Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (apeliantės) akcinės bendrovės firmos (toliau - AB firma) „Viti“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB)„Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui „BTA Insurance Company“ SE dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys AB firma ,,Viti“, UAB ,,Statybų inžinerinės paslaugos“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE 21 461,40 Eur draudimo išmoką, 544,83 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo AB firma „Viti“ laimėjo konkursą ir pasirašė 2014 m. birželio 9 d. rangos sutartį dėl „Nuotekų tinklų plėtros Baltupių gyvenamajame rajone“ (toliau – sutartis). Pagal sutarties sąlygas darbai turėjo būti pabaigti per 14 mėnesių, tačiau AB firma „Viti“ nepabaigus darbų, terminas pratęstas iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. Rangos darbų neatlikus per naujai nustatytą terminą, iš rangovo pareikalautas darbų atlikimo užtikrinimo laidavimo raštas. Rangovas pateikė atsakovo išduotą laidavimo raštą, polisą. Darbai atlikti 2016 m. rugpjūčio 3 d., rangovas praleido sutarties įvykdymo terminą 348 dienas, todėl ieškovė iš rangovo pareikalavo delspinigių už pusę metų – 21 461,40 Eur, o vėliau iš laiduotojo. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, argumentuodamas tuo, kad neva laidavimo sutartyje numatytos netesybos nėra laidavimo draudimo objektas. Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pagal draudimo taisyklių specialiųjų taisyklių 2.1. punktą draudimo objektas yra naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Draudimo taisyklių specialiųjų taisyklių 2.3. punkte numatyta, kad netesybos (baudos, delspinigiai) dėl draudėjo prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo laikoma draudimo objektu tik tuomet, jei jos tiesiai ir nedviprasmiškai numatytos draudimo sutartyje. Netesybos nėra draudimo objektas, neįtrauktos į draudimo sutartį, todėl ieškovės reikalavimas nėra teisėtas. Trečiasis asmuo AB firma ,,Viti“ palaikė atsakovo poziciją, kad delspinigiai nėra draudimo objektas, dėl jų nebuvo susitarta, o AB firma „Viti“ laiku ir tinkamai įvykdė prievolę, vėlavo dėl trečiųjų asmenų kaltės, vilkinimo: negavo Vilniaus miesto savivaldybės pritarimo parengiamiems ir dangų atstatymo brėžiniams, reikėjo koreguoti techninį projektą, gauti leidimą nenumatytiems darbams, vykdant ieškovės nurodymą dėl namo (duomenys neskelbtini), pajungimo į nuotekų tinklą.Trečiasis asmuo UAB „Statybų inžinierinės paslaugos“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad vykdė projekto ir rangos sutarties techninę priežiūrą. AB firma „Viti“, laimėjusi konkursą ir pasirašiusi Sutartį, nuo pat pirmų dienų vengė vykdyti prievolinius įsipareigojimus – 28 dienas vėlavo pateikti techniniam prižiūrėtojui programą ir darbų atlikimo grafiką, brėžiniuose nesuprojektavo atšakų, nors pagal rangos sutartį privalėjo jas suprojektuoti, taip pat ir į (duomenys neskelbtini) namą. AB firma „Viti“ negalėjo gauti Vilniaus miesto savivaldybės pritarimo parengiamiems ir dangų atstatymo brėžiniams, nes nesirengė atstatyti išardytos važiuojamosios dangos visu pločiu. Nurodė, kad rangovo projektavimo darbai turėjo būti pabaigti iki 2014 m. spalio, tačiau 2015 m. kovo 24 d. dienai projektas nebuvo paruoštas. Nurodo, kad 2015 m balandžio 8 d. raštu pareikalavo AB firma „Viti“ užbaigti projektavimo darbus. Vėliau vyko derybos dėl sutarties pratęsimo 3 mėnesiams, sutartis pratęsta iki 2015 m. rugpjūčio 21 d., AB firma „Viti“ neatliko darbų. Nurodė, kad ieškovei pasiūlė nutraukti rangos sutartį su AB firma „Viti“ arba skaičiuoti delspinigius, tada AB firma „Viti“ pasirūpino laidavimo draudimo sutartimi po rangos darbų pabaigimo termino ir darbus pavėlavo atlikti 348 dienas, skaičiuojant nuo pratęsto termino datos 2015 m. rugpjūčio 21 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad paties draudiko sukurtų taisyklių punktai prieštarauja vieni kitiems, teisės normoms reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę ir netesybas, logikai. Taisyklių 2.3. punktas nurodo, kad sutartyje su naudos gavėju draudėjo sutartos netesybos yra draudimo objektas, jeigu tiesiogiai ir nedviprasmiškai nurodyta draudimo sutartyje. Taisyklių 4.3.2. punktas nurodo, kad draudžiamuoju įvykiu laikomas draudėjo pažeisti prievolių įvykdymo terminai, išskyrus atvejus, kai prievolių įvykdymo terminai pažeisti ne dėl draudėjo kaltės. Teismo vertinimu, būtent atsakovas privalėjo nurodyti laidavimo draudimo rašte, kad netesybos nedraudžiamos, nes rangovui AB firma „Viti“, vėluojančiam įvykdyti prievolę, už atlygį, draudimo sutartimi laidavo 23 845,40 Eur sumą. Teismas pabrėžė tai, kad prieš sudarydamas laidavimo draudimo sutartį atsakovas turėjo galimybę susipažinti su 2014 m. birželio 9 d. rangos sutartimi dėl „Nuotekų tinklų plėtros Baltupių gyvenamajame rajone“, galėjo susipažinti su šios sutarties sąlygomis, įvertinti užtikrinamos prievolės apimtį, taip pat ir netesybas, iš ieškovės ar techninio prižiūrėtojo gauti informaciją apie rangos darbų vykdymo eigą, gauti informaciją, kad rangovas AB firma „Viti“ vėluoja vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Trečiasis asmuo AB firma ,,Viti“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Neteisinga remiantis vien tik aplinkybe, kad draudimo objektas yra turtiniai interesai, daryti išvadą, kad laidavimo draudimo apsauga apima visus įvykius ir aplinkybes, kurių kompensavimo forma gali būti išreikšta pinigine išraiška. Draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo taisyklėse ir draudimo sutartyje aptartomis individualiomis sąlygomis. Atsakovo parengtose Taisyklių specialiųjų sąlygų 2 skirsnyje, kuriame nurodomas draudimo objektas, 2.3. punkte nurodyta, kad netesybos laikomos draudimo objektu tik tuomet, jei tas tiesiai ir nedviprasmiškai numatyta draudimo sutartyje. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad draudimo sutartyje nurodytos rūšies draudimo objektas (turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe dėl sutartinių prievolių nevykdymo ar netinkamo įvykdymo) apibrėžia visą draudiko prisiimtą atsakomybę šios draudimo rūšies atžvilgiu. Tokiu būdu neteisingai ir be pagrindo iš Taisyklių yra eliminuojami 2.3. ir 2.2. punktai, kuriuose draudikas susiauriną savo prisiimtą riziką dėl turtinių interesų, susijusių su prievolių netinkamų vykdymu ar neįvykdymu, nurodydamas, kokiais atvejais, kokiems turtiniams interesams draudimo apsauga nėra taikoma. Teismas, pasisakydamas, kodėl netaiko Taisyklių 2.3 punkto dėl netesybų, nurodė, kad draudiko Taisyklių nuostatos prieštarauja viena kitai, tačiau koks tas prieštaravimas yra teismo sprendime nėra išaiškinta. Visos Taisyklių nuostatos yra nuoseklios ir logiškos.

8.2. Pateikdamas reikalavimą sumokėti draudimo išmoką pagrįstą priskaičiuotų delspinigių suma, ieškovė draudikui neįrodė, ar iš tikrųjų realiai patyrė kažkokius nuostolius. Draudikas neprisiėmė rizikos kompensuoti naudos gavėjui jo paskaičiuotų netesybų, jeigu jis neįrodo, kad iš tikrųjų buvo patirta nuostolių.

8.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad naudos gavėjui pagal laidavimo draudimo sutartį buvo pateiktas tik laidavimo draudimo raštas, o su draudimo taisyklėmis buvo supažindintas ne jis, o tik draudėjas. Byloje nėra įrodymų, kad naudos gavėjui nebuvo pateiktos draudimo taisyklės arba kad jis su jomis nebuvo susipažinęs. Laidavimo draudimo rašte esant nuorodai, kad Taisyklės yra neatsiejama rašto dalis, preziumuojama, kad ieškovei Taisyklės kartu su laidavimo raštu buvo pateiktos, o jeigu jos nebuvo pateiktos ieškovė turėjo teisę jų pareikalauti kartu su laidavimo raštu, Naudos gavėjas priimdamas laidavimo draudimo raštą privalėjo aiškiai suprasti, kad dokumento sudėtinė dalis yra draudimo taisyklės ir turėjo supažindinti ne tik su laidavimo draudimo rašto turiniu, bet ir taisyklėmis. Naudos gavėjas negali remtis vien laidavimo draudimo rašto turiniu, nevertindamas pilnos dokumento sudėties, t. y. draudimo taisyklių. Nėra suprantama teismo pozicija, kai dėl teisėtai pasirinktos dokumento turinio formos yra klaidingai pripažįstama, kad neva naudos gavėjas laidavimo draudimo raštu buvo suklaidintas ir neinformuotas apie netesybas kaip nesančias draudimo objektu.

Ieškovė UAB ,,Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Specialiosiose laidavimo draudimo sutarties sąlygose nėra nurodyta, kad netesybos eliminuojamos iš draudimo objekto. Atsakovas, prieš sudarydamas laidavimo draudimo sutartį, turėjo rangos sutarties projektą ir susipažino su visomis rangos sutarties sąlygomis bei įvertino užtikrinamų apeliantės prievolių apimtį, įskaitant ir netesybas. Esant sutarties standartinių ir nestandartinių sąlygų prieštaravimams, taikoma contra proferentem sutarties sąlygų aiškinimo taisyklė, pagal kurią pirmenybė tokiu atveju teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms, nurodytoms laidavimo rašte ir polise.

9.2. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtent draudikas (šiuo atveju atsakovas) yra atsakingas už sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, o draudimo taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos ir konkretizuotos individualiai sudaromoje draudimo sutartyje. Taigi, atsakovas, galimai nesilaikydamas savo pareigos aiškiai apibrėžti sąvokas bei jas konkretizuoti, prisiėmė visą su tuo susijusią neigiamų padarinių riziką.

9.3. Į bylą pateikto apelianto 2016 m. balandžio 27 d. lydraščio Nr. 0424-G-238, adresuoto ieškovei, kopija patvirtina, kad Taisyklės, kuriomis remdamasis apeliantas teigia, jog netesybos nepatenka į draudimo apsaugą, ieškovei nebuvo pateiktos. Aplinkybę, kad Taisyklės, nebuvo pateiktos net ir draudėjui patvirtino atsakovo ir trečiojo asmens atstovai, nurodydami, kad parašas dėl Taisyklių gavimo draudimo sutartyje tėra formalumo įvykdymas. Be to, teismų praktikoje laikytina, kad nustačius, kad naudos gavėjui pagal laidavimo draudimo sutartį buvo pateiktas tik laidavimo raštas, o su draudimo taisyklėmis supažindintas ne jis, o draudėjas, ginčijama laidavimo draudimo sutarties sąlyga aiškintina naudos gavėjo pagal laidavimo draudimo sutartį naudai.

9.4. Apeliantas nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, jog atsakovo išduotame laidavimo draudimo rašte nurodyta: „Draudikas įsipareigoja nedelsiant sumokėti Naudos gavėjui aukščiau nurodytą sumą, gavęs Naudos gavėjo pirmą raštišką reikalavimą mokėti (originalą). Naudos gavėjas neprivalo pagrįsti savo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti, kurie Sutartyje numatyti Draudėjo įsipareigojimai nevykdomi (netinkamai vykdomi)“. Ši laidavimo draudimo rašto sąlyga atleidžia ieškovę nuo pareigos įrodyti ieškovės patirtų nuostolių dydį. Be to, draudiminis įvykis siejamas su rangos sutarties pažeidimu (dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra) ir dėl to atsiradusia prievole mokėti netesybas. Apeliantas nepagrįstai ir neteisėtai bando paneigti netesybų esmę.

Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantas teisingai nurodo, kad draudimo sutartį sudaro draudimo liudijimas (polisas), Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklės ir atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas. Netesybos pagal laidavimo draudimo sąlygas nepatenka į draudimo objektą, ką Draudikas buvo nurodęs atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, taip pat ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Draudimo Taisyklių punktai vienas kitam neprieštarauja, o tiesiog vienas kitą papildo kaip lex generalis ir lex specialis, t. y. Taisyklių specialiosios sąlygos turi pirmenybę Taisyklių bendrosios dalies atžvilgiu. Būtent Taisyklių specialiųjų sąlygų 2.3. punkte, kuris, kaip minėta, yra lex specialis, numatyta, kad netesybos laikomos draudimo objektu tik tuomet, kai tas tiesiai ir nedviprasmiškai numatyta draudimo sutartyje. Sutinka su trečiojo asmens argumentu, kad 2.3. punktas bei 4.3.2. punktas, numatantis, kad draudžiamasis įvykis yra, jeigu draudėjas pažeidė sutartyje numatytus prievolių įvykdymo terminus, viena kitai neprieštarauja. Priešingai, šios Taisyklių nuostatos viena kitą papildo, todėl logiškai-sistemiškai aiškinant Taisykles, akivaizdu, kad vienas iš draudžiamųjų įvykių yra tuomet (viena iš draudiko prisiimamų rizikų), kai praleistas prievolių vykdymo terminas, tačiau net ir praleidus prievolių vykdymo terminą, reikalavimas dėl netesybų (delspinigių) nėra draudžiamasis įvykis, nebent tai atskirai numatyta polise.

10.2. Naudos gavėjas (ieškovė) ieškinyje prašė priteisti delspinigius dėl to, kad draudikas laiku nevykdė savo prievolės išmokėti draudimo išmoką draudimo taisyklių bendrųjų sąlygų 9.1 punkto pagrindu. Vadinasi, pripažįsta, kad draudimo taisyklės jo atžvilgiu yra taikomos. Nėra teisinio pagrindo selektyviai pasirinkti, kurios Taisyklių nuostatos gali būti taikomos, o kurios ne. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Vilniaus Vandenys“ yra itin aktyvi perkančioji organizacija, kuri skelbia daugybę konkursų paslaugoms įsigyti, todėl jai žinomos (negali būti nežinomos) laidavimo draudimo sąlygos bei draudimo apsaugos ribos kiek tai yra susiję su sutarčių vykdymo užtikrinimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad AB firma „Viti“ laimėjo konkursą ir pasirašė 2014 m. birželio 9 d. rangos sutartį dėl „Nuotekų tinklų plėtros Baltupių gyvenamajame rajone“. Trečiajam asmeniui AB firmai „Viti“ nustatytais terminais nevykdant prievolinių įsipareigojimų ieškovė pareikalavo prievolės įvykdymo užtikrinimo. Trečiasis asmuo pateikė atsakovo išduotą sutartinių įsipareigojimų užtikrinimo laidavimo draudimo raštą. Ieškovė iškėlė civilinę bylą teisme, nes trečiajam asmeniui vėluojant atlikti laimėto konkurso ir 2014 m. birželio 9 d. sudarytos rangos sutarties dėl „Nuotekų tinklų plėtros Baltupių gyvenamajame rajone“ rangos sutartyje numatytus darbus 348 dienas, ieškovė kreipėsi į draudiką dėl draudimo išmokos už 6 mėnesius išmokėjimo, tačiau atsakovas „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes atsakovo teigimu, delspinigiai, kaip netesybos, į draudimo objektą neįeina. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės į draudimo išmoką, trečiajam asmeniui nustatytu terminu neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog draudimo sutartyje nurodytos rūšies draudimo objektas (turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe dėl sutartinių prievolių nevykdymo ar netinkamo įvykdymo) apibrėžia visą draudiko prisiimtą atsakomybę šios draudimo rūšies atžvilgiu. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju nėra draudimo Taisyklių sąlygų prieštaravimų, jos yra logiškos ir aiškiai suprantamos, jog netesybos nėra draudimo objektas. Draudimo taisyklės yra draudimo įmonės parengtos standartinės sąlygos, prie kurių, sudarydamas draudimo sutartį, prisijungia draudėjas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.185 straipsnis). Byloje nagrinėjama laidavimo draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu, t. y. pagal Taisyklėse Nr. 024.1 išdėstytas draudiko savarankiškai parengtas standartines sąlygas. Jeigu nesudaroma atskira rašytinė laidavimo draudimo sutartis, tuomet tokios sutarties individualios sąlygos turi būti įrašomos draudiko išduodamame sutarties sudarymą patvirtinančiame dokumente – laidavimo liudijime (polise) (CK 6.994 straipsnio 1 dalis). Laidavimo liudijime įrašomos individualios laidavimo draudimo sutarties sąlygos, atlikus išankstinį draudėjo įvertinimą: įvertinus atskirą situaciją, nustačius konkretų draudimo interesą, pagal pateiktus dokumentus išanalizavus draudimo riziką, draudimo laikotarpį (CK 6.994 straipsnio 1 dalis).Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, o draudimo taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos ir konkretizuotos individualiai sudaromoje draudimo sutartyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2004, nurodė, kad nustačius konkrečias įvykio aplinkybes ir konstatavus, kad jos atitinka sutartyje ar įstatyme nustatytus požymius, įvykis kvalifikuojamas kaip draudiminis. Jeigu draudiminis įvykis nurodomas apibendrinančiai, be jį individualizuojančių požymių, tokie požymiai nustatinėjami aiškinant juos bendriausia prasme. Tais atvejais, kai nedraudžiamieji ir draudžiamieji įvykiai nėra apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, t. y. esant abejonių dėl esminių draudimo sutarties sąlygų, šios sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo rašte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu draudėjas nevykdo (tinkamai nevykdo) draudimo įsipareigojimų, draudikas įsipareigoja nedelsiant sumokėti naudos gavėjui (ieškovei) aukščiau nurodytą sumą. Rašte nurodyta pinigų suma – 23 845,40 Eur. Draudimo polise nurodyta, kad draudžiamieji įvykiai yra draudimo taisyklių Nr. 024.1. specialiųjų sąlygų 4.3.1., 4.3.2., 4.3.3. punktai. 4.3.1. punktas numato, kad draudžiamuoju įvykis pripažinamas, kai draudėjo atlikti darbai, suteiktos paslaugos, pateiktos prekės neatitinka sutartyje numatytiems reikalavimams. 4.3.2. punktas numato, kad draudžiamuoju įvykiu pagal draudimo polisą laikomas draudėjo pažeistas prievolių įvykdymo terminas, išskyrus atvejus, kai terminai pažeisti ne dėl draudėjo kaltės. 4.3.3 punkte numatyta, kad įvykis draudžiamasis, kai draudėjas neteisėtai atsisako toliau vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį. Taisyklių specialiųjų sąlygų 2.1. punkte nurodyta, kad draudimo objektas yra naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolių neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu pagal naudos gavėjo vykdomo konkurso sąlygas arba tarp naudos gavėjo ir draudėjo pasirašytą sutartį. Tų pačių sąlygų 2.3. punkte numatyta, kad sutartyje su naudos gavėju nustatytos netesybos (baudos, delspinigiai) dėl draudėjo prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo laikomos draudimo objektu tik tuomet, jei tas tiesiai ir nedviprasmiškai numatyta draudimo sutartyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, galima sutikti su apeliantės aiškinimu, jog Taisyklių 2.3. punktas iš esmės sumažina draudimo objekto apimtį, nurodytą 2.1 punkte, tačiau sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas punktas prieštarauja 4.3.2. Taisyklių specialios dalies punktui, kuriame jau minėta, kad numatyta, jog draudžiamuoju įvykiu laikytina, kai draudėjas pažeidžia prievolių įvykdymo terminą, išskyrus atvejus, kai terminai pažeisti ne dėl draudėjo kaltės. Pagal Taisyklių bendrųjų sąlygų 1.18. punktą, draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus BTA privalo mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 108 straipsnis). Draudiminis įvykis yra ne kas kita, kaip įgyvendintos draudimo rizikos padariniai. Taigi, tai, kad trečiasis asmuo AB firma ,,Viti“ praleido Sutarties įvykdymo terminą nustatyta remiantis byloje esančiais įrodymais, kas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju įvykis pripažintinas draudžiamuoju. Dar daugiau neaiškumo draudimo sutarčiai prideda atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas, kuriame nurodoma, jog tuo atveju, jei draudėjas nevykdo (netinkamai vykdo) sutartyje numatytus įpareigojimus, draudikas įsipareigoja nedelsiant sumokėti naudos gavėjui aukščiau nurodytą sumą, gavęs naudos gavėjo pirmą raštišką reikalavimą mokėti (originalą). Naudos gavėjas neprivalo pagrįsti savo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti, kurie Sutartyje numatyti Draudėjo įsipareigojimai nevykdomi (netinkamai vykdomi). Draudimo raštu neužtikrinami tik ieškovės realiai patirti nuostoliai, o nurodomas apskritai netinkamas ar visiškas rangos neįvykdymas. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju esant sutarties standartinių ir nestandartinių sąlygų prieštaravimams, taikoma CK 6.187 straipsnyje nustatyta contra proferentem sutarties sąlygų aiškinimo taisyklė, pagal kurią pirmenybė tokiu atveju teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, išduodamas tokį laidavimo raštą, atsakovas atsisakė Taisyklių 4.3. punkte nustatytos draudiminio įvykio apibrėžties ir praplėtė ieškovei suteikiamą draudimo apsaugą, užtikrindamas visų AB firmos „Viti“ sutartinių prievolių, taip pat ir netesybų įvykdymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsirado atsakovo pareiga išmokėti draudimo išmoką, yra pagrįsta, nes byloje nustatyta, kad įvyko laidavimo draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.Atmestinas kaip nepagrįstas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo trečiasis asmuo kvestionuoja ieškovės nurodytą netesybų dydį, kadangi iš byloje esančio, aukščiau cituoto draudimo rašto aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad draudikas įsipareigoja nedelsiant sumokėti naudos gavėjui aukščiau nurodytą sumą (23 850,40 Eur), gavęs naudos gavėjo pirmą raštišką reikalavimą mokėti (originalą). Naudos gavėjas neprivalo pagrįsti savo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti, kurie sutartyje numatyti draudėjo įsipareigojimai nevykdomi (netinkamai vykdomi). Kaip jau pažymėta, prieš sudarydamas laidavimo draudimo sutartį atsakovas turėjo rangos sutarties kopiją ir galėjo susipažinti su šios sutarties sąlygomis, įvertinti užtikrinamos prievolės apimtį, taip pat ir netesybas. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pasisakoma, kad draudikui laidavimo draudimo sutartyje ir laidavimo draudimo rašte nepatikslinus (nekonkretizavus), kokios rūšies nuostoliai yra atlyginami draudimo išmokos forma, draudimo sutartis aiškintina plečiamai, t. y. tokiu atveju draudikas yra atsakingas už draudėjo pareigos atlyginti tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius, tiek ir sumokėti netesybas pagal sutartį įvykdymą.Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad naudos gavėjui pagal laidavimo draudimo sutartį buvo pateiktas tik laidavimo draudimo raštas, o su draudimo Taisyklėmis buvo supažindinta ne ji, o tik draudėjas. Iš laidavimo draudimo rašto turinio matyti, kad jame yra nuoroda į tai, jog Taisyklės yra neatsiejama rašto dalis, tačiau ši nuoroda nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė su minėtomis Taisyklėmis buvo supažindinta. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina šią išvadą, t. y., kad ieškovei buvo pateiktas tik raštas, iš kurio turinio ji galėjo suvokti, kad draudimas galioja atvejams, kai trečiasis asmuo nevykdo (netinkamai vykdo) sutartinius įsipareigojimus. Nustačius, kad naudos gavėjui pagal laidavimo draudimo sutartį buvo pateiktas tik laidavimo raštas, o su draudimo taisyklėmis supažindintas ne jis, o draudėjas, ginčijama laidavimo draudimo sutarties sąlyga aiškintina naudos gavėjo pagal laidavimo draudimo sutartį naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008).Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas ieškovė teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš trečiojo asmens nepriteistinos (CPK 178 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.