Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl santuokos nutraukimo esant santuokinio kaltei bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys V. R., Ž. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Santuoką, įregistruotą 2006 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 1325, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, nutraukti dėl atsakovės kaltės;

2. Pripažinti, kad žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, u/n duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, u/n (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, u/n (duomenys neskelbtini), esantys Vilniaus r. sav., Lavoriškių sen.. Mostiškių k., Medaus g. 17, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovei;

6. Priteisti iš atsakovės patirps bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminį mokestį, išlaidas susijusias su atliktu turto vertinimu ir kitas bylinėjimosi išlaidas;

Keletą pirmųjų santuokinio gyvenimo metų pragyveno neblogai, tačiau ilgainiui ėmė dažnėti konfliktai dėl interesų ir požiūrio į gyvenimą skirtumų. Konfliktiškos prigimties ir neprognozuojamo charakterio atsakovė keletą kartų bandė nusižudyti, dažnai ieškovą žemindavo, keikdavo, priekaištaudavo ir ignoruodavo kaip žmogų, asmenybę, tačiau į pastabas dėl netinkamo elgesio ieškovo atžvilgiu reaguodavo priešiniais kaltinimais. Nepagarba, ieškovo ignoravimas kaip asmenybės ir manęs terorizavimas ilgainiui iš atsakovės pusės tik didėjo. Vis dažnėjo neaiškūs priekaištai ieškovui, atsakovė tiesiog liguistai pradėjo jį įtarinėti, persekioti, siekdama galutinai pajungti savo valiai grasinimais, psichologiniu smurtu ir neaiškiais bei nebūtais kaltinimais. Nuolatiniais tapę nesutarimai paprastai pasibaigdavo skandalais ir barniais. Nežiūrint ieškovo dedamų pastangų išsaugoti santuoką atsakovė nesikeitė, o į priekaištus/pastabas dėl tokio savo elgesio paprastai atsakydavo priešiniais kaltinimais man visokiomis išgalvotomis nuodėmėmis, o neretai ir grasinimais, kad su ieškovu bus susidorota arba, kad ji nusižudys ir dėl to kaltas liks ieškovas, ką atsakovė net du kartus baudė daryti nuodydamasi vaistais. Santuokos metu atsakovė ieškovą nekartą vijo iš bendrų namų, esančių Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) . Esant tokiam atsakovės elgesiui, po eilinio jos grasinimo, ieškovo užsipuolimo ir vijimo iš bendrų namų, apie 2012 metų pabaigą ieškovas iš jų išsikraustė gyventi pas savo tėvus. Su atsakove kartu nebegyvena maždaug nuo 2012 m. pabaigos, sutuoktinių pareigų vienas kito atžvilgiu nuo šio laiko nebeatlieka, santuoka faktiškai yra pilnai iširusi, santuokiniai ryšiai visiškai ir galutinai nutrūkę, bendro ūkio nebeveda. Ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė yra neištikima ir nelojali su kitu vyru. Mano, kad mūsų santuokos iširimo priežastis yra atsakovės nesistengimas išsaugoti santuoka, ieškovo negerbimas, gniuždymas moraliai, neištikimybė, todėl santuoka yra likusi tik formali ir turi būti nutraukta LR CK- 3.60 str. 1 d. pagrindu dėl atsakovės kaltės.

Pažymėjo, kad su atsakove nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (LR CK 3.82 str.). Būnant santuokoje su atsakove 2010-06-15 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: Žemės sklypą, u/n 4157-0200-0030, gyvenamai į namą, u/n (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius, u/n (duomenys neskelbtini),esančius Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą pirko, kaip sutuoktinių bendrą jungtinę nuosavybę. Viso šalims priklausančio ir santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė vidutinė rinkos vertė – 227 000 Lt. Būnant santuokoje su atsakove įsigijo privalomai registruotinus kilnojamąjį turtą/automobilius: MISUBISHI COLT, v/n (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1989-12-21, kurio vidutinė rinkos vertė 500 Lt; MAZDA MX-3, v/n (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1993-04-19, kurio vidutinė rinkos vertė 600 Lt; RENAULT MEGANE, v/n (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1996-08-09, kurio vidutinė rinkos vertė 1000 Lt; (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1996-04-11, kurio vidutinė rinkos vertė 3000 Lt. Viso santuokoje įgyto privalomai registruotino kilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė vertė – 5100 Lt. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis FORD ORION, v/n (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1990 m., kuris ieškovo turimais duomenimis realiai yra neišlikęs. Daugiau šalys privalomai registruotino ir dalintino turto neturi. Tokiu būdu privalomai registruotino turto rinkos vertė yra 232 100 Lt. Mano, kad natūra įmanoma padalinti tik privalomai registruotiną kilnojamąjį turtą/automobilius, o nekilnojamąjį turtą padalinti natūrą nėra galimybės, nes jau virš metų ieškovas su šiuo turtu neturi nieko bendro, jame šeimininkauja atsakovė, bendras šio turto valdymas yra neįmanomas. Automobilius MISUBISHI COLT, v/n (duomenys neskelbtini) MAZDA MX-3, v/n (duomenys neskelbtini) RENAULT MEGANE, v/n (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pripažinti atsakovės nuosavybe. Automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pripažinti ieškovo nuosavybe. Kadangi viso dalintino nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – 227 000 Lt, todėl atsižvelgiant į LR CK 3.127 str. 3 d., į tai, kad turto efektyvus ir normalus valdymas, jei jis būtų padalintas natūra būtų neįmanomas dėl santykių su atsakove, ieškovui iš atsakovės už jai tenkančią didesnę turto dalį po santuokos nutraukimo priteistina 113 500 Lt kompensacija. Namų apyvokos daiktus su atsakove pasidalino taikiai, ieškovui iš bendrų namų išsikraustant dar 2012 m. pabaigoje, todėl dėl namų apyvokos daiktų ir reikmenų reikalavimo nereiškia. Daugiau santuokoje įgyto bei šioje byloje dalintino turto nėra. Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė. Patvirtino, kad neįvykdytų skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kurie ieškinio pateikimo dieną galėtų būti nukreipti į išieškojimą, neturi. Ieškovo žiniomis bendrų kreditorių su atsakove neturi. Abi šalys yra veiksnios, todėl išlaikymo vienas kitam teikti neprivalo ir tokių reikalavimų nereiškia. Po santuokos nutraukimo pageidauju pasilikti turimą pavardę. Neprieštarauju, kad po santuokos nutraukimo atsakovė pasiliktų sutuoktinę ar ikisantuokinę pavardę.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. S. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė pradėjo gyventi su kitu vyru, kaimynu. Kartu jau nebegyvena su atsakove apie 3 metus. Dar pusę metų išlaikė šeimą. Byloje pateiktos SMS žinutės buvo siųstos į jo asmeninį numerį. Žinutės siųstos po padavimo į teismą. Tiksliai neatsimena. Žinutėse pamatė grasinimus. Apie neištikimybę pati žmona pasakė, kad pusantrų metų gyvena su kitu vyru. Iš Mostiškių į Šeškinę persikėlė, nes nepatiko, jog nuolat ten trynėsi tas kaimynas. Turėjo įtarimų, tačiau įrodymų ne. Tik vėliau žmona pasakė. Šeškinėje gyvena žmonos senelis. Tuo metu jis išlaikė Šeškinės butą. Atsakovė tuo metu dirbo. Žemės sklypas ir pastatai yra bendri, įgyti santuokos metu. Turto vertė nustatyta nepriklausomu turto vertinimu. Jis norėjo tik 50 000 Lt kompensacijos už šį turtą. Geruoju nesigavo, todėl dabar prašo daugiau. Namą galima per pusę padalinti, bet jis ten negyvens. Padaryti, kad vienoje pusėje jis, kitoje atsakovė gyvens, negalima. Yra du atskiri įėjimai, tačiau konstrukcija neleidžia padalinti. Viskas surišta, virtuvės, tualetas bendri. F. O. vertas tiek, kiek metalas. Vertė 300 Lt. Galima reikalavimą išbraukti, nereikia. A. V. jis naudojasi, jo kaina apie 1000 Eur. Neprisidėjo prie automobilių pardavimo. Parduotų trijų automobilių kaina – M. C. apie 800 Lt, R. M. apie 800 Lt, Mazda MX ne daugiau 1000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2006-06-10 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 1325 (b.l. 10-11).

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Teismo vertinimu, nagrinėjant bylą abi šalys, turėjo galimybę nevaržomai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (be kita ko, teikti rašytinius įrodymus, inicijuoti liudytojų apklausą ir pan.).Abi šalys rėmėsi rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais,savo ir suinteresuotų šalių paaiškinimais teisme.

Dėl santuokos nutraukimo.

CK 1.2, 1.5 straipsniuose įtvirtinti teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Teismas CK normas privalo aiškinti ir taikyti, remdamasis šiais civilinės teisės principais. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, susiklosčiusiomis tradicijomis, moralės normomis. Byloje ieškovas ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovės – dėl sutuoktinio kaltės atsiliepimuose,o teisme dėl abiejų kaltės.

Aiškindamas ir taikydamas CK normas dėl santuokos iširimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Lietuvos A. T. teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v. P. D. byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007.)

CK 3.60 str. 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).

Ieškovo A. S. prašymu konstatavo faktines aplinkybes – užfiksavo ieškovui priklausančiame telefone „LG“ išsaugotas susirašinėjimo tekstines žinutes (SMS) su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris telefone neįvardintas ir abonentiniu numeriu duomenys neskelbtini)“ kuris telefone įvardintas „(duomenys neskelbtini)“ bei užfiksavo vaizdą fotonuotraukose (b.l. 82-83). Konstatavo, kad telefone „LG“ yra išsaugotos šios tekstinės žinutės (SMS), kurios yra gautos iš neįvardinto abonento Nr. +37060349770:

(1) 2014-06-07 19:52 „Lutse priac masynu v panidelnik masynu razabju vse sciokla. Nenavizu tibia. Stoby ty zdox da panidelnika etava zelaju skatina!!!!!

„Telefone „LG“ yra išsaugotos šios tekstinės žinutės (SMS), kurios yra gautos iš abonento kuris įvardintas „duomenys neskelbtini)“, kurio Nr. duomenys neskelbtini)“:

(2) 2014-05-26 14:23 „Ja nesuciu budis sudica nasciot kampinsacyji do vaskresenija minia nibudit na etam svete ty prikrasna minia znajes 2raza travilas tabletkami 3raz budit pasladnij. Jesli sto saapsciat gde moj grob budit stajat.... Ja nedumala stot y takoj. Eta pasledniaja sms i zvanok byl na tom svete vstretimsia. Paka“

(3) 2014-05-24 12:47 „Jesli cesna nezeleju sto my razaslis. Paslednix 3 goda dla minia mucene byla. Sias ja sciasliva imeju lubimava cilaveka i nenauda prasit stoby udelil vnimanije, abnialby,pacelaval ili liubowju zaniaca. Cesna nezavidu toj kto budit s taboj.....“

Byloje pateiktas šių SMS žinučių vertimų biuro atliktas vertimas (b.l. 91-93):

1. Geriau slėpk mašiną, pirmadienį iškulsiu visus mašinos langus. Nekenčiu tavęs. Kad tu nusprogtum iki pirmadienio, to linkiu tau, gyvuly.

2. Aš nejuokauju, jeigu teisiesi dėl kompensacijos, iki sekmadienio manęs šiame pasaulyje nebus, tu puikiai mane pažįsti.

Aš du kartus nuodijausi tabletėmis, 3 kartas bus paskutinis. Jeigu ką, praneš, kur mano karstas stovės... Aš nemaniau, kad tu toks.

Tai buvo paskutinė sms ir skambutis, susitiksime aname pasaulyje. Iki.

3. Jeigu sąžiningai, nesigailiu, kad mes išsiskyrėme(patikslintas teismo). Paskutinius 3 metus man buvo kankynė, dabar aš laiminga, turiu mylimą žmogų ir nereikia prašyti, kad skirtų dėmesio, apkabintų, pabučiuotų arba pasimylėtume. Sąžiningai nepavydžiu tai, kuri bus su tavimi...

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo įrodinėjo aplinkybėmis, kad atsakovė ieškovo negerbė, įžeidinėjo,buvo neištikima iki 2012 metų ir po to,kai jis išėjo gyventi į Vilnių pas jos giminę. Ieškovo nuomone, būtent dėl tokio atsakovės elgesio ir nuolatinio netinkamo elgesio ieškovo atžvilgiu, ieškovo dvasinis ryšys su atsakove nutrūko, bendras gyvenimas tapo negalimas ir santuoka faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės. Teismas vertina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl jo įžeidinėjimo iki 2012 metų yra abstrakčios ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytos. Tačiau situacijos realumas rodo,kad ieškovas išėjo gyventi ne bet kur,o pas atsakovės gimines,atsakovės elgiasys kai ieškovas siūlė gyventi kartu kituose namuose,jos pozicija,kai dirba Vilniuje,bet gyvena Mostiškių kaime,bet vis tiek lieka gyventi atskirai nuo sutuoktinio, ir po to parašytų žinučių turinys teismui įrodo,kad atsakovės elgesys savo sutuoktinio atžvilgiu buvo nelojalus,ji buvo savo vyrui neištikima.

Atsakovė savo ruožtu neįrodė,kad ieškovas buvo jai nelojalus,neištikimas ir ,kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės.Todėl teismas laiko įrodytu,kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės.

Dėl turto padalinimo.

Pagal CK ir kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės, būtina vadovautis CK 3.87, 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.1d.).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovo A. S. ir atsakovės E. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagal 2010-06-15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4995 įregistruotos į žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini)“, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini)“, ūkinį pastatą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini)“, kitus statinius (inžineriniai) – kiemo statinius (bordiūrai), unikalus Nr. duomenys neskelbtini)“, esančius Vilniaus r. sav., duomenys neskelbtini)“ (b.l. 14-17). Nekilnojamojo turto registre padarytos gyvenamojo namo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini)“, ir ūkinio pastato, unikalus Nr. duomenys neskelbtini)“, daikto registravimo ir kadastro žyma: įregistravimo pagrindas – 2010-06-02 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2010-06-07 Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. NSP-00-100607-00168.

Atsakovė E. S. byloje pateikė 2010-02-23 buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį, kuria jis pardavė butą su rūsių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“, esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Dūkštų g. 5-142, už 129 000 Lt (b.l. 69-73).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos A. T. praktikoje (Lietuvos A. T. m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007. (duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos A. T. suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).

Atsakovė pati nurodė,kad sklypas ir namas pirkti už 138000 litų.Tai reiškia,kad jos turimų pinigų už savo buto pardavimą(129000Lt) įsigyti namui neužteko.Todėl ji pati viena savo pinigais negalėjo įgyti šį turtą.Ieškovas savo ruožtu pateikė teismui 2010-04-16 vekselį(b.l.89),kuris rodo,kad iš savo sesers skolinosi pinigus,kurių pakako prisidėti prie namo pirkimo,jeigu laikyti,kad atsakovė visus savo pinigus panaudojo namo pirkimui.Taip pat byloje pateiktas 2011-12-25 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojimas iki 2016-03-02 sumokėti V. R. 50 000 Lt sumą (b.l. 90).

Analizuojant esamus įrodymus ir šalių paaiškinimus galima daryti labiau tikėtiną prielaidą,kad ieškovas ir atsakovė pirko namą iš savo asmeninių pinigų,t.y.atsakovė prisidėjo 1129000 Lt,o ieškovas 9000 Lt.

Teismui akivaizdu,kad nuo pirkimo-pardavimo sutarties iki 2012 metų namas buvo ženkliai pagerintas ir yra tinkamas pilnai jame gyventi.Šis vėlesnis namo pagerinimas buvo ,kaip bendroji jungtinė nuosavybė ,t.y.bendras prisidėjimas abiejų šalių veiksmais.Teismas neturi pagrindo abejoti,kad atsakovė žinojo apie pasiskolintus ir investuotus pinigus į namą ir kitų objektų prie namo būklės pagerinimą.Abi šalys neturėjo tiek pajamų iš savo darbinės veiklos,kad jų pakaktų sutaupyti ir atlikti namo pagerinimus buvusia apimtimi.

Byloje pateikta šio 2014-05-22 turto vertinimo ataskaita Nr. 14/05-37V, kurią pagal ieškovo užsakymą atliko UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ turto vertintoja K. V. (Nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000310) (b.l. 21-56). Ataskaitoje nurodyta, kad vertinimo objektas turto vertintojos buvo apžiūrėtas 2014-05-19; apžiūros metu buvo fiksuojamos vertinamo turto kokybinės charakteristikos taip pat vertinamo turto aplinka; turto vertės nustatymo data – 2014-05-19, ataskaitos surašymo data: 2014-05-22. Padaryta išvada dėl turto vertės: vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo datai – 2014-05-19 buvo 227 000 Lt. Sklypo su gyvenamuoju namu, ūkio pastatu bei kiemo statiniais rinkos vertės skaičiavimo lentelėje Nr. 2 nurodyta, kad galutinė suderinta kaina – 1017 už 1kv.m. (b.l. 39). Nurodyta, kad žemės sklypo vertė yra įskaičiuota į kv. kainą. Pataisos koef. skaičiavimas lyginamuoju metodu: Vietos pataisos koef.: nustatomas, kadangi skiriasi lyginamųjų objektų Nr. 1 ir 2 ir vertinamo objekto vieta. Lyginamas 2 lyg. obj. ir 3 lyg. obj.: 1116-819=/297/ arba ~26 %. 3 lyg. objekto vieta yra analogiška. Baigtumo pataisos koef.: nustatomas, kadangi skiriasi objektų statybos baigtumas %. Lyginamieji Nr. 2 ir 3 yra 100 % baigtumo, 1 obj. -83 %; todėl pataisos koef. priimamas 1,17 (1+17)%; Laiko pataiso koef. Neskaičiuojamas, nes rinkos kainos šioje zonoje iš esmės nekito. Pažymėta, kad nekilnojamojo turto juridinė charakteristika nustatyta vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ įregistruotais nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo duomenimis – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, pagal kurį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4199-1029-3018 statybos pradžios metai – 1991, pabaigos – 2010, baigtumo procentas 95 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 10 proc., aukštų skaičius – 1, bendras plotas – 223,23 kv.m., naudingas plotas – 124,20 kv.m., gyvenamasis plotas – 91,68 kv.m., rūsių (pusrūsių) plotas – 69,28 k.m., garažų plotas – 24,95 kv.m., plotas bruto – 314 kv.m., užstatytas plotas – 138 kv.m., tūris – 891 kub.m., vidutinė rinkos vertė – 99400 Lt, vidutinės rinkos nustatymo data – 2010-06-02; ūkinio pastato, unikalus Nr. 4199-1029-3029, vidutinė rinkos vertė – 1960 Lt, vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2010-06-02; kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statinių (bordiūrai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 586 Lt, vidutinės rinkos nustatymo data – 2010-06-10. Pažymėta ir tai, kad gyvenamasis namas yra vieno aukšto su rūsiu ir pastogės patalpomis. Pagrindimai konstrukciniai elementai: pamatai – gelžbetonio, sienos – silikatinių plytų, pertvaros – silikatinių plytų, perdanga – gelžbetoninė, stogas dvišlaitės konstrukcijos su asbestcemenčio danga, grindys – lentų, langai – plastikinių rėmų su stiklo paketais, durys – medinės, sienos – dažytos, tapetai kambariuose, dažytos, plytelių – virtuvėje, plytelių – vonioje, plastikinės dailylentės – tualete, lubos – dažytos, medinių lentų. Baigtumas 100 %. Komunikacijos: komunalinis vandentiekis, vietinė nuotekų šalinimo sistema, centrinis šildymas (kietu kuru), elektra.Ūkinis pastatas nebaigtas statyti-76 procentai.

Teismas mato,kad nurodytas baigtumas yra siejamas su įrengimo baigtumu namo viduje(b.l.33).

Atliktas turto vertinimas,analizuojant esamus įrodymus,teismo vertinamas kaip pakankamai objektyvus.Tai reiškia,kad iš jo esamos sumos minusavus pirkimo-pardavimo sumą galima konstatuoti,kad ginčo šalys namą pagerino 89000 litų,neįskaičiuojant baldų.Dėl baldų ir kitų kilnojamųjų daiktų ginčo nėra.

Iš byloje esančio gyvenamojo namo pirmo aukšto plano matyti, kad gyvenamojo pastato pasidalinti natūra dalimis nėra galimybės (b.l. 52).Todėl teismas turi pagrindą tenkinti tiek ieškovo,tiek atsakovo prašymą ir priteisti ginčo turtą natūra atsakovei.Todėl ieškovui priteistina kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.Atsakovės argumentai dėl jos skaičiavimų,kad ji sumokėjo už visą turtą iš savo pinigų net ir po to,kai namas buvo pagerintas, nesuvokiami logiškai.

Kadangi ieškovei lieka turtas,tai jos investuoti asmeniniai pinigai minusuojami nuo turto vertės.9000 litų pridedami prie 1/2dalies namo pagerinimo sumos ieškovui,t.y.iš atsakovės priteistina ieškovui 53500 litų(kas yra 15494,67 eurai) kompensacija už jai tenkantį sklypą ir namą su kitais priklausiniais(3.127str.3d.).

Ieškovas su ieškiniu pateikė VĮ „Regitra“ pažymas, kad ieškovo vardu yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20), o atsakovės vardu – MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MAZDA MX-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) FORD ORION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19). Byloje pateikta 2012-07-03 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovė E. S. pardavė automobilį F. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 200 Lt (b.l. 75). 2014-10-02 pranešimu VĮ „Regitra“ informavo atsakovę, kad transporto priemonei, registruotai jos vardu, F. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-09-11 buvo sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme (b.l. 119), 2014-10-08 pranešimu informavo, kad transporto priemonė RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-01 buvo išregistruota (b.l. 120), 2014-10-08 pranešimu informavo, kad transporto priemonė MAZDA MX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-09-29 buvo išregistruota (b.l. 121).Taigi šie įrodymai patvirtina,kad automobilis VOLVO yra naudojamas išimtinai ieškovo,o kiti automobiliai buvo disponuojami atsakove.Jų realių kainų byloje nustatyti neįmanoma.Ieškovas ieškinyje nurodė,kad visų automobilių vertė bendrai buvo 5100 litų.Jo automobilio vertė yra 3000 litų.Šį automobilį ieškovas prašo priteisti jam.Kadangi ieškovė išregistravo automobilius buvusius jos faktinėje nuosavybėje,tai teismas neturi pagrindo priteisti jų atsakovei.Atsakovė visą sandoriais gautą sumą už šiuos automobilius paėmė sau.Ji nederino jų pardavimo klausimų su ieškovu.Tai reiškia,kad ji elgėsi jo atžvilgiu nesąžiningai(CK 1.5 str.).Atsakovė nurodė,kad buvo pas šalis asmeniniame valdyme po vieną automobilį(2014-0620,b.l.61-65),kurį ji vėliau išregistravo.Todėl elgiantis sąžiningai yra pagrindas priteisti ieškovui jo turimą automobilį,atsakovei ir ieškovui nepriteisiant kompensacijų,nes neįmanoma nustatyti kokia dalimi kokia šalis turi mokėti už ieškovui priteistą automobilį ir parduotus kitus automobilius.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-04-16 paprastu neprotestuotinu vekseliu ieškovas A. S. besąlygiškai įsipareigojo 2014-02-28 sumokėti Ž. L. 13 000 Lt sumą (b.l. 89), o 2011-12-25 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo iki 2016-03-02 sumokėti V. R. 50 000 Lt sumą (b.l. 90).

Kadangi paskola sesers ieškovui buvo duota ankščiau už namo pirkimą,o Ž. L. teisme nurodė,kad jos skolinti pinigai buvo naudojami namo pagerinimui(kas nepasitvirtina logiškai),kad atsakovė apie tai žinojo,ir kadangi kreditorius yra ieškovo sesuo,todėl jos parodymai vertinami kritiškai.Teismas neturi objektyvaus pagrindo daryti didesnę prielaidą,kad ši skola ginčo šalių paimta abiems žinant ir šeimos interesams tenkinti,o ne asmeninė ieškovo paskola,kurią jis panaudojo,kaip savo indėlį į namo pirkimą.Todėl teismas nelaiko įrodytu buvus šią paskolą ieškovo paimtą išimtinai šeimos reikmėms namo statybai.Šioje dalyje ieškinys netenkinamas.

Analizuojant V. R. paaiškinimus(jos nesavanaudišką patvirtinimą,kad 15000 litų skolos buvo jai gražinti,nors įrašo apie tai nėra),šalių paaiškinimus apie buvusią situaciją ir realius namo pagerinimus(kurių vertė sudaro dešimtis tūkstančių litų),teismas laiko ieškovo įrodytu,kad 2011-12-25 ieškovas paėmė paskolą pas V. R. su žmonos žinia šeimos poreikių tenkinimui,t.y.namo pagerinimui.Dalis šios paskolos,t.y. 15000 litų gražinta.Likusioje-35000 litų dalyje ginčo šalys pripažįstamos solidariais V. R. skolininkais pagal 2011-12-25 vekselį(b.l.90).

Kiti klausimai ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Atsakovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „S.“; ieškovui pavardė „S.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 41,71 Eur (144 Lt) žyminį mokestį, o likusios dalies 1591,75 Eur (5496 Lt) sumokėjimas teismo 2014-06-03 nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b.l. 59).

Ieškovas už turto vertinimą sumokėjo 202,73 Eur (700 Lt) (b.l. 56-58), antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėjo 87,61 Eur (302,50 Lt) (b.l. 88). Šalys duomenų apie teisinių paslaugų išlaidas byloje nepateikė.

Atsižvelgiant į tai,kad ieškinys patenkintas 47 procentais reikalaujamos sumos dalies,iš atsakovės ieškovui priteistina 471,17 Lt (136,46 Eur) bylinėjimosi išlaidų(CPK 88,93str.).

Ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies dėl jo tiesioginio turtinio reikalavimo,dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės ir pripažinimo vienos paskolos solidaria.Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.Ieškovas nesumokėjo viso žyminio mokesčio.Jam priteistina valstybei 720,94 Eur žyminio mokesčio(CPK 80,93,96str.).

Iš atsakovės priteistina valstybei 548,25 Eur žyminio mokesčio(CPK 93,96str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas ieškovo naudai, iš atsakovės priteistina 7,25 Eur pašto išlaidų (b.l. 1) valstybei (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė – P.), santuoką, įregistruotą 2006-06-10 Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 1325), dėl sutuoktinės kaltės.

Priteisti atsakovei E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, u/n duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, u/n 4199-1029-3018, ūkinį pastatą, u/n duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius, u/n (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini).

Priteisti A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) kompensaciją 53500 litų(kas yra 15494,67 eurai) sumai už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį ir 136,46 Eur(vienas šimtas trisdešimt šeši eurai 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini).

Pripažinti,kad paskola pagal 2011-12-25 vekselį,paimtą A. S.(a.k. (duomenys neskelbtini) iš V. R.(a.k(duomenys neskelbtini) iki 2016-03-02 yra solidari ieškovo A. S. ir atsakovės E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) skola 35000 litų sumoje.

Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.

Priteisti iš A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 720,94 Eur(septynis šimtus dvidešimt eurus 94 ct) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 548,25 Eur(penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 25 ct) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 7,25 Eur (septyni eurai 25 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.