- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2-113-241/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. Ž., K. M., N. A., I. M., uždaroji akcinė bendrovė „Ronarta“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1244-265/2018 pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Medgrana“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – D. Ž., K. M., N. A., I. M., uždaroji akcinė bendrovė „Ronarta“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovės BUAB „Medgrana“ bankroto administratorė UAB „Bankroto vizija“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Medgrana“ bankrotą tyčiniu.
2. Nurodė, kad buvęs įmonės direktorius D. Ž., turėdamas tikslą išvengti atsakomybės atlyginti įmonei žalą, likus pusmečiui iki bankroto bylos įmonei iškėlimo 2014 m. gruodžio 16 d. už 3 272,70 Eur pardavė įmonės akcijas Pakistano piliečiui N. A. (N. A.). Sandorio šalys 2014 m. gruodžio 16 d. pasirašė ir materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį D. Ž. perdavė N. A. bendrovės antspaudą, steigimo aktą, įstatus, sandėlio atsargas, kitus finansinius dokumentus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu minėtą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktą pripažino negaliojančiais, taikė dvišalę restituciją, tačiau iki šiol didelės vertės turtas (1 000 kub. m. medienos lukšto, kurio preliminariai nustatyta minimali vertė yra 1 600 000 Eur) ir dokumentai įmonei nėra grąžinti. Bankroto administratorė pažymėjo, kad įmonė buvo nemoki jau 2014 m. ir D. Ž. apie tai žinojo, nes skola kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriui pradėjo kauptis nuo 2014 m. gegužės 17 d., tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad būtų apsaugotos kreditorių teisės, atkurtas įmonės mokumas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovės BUAB „Medgrana“ bankrotą pripažino tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pagrindais.
4. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. vienintelis atsakovės akcininkas ir vadovas buvo D. Ž., o nuo 2014 m. gruodžio 29 d. bendrovės akcininku ir vadovu Juridinių asmenų registre įregistruotas N. A.
5. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimu buvo tenkintas bankroto administratorės ieškinys ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalimi, pripažinta negaliojančia 2014 m. gruodžio 16 d. D. Ž. ir N. A. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis bei 2014 m. gruodžio 16 d. materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktas, taikyta dvišalė restitucija.
6. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, tačiau konstatavo, kad šiuo atveju akivaizdu, kad D. Ž., siekdamas parduoti įmonę, netinkamai įformino pirkimo–pardavimo sutartį – ji nėra patvirtinta notaro. Minėtas sutarties formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Pagal tai Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad nors ir ne tais motyvais ir ne tuo pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
7. Teismas iš byloje esančio UAB „Medgrana“ bandomojo balanso už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nustatė, kad įmonės turtas sudarė 10 010 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus – 36 258,93 Lt. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą už nurodytą laikotarpį įmonės nuostolius sudarė 39 702,99 Lt. Pagal šiuos duomenis teismas sprendė, kad 2014 m. pabaigoje UAB „Medgrana“ akivaizdžiai buvo nemoki.
8. Teismas nurodė, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nuostata, kad didžioji dalis sumos (10 000 Lt iš 11 300 Lt) už akcijas yra įskaitoma pagal naujo akcininko reikalavimo teisę, suteikia pagrindą abejoti suinteresuoto asmens D. Ž. pozicija, jog jis neturėjo / neturi jokių sąsajų su A. N. Teismas pažymėjo, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta lietuvių kalba, sutarties tekstas nėra ilgas ir sudėtingas, todėl mažai tikėtina, kad D. Ž. sutartį pasirašė visiškai jos neskaitęs ar neteisingai suprato sutarties sąlygas.
9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčinio, o ne dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl ginčas dėl įmonės turto vertės (1 600 000 Lt) nėra teisiškai reikšmingas. Svarbu tai, kad N. A. nėra įvykdęs teismų procesinių sprendimų, t. y. buvusiam įmonės vadovui ar pačiai įmonei, atstovaujamai bankroto administratorės, nėra perdavęs įmonės turto ir dokumentų, gautų pagal 2014 m. gruodžio 16 d. materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktą, o bankroto byloje patvirtinto VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinio reikalavimo, kuris mažesne apimtimi, bet egzistavo įmonės vadovu ir akcininku būnant D. Ž., patenkinti nėra galimybių, nes įmonė neturi jokio turto.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog suinteresuotas asmuo D. Ž. įmonės akcijas pardavė, o dokumentus ir turtą perdavė Pakistano piliečiui N. A., kurio gyvenamoji vieta ir (ar) kiti kontaktai nėra žinomi, ir dėl to bankroto administratorės galimybės tinkamai vykdyti bankroto procedūras yra apribotos, darė išvadą, kad sudarant 2014 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo siekta tikslų, susijusių su veiklos išsaugojimu, jos vystymu, atsiskaitymu su kreditore. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog D. Ž., parduodamas bendrovės akcijas siekė bloginti bendrovės padėtį, paslėpti (pradanginti) įmonės dokumentus, tokiu būdu apribojant kreditorės galimybes gauti reikalavimo patenkinimą ir (ar) siekiant išvengti atsakomybės už netinkamą bendrovės valdymą.
11. Teismas sprendė, kad nustatytų aplinkybių visetas leidžia konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, todėl UAB „Medgrana“ bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų pagrindais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo D. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – BUAB „Medgrana“ bankroto administratorės prašymą atmesti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismo nurodyti BUAB „Medgrana“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindai yra nepagrįsti, nes juose nebuvo sąmoningo šios įmonės buvusio vadovo D. Ž. siekio sužlugdyti įmonę ir paslėpti buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtą, o byloje, priešingai nei teigia pirmos instancijos teismas, nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia.
12.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl aplinkybių, kurios visiškai nebuvo tirtos šioje byloje ir suinteresuoto asmens atstovui jos nebuvo žinomos, nes jis Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje dėl akcijų pirkimo-paravimo sutarties nuginčijimo nedalyvavo ir dėl jų nieko negalėjo pasisakyti, o teismas cituojamų bylų neprijungė prie šios bylos, todėl buvo pažeistos procesinės teisės normos, kurios reikalauja, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, o savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje.
12.3. Atsakovė UAB „Medgrana“ tapo nemokia jau 2014 m. balandžio mėn., o tai reiškia, kad D. Ž. įsigijo šią įmonę jau nemokią ir bandė ją gelbėti, priimdamas į įmonę darbininkus, įsigydamas žaliavą ir pradėdamas realiai gaminti produkciją. Bankroto administratorė darbuotojų priėmimą į darbą ir nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikė pagrindinėmis buvusio vadovo klaidomis dėl UAB „Medgrana“ privedimo prie bankroto. Teismas šių bylai svarbių proceso šalių nurodytų aplinkybių neanalizavo, netyrė ir savo nutartyje dėl jų nieko nepasisakė.
12.4. Iš pirmos instancijos teismo nutarties neįmanoma suprasti, ar įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu tik dėl panaikinto D. Ž. ir N. A. akcijų pirkimo-pardavimo sandorio, ar ir dėl D. Ž., kaip įmonės vadovo, vykdomos ūkinės veiklos, sąmoningai nukreiptos prieš įmonę, siekiant ją padaryti nemokia.
12.5. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenustatė, kokius nuostolius D. Ž. perėmė iš K. M., perimdamas įmonę, nes pareiškėjos atstovai taip pat neneigia fakto, kad perėmimo metu įmonė galimai jau buvo nemoki. Teisme D. Ž. atstovas nurodė, kad D. Ž., gelbėdamas įmonę, jai skolino savo pinigus, kuriais mokėjo darbininkams algas, atsiskaitinėjo už angaro nuomą ir prekes, todėl jis, priešingai nei teigia bankroto administratorė, sąmoningai visą laiką stengėsi atkurti įmonės mokumą ir jis pats šiuo atveju finansiškai labiausiai nukentėjo.
12.6. Bankroto administratorė patvirtino, kad jai rūpėjo tik nustatyti medžio lukšto kainą ir ją nustatė (1 600 000 Eur) iš internete esančių kainų, nors jokių faktų, patvirtinančių, kad įmonė buvo įsigijusi būtent medžio lukštą, o ne medžio lukšto atliekas, nėra. Byloje yra pateikti įrodymai, kad UAB „Medgrana“ pirko iš UAB „Gvidovita“, o pastaroji iš ŽUKB „Kiškėnai“ medienos lukšto atliekas, o kadangi šios atliekos buvo bevertės, tai buvo mokama ne už pačias atliekas, o už transportą atliekų pervežimui. Byloje yra įrodymai, kad dalis iš šių atliekų buvo parduota ir gauta 550,00 Lt pajamų, o šalių parodymais, dalis atliekų buvo sunaudota medžio granulėms gaminti, dalis gamybinių patalpų šildymui ir tik maža dalis buvo palikta prie sandėlio lauke, kurias turėjo pasiimti I. M..
12.7. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti šias aplinkybes, nors jos yra svarbios šioje byloje, nes įrodo, kad panaikinto sandorio sudarymo metu įmonė praktiškai neturėjo jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti finansinį reikalavimą, todėl sandorio panaikinimas nereiškia, kad įmonei turėtų būti grąžintas neegzistuojantis turtas už 1 600 000 Eur.
12.8. Sąsajų tarp D. Ž. ir A. N. teismas netyrė ir netiesiogiai pripažino, kad toks asmuo neegzistuoja, o vienintelis juos siejantis dalyvis yra tik I. M., kurio dalyvavimas šioje byloje buvo pripažintas būtinu, tačiau teismas išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant. Būtent I. M. turėjo patvirtinti arba paneigti, kad jis surado A. N., organizavo akcijų pirkimo pardavimo sandorį ir pats įregistravo sandorį, o svarbiausia, kad D. Ž. iki sandorio šių asmenų nepažinojo.
12.9. Kreditorės VSDFV padėtis niekaip nepasikeitė dėl įmonės akcijų pardavimo, nes ginčo byloje nėra, kad įmonė iki sandorio ir po sandorio VSDFV liko skolinga tik 1 300 Lt, o visa likusi finansinio įsiskolinimo suma yra priskaičiuotos palūkanos. Šios aplinkybės paneigia teismo teiginius, kad D. Ž., parduodamas įmonės akcijas siekė bloginti jos padėtį, tokiu būdu apribojant kreditorės galimybes patenkinti reikalavimą.
Atsiliepimas
13. Atsakovės BUAB „Medgrana“ bankroto administratorė UAB „Bankroto vizija“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Įvertinus bylos faktines aplinkybes – įmonė neturėjo jokio registruoto turto, o tik įsiskolinimus, taip pat neteikė jokių finansinių dokumentų, spręstina, kad tuometinio įmonės akcininko veiksmai (akcijų perleidimas) yra laikomi siekiu išvengti įmonei kilusios žalos atlyginimo. UAB „Medgrana“ bankroto byla buvo iškelta 2015 m. birželio 8 d., o akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. gruodžio 16 d, todėl nurodytu metu vieninteliam įmonės akcininkui ir vadovui, kuo puikiausiai buvo žinoma, kad įmonė yra nemoki (skola VSDFV pradėjo kauptis dar nuo 2014 m. gegužės 17 d.).
13.2. Dėl įmonės vadovo veiksmų nebuvo išsaugotas ir perduotas ypatingai didelės apimties įmonės turtas (apie 1 000 m³ medienos lukšto). Įmonės administracija galimai stengėsi išvengti šio turto perdavimo, kadangi jis buvo prarastas arba neišsaugotas, nes ne tik, kad nėra duomenų apie neva akcijas įsigijusio asmens atvykimą į Lietuvą, tačiau ir duomenų, kurie aptvirtintų, kad tokios ypatingai didelės apimties įmonės turtas apskritai užsienio piliečiui buvo perduotas. Galimai dėl to nebuvo teikiamas finansiniai dokumentai registrų tvarkytojui bei vedami buhalteriniai dokumentai.
Šalies argumentai
13.3. BUAB „Medgrana“ įsiskolinimas vien kreditoriui, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. VSDFV Klaipėdos skyriui, siekia 3 031,31 Eur. Patikrinus duomenis, paaiškėjo, jog įmonė neturėjo jokio registruoto turto. Taip pat nebuvo rasti ir jokie duomenys, kad įmonė teikė finansinius duomenis registrui. Akivaizdu, kad įmonės atsakingi asmenys nesielgė rūpestingai bei pažeidė fiduciarinę pareigą įmonei, kadangi laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia veika iš esmės yra pripažįstama ir grubiu teisės aktų pažeidimu, kadangi įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų bei metinio pranešimo parengimu ir pateikimu registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti padarytą žalą įmonei arba kitiems asmenims.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atskirajame skunde pateikta tik subjektyvi, kritiška ir faktais nepagrįsta suinteresuoto asmens D. Ž. nuomonė, todėl skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovės BUAB „Medgrana“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
16. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas, o tą paneigti privalo su tuo nesutinkantys asmenys.
17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
18. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. pabaigoje UAB „Medgrana“ buvo nemoki, tačiau jos vadovas ir akcininkas D. Ž., žinodamas (turėdamas žinoti) įmonės finansinę padėtį, nevykdė įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Vietoje to, 2014 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryta UAB „Medgrana“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu įmonės turtas ir dokumentai buvo perduoti trečiajam asmeniui (užsienio piliečiui). Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad nėra galimybės susigrąžinti turtą ir dokumentus iš trečiojo asmens, sprendė, kad suinteresuotas asmuo D. Ž., parduodamas įmonės akcijas siekė bloginti jos padėtį, paslėpti įmonės dokumentus, tokiu būdu apribojant vienintelės kreditorės VSDFV Klaipėdos skyriaus galimybes patenkinti savo finansinė reikalavimą ir (ar) siekiant išvengti atsakomybės už netinkamą įmonės valdymą, todėl tai atitinka tyčinio bankroto požymius numatytus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose.
20. Pažymėtina, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad 2014 m. gruodžio 16 d. sudaryta UAB „Medgrana“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis kaip nors būtų apribojusi kreditorės VSDFV Klaipėdos skyriaus galimybes nukreipti išieškojimą į skolininkės BUAB „Medgrana“ turtą, t. y. kad šiuo sandoriu faktiškai buvo pabloginta jau nemokios įmonės turtinė padėtis. Nors bankroto administratorė nurodė, kad dėl minėto sandorio įmonė prarado 1 600 000 Eur vertės turtą (medienos lukštą), tačiau šių aplinkybių įrodymais nepagrindė. Iš bylos duomenų matyti, kad tokią išvadą bankroto administratorė padarė remdamasi vien prie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pridėtu materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktu, kuriame vienintelis naujajam akcininkui perduodamas turtas buvo nurodytas 1 000 kub. m. medienos lukštas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien įrašas akte neįrodo, kad atsakovė apskritai turėjo tokį turtą, ir, juo labiau, nepagrindžia jo vertės.
22. Apeliacinės instancijos teismui 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi bylą gražinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir nurodžius būtinybę įvertinti visas aplinkybes, susijusias su į bylą pateikta įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, suinteresuotas asmuo D. Ž. pateikė teismui įrodymus, kuriais grindė savo paaiškinimus dėl įmonės turėtos žaliavos įsigijimo, naudojimo ir perleidimo trečiajam asmeniui. Suinteresuoto asmens pateikti įrodymai (PVM sąskaitos-faktūros, pažymos) patvirtina, kad atsakovė 2014 m. balandžio 1 d. iš UAB „Gvidovita“ įsigijo 1 000 kub. m. 1 905 Eur (be PVM) vertės medienos lukšto atliekas (ne medienos lukštą), kurios buvo skirtos kietojo kuro granulių gamybai. Apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens paaiškinimais, kad didžioji dalis žaliavos (medienos lukšto atliekų) buvo panaudota gamybai, o į perdavimo–priėmimą aktą tik formaliai (klaidingai) buvo įrašytas žaliavos kiekis pagal įsigijimo dokumentus, neturi pagrindo netikėti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė savo veiklą vykdė beveik iki 2014 m. pabaigos, per tą laikotarpį iš įsigytos žaliavos gamino kieto kuro granules, dalį žaliavos pardavė UAB „Pilsena“. Suinteresuoto asmens UAB „Ronarta“, tvarkiusio atsakovės buhalterinę apskaitą, pateikti paaiškinimai taip pat patvirtina, kad UAB „Medgrana“ didelės (1 600 000 Eur) vertės turto įgyti negalėjo, kadangi įmonė niekada neturėjo tokių lėšų. Tuo tarpu bankroto administratorė šių aplinkybių faktiniais duomenimis nepaneigė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis turėjo kokią nors įtaką atsakovės UAB „Medgrana“ mokumui (turtinės padėties pablogėjimui), atitinkamai įmonės kreditorės interesams.
23. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tokiu požymiu laikė įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat tik formaliai nustatė nurodytą tyčinio bankroto požymį.
24. Pažymėtina, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama taip, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą, šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
25. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad buvęs įmonės vadovas ir akcininkas D. Ž., nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos UAB „Medgrana“ iškėlimo, sąmoningai blogino įmonės turtinę padėtį, t. y. sudarinėjo įmonei nenaudingus sandorius (išskyrus aptartą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį). Be to, nuo pirmosios instancijos teismo nustatyto faktinio nemokumo momento (2014 m. pabaigos) iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo dienos (2015 m. birželio 18 d.), atsakovės finansiniai įsipareigojimai iš esmės nepasikeitė. Pagal suinteresuoto asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenis VSDF biudžetui atsakovė yra skolinga 3 079,22 Eur, iš jų 2 917,43 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2014 m. gegužės – gruodžio mėn., ir 161,79 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. birželio 18 d. Taigi nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, kad atsakovės UAB „Medgrana“ veikla nuo jos faktinio nemokumo momento iki bankroto bylos iškėlimo dienos sąmoningai buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį ir esmingai pažeisti vienintelės kreditorės teises.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ĮBĮ nuostatas, nesivadovavo kasacinio teismo suformuota teismų praktika aktualiais byloje sprendžiamais klausimais, ir dėl to padarė neteisingą išvadą apie pagrindo pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu egzistavimą (CPK 185 straipsnis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant tokiai bylos baigčiai, kiti atskirojo skundo argumentai tampa teisiškai nereikšmingais, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Medgrana“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.