Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje,

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. L. neteisėtai be tikslo platinti įgijo ir laikė prie savęs nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys), kurios masė 1,3514 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 8,0 proc.), o būtent 2021 m. balandžio 26 d. apie 17 val. 30 min. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), iš V. M., asmeniniam naudojimui neteisėtai už 14 Eur 80 ct įgijo minėtą narkotinę medžiagą ir ją laikė prie savęs drabužiuose, kol narkotinės medžiagos pirkimo metu jį pastebėjo ir sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, kurie 18 val. 09 min. rado ir paėmė neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą.

V. M. 2021 metais, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens už 40 Eur įgijo ir laikė prie savęs nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys), kurių masė tiksliai nenustatyta, tačiau daugiau nei 1,3514 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 8,0 proc.), kol 2021 m. balandžio 26 d. apie 17 val. 30 min. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pastebėjo, kaip jis dalį neteisėtai įgytos narkotinės medžiagos - 1,3514 g, pardavė K. L., o kitą neteisėtai įgytos narkotinės medžiagos dalį (kurį nebuvo rasta) sulaikymo metu, bėgdamas nuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, išmetė.

Be to, V. M. 2021 m. balandžio 26 d. apie 17 val. 30 min. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini) neteisėtai platino narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys), kurios masė 1,3514 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 8,0 proc.), o būtent: K. L. už 14 Eur 80 ct pardavė 1,3514 g narkotinės medžiagos - kanapių (dalį iš 2021 metais tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai iš tyrimo metu nenustatyto asmens, už 40 Eur įgytos narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys), kurios masė tiksliai nenustatyta, tačiau daugiau nei 1,3514 g.

Motyvuojamoji dalis

2. Ant tyrimui pateiktų elektroninių mini svarstyklių (paketas Nr. HA9174708) yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) - pėdsakų.

4. Tyrimui pateiktame augalinės medžiagos smulkintuve (paketas Nr. HA9174707) yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) – pėdsakų (1 t., b. l. 74–76).

Dėl veikų kvalifikavimo

Išnagrinėjus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, darytina išvada, jog kaltinamasis V. M. 2021 metais, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens už 40 Eur įgijo ir laikė prie savęs nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys), kurių masė tiksliai nenustatyta, tačiau daugiau nei 1,3514 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 8,0 proc.), kol 2021 m. balandžio 26 d. apie 17 val. 30 min. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pastebėjo, kaip jis dalį neteisėtai įgytos narkotinės medžiagos - 1,3514 g, pardavė K. L., o kitą neteisėtai įgytos narkotinės medžiagos dalį (kurį nebuvo rasta) sulaikymo metu, bėgdamas nuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, išmetė.

Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, jis reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2014, 2K-352/2013, 2K-516/2011).

V. M. 2021 m. balandžio 26 d. apie 17 val. 30 min. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini)., neteisėtai platino narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys), kurios masė 1,3514 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 8,0 proc.), o būtent: K. L. už 14 Eur 80 ct pardavė 1,3514 g narkotinės medžiagos - kanapių (dalį iš 2021 metais tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai iš tyrimo metu nenustatyto asmens, už 40 Eur įgytos narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys), kurios masė tiksliai nenustatyta, tačiau daugiau nei 1,3514 g.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Sprendžiant kaltinamojo K. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pareikštas kaltinamojo mamos J. K. prašymas perduoti kaltinamąjį K. L. jos atsakomybėn pagal laidavimą. J. K. pateiktame prašyme nurodė, kad jos sūnus K. L. teisiamas pirmą kartą, gailisi nusikaltęs. Ji su sūnumi yra labai artima, dažnai susitinka, daug bendrauja, turi stiprų emocinį ryšį. Su sūnumi šnekėjo apie padarytą nusikalstamą veiką jis savo klaidą supranta, nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 123).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl K. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamasis K. L. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas neteistas (2 t., b. l. 73–74), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 62–71), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog duomenų kaltinamojo K. L. psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra (2 t., b. l. 60, 61).

Bylos duomenys patvirtina, jog J. K., kaltinamojo mama, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 126–129, 130), dirba, darbovietėje ir seniūnijoje charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 124, 125). Su kaltinamuoju jie sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad J. K. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui K. L. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant J. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis K. L. atiduotinas pagal laidavimą 1 metams be užstato mamos J. K. atsakomybėn, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Kaltinamajam K. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. M. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant V. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. V. M. yra teistas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, bausmės neatlikęs, terminas baudai sumokėti nesibaigęs (2 t., b. l. 34–38, 183–184). Jis baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 178–181), duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra (2 t., b. l. 175, 177).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, kuri galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-168/2014, 2K-119-489/2017). Sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės, teismas visų pirma turi nustatyti visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas. E. M. teisiamas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis), tuo tarpu bausmės vykdymo atidėjimas, kai asmuo teisiamas už sunkaus nusikaltimo padarymą, negalimas. Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad BK 75 straipsnio taikymas yra nukreiptas ne į laisvės atėmimo bausmės dydį, tačiau į padaryto nusikaltimo sunkumą. Taigi šiuo atveju nėra formalių sąlygų taikyti BK 75 straipsnį (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-576/2020).

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018). Skiriant bausmę, turi būti laikomasi visų šių reikalavimų, nei vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė, jų siekiai turi būti protingai subalansuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-444/2007, 2K-449/2007, 2K-748/2007). Nagrinėjamu atveju, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, būtų pasiektas tik nubaudimo tikslas.

Kaltinamajam V. M. švelninti bausmės BK 62 straipsnyje nustatyta tvarka, nėra sąlygų. Atitinkamai, teismas sprendžia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę.

Kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014). Vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-184-746/2016, 2K-195-677/2016).

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad V. M. būdamas teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, jos nesumokėjęs, teistumui neišnykus, praėjus tik dviem mėnesiam po teismo įsakymo priėmimo, nesumokėjęs teismo paskirtos baudos, vėl daro analogišką veiką, numatytą BK 259 str. 1 dalyje, kartu ir sunkesnę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, parduodamas sau įsigytas narkotines medžiaga kitam asmeniui – pažystamam K. L.. Teismas paskirdamas bausmę V. M., atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, bausmės neatlikęs, 2021 m. vasario 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1700 Eu bauda buvo sumokėta tik prieš teisiamąjį posėdį šioje byloje. Šioje baudžiamojoje byloje V. M. teisiamas ne tik už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, bet ir už nusikalstamą veiką - nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kas rodo jo padidėjusį pavojingumą visuomenei. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė, nuo 2 metų iki 8 metų, BK 75 straipsnį taikyti nėra pagrindo ir teisinės galimybės. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės šiuo atveju paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, į parduotų narkotinių medžiagų kiekį, taip pat į tai, kad jis gydosi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, sportuoja ir pažada daugiau nenusikalsti, V. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą tikslinga, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui. Teismo manymu, tokia bausmė yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Paskirtos arešto bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, jas iš dalies sudedant, prieš griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę.

Kadangi kaltinamieji savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitytinas V. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 26 d. 18.15 val. iki 2021 m. balandžio 28 d. 12 val. (2 t., b. l. 137, 148), tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam V. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 15538451) paėmimas pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos, asmens tapatybės kortelė grąžintina V. M..

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad V. M. parduodamas narkotines medžiagas K. L., nusikalstamu būdu įgijo 14,80 Eur pinigų. Remdamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad minėta pinigų suma buvo įgyta nusikalstamu būdu, todėl minėta pinigų suma – 14,80 Eur, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotina, kaip nusikalstamu būdu įgytas turtas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po tyrimo likusios narkotinės medžiagos - kanapės (1,0262 g), saugomos PD prie Lietuvos Respublikos VRM aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 77, 79), sunaikintinos;

- cigarečių pakelis „Winston“, kuriame 3 vnt. cigarečių ir 1 vnt. suktinė, svarstyklės, smulkintuvas, saugomi Kauno AVPK Kauno RPK (1 t., b. l. 81–82), sunaikintini;

- pinigai, paimti iš V. M. – 14,80 Eur konfiskuotini, likę pinigai – 141,50 Eur grąžinti V. M. (1 t., b. l. 83–84, 86, 87–89);

- kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 31), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

K. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

K. L. perduoti laiduotojos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir

už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, skirti 15 (penkiolika) parų arešto;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti 55 (penkiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę (5 paras arešto), ir skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. balandžio 26 d. 18.15 val. iki 2021 m. balandžio 28 d. 12 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. M. sulaikymo dienos.

V. M. nurodyti, kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@kaunoti.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 15538451) paėmimą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti, asmens dokumentą grąžinti V. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikose baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis konfiskuoti iš V. M. paimtus 14,80 Eur (keturiolika eurų 80 ct), kaip nusikalstamu būdu įgytą turtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po tyrimo likusias narkotines medžiagas - kanapes (1,0262 g), saugomas PD prie Lietuvos Respublikos VRM aptarnavimo skyriuje, sunaikinti;

- cigarečių pakelį „Winston“, kuriame 3 vnt. cigarečių ir 1 vnt. suktinė, svarstykles, smulkintuvą, saugomus Kauno AVPK Kauno RPK, sunaikinti;

- pinigus, paimtus iš V. M. – 14,80 Eur (keturiolika eurų 80 ct) konfiskuoti, likusius pinigus – 141,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 50 ct) grąžinti V. M.;

- kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.