2018-10-31 ir ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo momento, kai bus gauti visi dokumentai, reikalingi pagrindinei sutarčiai dėl sklypo sudaryti. Atsakovas preliminariosios pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu sumokėjo ieškovei 2000 Eur avansą už sklypą. Tačiau 2017 m. rudenį ieškovė staiga nustojo bendrauti sklypo pagrindinės sutarties sudarymo klausimu su atsakovu. Atsakovas dėjo maksimalias pastangas susisiekti su ieškove, bet ieškovė pareikšdavo, jog ji neketinanti vykdyti preliminariosios pirkimo - pardavimo sutarties, t. y. parduoti sklypą atsakovui. Dėl to atsakovas nutraukė sutartį bei pareikalavo iš ieškovės grąžinti atsakovo sumokėtą avansą bei sumokėti baudą. Atsakovė kategoriškai atsisakė tą daryti. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, 2020-12-14 teismas sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 2000 Eur avanso. Teismas vienareikšmiškai konstatavo, jog ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė 2017-02-19 pasirašydama preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį. Pažymi, kad šalys laisva valia sudarė sutartį ir joje numatė 1 Lt (0,29 ct) sklypo nuomos kainą tik dėl tos priežasties, jog atsakovas ketino sklypą iš ieškovės įsigyti už tam tikrą kainą, kuri turėjo apimti ir atlygį už suteiktą galimybę sklypą naudoti iki pagrindinės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momento, o ne todėl, kad šalys būtų susitarusios dėl šios ar neva tai ieškovės nurodomos sutartyje neįtvirtintos 350 Lt (101,37 Eur) sklypo nuomos metinio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į sudarytos sutarties tikslą bei pasiektus susitarimus dėl sklypo pardavimo atsakovui, tarp šalių sudarytos sutarties esminė sąlyga buvo ne sklypo nuomos kaina, o sklypo perdavimas naudotis ir valdyti atsakovui. Ieškovei buvo žinomi ir suprantami šalių tikrieji ketinimai sudarant sutartį. Sprendimą sudaryti ginčo sutartį ieškovė priėmė savarankiškai ir ji atitiko jos valią, t. y. jos ketinimą parduoti sklypą atsakovui. Ieškovė neturėjo jokio pagrindo manyti ir būti įsitikinusiai, jog sudarius sutartį už sklypą bus mokamas ieškovės nurodomas metinis nuomos mokestis. Ieškovės valią sudaryti tokį sandorį nulėmė tai, jog ji suvokė tikrąją sutarties esmę, o tai nebuvo nuomos mokesčio už sklypą pagal sutartį gavimas. Ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad sutartyje nustatyta 1 Lt (0,29 ct) kaina už naudojimąsi sklypu per metus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti imperatyvių įstatymo normų, įskaitant ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų sutartiniuose santykiuose pažeidimą. Ieškovė, manydama, jog atsakovas sudarytomis sutartimis galimai pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, galėjo kreiptis į teismą, ginčydama sutarties sąlygas ar reikalaudama jas pakeisti, sutartį nutraukti, tačiau nepasinaudojo tokia teise. Atsakovas nenuslėpė jokių svarbių sudaromo sandorio aplinkybių ir neatliko aktyvių veiksmų, paveikusių ieškovės valią. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2021-02-22 sprendimu (civilinėje byla Nr. e2-159-733/2021) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 1588,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmesdamas ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovės ir atsakovo T. K. 2014-10-01 sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį negaliojančia dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo nuo jos sudarymo momento, konstatavo, kad nenustatytas nei vienas iš ieškovės nurodomų ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojimo pagrindų. Taip pat konstatavo, kad atmetus šį reikalavimą, nelieka pagrindo ir antrojo reikalavimo (priteisti ieškovei iš atsakovo T. K. 2774,81 Eur patirtų nuostolių atlyginimą) tenkinimui.
Šalies argumentai
4. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-02-22 sprendimo. Minėtu skundu prašė apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apygardos teismas 2021-06-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-501-538/2021 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-02-22 sprendimą pakeitė - panaikino Tauragės apylinkės teismo 2021-02-22 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės D. V. reikalavimas priteisti 2774,81 Eur nuostolių atlyginimo, ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Panaikino teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė visų svarbių bylos aplinkybių, susijusių su ieškovei priklausančio žemės sklypo nuomos mokesčiu, jo dydžiu bei šalims nesudarius žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties atsakovui atsiradusia pareiga šį nuomos mokestį ieškovei sumokėti, taigi neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus šio klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl 2774,81 Eur patirtų nuostolių atlyginimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šalims nesudarius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, tai yra, ieškovei negavus sutartimi sutartos kainos už žemės sklypą ir už naudojimąsi žemės sklypu iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovui dėl nesumokėto nuomos mokesčio, t. y. negautų pajamų. Apygardos teismas konstatavo, kad šalys iš esmė susitarė dėl kitokio nuomos mokesčio dydžio, nei jis yra nurodytas žemės sklypo nuomos sutartyje.
6. Nagrinėjant iš naujo ieškinio reikalavimą dėl 2774,81 Eur patirtų nuostolių atlyginimo, ieškovės D. V. atstovas advokatas A. B. teismo posėdyje prašo tenkinti minėtą reikalavimą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad šalių valia nebuvo susitarti dėl 0,29 Eur nuomos mokesčio už metus. Atsakovas naudojosi sklypu, gavo pajamas, o su atsakove atsikaityti nenori. Panaudos sutartis nebuvo sudaryta, tai buvo nuomos sutartis. Pateiktas žemės nuomos apskaičiavimas yra adekvatus, tokie nuostoliai turi būti priteisiami, kadangi atsakovas elgėsi nesąžiningai - pamatęs kad pagrindinė sutartis nebus sudaryta, nusprendė, kad neturi mokėti ir žemės nuomos mokesčio. Atsakovas už žemės nuomą turi sumokėti nuo naudojimosi žeme pradžios iki atsakovės draudimo ja naudotis. Be to, ieškovės atstovas paaiškino, jog negali pasakyti, kodėl žemės nuomos sutartyje nebuvo nurodyta 350 Lt suma, teigė, kad tai buvo šalių tarpusavio susitarimas. Buvo susitarta dėl nekeistino nuomos dydžio. Ieškovės atstovo teigimu, atsakovas norėjo sumokėti visą nuomos mokestį, kai bus nupirktas žemės sklypas. Tikroji šalių valia buvo sumokėti didesnį nuomos mokestį nei buvo nurodyta sutartyje, todėl ieškovė prašo priteisti vidutinę rinkos kainą už žemės nuomą, tai turi būti atlyginta kaip nuostoliai. Ieškovės atstovo vertinimu, bylos dalį iš naujo nagrinėjantis teismas yra saistomas Klaipėdos apygardos teismo 2021-06-03 nutartimi.
7. Atsakovo T. K. atstovas advokatas L. J. teismo posėdyje sutinka su ieškinio reikalavimu priteisti nuostolius iš dalies, t. y. prašo priteisti iš atsakovo 1,74 Eur (6 Lt), kitą ieškinio reikalavimo dalį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovui. Paaiškino, kad prašoma priteisti už žemės nuomą suma yra nepagrįsta, nes Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad be kitų susiformavusių santykių buvo suformuotas ir sutartinis santykis. 2014 m. buvo sutarta dėl 8800 Eur žemės pardavimo kainos. Nustatytos aplinkybės, kad šalys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovė neturėjo teisės iškart parduoti to sklypo, taip pat buvo ir kitų priežasčių, dėl kurių turėjo vėliau sudaryti žemės pirkimo sutartį. Žemės sklypas buvo apsunkintas hipoteka. Šalių pagrindinis tikslas buvo - nupirkti/parduoti žemės sklypą, nuomos sutartis buvo kaip techninis instrumentas. Pabrėžė, kad 8800 Eur suma yra žemės sklypo kaina, niekas nesiruošė išskirti nuomos žemės nuomos kainos. Sudarant pagrindinę sutartį, būtų spręstas klausimas dėl nuomos mokesčio sumokėjimo, t. y. į kainą būtų įskaičiuotas tas 1 Lt žemės nuomos mokestis. Tarp šalių, sudarant turto nuomos sutartį, nebuvo kalbos, kas įeis į žemės kainą. Buvo sutarta dėl tokio nuomos mokesčio, jis nebuvo mokamas. Ieškovei gavus 8800 Eur, būtų atsiskaityta už sklypą ir nuomą. Buvo susitarta dėl 1 Lt per metus, nebūtų buvę praradimo, nes 8800 Eur yra žemės sklypo kaina, 6 Lt būtų sumokėti papildomai. Jei pagrindinė žemės sutartis nesudaryta, tuomet ieškovė įgyja teisę į 1 Lt (0,29 Eur) per metus už žemės nuomą. Nesutinka su ieškovės reikalavimu, nes pagrindinis tikslas buvo žemės pardavimas. Žemės nuomos sudarymas ne rinkos sąlygomis nereiškia, kad turi būti išskirta kiek turi būti sumokama. Atsakovo atstovas mano, kad teismo neturi saistyti Klaipėdos apygardos teismo 2021-06-03 nutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei D. V. nuo 2005-08-11 asmeninės nuosavybės teise priklauso 4,4000 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 88/304144, esantis (duomenys neskelbtini). Šalys 2014-10-01 sudarė šio žemės sklypo nuomos sutartį, kurios 2 punkte numatyta, jog sutartis sudaroma 6 metams – iki 2020-10-01. Sutarties 5 punkte numatyta, kad nuomininkas (t. y. atsakovas) kas metus moka po 1 Lt. 2017 m. vasario 19 d. preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartimi šalys įsipareigojo iki 2018 m. sausio 31 d., ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo momento, kai bus gauti visi dokumentai, sudaryti, pagrindinę ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sklypo pardavimo kaina 8 800 Eur. Sutarties 2.2 ir 3.1.3 punktais šalys patvirtino, kad sutarties pasirašymo dieną pirkėjas sumoka pardavėjai 2 000 Eur avansą ir kad pirkėja avansą gavo, tačiau šalys pagrindinės sutarties nesudarė. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas kitoje byloje kreipėsi į teismą dėl sumokėto avanso ir baudos priteisimo iš ieškovės. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu atsakovo ieškinys tenkintas iš dalies – teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 2 000 Eur avanso, kitą ieškinio dalį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi minėtas apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas, nutartis įsiteisėjusi.
9. Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį (žr. atsiliepimo 5 p.) bei atsakovo atstovas teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo kaina, dėl kurios šalių buvo susitarta 2017 m. vasario 19 d. preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartimi, apims atlygį už suteiktą galimybę sklypą naudoti iki pagrindinės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momento. Minėta, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovo teigimu (žr. atsiliepimo 36 p.), ieškovė, dėl kurios kaltės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, dėl pastarosios aplinkybės prarado teisę į atlygį už atsakovo naudojimąsi ieškovės žemės sklypu. Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, kad šalys buvo susitarusios dėl atlygio už ieškovei priklausančio žemės sklypo naudojimą atsakovo.
10. CK 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.
11. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, laikantis universalaus sąžiningumo principo (CK 6.193 straipsnis). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).
13. Atsakovo atstovo teigimu, atlygis už žemės sklypo naudojimą, kaip savotiška kompensacija, ieškovei priklausytų tik tuo atveju, jei pastaroji būtų jai priklausantį žemės sklypą pardavusi. Atsakovo atstovo nuomone, minėtas atlygis negali būti atskiriamas nuo bendros žemės sklypo kainos (8800 Eur), tai išimtinai sklypo kaina. Tuo tarpu, žemės nuomos sutartyje numatytas nuomos mokestis (1 Lt (0,29 Eur)) būtų sumokėtas papildomai prie minėtos žemės sklypo kainos. Atsakovo vertinimu, priešingas aiškinimas paneigtų žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties prasmę, nes ieškovei nesudarant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties dešimtis metų, žemės nuomos mokestis viršytų sklypo pardavimo kainą, jos (kainos) tiesiog neliktų, ko negali būti iš prigimties. Su tokia atsakovo atstovo pozicija nėra pagrindo sutikti.
14. Pirma, užmokestis už naudojimąsi žemės sklypu, apie kurį atsakovas ir jo atstovas kalba tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu, aiškiai parodo, kad šalys buvo susitarusios dėl atitinkamo atlygio už tai, kad atsakovas naudosis ieškovės sklypu nuo pat naudojimosi pradžios iki sklypo pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momento.
15. Antra, kaip pripažino atsakovo atstovas, žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas inicijuotas atsakovo tam, kad lengvesnėmis sąlygomis, būtent po trijų metų, atsakovas galėtų įsigyti minėtą sklypą. Būtent dėl to, atsakovo iniciatyva (žr. atsiliepimo į ieškinį 8 p.), 2017 m. vasario 19 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, ja šalys įsipareigojo iki 2018 m. sausio 31 d. sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėtina ir tai, kad dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo, atsakovo ir jo atstovo teigimu, buvo susitarta dar iki žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas aiškiai numatė, kad ieškovės žemės sklypu naudosis šiek tiek daugiau nei trejus metus. Vėliau šį sklypą atsakovas ketino įsigyti, o tai reiškia, kad atlygio už naudojimąsi žemės sklypu dešimtis metų mokėti nereikėtų.
16. Trečia, vertinant atsakovo atstovo poziciją dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo tvarkos ir būdo, pažymėtina, kad pradinio ieškinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei ieškinio nagrinėjimo teismo posėdžio (po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo) pradžioje, atsakovo atstovas teigė, kad žemės nuomos mokestis (1 Lt (0,29 Eur) per metus būtų įskaičiuotas į 8800 Eur žemės sklypo pardavimo kainą, neva, tai ir turėta omeny, kaip atlygį už naudojimąsi žemės sklypu. Tuo tarpu, teismo posėdžio pabaigoje atsakovo atstovas savo poziciją pakeitė, teigdamas, kad 8800 Eur suma numato tik išimtinai žemės sklypo kainą, o minėto dydžio nuomos mokestis būtų sumokėtas papildomai, t.y. prie 8800 Eur sumos. Nenuosekli atsakovo atstovo pozicija vertintina kritiškai, ją (poziciją) vertinant, kaip gynybine.
17. Galiausiai, minėta (žr. 5 punktą), jog Klaipėdos apygardos teismas 2021-06-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-501-538/2021 konstatavo, kad šalims nesudarius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovė negavo žemės sklypo prikimo – pardavimo sutartimi sutartos kainos ne tik už žemės sklypą, bet, taip pat, už naudojimąsi žemės sklypu, todėl, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovui dėl nesumokėto nuomos mokesčio, t. y. negautų pajamų (apygardos teismo nutarties 22 p.). Be to, apygardos teismas konstatavo, kad šalys iš esmė susitarė dėl kitokio nuomos mokesčio dydžio, nei jis yra nurodytas žemės sklypo nuomos sutartyje (apygardos teismo nutarties 20 p.).
18. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta, be kita ko, CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Esant nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2021-06-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-501-538/2021, kaip turinčią prejudicinę reikšmę šioje byloje, spręstina, kad ieškovė ir atsakovas, sudarydami žemės nuomos ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, iš esmės susitarė dėl atlygio už ieškovei priklausančio žemės sklypo naudojimą. Atsižvelgiant į pateiktų ir įvertintų šalių aplinkybių, jų įrodymų bei apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų visetą, spręstina, kad minėtas atlygis neatitinka žemės nuomos sutartimi nustatyto žemės nuomos mokesčio dydžio, t.y., teismo vertinimu, šalys iš esmė susitarė dėl kitokio nuomos mokesčio dydžio, nei jis yra nurodytas nuomos sutartyje.
20. Pasisakydamas dėl žemės nuomos mokesčio dydžio, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ir jos atstovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog šalys buvo susitarusios dėl 350 Lt (101,37 Eur) sumos už 1 ha nuomą per metus, t.y.: (suapvalinus) dėl metinės – 446,03 Eur sumos. Tačiau nei ieškovė, nei jos atstovas minėtos sumos pagrįsti negalėjo. Priešingai, ieškovės atstovas teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad minėto nuomos mokesčio dydžio pagrįsti negali, todėl apskaičiuodamas ieškovės negautą nuomos mokestį, rėmėsi vidutinėmis rinkos kainomis, galiojusiomis žemės sklypų nuomoms tame pačiame regione atitinkamais metais.
21. Nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad ieškovė turi teisę į žemės sklypo nuomos mokestį, kurio dydis skiriasi nuo to, kuris nurodytas žemės nuomos sutartyje, atsižvelgiant į nustatytą reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką (žr. šio sprendimo 11-12 punktus), į tai, kad ieškovė niekaip nepagrindė 350 Lt (101,37 Eur) sumos už 1 ha nuomą per metus, spręstina, kad yra pagrindas nuomos mokesčio dydį nustatyti, vertinti remiantis oficialiais duomenimis, pagrindžiančiais atitinkamą nuomos mokesčio dydį analogiškame regione atitinkamu laikotarpiu. Teismo vertinimu, būtent tokio žemės nuomos mokesčio skaičiavimo būdas, šiuo konkrečiu atveju, atitiks bylos aplinkybes, užtikrins teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų įgyvendinimą.
22. Taigi, vertinant aplinkybes, susijusias su tuo, kokį nuomos mokestį atitinkamu metu gavo kiti asmenys, perleidę žemės sklypus analogiškame regione valdyti kitiems asmenims nuomos sutarčių pagrindais, teismas remiasi oficialiais duomenimis, nurodytais Lietuvos statistikos departamento oficialiame internetiniame puslapyje https://www.stat.gov.lt/web/lsd/ .
23. Pažymėtina, kad analogišką būdą, skaičiuojant priteistiną nuomos mokesčio sumą, pasirinko ir ieškovė. Ji (ieškovė), apskaičiuodama minėtos sumos dydį, rėmėsi atitinkamais rodikliais, tuo metu galiojusiais Klaipėdos apskrityje. Be to, ieškovė priteistiną nuomos mokesčio sumą apskaičiavo remiantis skirtingais rodikliais, t.y. už kiekvienus nuomos metus imdama domėn konkrečiai tais metais galiojusius žemės nuomos rodiklius Klaipėdos apskrityje.
24. Pirma, ieškovei priklausantis žemės sklypas randasi Šilutės rajone, todėl, nustatant nuomos mokesčio dydį, teismo vertinimu, būtina remtis būtent minėtame rajone galiojusiais žemės nuomos mokesčio rodikliais.
25. Antra, ieškovė žemės sklypą atsakovui siekė išnuomoti šešerių metų laikotarpiui, tokia buvo sutarties sąlyga (žemės nuomos sutarties 2 p.). Taigi ieškovė, žemės nuomos sutarties sudarymo metu, aiškiai numatė, kad šešerius (jos sklypo nuomos) metus gaus konkretų vieningo dydžio atlygį. Duomenų apie tai, kad žemės sklypo dydis turėjo keistis kas metus nepateikta nei minėtoje sutartyje, nei teismo posėdžio metu. Priešingai, tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad atitinkamą atlygį (350 Lt už 1 ha, kurio neįrodinėja) atsakovas privalėjo mokėti kas metus visą nuomos sutarties laikotarpį. Išdėstyto pagrindu, spręstina, kad ieškovė iš atsakovo neturi teisės prašyti skirtingo dydžio nuomos mokesčio dydžio už kiekvienus nuomos metus. Priešingai, ieškovė turi teisę prašyti nuomos mokestį, kurio dydis apskaičiuotinas, imant domėn žemės nuomos rodiklį, galiojusį žemės nuomos sutarties sudarymo momentu Šilutės rajone.
26. Iš Lietuvos statistikos departamento oficialiame internetiniame puslapyje https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?region=all#/ pateiktų duomenų matyti, kad vidutinė žemės nuomos kaina už 1 ha ariamos žemės (būtent, minėtos paskirties žemės sklypas atsakovui buvo išnuomotas) Šilutės rajone 2015 metais siekė - 67 Eur. Turint omenyje, kad žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 2014 metų pabaigoje, nesant pateiktų duomenų už 2014 metais galiojusį žemės nuomos mokestį už ariamą žemę Šilutės rajone, apskaičiuojant ieškovei priteistino žemės nuomos mokesčio dydį, kurio pagrįstai tikėtis ieškovė galėjo 2014 m., imamas aukščiau nurodytas 2015 m. rodiklis, kaip, labiau tikėtina, teisingas ir protingas rodiklis. Kitų metų rodikliai yra nutolę objektyviai dėl didesnio laikotarpio, todėl domėn neimami.
27. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas (žr. sprendimo 24-26 p.), konstatuotina, kad ieškovė, sudarydama žemės nuomos sutartį 2014 m. teisėtai ir pagrįstai galėjo tikėtis gauti šešerius metus po 294,80 Eur kas metus (4,4 ha x 67 Eur).
28. Nagrinėjamu atveju, žemės nuomos sutartis nutraukta 2021-05-08. Išdėstyto pagrindu bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jokios dalies žemės nuomos mokesčio nesumokėjo, spręstina, kad atsakovo nesumokėtas ieškovei žemės nuomos mokesčio dydis sudaro – 1651,69 Eur, jis iš atsakovo ieškovei priteistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
30. Konstatuotina, kad šioje byloje yra patenkinta 30 procentų ieškinio reikalavimų (reikalavimas dėl sandorio negaliojimo atmestas, reikalavimas dėl 2774,81 Eur priteisimo tenkintas iš dalies). Atitinkamai atmesta 70 procentų reikalavimų.
31. Ieškovė pateikė įrodymus apie 137 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį, teikiant ieškinį, 137 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį, teikiant apeliacinį skundą, 2180 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, viso: 2454 Eur.
32. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų turinį ir atitikimą protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, sprendžia, kad minėti įrodymai yra pagrįsti ir teisėti. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms bei ieškovės prašymui priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteistina 736,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
33. Atsakovas pateikė įrodymus apie 2495,63 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme bei 1089,00 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, viso: 3584,63 Eur.
34. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų turinį ir atitikimą protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, sprendžia, kad minėti įrodymai yra pagrįsti ir teisėti. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms bei atsakovo prašymui priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovui iš ieškovės priteistina 2509,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
35. Kadangi iš atsakovo ieškovei priteistina 736,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui - 2509,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, šias sumas įskaičius, atsakovui iš ieškovės priteistina 1773,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1651,69 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 69 euro centus) nesumokėto žemės nuomos mokesčio, ieškovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1773,04 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 04 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.