Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. B. gynėjos advokatės Giedrės Striaukienės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2024 m. sausio 3 d., apie 19 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodžiais ir veiksmais tyčia grasino nužudyti savo šeimos narį – sugyventinę N. V., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, t. y. koridoriuje, kilusio konflikto metu, nuo spintelės pačiupęs virtuvinį peilį, kurį laikydamas rankoje ir užsimodamas juo iš apačios, prisiartino prie N. V., atkišęs peilio smaigalį į ją ir laikydamas jį apie 10 cm atstumu nuo jos krūtinės, žodžiais „aš tave kale papjausiu, tu čia mano namuose neišsidirbinėsi“, „aš tave nudėsiu“, grasino nužudyti N. V.. Tuoj pat po to, V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas savo kambaryje, sugyventinei N. V. užėjus pakurti krosnies, sėdėdamas ant lovos ir keikdamas ją necenzūriniais žodžiais, nuo spintelės pagriebė stiklinę ir ja užsimodamas, žodžiais pagrasino užmušti N. V..

2. Taip pat V. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltinamas nužudęs šeimos narį, o būtent tuo, kad 2024 m. liepos 7 d., apie 12 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš neapykantos savo sugyventinei N. V. ir iš pavydo kitam vyrui, vieną kartą į ją iššovė iš savadarbio, dvivamzdžio lygiavamzdžio šautuvo, taip padarydamas pilvo ir krūtinės dešinės pusės šautinį šratinį kiauryminį sužalojimą su kepenų, diafragmos, dešinio plaučio, dešinės pusės X, XI šonkaulių pažeidimais, sukėlusio ūmų nukraujavimą iš žaizdos. Dėl patirtų sužalojimų N. V. tą pačią dieną mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje.

3. Taip pat V. B. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo įgijo, laikė ir panaudojo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo ir savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. liepos 7 d., laikė savadarbį, tinkamą šaudyti, dvivamzdį lygiavamzdį, šautuvą kurio lovelio Nr. 39636, atramos identifikacinis numeris negrįžtamai panaikintas, pritaikytą šaudyti 16-os kalibro medžiokliniais šoviniais, bei du pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinius šovinius, kol įvykio metu 2024 m. liepos 7 d., juos surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šautuvą ir vieną šovinį panaudojo nužudant savo sugyventinę N. V..

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6.2. Gynėja taip pat pažymi, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) Ši kaltinamojo gyvenamoji vieta yra užtikrinta savivaldybės – jam suteikta kaip socialinis būstas asmeniui su sunkia negalia. Šiuo būstu kaltinamasis galės naudotis pakeitus jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, į kitą kardomąją priemonę, pavyzdžiui, namų areštą.

6.5. Kaltinamojo gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad V. B. nėra padaręs administracinių nusižengimų, teistumai išnykę, kaltinamasis teisme jau yra davęs parodymus, todėl egzistuoja pagrindas jam pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą, į kitas kardomąsias priemones. Gynėjos nuomone, šioje byloje V. B. paskyrus kompleksą kitų kardomųjų priemonių – namų areštą, dokumentų paėmimą, intensyvų stebėjimą pasitelkiant technines priemones, galima pasiekti tuos pačius tikslus, kurių dabar siekia teismas, taikydamas kaltinamajam suėmimą. Šiuo metu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, lėtai žudo itin ligotą, medicininės priežiūros ir priemonių (kvėpavimo aparato, deguonies kiekio kraujyje matavimo ir pan.) reikalingą žmogų.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. B. gynėjos advokatės Giedrės Striaukienės skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi V. B. gynėjos skundą, įvertinusi pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, išklausiusi proceso dalyvių pasisakymus, daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta teisėtai ir pagrįstai.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymuose, teismo medicinos specialistų išvadose Nr. M 344/2024(04), Nr. pM 13/2024-344/2024(04), 2024 m. rugpjūčio 23 d., 2024 m. rugsėjo 25 d., 2024 m. spalio 3 d., 2024 m. lapkričio 11 d. specialisto išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pabrėžtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo, termino paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, termino paskyrimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka.

10. Suėmimas yra skiriamas (tęsiamas) tada, kai egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). V. B. kaltinamas padaręs 3 nusikalstamas veikas, kurios atitinkamai priskiriamos labai sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms ir už jų padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos nepažeistos.

11. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas kaltinamajam V. B. pratęstas nustačius, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vis dar yra išlikę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti suėmimo termino pratęsimo pagrindai. Tai yra, pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir būdamas laisvėje darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje įvardytus, nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė tik BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

12. Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, turi būti įvertinamos aplinkybės, kurios išdėstytos šio straipsnio 2 dalyje. Tai yra turi būti atsižvelgiama į baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, t. y. turi būti įvertinta nurodytų aplinkybių visuma. Teismas pažymi, kad vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, turi būti pagrįstas ne prielaidomis, o konkrečiais faktiniais duomenimis. Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis iki suėmimo buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taip pat turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis palaiko ryšius, ar bent jau turi ryšių su užsienyje esančiais asmenimis, kurie jam galėtų padėti slapstytis. Byloje taip pat nenustatyta, kad jis iki sulaikymo būtų bandęs išvykti iš šalies ir/ar pasislėpti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. B. dėl savo sveikatos būklės turi nuolat vartoti vaistus, jam periodiškai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Be to, kaltinamajam yra nustatytas 25 procentų dalyvumo lygis, iki suėmimo jis nedirbo, vienintelis kaltinamojo pajamų šaltinis yra gaunama šalpos negalios pensija, kurios mokėjimas galės būti atnaujintas panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą. Jokių kitų V. B. pragyvenimo šaltinių nenustatyta. Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo pabėgimo (pasislėpimo) rizika yra sumažėjusi, kadangi dėl savo sveikatos būklės, turimo neįgalumo bei vienintelio pragyvenimo šaltinio – gaunamos šalpos negalios pensijos, kaltinamojo pabėgimas (pasislėpimas) nuo teismo būtų labai apsunkintas ar netgi neįmanomas.

13. Teisėjų kolegija sutinka su žemesniojo teismo išvada, kad kaltinamasis taip pat neturi tvirtų socialinių ryšių, byloje buvo nustatyta, kad jo vaikai po padarytų nusikalstamų veikų su juo nepalaiko ryšių, vien kaltinamojo gynėjos skunde nurodytas teiginys, jog kaltinamasis palaiko ryšius su broliu ir seserimi, tai taip pat neįrodo jo tvirtų socialinių ryšių buvimo. Vis tik įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog kaltinamasis būdamas laisvėje galės bėgti (slėptis) nuo teismo. Šiuo atveju kaltinamojo dalyvavimas procese galėtų būti užtikrintas taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Atsižvelgdamas į visa tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo metu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas yra išnykęs.

14. Visgi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamajam V. B. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, yra būtina siekiant eliminuoti naujų nusikalstamų veikų riziką. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. V. B. kaltinamas labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu, taip pat grasinimu nužudyti bei neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu. Iš V. B. pateikto kaltinimo metyti, kad jis yra kaltinamas tuo, jog grasino nužudyti savo sugyventinę N. V., o po kelių mėnesių ją ir nužudė savadarbiu šaunamuoju ginklu. Aukštesnysis teismas sutinka su gynėjos skunde nurodomu teiginiu, jog ankstesni kaltinamojo teistumai yra išnykę ir jis laikomas neteistu asmeniu, vis tik ankstesni kaltinamojo teistumai nagrinėjamu atveju yra aktualūs tiek, kiek jie charakterizuoja patį kaltinamąjį. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad V. B., be kita ko, buvo teistas už: 1) neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamomis medžiagomis; 2) vagystę; 3) atvirą vagystę; 4) vengimą išlaikyti vaikus. Vertinant kaltinamojo ankstesnius teistumus kartu su kitomis kaltinamąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie susiformavusias antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, neigiamą požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Nagrinėjamu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu apribota kaltinamojo fizinio judėjimo laisvė (pavyzdžiui, pritaikius namų areštą, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), jis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą), tačiau jam realiai nebūtų užkirstas kelias daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas – ypač atsižvelgiant į jo gyvenimo būdą. Šiuo atveju tik griežčiausia kardomoji priemonė, tiesiogiai V. B. atimanti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, gali būti efektyvi siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Taigi, nagrinėjamu atveju suėmimo termino pratęsimas yra pateisinamas poreikiu užtikrinti viešąjį interesą izoliuoti visuomenei pavojingą asmenį ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiama nutartimi Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai konstatavo esant tiek BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, tiek BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatytą suėmimo taikymo sąlygą.

15. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje įrodymų tyrimas yra įpusėjęs (apklausti nukentėjusieji, kaltinamasis, sekančiame posėdyje, kuris vyks 2025 m. balandžio 30 d. 9 val., galimai vyks specialisto apklausa), taigi teisminis nagrinėjimas netruks neapibrėžtą laiką. Nei bendra suėmimo taikymo V. B. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir, teismo vertinimu, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, asmenybės pavojingumui bei siekiui užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo kaltinamojo V. B. teises, tačiau šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo ir yra pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek BPK nuostatų požiūriu

16. Kaltinamojo gynėja skunde aukštesniajam teismui akcentuoja kaltinamojo prastą sveikatos būklę bei netinkamai teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas kalėjime, nurodydama, jog jai asmeniškai teko rūpintis išrašytų receptinių vaistų perdavimu kaltinamajam. Vis tik gynėjos nurodytas atvejis, kuomet nebuvo pavaduojančio asmens atsakingo už vaistų užsakymą, buvo vienkartinis ir jis negali būti vertinamas kaip nuolatinis trikdis kaltinamajam gauti visus jam reikalingus vaistinius preparatus.

17. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog valstybė privalo užtikrinti, kad asmuo kardomajame kalinime būtų laikomas tokiomis sąlygomis, kurios yra suderinamos su pagarba žmogiškajam orumui, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir būdas nesukeltų jam kančios ir nepatogumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamą kardomajam kalinimui būdingą kančios lygį, ir kad atsižvelgiant į praktinius įkalinimo reikalavimus jo sveikata ir gerovė būtų tinkamai užtikrintos. Todėl tinkamos medicinos priežiūros nebuvimas tam tikrais atvejais gali būti traktuojamas kaip netinkamas elgesys, kurį draudžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis (Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2015 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Antonov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 40512/13). Valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai to reikalauja sveikatos būklė, diagnozės ir gydymas būtų atliekami laiku, o priežiūra būtų reguliari ir sisteminga bei apimtų išsamią gydymo strategiją, siekiant išgydyti suimto asmens ligas arba užkirsti kelią jo būklės pablogėjimui, o ne spręsti dėl jų tik atsiradus simptomams. Valdžios institucijos turi užtikrinti, kad būtų sudarytos būtinos sąlygos faktiškai laikytis paskirto gydymo (EŽTT 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje Hummatov prieš Azerbaidžianą, peticijos Nr. 9852/03 ir Nr. 13413/04, EŽTT 2019 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Urbonavičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 549/17).

18. Konvencijos 3 straipsnis negali būti interpretuojamas kaip nustatantis bendrą įpareigojimą sveikatos problemų turintį įkalintą asmenį paleisti į laisvę ar perkelti jį į civilinę ligoninę, net jei minėtas asmuo serga ypač sunkiai gydoma liga. Tačiau Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad valstybė užtikrintų, jog įkalinti asmenys būtų laikomi pagarbą žmogaus orumui užtikrinančiomis sąlygomis, kad asmenų kalinimas nesukeltų jiems tokių sunkumų ir nepatogumų, kurie viršija neišvengiamus nepatogumus įkalinimo metu, ir kad įkalintų asmenų sveikata ir gerovė būtų tinkamai užtikrinta, be kita ko, jiems suteikiant reikiamą medicinos pagalbą (EŽTT 2022 m. kovo 17 d. sprendimas byloje Normantowicz prieš Lenkiją, peticijos Nr. 65196/16, EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje Cosovan prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 13472/18).

19. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnis garantuoja suimtiesiems visų lygių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Duomenų, kad V. B. dėl sveikatos būklės negalėtų būti laikomas įkalinimo įstaigoje, nėra. Jokių naujų duomenų, kurie patvirtintų, jog šiuo metu kaltinamojo V. B. sveikatos būklė būtų pablogėjusi taip, kad jis negalėtų būti laikomas suėmime, ar jam nesuteikiama reikalinga medicininė pagalba, aukštesniajam teismui nebuvo pateikta. Pabrėžtina, kad įstatymai numato suimtųjų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o, esant būtinumui, ir gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatos numato, kad ši gydymo įstaiga užtikrina pacientų pasiuntimą į viešąsias valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kai tai yra būtina pagal pacientų sveikatos sutrikimus ir gydymo technologijas. Taigi, jeigu suimtasis turėtų pretenzijų dėl įkalinimo vietoje teikiamo (neteikiamo) gydymo, jis šį klausimą, pirmiausia, gali ir turi spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl argumentai dėl suimtojo sveikatos būklės taip pat nepaneigia galimybės kaltinamajam taikyti kardomąją priemonę – suėmimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. B. gynėjos advokatės skundą Giedrės Striaukienės atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį, kuria kaltinamajam V. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, palikti galioti.

Pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties kaltinamajam V. B. nustatytą kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.