- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- e2YT-1696-301/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00819-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Marijampolės
- Kategorijos
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą suinteresuotiems asmenims Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarei L. R., P. Ž., J. Ž., antstolei Svajonei Žukaitienei, antstoliui Artūrui Augliui, antstolei Astai Lukšienei, žemės ūkio bendrovei „A“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Agroservisas LT“, uždarajai akcinei bendrovei „B a“ ir Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skundu prašo panaikinti Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės Loretos 2017 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakoma priimti sprendimą įregistruoti priverstinę hipoteką žemės sklypams, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Marijampolės 6 -ojo notaro biuro notarę L. R. priimti sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką žemės sklypams kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos naudai pagal 2006 m. birželio 30 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti duomenis Lietuvos Respublikos hipotekos registrui.
Pareiškėja nurodo, kad 2006 m. birželio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini, Lietuvos Respublika, atstovaujama Marijampolės apskrities viršininko Marijampolės žemėtvarkos skyriaus (2010 m. liepos 1 d. likvidavus Marijampolės apskrities viršininko administraciją jos teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba) bei P. Ž. ir J. Ž. sudarė valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini, (toliau - sutartis), kuria P. Ž. ir J. Ž. išsimokėtinai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo: žemės sklypą, kurio bendras plotas 4,0500 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio bendras plotas 8,4600 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, esantį (duomenys neskelbtini; žemės sklypą, kurio bendras plotas 67,2600 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, esantį (duomenys neskelbtini; žemės sklypą, kurio bendras plotas 7,7700 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, esantį (duomenys neskelbtini; žemės sklypą, kurio bendras plotas 9,2400 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, esantį (duomenys neskelbtini; žemės sklypą, kurio bendras plotas 4,1800 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini),žemės sklypą, kurio bendras plotas 5,2300 ha kadastro Nr. (duomenys neskelbtini, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini; žemės sklypą, kurio bendras plotas 13,0000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio bendras plotas 3,3600 ha kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (toliau - Žemės sklypai). Žemės sklypų paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Žemės sklypų kaina - 37087,58 Eur (128056,00 Lt). P. Ž. ir J. Ž. sumokėjo pradinį įnašą 3708,87 Eur (12806,00 Lt). Pirkėjai įsipareigojo skolą padengti per 14 metų, t. y. iki 2025 m. sausio 15 d. Likusi už žemės sklypus nesumokėta suma 2017 m. vasario 17 d. - 43596,24 Eur (už žemę - 22 252,50 Eur, 5 % metinių palūkanų - 8 994,95 Eur, už kiekvieną pradelstą dieną 0,05 % delspinigių - 12 348,79 Eur). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius 2017 m. sausio 16 d. raštu Nr. 20SD-212-(14.20.104.) kreipėsi į Marijampolės 6-ąjį notaro biurą dėl priverstinės hipotekos žemės sklypams nustatymo ir įregistravimo. Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarė L. R. 2017 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti sprendimą įregistruoti priverstinę hipoteką žemės sklypams, kadangi žemės sklypams yra įregistruoti juridiniai faktai - areštas, apribotas disponavimas. Pareiškėja nesutinka su notarės L. R. priimtu nutarimu. Nurodo, kad specialiuosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės pardavimą, nebuvo įtvirtinta pareiga įregistruoti priverstinę hipoteką, tačiau šiuo metu priverstinės hipotekos nustatymas ir įregistravimas Hipotekos registre yra būtinas, nes tik tokiu būdu bus apsaugoti valstybės interesai.
Nurodo, kad pagal CK 6.414 straipsnio 2 dalį, kai nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkėjui iki visiško sumokėjimo laikoma, kad šie daiktai įkeisti pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (priverstinis įkeitimas (hipoteka)), jeigu sutartis nenumato ko kita. Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad priverstinė hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos registre momento. Skundą grindžia Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2119-343/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-280-585/2012 nurodytais argumentais. Nurodo, kad nuo sutarties sudarymo momento pareiškėjai atsirado teisė į priverstinę hipoteką įstatymo pagrindu, o faktas, kad Nekilnojamojo turto registre nuo valstybinės žemės išsimokėtinai pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momento galiojo įrašas apie įsiskolinimo už įsigytus žemės sklypus ir įsipareigojimo juos įkeisti buvimą, negali būti prilyginamas hipotekos įregistravimui ir sukelti tokias pačias pasekmes, kaip ir sandorio įregistravimas Hipotekos registre. Minėtų įrašų buvimas tik išviešina žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą, įsiskolinimo ir įsipareigojimo įkeisti, t. y. teisės į hipoteką buvimą. Nurodytų aplinkybių išviešinimas leidžia atmesti bet kokius kitus galimus kreditorių interesų pažeidimus, susijusius su iš priverstinės hipotekos kylančiomis pirmumo teisėmis.
Notarė, atsisakydama įregistruoti priverstinę hipoteką šiems žemės sklypams, nurodė, kad įregistravus pateiktą priverstinę hipoteką būtų keičiama daikto teisinė būklė, o turto areštas tai draudžia daryti. Pareiškėjos manymu, Apeliacinės instancijos teismo vertinimu po priverstinės hipotekos registravimo pagrindo atsiradimo turtui pritaikytas areštas negali būti laikomas kliūtimi hipotekai įregistruoti. Pareiškėjos manymu, Lietuvos Respublikos teisė į priverstinę žemės sklypo hipoteką atsirado nuo sutarties sudarymo ir žemės sklypo perdavimo momento, ir tokią teisę Lietuvos Respublika išlaiko iki tol, kol žemės sklypo pirkėjas atsiskaitys su valstybe. Žemės sklypams antstolių įregistruoti areštai neapriboja Lietuvos Respublikos teisės į parduotų Žemės sklypų priverstinės hipotekos nustatymą jos naudai, todėl neatsižvelgiant į tai, kad sutartis sudaryta 2006 metais, priverstinė hipoteka žemės sklypams turi būti nustatyta ir įregistruota Hipotekos registre, kadangi toks reikalavimas kyla iš CK 6.414 straipsnio ir CK 4.187 straipsnio nuostatų ir todėl, kad ši teisė atsirado sutarties sudarymo metu ir tęsiasi iki tol, kol žemės sklypo pirkėjai atsiskaitys su valstybe. Priverstinės hipotekos nustatymas ir įregistravimas Hipotekos registre yra būtinas norint apsaugoti valstybės interesus.
Notarė L. R. 2017 m. sausio 31 d. priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Jame nurodė, kad 2017-01-16 Marijampolės 6-ajame notaro biure gautas prašymas dėl priverstinės hipotekos įregistravimo pagal 2006-06-30 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkai P. Ž. ir J. Ž., reikalavimo suma yra 22252,50 Eur, hipotekos objektas yra žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centre atlikus patikras apie aukščiau nurodytus žemės sklypus, nustatyta, kad žemės sklypams yra įregistruoti areštai. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinės nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Šio straipsnio 7 dalyje detalizuojama, kad turto disponavimo teisės apribojimas - teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Nustatant priverstinę hipoteką, būtų keičiama daikto teisinė būklė, o turto areštas tai daryti draudžia. Be to, priverstinės hipotekos įregistravimas galėtų pažeisti kito skolininko kreditoriaus teises. Todėl notaras negali priimti sprendimo nustatyti priverstinę hipoteką, jeigu sprendimo priėmimo metu daiktas, kuriam nustatoma priverstinė hipoteka yra areštuotas. Notaras sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką galėtų priimti, jeigu turto arešto akte būtų nurodyta išimtis, leidžianti nustatyti priverstinę hipoteką. Atsižvelgama į tai, notarė atsisakė priimti sprendimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir įregistravimo žemės sklypams, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundas priimtas, 2017-02-22 teismo nutartimi byla paskirta rašytiniam nagrinėjimui 2017-03-16 14.00 val.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kalvarijos savivaldybės administracija teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad pareiškėjos prašymams neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Jeigu notarinio veiksmo atlikimas neatitinka įstatymų reikalavimų, notaras turi atsisakyti atlikti tokį veiksmą. Tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, notaras privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Pareiškėja remiasi CK 6.414 straipsnio 2 dalies norma, kurioje reglamentuota, kad kai nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkėjui, iki visiško sumokėjimo laikoma, kad šie daiktai įkeisti pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (priverstinis įkeitimas (hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kita. Tačiau prie pareiškimo nėra pridėta tokia sutartis, o tik valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre su žyma „įsiskolinimas už įsigytą turtą“. Suinteresuoto asmens nuomone pareiškėjos pateiktos sutarties nekilnojamojo turto registre įregistruotai žymai negali būti taikoma pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarties sąlygos. Pareiškėja skunde nurodo, kad siekia apsaugoti valstybės interesus ir atitinkamai viešąjį interesą. P. Ž. bei J. Ž. yra skolingi ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, jų atžvilgiu yra vykdomas priverstinis išieškojimas pas antstolius. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja parduodama žemės sklypus galėjo pasinaudoti sutartine hipoteka. Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat gina valstybės interesą, o P. Ž. ir J. Ž. yra jos skolininkai, suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, 2006 m. birželio 30 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Marijampolės apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja), pardavė, o P. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine J. Ž. išsimokėtinai įsigijo žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius atitinkamai (duomenys neskelbtini) kaimuose. Pirkėjai sumokėjo 12806 litus pradinį įnašą, ir įsipareigojo likusią 115250 litų sumokėti iki 2021 m. sausio 15 d. Pareiškėja nurodo, kad likusi nesumokėta už žemės sklypus skola 2017 m. vasario 17 d. yra 43596,24 Eur ( už žemę – 22252,50 Eur, 5 procentai metinių palūkanų – 8994,95 Eur, delspinigių – po 0,05 procentus – 12348,79 Eur). Iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypai yra areštuoti antstolių Astos Lukšienės, Svajonės Žukaitienės, Artūro Auglio, Panevėžio apygardos teismo, Marijampolės rajono apylinkės teismo, Širvintų rajono apylinkės teismo, Lietuvos apeliacinio teismo Turto arešto aktų registro pranešimų apie turto arešto įregistravimą pagrindu, apribojant disponavimo teisę šiais nekilnojamaisiais daiktais. Minėti turto arešto aktai Turto arešto aktų registre įregistruoti nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. vasario 26d. Pareiškėja 2017 m. sausio 16 d. kreipėsi į notarę L. R. dėl priverstinės hipotekos žemės sklypams nustatymo. 2017 m. sausio 31 d. nutarimu notarė atsisakė įregistruoti priverstinę hipoteką, kadangi žemės sklypams yra įregistruoti juridiniai faktai - areštas, apribotas disponavimas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Pagal minėto straipsnio 3 dalį hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Hipoteka suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo. CK 4.175 straipsnio 1 dalies norma išskiria sutartinę ir priverstinę hipoteką. Sutartinė hipoteka atsiranda sutarties arba vienašalio sandorio pagrindu (CK 4.175 str. 2 d.). Priverstinė hipoteka pagal galiojantį įstatymą yra prieš savininko valią įstatymo nustatytais atvejais nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose nustatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais ir tik esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, t. y. įstatymo, teismo sprendimo ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimo pagrindu: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus, 3) kitais CK numatytais atvejais (CK 4.175 straipsnio 3 dalis).
Kai nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkėjui, iki visiško sumokėjimo laikoma, kad šie daiktai įkeisti pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (priverstinis įkeitimas (hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kita. Nors šiuo atveju priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo (CK 6.414 str. 2 d.) pagrindu, tačiau prieš sąžiningus trečiuosius asmenis pareiškėja hipotekos sandorį galėtų panaudoti tik tuo atveju, jei hipoteka Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka įregistruota Hipotekos registre (CK 4.187 str. 2 d.). Priverstinės hipotekos įregistravimas Hipotekos registre nėra teisiškai bereikšmis. Pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį šalys, neįregistravusios sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, o CK 4.187 straipsnio 3 dalis numato, kad priverstinė hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos registre momento. Faktas, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 2006 m. birželio 30 d. galiojo įrašas apie įsiskolinimo už įsigytus žemės sklypus ir įsipareigojimo juos įkeisti buvimą, negali būti prilyginamas hipotekos įregistravimui ir sukelti tokias pačias pasekmes, kaip ir sandorio įregistravimas Hipotekos registre. Minėtų įrašų buvimas tik išviešino 2006 m. birželio 30 d. žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą, įsiskolinimo ir įsipareigojimo įkeisti, t. y. teisės į hipoteką buvimą. Kita vertus, nurodytų aplinkybių išviešinimas leidžia atmesti bet kokius kitų galimų kreditorių interesų pažeidimus, susijusius su iš priverstinės hipotekos kylančiomis pirmumo teisėmis.
Dėl įstatymų pagrindu atsiradusios priverstinės hipotekos nustatymo suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į notarą (CK 4.175 str. 4 d.). Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (Notariato įstatymo 1 straipsnis). Notaras nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisena, notaras privalo atlikti tik ribotą teisinį tyrimą ir neturi tikrinti kitų, nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties (išskyrus atitiktį Hipotekos registro duomenims) ir už juos neatsako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką, klausimų, ar hipotekos kreditorius išieškojimą pradėjo esant pagrindui ar pareiškė pagrįstą reikalavimą, notaras nesprendžia. Kompetencija spręsti šiuos klausimus priskirta teismui esant skolininko (įkaito davėjo) reikalavimui pripažinti kreditoriaus veiksmus neteisėtais (CK 4.1941 str. 6 d.).
Kaip nustatyta byloje, ginčo žemės sklypus P. Ž. ir J. Ž. iš valstybės įsigijo išsimokėtinai remiantis 2006 m. birželio 30 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuo sutarties sudarymo momento pareiškėjai atsirado teisė į priverstinę hipoteką nurodyto įstatymo pagrindu. Vadovaujantis CK 4.175 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 6.414 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisių į turtą, įsigytą pagal pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį, perėjimas pirkėjui iki visos turto kainos sumokėjimo yra pagrindas priverstinei hipotekai registruoti.
Notarė, atsisakydama įregistruoti priverstinę hipoteką žemės sklypams, padarė išvadą, kad įregistravus pateiktą priverstinę hipoteką būtų keičiama daikto teisinė būklė, o turto areštas tai draudžia daryti. Pagal formuojamą teismų praktiką po priverstinės hipotekos registravimo pagrindo atsiradimo turtui pritaikytas areštas negali būti laikomas kliūtimi hipotekai įregistruoti. Jokie teisės aktai, reglamentuojantys hipotekos institutą ir areštuoto turto teisinį režimą, draudimo įregistruoti hipoteką, taip pat ir priverstinę hipoteką, tuo atveju, jei nekilnojamasis turtas jau yra areštuotas, nenumato, todėl išsimokėtinai pardavusio nekilnojamąjį daiktą pareiškėjo teisė prašyti įregistruoti priverstinę hipoteką negali būti ribojama aplinkybe, kad šis daiktas yra areštuotas vykdant priverstinį skolos išieškojimą (Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1892-259/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas, Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L. R. 2017 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. S-22, kuriuo atsisakyta įregistruoti priverstinę hipoteką pagal 2006 m. birželio 30 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarė L. R. įpareigotina priimti sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką žemės sklypams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems atitinkamai (duomenys neskelbtini) kaimuose, nuosavybės teise registruotiems P. Ž. ir J. Ž. vardu, Lietuvos Respublikos naudai pagal 2006 m. birželio 30 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir perduoti duomenis Hipotekos registrui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 511 straipsniu, 513 straipsniu, 290-292 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L. R. 2017 m. sausio 31d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta įregistruoti priverstinę hipoteką pagal 2006 m. birželio 30d. valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarę L. R. priimti sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką žemės sklypams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems atitinkamai (duomenys neskelbtini) kaimuose, nuosavybės teise registruotiems P. Ž. ir J. Ž. vardu, Lietuvos Respublikos naudai pagal 2006 m. birželio 30 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir perduoti duomenis Hipotekos registrui.
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.