Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, trečiajam asmeniui Birštono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Ekonovus“ patikslintame ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 5 935,80 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. vasario 10 d. ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo Birštono savivaldybės administracija sudarė mišrių komunalinių atliekų surinkimo Birštono savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugų tiekimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti mišrių komunalinių atliekų surinkimo Birštono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo įrenginius paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už tinkamai suteiktas paslaugas sumokėti ieškovei sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė 2016 m. liepos 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 17 249,92 Eur sumai, tačiau atsakovė apmokėjo tik dalį sąskaitos, t. y. 11 307,12 Eur, o 5 935,80 Eur nesumokėjo. 2016 m. rugsėjo 16 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl sutarties 11, 12 ir 14 p. pažeidimo, tačiau atsakovė 2016 m. spalio 14 d. raštu informavo ieškovę, kad nesutinka su pretenzija ir joje išdėstytais motyvais.Atsakovė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal šalių sudarytos 2015 m. vasario 10 d. sutarties 12 p. sąlygą visais atvejais bendra maksimali metinė teikiamų paslaugų kaina negali viršyti 51 552,3632 Eur be PVM. Ieškovės reikalavimas papildomai sumokėti nurodytą sumą „už papildomai suteiktas paslaugas“ yra viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas, o 2015 m. vasario 10 d. sutarties 12 p. keitimas yra Viešųjų pirkimų įstatymo reguliuojama sritis, kurioje nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio. Pagal viešojo pirkimo sutarčių keitimo imperatyviąją tvarką sutarties šalims būtinas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas pakeisti sudaryto sandorio nuostatas. Sutarties šalių valią ir faktinį susitarimą dėl paslaugų teikimo apmokant ieškovei už suteiktas paslaugas ne daugiau kaip 51 552,3632 Eur be PVM per metus įrodo ne tik sutarties 12 p., bet ir viešojo pirkimo konkurso organizavimo ir vykdymo aplinkybės. Ieškovės reiškiamas lūkestis gauti iš atsakovės 5 935,80 Eur papildomą atlyginimą virš sutartyje nustatytos maksimalios sutarties vertės – ne daugiau kaip 51 552,3632 Eur be PVM per metus – neturi būti teismo ginamas, nes nepripažintinas teisėtu lūkesčiu, kadangi šis lūkestis neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo.Trečiasis asmuo Birštono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Ekonovus“ iš atsakovės UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 5 935,80 Eur už tinkamai suteiktas paslaugas ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. vasario 7 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 133,55 Eur žyminį mokestį ir 1 993,75 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, o valstybei – 5,79 Eur pašto išlaidas.Teismas nustatė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo pirkimo sąlygose, techninėje specifikacijoje ir sutartyje buvo nurodę, kad atsiskaitymas už paslaugas bus vykdomas pagal fiksuotus įkainius, t. y. mokėtina pastovioji mėnesio kaina ir kintama dalis pagal faktiškai aptarnaujamų konteinerių kiekį ir fiksuotą ištuštinimo įkainį. Tai reiškia, kad atsakovė bei trečiasis asmuo sukūrė teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog atsakovė apmokės mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo išlaidas papildomai. Atsakovė turi pareigą mokėti didesnę sumą už paslaugas nei numatyta sutarties 12 p., nes tai sąlygojo pačios atsakovės veiksmai, kadangi techninėje specifikacijoje buvo numatytas preliminarus ištuštinimo kiekis per metus, kuris vykdant sutartį ženkliai padidėjo dėl to, kad atsakovė ir trečiasis asmuo rengdami pirkimo sąlygas netinkamai paskaičiavo galimų konteinerių ištuštinimo kiekį per metus ir visa rizika negali būti perkeliama ieškovei, kuri paslaugas turėtų teikti nemokamai. Ieškovei apsiribojant tik 20 000 pakėlimų skaičiumi būtų nesurinktos ir paliktos mišrios komunalinės atliekos, o tai keltų pavojų antisanitarinėms žmonių sąlygoms, būtų visuotinai pažeisti gyventojų, mokančių už atliekas, teisėti interesai ir lūkesčiai.2015 m. vasario 10 d. šalių sudarytos sutarties 13 p. antroje pastraipoje numatyta, kad „Jeigu Paslaugų tiekėjas patiria papildomų išlaidų dėl to, kad turi surinkti, vežti, šalinti mišrias komunalines atliekas alternatyviuose atliekų apdorojimo įrenginiuose, šios išlaidos įtraukiamos į sąskaitą, ir Užsakovas privalo jas apmokėti. Šias išlaidas gali sudaryti tik dokumentais pagrįstos papildomos išvežimo išlaidos“. Šias aplinkybes patvirtina išrašyta PVM sąskaita faktūra, kur atsakovės įmonės atstovė savo parašu patvirtino, kad atsakovė suteiktas paslaugas gavo.Teismo vertinimu, tarp ieškovės ir atsakovės susidarė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl atsakovė turi sumokėti ieškovei 5 935,80 Eur dydžio skolą už tinkamai suteiktas paslaugas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovės reikalavimai yra siekis vienašališkai neteisėtai pakeisti 2015 m. vasario 10 d. tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos mišrių komunalinių atliekų surinkimo Birštono savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugų teikimo sutarties 12 p. sąlygą, numatančią, kad visais atvejais bendra maksimali metinė teikiamų paslaugų kaina negali viršyti 51 552,3632 Eur be PVM. Ieškinio patenkinimas skundžiamu sprendimu iš esmės reiškia neteisėtą esminės sutarties sąlygos pakeitimą.Teismas netinkamai kvalifikavo ir išsprendė šalių ginčą, nes šalių nesutarimą dėl 5 935,80 Eur (ne)mokėtinos ieškovei sumos išsprendė kaip ginčą dėl paprastos civilinės sutarties tarp ginčo šalių (ne)vykdymo. Ieškovė patikslintu ieškiniu faktiškai revizavo sutarties 12 p., bylos nagrinėjimo metu žodžiu siūlė teismui (per)kvalifikuoti savo reikalavimą dėl 5 935,80 Eur priteisimo CK 6.228 straipsnio pagrindu, tačiau CPK nustatyta tvarka neteikė tokio ieškininio reikalavimo, o teismas sprendimu patenkinęs ieškovės reikalavimą priteisti 5 935,80 Eur, faktiškai atliko sutarties 12 p. pakeitimą, taip pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymą bei atsakovės organizuoto viešojo pirkimo principus ir tikslą.Ginčo sutartis sudaryta vykdant viešąjį pirkimą, todėl teismas turėjo taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl sutarties kainos keitimo. Viešųjų pirkimų įstatymas yra lex specialis tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu; jo, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl šio įstatymo taikymo.Viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas gali būti įforminamas raštu. Pagal viešojo pirkimo sutarčių keitimo imperatyviąją tvarką sutarties šalims būtinas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas pakeisti sudaryto sandorio nuostatas.Ginčo sutarties šalių valią ir faktinį susitarimą dėl paslaugų teikimo apmokant ieškovei už suteiktas paslaugas ne daugiau kaip 51 552,3632 Eur be PVM per metus įrodo ne tik sutarties 12 p., bet ir Viešojo pirkimo konkurso „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Birštono savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugų pirkimas“ organizavimo ir vykdymo aplinkybės.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė ir trečiasis asmuo sukūrė teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog atsakovė apmokės mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo išlaidas papildomai, t. y. 5 935,80 Eur papildomą atlyginimą virš sutartyje nustatytos maksimalios sutarties vertės. Ieškovės lūkestis neturėjo būti teismo ginamas, nes toks ieškovės noras nepripažintinas teisėtu lūkesčiu, kadangi šis mokestis neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo. Ieškovė, kaip profesionalus viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektas, žinojo ar turėjo žinoti Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimą, inter alia, susijusį su viešojo pirkimo sutarties keitimu, todėl šio reguliavimo pažeidimas sukelia neigiamus padarinius ieškovei.Teismas nepagrįstai sureikšmino ieškovės nurodytas techninės specifikacijos atskiras sąlygas ir taip netinkamai aiškino sutarties sąlygas. Sutarties 82 punktas nustatė, kad esant atskirų sutartį sudarančių dokumentų aiškinimo poreikiui, sutartis ir ją sudarantys priedai aiškinami prioriteto mažėjimo tvarka. Taigi sutarties 12 p. sąlyga dėl ieškovei mokėtinos maksimalios kainos turi didesnę teisinę reikšmę nei techninės specifikacijos sąlygos, kuriomis rėmėsi ieškovė.Teismas, nurodydamas, kad ieškovės reikalavimo priteisti 5 935,80 Eur pagrįstumą patvirtina PVM sąskaita faktūra, kur atsakovės įmonės atstovė savo parašu patvirtino, jog ieškovės suteiktas paslaugas gavo, nepagrįstai sureikšmino PVM sąskaitą faktūrą ir netyrė su šiuo dokumentu susijusių aplinkybių. Sąskaitos faktūros išrašymu per se nepagrindžiamas joje nurodytų aplinkybių egzistavimas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė priimdavo ir apmokėdavo sąskaitas tik dėl neginčijamos paslaugų kainos dalies.Teismo sprendimo dalis priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė kelis kartus iš esmės keitė ieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl netinkamai parengto ieškinio. Nepagrįsta teismo sprendimo dalis dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo. Teismas neatsižvelgė į ieškovės elgesį šioje byloje, akivaizdžiai užvilkinant bylos nagrinėjimą.Ieškovė UAB „Ekonovus“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas, jog atsakovė ir trečiasis asmuo sukūrė teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad atsakovė apmokės mišrių komunalinių atliekų konteinerių išlaidas papildomai, tinkamai ir visapusiškai įvertino tiek pirkimo dokumentus bei sutartį, tiek kitus civilinėje byloje pateiktus šalių rašytinius įrodymus bei teisinius argumentus, kurie pagrindžia, kad atsakovė turi pareigą sumokėti už papildomai suteiktas paslaugas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir laiku. Tuo tarpu atsakovė ne tik nepaneigė šių ieškovės argumentų, bet taip pat neįrodė, kodėl ieškovės suteiktas paslaugas priėmė, tačiau atsiskaityti su ieškove nesutinka. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad pati atsakovė savo veiksmais patvirtino, jog ieškovės suteiktas paslaugas gavo, vadinasi, su jų suteikimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad 2015 m. vasario 10 d. ieškovė UAB „Ekonovus“, atsakovė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir trečiasis asmuo Birštono savivaldybės administracija sudarė mišrių komunalinių atliekų surinkimo Birštono savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti mišrių komunalinių atliekų surinkimo Birštono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo įrenginius paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už tinkamai suteiktas paslaugas sumokėti ieškovei sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 12 punkte šalys susitarė, kad visais atvejais bendra maksimali metinė teikiamų paslaugų kaina negali viršyti 178 000 Lt be PVM arba 51 552,3632 Eur be PVM. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 5 935,80 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nurodydama, kad už dalį paslaugų atsakovė nesumokėjo ir teigia, kad neturi pareigos mokėti didesnės sumos, nei numatyta sutarties 12 punkte. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai, kadangi aiškindamas šalių sudarytos sutarties sąlygas ir nustatęs, jog pirkimo sąlygose, techninėje specifikacijoje ir sutartyje buvo nurodyta, kad atsiskaitymas už paslaugas bus vykdomas pagal fiksuotus įkainius, t. y. mokėtina pastovioji mėnesio kaina ir kintama dalis pagal faktiškai aptarnaujamų konteinerių kiekį ir fiksuotą ištuštinimo įkainį, o techninėje specifikacijoje buvo numatytas tik preliminarus konteinerių ištuštinimo kiekis per metus, sprendė, jog atsakovė bei trečiasis asmuo sukūrė teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad atsakovė papildomai apmokės mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo išlaidas. Su teismo sprendimu nesutinka atsakovė, nurodydama, kad teismas neteisėtai pakeitė paslaugų teikimo sutarties 12 punkto sąlygą, taip pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ), kuris numato griežtą sutarties keitimo tvarką. Kadangi ginčo sutartis sudaryta vykdant viešąjį pirkimą, todėl teismas turėjo taikyti VPĮ nuostatas dėl sutarties kainos keitimo, o ieškovės lūkestis, jog atsakovė apmokės mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo išlaidas papildomai, prieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai sureikšmino ieškovės nurodytas techninės specifikacijos atskiras sąlygas ir netinkamai aiškino sutarties sąlygas, nes pagal sutarties 82 punktą sutarties 12 punkto sąlyga dėl ieškovei mokėtinos maksimalios kainos turi didesnę teisinę reikšmę, nei techninės specifikacijos sąlygos, kuriomis rėmėsi ieškovė. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai priteisė 6 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi neatsižvelgė į ieškovės procesinį elgesį jai keičiant reikalavimus ir prašant atidėti bylos nagrinėjimą.

Dėl ieškovės teisės į papildomų paslaugų apmokėjimą

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, rėmėsi šalių sudarytos sutarties, techninės specifikacijos ir pirkimo sąlygų aiškinimu, o atsakovė teigia, kad teismas skundžiamu sprendimu iš esmės neteisėtai pakeitė sutarties 12 punkte, kuris numato, kad visais atvejais bendra maksimali metinė teikiamų paslaugų kaina negali viršyti 178 000 Lt be PVM arba 51 552,3632 Eur be PVM, numatytą sutarties sąlygą. Sutiktina su apeliante, kad sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, pirmiausia atsižvelgtina į VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas. Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių (taip pat ir susijusių su viešojo pirkimo sutarties vykdymu), teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013). Tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčams, kylantiems iš šių subjektų sutartinių santykių (pavyzdžiui, sutarties keitimas, papildomų darbų įsigijimas ir pan.), kiti teisės aktai, t. y. ne VPĮ, o pavyzdžiui, Civilinis kodeksas, taikytini tiek, kiek atitinkamo ginčo aspekto šis specialusis įstatymas nereguliuoja arba expressis verbis jame duodama nuoroda į konkretų teisės aktą.Apeliantės teigimu, teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas iš atsakovės ieškovei skolą, iš esmės pakeitė sutarties 12 punkte numatytą sąlygą, ribojančią maksimalią metinę teikiamų paslaugų kainą, taip pažeisdamas VPĮ nustatytą griežtą sutarties keitimo tvarką. Iš tikrųjų VPĮ (redakcijos, galiojusios sutarties sudarymo metu) 18 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Šalių sudarytos sutarties 77 punkte taip pat buvo susitarta, kad sutarties vykdymo laikotarpiu sutarties sąlygos negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyti pagrindiniai principai ir tikslai. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti skolą, kuri viršija maksimalią metinę teikiamų paslaugų kainą, tenkino, remdamasis sutarties sąlygų aiškinimu, kurio esmę sudaro tai, kad sutartyje nustatytos apmokėjimo sąlygos (pagal fiksuotus įkainius, t. y. mokėtina pastovioji mėnesio kaina bei kintama dalis pagal faktiškai aptarnaujamų konteinerių kiekį ir fiksuotą ištuštinimo įkainį) ieškovei suteikė lūkestį, kad bus apmokėta ir už papildomas mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo išlaidas.Ginčo sutarties 12 punkte šalys susitarė, kad atsiskaitymas už paslaugą bus vykdomas pagal fiksuotus įkainius (kainą), t. y. mokėtina pastovioji mėnesio kaina bei kintama dalis pagal faktiškai aptarnaujamų konteinerių kiekį ir fiksuotą ištuštinimo įkainį 2,37 Lt be PVM arba 0,7732 Eur be PVM, kartu tame pačiame punkte nustatant, jog visais atvejais bendra maksimali metinė teikiamų paslaugų kaina negali viršyti 178 000 Lt be PVM arba 51 552,3632 Eur be PVM. Tokiu būdu sutarties kaina buvo nustatyta pagal šalių nustatytą įkainį, tačiau kartu apribojant maksimalią metinę teikiamų paslaugų kainą. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atsiskaitymo pareigos nevykdymo, t. y. ieškovės suteiktų paslaugų neapmokėjimo, tačiau ši atsakovės pareiga susijusi su paslaugų, suteiktų viršijus maksimalią metinę teikiamų paslaugų kainą, apmokėjimu, o tai faktiškai reiškia ginčą dėl papildomų darbų apmokėjimo. Šiuo atveju ieškovės papildomos išlaidos, kurias ji reikalauja padengti, grindžiamos ne įkainio ar kitos kainos sudėtinės dalies pakeitimu, o kiekio pokyčiu, t. y. didesne suteiktų paslaugų apimtimi.Paslaugų tiekėjas (ieškovė) sutarties 20.23 punkte įsipareigojo nenutraukti sutarties, jeigu keičiasi (mažėja ar didėja) surenkamų ir išvežamų atliekų kiekis, o VPĮ (redakcijos, galiojusios sutarties sudarymo metu) 92 straipsnio (Supaprastintų pirkimų ypatumai) 7 dalies 1 punktas nustatė, kad neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti perkamos paslaugos ir darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos. Taigi tiek sutartis, tiek VPĮ numatė papildomų darbų pirkimo galimybę, o perkančioji organizacija gali pasirinkti papildomus darbus įsigyti vienu iš kelių įstatymo leistinų būdų: vykdyti įprastines viešojo pirkimo procedūras (pvz., supaprastintą atvirą konkursą) arba pasinaudoti įstatyme nustatyta išimtimi ir šiuos darbus pirkti iš konkretaus tiekėjo, nepaisant aplinkybės, kad ir kiti tiekėjai yra pajėgūs tinkamai juos įvykdyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė suteikė papildomas paslaugas, tačiau atsakovė, remdamasi sutarties 12 punktu, atsisakė sumokėti 5 935,60 Eur. Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011 konstatavo, kad teisėtai atliktos viešojo pirkimo procedūros neskelbiamų derybų būdu (nagrinėjamu atveju tai supaprastintas pirkimas), siekiant iš konkretaus tiekėjo įsigyti papildomų iš anksto nenumatytų darbų, reikalingų sėkmingai užbaigti pradinės viešojo pirkimo sutarties vykdymą, nekvalifikuotinos jos keitimu, draudžiamu VPĮ 18 straipsnio nuostatomis. Nors papildomi darbai suponuoja pirkimo objekto ir jo kainos pakeitimus, palyginus su pradinio pirkimo rezultatais, tačiau VPĮ nuostatų prasme teisėtai įsigyjami papildomi darbai – atskiras, nors su pradiniu pirkimu susijęs, pirkimo objektas, todėl tai – nauji viešojo pirkimo teisiniai santykiai, o ne senųjų modifikavimas. Dėl papildomų darbų atlikimo perkančioji organizacija ir tiekėjas (vykdantis darbus pagal pagrindinę viešojo pirkimo sutartį) sudaro atskirą, t. y. naują, viešojo darbų pirkimo sutartį, o ne keičia pradinę. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovės argumentas, jog sutartis buvo pakeista, pažeidžiant VPĮ reikalavimus.Pagal VPĮ nustatytą reguliavimą yra įtvirtinta tik papildomų darbų atlikimo galimybė ir prielaidos, jose nenustatyta konkreti darbų pirkimo ir vykdymo tvarka, t. y. dėl papildomų darbų atlikimo sutarties šalys turi susitarti, tačiau šių darbų įgyvendinimas privalo atitikti VPĮ nuostatas – turi būti vykdomos viešojo pirkimo procedūros pagal VPĮ nustatytą tvarką (pvz., neviršyta didžiausia leistina papildomų darbų vertė). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad už VPĮ tinkamą vykdymą atsakinga perkančioji organizacija; jei ši nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, išplaukiančias iš VPĮ, jai turi tekti neigiami padariniai; jei būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų; jei perkančiajai organizacijai, pažeidusiai VPĮ, nekiltų pareigos sumokėti už papildomus darbus, kuriuos pati užsakė, o vėliau priėmė, tai suponuotų jos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Ginčo atveju atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, kyla piniginė prievolė dėl papildomų darbų atlikimo, kadangi jos veiksmai atitinka faktinį papildomų paslaugų pirkimą ir tai iš esmės nepažeidžia VPĮ nuostatų dėl papildomų darbų pirkimo (VPĮ 92 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą reguliavimą), išskyrus tai, kad nebuvo pasirašyta atskira viešojo pirkimo sutartis (VPĮ 18 straipsnis). Pažymėtina, kad VPĮ 18 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, tvirtindama šio įstatymo 85 straipsnyje (supaprastintų pirkimų atlikimo tvarka) nurodytas taisykles, jose gali nustatyti, kad pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai atliekami supaprastinti pirkimai, kurių sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio).Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad techninėje specifikacijoje buvo numatytas atsiskaitymas pagal fiksuotus įkainius (kainą), t. y. mokėtina pastovioji mėnesio kaina bei kintama dalis pagal faktiškai aptarnaujamų konteinerių kiekį ir fiksuotą ištuštinimo įkainį (techninės specifikacijos 13.1 punktas), o bendra pasiūlymo kaina pagal pirkimo sąlygas buvo numatyta naudoti tik pasiūlymų eilei ir laimėtojui nustatyti ir pasiūlyme numatytas tik numatomas preliminarus mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimų kiekis (20 000 kartų per metus). Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai – tai perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Toks įstatymo reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų, be kitų – ir pirkimo sutarties sąlygų, turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661/2015). Taigi sutarties sąlygos suformavo ieškovei lūkestį gauti apmokėjimą už faktinį konteinerių ištuštinimų kiekį, o VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtina ir ieškovės teisę į papildomai suteiktų paslaugų apmokėjimą, nes tiekėjo (ieškovės) veiksmai atitinka šios normos reikalavimus, juolab, kad perkančioji organizacija neskelbė naujo viešojo pirkimo, o paslaugos faktiškai buvo suteiktos ir jos atitinka nurodytos normos reikalavimus. Be to, viešojo pirkimo procedūros pagal VPĮ iš esmės lemtų tuos pačius ieškovės ir atsakovės teisinius santykius dėl papildomų darbų pirkimo. Nagrinėjamu atveju svarbus ir viešasis interesas, kadangi pirkimo sąlygose numatytas preliminarus mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimų kiekis, nulėmęs maksimalią metinę teikiamų paslaugų kainą, negalėtų nulemti tokios situacijos, kad būtų nesurinktos ir paliktos mišrios komunalinės atliekos ir taip būtų pažeistas visuomenės interesas turėti švarią ir sveikatai tinkamą aplinką. Byloje nenustatyta, kad šalys kokia nors forma būtų sutarusios dėl neatlygintinų paslaugų teikimo, o sutarties nuostatų aiškinimas ir nurodytas teisinių santykių kvalifikavimas nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovei nepriklauso joks atlyginimas už suteiktas paslaugas (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tik nevisiškai tinkamai taikė materialines teisės normas, t. y. be pagrindo netaikė VPĮ nuostatų, todėl sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iš dalies pakeičiant tik tokio sprendimo teisinius motyvus, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįsto procesinių palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Ieškovei teisė į šias procesines palūkanas atsirado todėl, kad atsakovė nevykdė prievolės ir ją ginčijo, todėl prievolės nevykdymo laikotarpio trukmei įtakos turėjo ne pačios ieškovės, bet būtent atsakovės veiksmai, o tam tikras ieškovės procesinis elgesys (ieškinio tikslinimas, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą) nebuvo kliūtimi atsakovei vykdyti prievolę anksčiau, nei buvo priimtas teismo sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė ginčija sprendimo dalį dėl ieškovei priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teigdama, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės elgesį, akivaizdžiai užvilkinant bylos nagrinėjimą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.Pirmosios instancijos teismas ieškovės turėtas atstovavimo išlaidas (1 993,75 Eur) laikė būtinomis ir pagrįstomis, o atsakovės nurodytų aplinkybių dėl ieškovės procesinio elgesio nevertino, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokio pagrindo ieškovės procesinį elgesį laikyti netinkamu. Ieškovė turėjo teisę, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, padidinti ieškinio reikalavimus, ką numato CPK 42 straipsnio 1 dalis, o įrodymų, kad ji to sąmoningai nepadarė, pateikdama pradinį ieškinį, byloje nėra pateikta. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė UAB „Ekonovus“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiems advokatams sumokėjo 1 430,83 Eur. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. numatyta, kad maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos apmokėjimo metu galiojo 2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 850,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina už atsiliepimą į apeliacinį skundą suma negali viršyti 1 106,04 Eur (850,80 x 1,3). Ieškovės UAB „Ekonovus“ prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šį dydį viršija, todėl apeliacinį skundą atmetus, ieškovei UAB „Ekonovus“ iš atsakovės UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ priteistina maksimali 1 106,04 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 2,59 Eur sumą, taigi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 250135860) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) 1 106,04 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešis eurus ir 4 euro centus) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.