Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1696-301/2017 pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarė L. R., P. Ž., J. Ž., antstolė S. Ž., antstolis A. A., antstolė A. L., žemės ūkio bendrovė „Atžalynas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Agroservisas LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic agro“ ir Kalvarijos savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 16 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos skundas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą - įregistruoti priverstinę hipoteką žemės sklypams, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006 m. birželio 30 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. BRM-3180, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Marijampolės apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja), pardavė, o P. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine J. Ž. išsimokėtinai įsigijo žemės sklypus: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (e. b. l. 40-43). Žemės sklypų kaina - 37087,58 Eur (128056,00 Lt). Pirkėjai sumokėjo 3708,87 Eur (12806,00 Lt) pradinį įnašą, ir įsipareigojo likusią sumą padengti per 14 metų, t. y. iki 2025 m. sausio 15 d. Likusi nesumokėta už žemės sklypus skola 2017 m. vasario 17 d. yra 43596,24 Eur. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad žemės sklypai yra areštuoti antstolių A. L., S. Ž., A. A., Panevėžio apygardos teismo, Marijampolės rajono apylinkės teismo, Širvintų rajono apylinkės teismo, Lietuvos apeliacinio teismo Turto arešto aktų registro pranešimų apie turto arešto įregistravimą pagrindu, apribojant disponavimo teisę šiais nekilnojamaisiais daiktais. Minėti turto arešto aktai Turto arešto aktų registre įregistruoti nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. vasario 26 d. (el. b. l. 12-37). Pareiškėja 2017 m. sausio 16 d. kreipėsi į notarę L. R. dėl priverstinės hipotekos žemės sklypams nustatymo. 2017 m. sausio 31 d. nutarimu notarė atsisakė įregistruoti priverstinę hipoteką, kadangi žemės sklypams yra įregistruoti juridiniai faktai - areštas, apribotas disponavimas. Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, skundžiama 2017 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino; panaikino notarės 2017 m. sausio 31d. nutarimą ir įpareigojo notarę priimti sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką ginčo žemės sklypams bei perduoti duomenis Hipotekos registrui.Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia teikiamais naujais įrodymais, kad Didžiojoje Britanijoje P. Ž. ir J. Ž. iškeltos bankroto bylos, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, fizinio asmens turtui negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (LR FABĮ 6 str. 5 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).Taigi, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju vertintina, jog apeliantės pateikti nauji įrodymai – suinteresuotų asmenų P. Ž. ir J. Ž. Nemokumo aktų ir bankroto administratoriaus raštų kopijos su vertimais iš anglų kalbos, patvirtinantys bankroto bylų iškėlimą suinteresuotiems asmenims, galėjo ir turėjo būti pateikti anksčiau, tačiau įvertinus tai, jog atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad minėtiems suinteresuotiems asmenims Didžiojoje Britanijoje yra iškeltos bankroto bylos, pareiškėja su jais turėjo galimybę susipažinti ir dėl jų pasisakyti teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, atsisakymas juos prijungti vien dėl formalių priežasčių neatitiktų esminio teismams keliamo tikslo – vykdyti teisingumą, todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendžia juos prijungti prie nagrinėjamos bylos.Apeliantė atskirąjį skundą grindžia Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 6 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata, numatančia, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą fizinio asmens turtui negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Tačiau Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reglamentuoja Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau– Reglamentas). Pagal Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio, kuriame reglamentuojami tarptautinės jurisdikcijos nemokumo bylose klausimai, 1 dalį Europos Sąjungos valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismai turi jurisdikciją iškelti bankroto bylą. Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad išskyrus atvejus, kai šis reglamentas numato ką kita, bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, teisė. Reglamento 5 straipsnio (Trečiųjų šalių daiktinės teisės) 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Pagal Reglamento 8 straipsnį (Sutartys dėl nekilnojamojo turto) bankroto bylos pasekmes sutartims, suteikiančioms teisę įsigyti ar naudoti nekilnojamąjį turtą, reglamentuoja tik tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, įstatymai.Taigi, Didžiojoje Britanijoje iškeltos bankroto bylos užbaigimo teisinės pasekmės nustatomos pagal šios šalies teisę (Reglamento 4 straipsnio 2 dalis), tačiau jos, kad ir kokios jos būtų, neturi įtakos kreditoriaus, kurio reikalavimas apsaugotas įkeitimu, teisėms, nes šioms taikoma lex rei sitae (daikto buvimo vietos teisė). Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto kreditoriaus naudai įkeistas turtas gali būti realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, o tokio kreditoriaus teisėms kitoje Europos Sąjungos valstybėje iškelta bankroto byla neturi įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-684/2016). Nagrinėjamu atveju bankroto byla suinteresuotiems asmenims P. Ž. ir J. Ž. iškelta Didžiojoje Britanijoje, todėl, atsižvelgiant į šios nutarties 12 ir 13 punktuose aptartas Reglamento nuostatas bei teismų praktiką, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas šiuo atveju yra netaikomas, o priverstinės hipotekos įregistravimo klausimai ginčo turtui nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.Vadovaujantis CK 6.414 straipsnio 2 dalimi, kai nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkėjui, iki visiško sumokėjimo laikoma, kad šie daiktai įkeisti pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (priverstinis įkeitimas (hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kita. Kaip jau minėta, ginčo žemės sklypus P. Ž. ir J. Ž. iš valstybės įsigijo išsimokėtinai remiantis 2006 m. birželio 30 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi ir nuo šios sutarties sudarymo momento pareiškėjai atsirado teisė į priverstinę hipoteką nurodyto įstatymo (CK 6.414 str. 2 d.) pagrindu, tačiau prieš sąžiningus trečiuosius asmenis pareiškėja hipotekos sandorį galėtų panaudoti tik tuo atveju, jei hipoteka Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka įregistruota Hipotekos registre (CK 4.187 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 4.175 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 6.414 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisių į turtą, įsigytą pagal pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, perėjimas pirkėjui iki visos turto kainos sumokėjimo yra pagrindas priverstinei hipotekai registruoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad po priverstinės hipotekos registravimo pagrindo atsiradimo turtui pritaikytas areštas negali būti laikomas kliūtimi hipotekai įregistruoti. Jokie teisės aktai, reglamentuojantys hipotekos institutą ir areštuoto turto teisinį režimą, draudimo įregistruoti hipoteką, taip pat ir priverstinę hipoteką, tuo atveju, jei nekilnojamasis turtas jau yra areštuotas, nenumato, todėl išsimokėtinai pardavusio nekilnojamąjį daiktą pareiškėjo teisė prašyti įregistruoti priverstinę hipoteką negali būti ribojama aplinkybe, kad šis daiktas yra areštuotas vykdant priverstinį skolos išieškojimą.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantės skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias notaro veiklos kompetenciją bei priverstinės hipotekos registravimą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.