Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, baigęs 8 klases, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. vasario 22 d. 20³⁵ val. laikė 22 vienetus pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamus šaudyti „flobert“ sportinius šovinius, skirtus 6 mm kalibro C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kol kratos metu šiuos šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad ginklą įsigijo ginklų parduotuvėje prie kino teatro „Laikas“. Turėjo du ginklus. Ginklą ir šovinius pirko savigynai. Nežino, kodėl parduotuvė neturi įrašų, kad jis įgijo ginklą. Pareigūnai kokius 10 kartų paėmė tą ginklą kratų metu ir vėl grąžino, nes jis turėjo jį legaliai. Vėliau priimtas įstatymas, kad reikia atiduoti ginklus ir šovinius. Girdėjo per žinias, kad reikia priduoti ginklą. Ginklą prieš 3 metus atidavė į tą pačią parduotuvę, o apie šovinius per žioplumą, aplaidumą pamiršo ir jų neatidavė. Pas jį liko 22 šoviniai. Šoviniai buvo originalioje dėžutėje, su kuria pirko juos iš parduotuvės. Toje dėžutėje telpa 3-4 daugiau nei 22 šoviniai. Šovinių nenaudojo ir nepastebėjo daugiau nei 2 metus. Juos kratos metu policijos pareigūnai rado sekcijoje.

Apklaustas įtariamuoju R. S. paaiškino (1 t., b. l. 107-111, 120), kad 2002-2004 m. ginklų parduotuvėje Vilniaus g., Šiauliuose, legaliai įsigijo 6 mm kalibro šratinuką pistoletą. Toje parduotuvėje įsigijo ir kratos metu rastus šovinius. Kai įsigaliojo įstatymas, kuris draudė laikyti tokius ginklus ir šovinius be leidimo, jis ginklą pridavė, o šoviniai per aplaidumą užsiliko namuose, kol juos rado pareigūnai.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, davė paaiškinimus, atitinkančius kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis ar jo gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kratos 2017 m. vasario 22 d. protokole nurodyta (1 t., b. l. 35-39), kad pas R. S. namuose adresu Vytauto g. 125-18, Šiauliuose, sekcijos apatinėje lentynoje buvo rasta dėžutė su 22 šoviniais. Dėžutė yra su užrašu „Lillier&Bellot“.

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2017 m. kovo 14 d. specialisto išvadoje Nr.40-(U-411)-IS1-229-(13.2) sakoma (1 t., b. l. 79-80), kad tirti pateikti 22 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui sportiniai šoviniai „Flobert“, skirti 6 mm kalibro C kategorijos šaunamiesiems ginklams.

2017 m. kovo 13 d. pažymoje iš Licencijuojamos veiklos posistemio nurodyta (1 t., b. l. 21), kad nėra duomenų pagal pateiktą užklausą apie R. S..

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės 2017 m. kovo 13 d. išrašo matyti (1 t., b. l. 22), kad nėra duomenų apie ginklus, kurių valdytojas yra R. S..

UAB „VOLLIT“ 2018 m. sausio 31 d. rašte nurodyta (1 t., b. l. 102), kad nėra įrašų apie R. S. laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2004 m. imtinai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

LR ginklų ir šaudmenų kontrolės 2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 (toliau – Ginklų ir šaudmenų įstatymas) 12 straipsnio 1 dalis reikalauja turėti leidimą tik norint įsigyti A, B, C kategorijos šaunamuosius ginklus. Analogiškos nuostatos galioja ir šaudmenims. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas iki 2011 m. kovo 1 d. D kategorijai priskyrė, be kita ko, šaunamuosius ginklus, atitinkančius kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriamus dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J. Tokiems ginklams ir jų šaudmenims įsigyti ir turėti nereikėjo leidimo. Nuo 2011 m. kovo 1 d. tokie ginklai priskiriami C kategorijai ir jiems bei jų šaudmenims įsigyti ir turėti reikia leidimo. Pereinamasis laikotarpis, iki kada buvo galima gauti leidimą ar atiduoti ginklus nemokamai sunaikinti, baigėsi 2014 m. liepos 1 d. (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 2 str. 2 d.).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Iš UAB „VOLLIT“ 2018 m. sausio 31 d. rašto matyti (1 t., b. l. 102), kad įmonė neturi įrašų, jog R. S. 2002-2004 m. parduotuvėje Vilniaus g. 170, Šiauliuose, įgijo ginklą. Tačiau rašte neatsakoma į kitus užduotus klausimus (1 t., b. l. 101), ar tuo laikotarpiu parduodami šratiniai pistoletai parduotuvėje apskritai buvo registruojami; ar, įsigaliojus įstatymo pakeitimui, buvo registruojami ginklų grąžinimo parduotuvei atvejai. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad byloje nesurinkta duomenų, paneigiančių kaltinamojo versiją, jog jis teisėtai įgijo ir laikė ginklą ir jam skirtus aptariamus šaudmenis, pasikeitus įstatymui ginklą grąžino.

BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas laikomas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau teismas prieina prie išvados, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, jog tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Sprendžiant dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-329/2011, 2K-271-648/2015, 2K-230-697/2017). Spręsdami mažareikšmiškumo klausimą nusikaltimų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bylose, teismai, be kita ko, atsižvelgia į tai, ar kaltinamasis pažeidė tik ginklų ir šaudmenų apyvartos taisykles, ar padarė žalą arba sukėlė realią grėsmę ir kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms; į ginklų ir šaudmenų kiekį, pavojingumą (kategoriją); į ginklų, šaudmenų įsigijimo aplinkybes, laikymo vietą, prieinamumą ir grėsmę aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-520/2010, 2K-329/2011, 2K-7-109/ 2013, 2K-275/2014, 2K-238-699/2016, 2K-202-303/2017).

Aptariamu atveju kaltinamasis neteisėtai laikė nedidelį kiekį šaudmenų – 1 dėžutę (originalią pakuotę) su 22 šoviniais. Šaudmenys priskiriami C kategorijai – vienai iš mažesnių pavojingumo kategorijų. Nėra duomenų, kad kaltinamasis juos būtų įsigijęs neteisėtai - jų laikymas tapo neteisėtu pasikeitus reglamentavimui. Šaudmenis kaltinamasis laikė namuose stalčiuje. Nenustatyta, kad būtų juos rodęs aplinkiniams. Nėra duomenų, kad dėl šovinių laikymo būtų atsiradusi žala ar kilusi reali grėsmė, jog kas nors juos paims, panaudos, susižeis, arba kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Praeityje kaltinamasis teistas 6 kartus, paskutinį kartą - 2005 m., teistumai išnykę. Nėra duomenų, kad kaltinamasis šaudmenis būtų ketinęs panaudoti daryti naujas nusikalstamas veikas ar kitais neteisėtais tikslais. Nusikalstama veika šiuo atveju greičiau padaryta dėl atsainaus požiūrio į įstatymų laikymąsi. Kaltinamasis teigia atidavęs ginklą pereinamuoju laikotarpiu. Ši versija nepaneigta. Nėra duomenų, kad kaltinamasis po 2014 m. turėtų ginklą, iš kurio būtų galėjęs šaudyti šiais šoviniais. Pripažintina, kad kaltinamojo padaryta veika formaliai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, tačiau ji yra mažareikšmė. Todėl kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukiama.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 str. 2 d.). R. S. nedirba, bet turi darbo stažo, nusikaltimo padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini), darbdavys jį apibūdino teigiamai (1 t., b. l. 138, 190-191; 2 t., b. l. 30). Nuo 2010 m. administracine tvarka baustas tik už smulkius KET pažeidimus (2 t., b. l. 1-18). Kaip minėta, praeityje (1989-2005 m.) teistas 6 kartus, nebuvo teistas už neteisėtą disponavimą ginklais ar šaudmenimis. Išnykus teistumui, juridiškai laikomas neteistu (1 t., b. l. 178-182; 2 t., b. l. 21-29). Atsižvelgiant į nurodytą R. S. charakteristiką, baudžiamojo poveikio priemonė neskiriama.

R. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumentų (ATK, paso) paėmimas (1 t., b. l. 169-177) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, keturi nešiojami kompiuteriai ir vienas planšetinis kompiuteris, grąžinti R. S., kol byla bus baigta nagrinėti teisme (1 t., b. l. 87-88), paliekami jo kaip teisėto savininko neribotam disponavimui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. S. (R. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumentų (ATK, paso) paėmimą – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, keturis nešiojamus kompiuterius ir vieną planšetinį kompiuterį, grąžintus R. S., kol byla bus baigta nagrinėti teisme, palikti jo kaip teisėto savininko neribotam disponavimui.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.