Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,AGROLITPA“ ir atsakovės Latvijos Respublikoje registruotos bendrovės SIA ,,Nikland“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGROLITPA“ ieškinį atsakovei Latvijos Respublikoje registruotai bendrovei SIA „Nikland“ dėl skolos, netesybų ir nuostolių atlyginimo priteisimo bei pagal atsakovės Latvijos Respublikoje registruotos bendrovės SIA „Nikland“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AGROLITPA“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

42.9. Skundžiamame sprendime nėra jokių motyvų dėl atsakovės atlikto įskaitymo pagrįstumo ir teisėtumo.

42.10. Teismas nepagrįstai sumą už suteiktas žaliavos džiovinimo paslaugas dalino šalims per pusę.

44.5. Teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei 17 916,02 Eur nuostolių atlyginimo, nes ieškovė savo veiksmais prisiėmė žalos atsiradimo riziką, o atsakovė negalėjo numatyti nuostolių.

46.4. Skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai per pusę (po 227,39 Eur) ieškovei ir atsakovei padalino žaliavos džiovinimo paslaugos kainą. Tokios paslaugos atsakovė niekada neužsakė, todėl neprivalo už tokią paslaugą mokėti nei ieškovės reikalaujamos sumos, nei jos dalies.

46.5. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas netaikomas žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartims, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

48.2. Nėra pagrindo abejoti akredituotos tyrimų laboratorijos „TLR International laboratories“ atliktų mėginių tyrimo rezultatais.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos šalių pateiktus argumentus.

Dėl ginčui spręsti taikytinos teisės

50. Bylos nagrinėjimo metu atkreiptas dėmesys į tai, kad sprendžiant dalį ginčo taikytina Latvijos Respublikos teisė, kadangi ginčui aktualiose sutartyse buvo sutarta dėl Latvijos Respublikos teisės taikymo.

51. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Byloje šalys nesiginčijo dėl jų susitarimo, susijusio su ginčams taikytina teise.

52. Vadovaujantis CK 1.12 straipsnio 1 dalimi teismas ex officio (savo iniciatyva) užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato tik Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais. Jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise, o ginčo šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę (CK 1.12 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.12 straipsnio 3 dalį, jeigu teismui ar ginčo šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti CK 1.12 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pareigų, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

53. Šioje byloje nei ieškovė, nei atsakovė nepateikė aktualių Latvijos Respublikos įstatymų tiek, kad jų pakaktų šalių ginčui (jo daliai) išspręsti (byloje nurodyti tik keli Latvijos Respublikos civilinio kodekso straipsniai), nenurodė jų taikymo praktikos ir doktrinos šaltinių. Darytina išvada, kad bylos šalims neįvykdžius pareigos pateikti pakankamą informaciją apie jų susitarimu tarpusavio teisiniams santykiams taikytiną Latvijos Respublikos teisę, šioje byloje viso šalių ginčo sprendimui pagrįstai taikomos Lietuvos Respublikos teisės normos.

Dėl ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo

56. Į bylą pateiktuose 2018 m. lapkričio 21 d. ekologinės žaliavos priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 0749, Nr. 0752, Nr. 0753 ir 2018 m. lapkričio 26 d. ekologinės žaliavos priėmimo-perdavimo akte Nr. 0766 nurodyta, kad Latvijoje keturis kartus iš atsakovės buvo paimti ekologiniai grikiai – keturios krovinio siuntos po 26 720 kg, 26 480 kg, 23 560 ir 25 200 kg.

58. Abi šalys į bylą pateikė jų turimas važtaraščių Nr. LV-0794777, Nr. LV-0794778, Nr. LV-0794779 ir Nr. LV 0794780 kopijas dėl grikių pagal ginčo sutartį transportavimo.

59. Tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktuose 2018 m. lapkričio 21 d. grikių krovinio priėmimo-perdavimo aktuose nurodyti važtaraščių numeriai sutampa.

60. Be to, atsakovė į bylą pateikė tris 2018 m. lapkričio 21 d. bandinių paėmimo aktų kopijas, kuriose nurodyta, kad po 1 kg dydžio grikių bandiniai paimti Metrienoje (Latvijoje) iš siuntų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, o bandinius tyrimui priėmė vadybininkas G. T.. Latvijoje paimtų siuntos Nr. 3 bandinių maišelių numeriai: HB 346 72 68, HB 346 72 69, HB 346 72 70, HB 346 72 71. Latvijoje paimtų siuntos Nr. 1 bandinių maišelių numeriai: HB 346 72 76, HB 346 72 77, HB 346 72 78, HB 346 72 79. Latvijoje paimtų siuntos Nr. 2 bandinių maišelių numeriai HB 346 72 64, HB 346 72 65, HB 346 72 66, HB 346 72 67. 2018 m. lapkričio 21 d. bandinių paėmimo akte iš siuntos Nr. 3 nurodytos tyrimų rūšys – švarumas, daigumas, gyvybingumas, drėgnumas, kenkėjų nustatymas, kitų sėklų skaičiaus nustatymas, 1 000 sėklų svorio nustatymas. Kitose bandinių paėmimo aktų kopijose tyrimų rūšis neįskaitoma. Šiuose Latvijoje 2018 m. lapkričio 21 d. sudarytuose bandinių paėmimo aktuose neįvardyta, kokias konkrečias siuntas pagal važtaraščius atitinka nurodyti siuntų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3.

62. Į bylą pateiktoje 2018 m. gruodžio 15 d. ieškovei išrašytoje Nyderlandų laboratorijos „TLR International laboratories“ sąskaitoje nurodyta, kad laboratorijoje tirti keturių siuntų organinių grikių mėginiai (prie trijų mėginių apibūdinimo nurodyta SIA NIKLAND-Ludz, SIA NIKLAND 3 ir SIA NIKLAND 4).

63. Byloje esančiose Nyderlandų laboratorijos „TLR International laboratories“ analizės ataskaitose Nr. 1040603 ir Nr. 1040604 nurodyta, kad ekologiškų grikių 2020 m. sausio 21 d. paimtų 0,793 kg ir 0,94 kg mėginių (plombų Nr. HB 346 72 66 ir Nr. HB 346 72 79) teršalų – pesticidų glufosinato ir glifosato kiekiai yra mažesni nei 0,01 mg/kg. Nyderlandų laboratorijos „TLR International laboratories“ tyrimo ataskaitoje Nr. 1040598 nurodyta, jog 2020 m. sausio 21 d. paimtame 0,632 kg mėginyje (plombos Nr. HB 346 72 70) rasta 0,011± 0,006 mg/kg glifosato. Nyderlandų laboratorijos „TLR International laboratories“ tyrimo ataskaitoje Nr. 1040605 nurodyta, kad 2020 m. sausio 21 d. paimto 0,946 kg mėginyje (plombos Nr. HB 346 72 74), rasta 0,013± 0,006 mg/kg glifosato. Kitos Nyderlandų laboratorijos „TLR International laboratories“ į bylą pateiktos tyrimo ataskaitų kopijos nėra pakankamos kokybės, jog būtų galima aiškiai nustatyti jų turinį. Visose įskaitomose Nyderlandų laboratorijos „TLR International laboratories“ tyrimo ataskaitose nurodyta, kad tyrimas užsakytas G. T..

64. Byloje esančiose Latvijos diagnostikos centro „BIOR“ 2019 m. vasario 5 d. testavimo ataskaitose Nr. PV-2019-P-8205.01 ir Nr. PV-2019-P-8206.01 ištyrus mėginius HB 346 72 73 ir Nr. HB 346 72 69 nustatyta, kad glifosato kiekiai yra mažesni nei 0,05 mg / kg.

65. 2019 m. vasario 15 d. pretenzijoje atsakovei ieškovė nurodė, kad „TLR International laboratories“ atlikus paimtų mėginių tyrimus, trečiojoje ir ketvirtojoje iš atsakovės pristatytoje partijose rasta ekologinėje gamyboje neleistina medžiaga – glifosatas.

66. VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. sausio 30 d. sprendime dėl patvirtinamojo dokumento palikimo galioti nurodyta, kad dėl 2018 m. lapkričio 21 ir 26 d. iš tiekėjo SIA „Nikland“ priimtų keturių mašinų ekologiškų grikių, iš kurių dviejose rasta neleistinos medžiagos (glifosato), ir bendros ekologinių grikių žaliavos (iš viso 251 320 kg) supylimo į bendrą bokštą UAB „AGROLITPA“ taikoma IV lygio poveikio priemonė – partijos nesertifikavimas ir ieškovė įpareigota atsiųsti įrodančius dokumentus, kad ekologiniai grikiai (251 320 kg) buvo pervesti į įprastinę produkciją.

67. VSIA „Sertifikacijas un testešanas centrs“ 2019 m. vasario 5 d. sprendime (toliau – Latvijos sertifikavimo įstaigos sprendimas) nurodyta, kad SIA „Nikland“ išsiųstuose grikiuose, kuriuos 2018 m. lapkričio 21 d. pristatė UAB „AGROLITPA“, CMR LV-0794780, 25 200 kg, paimtame mėginyje Nr. HB 3937054 2018 m. gruodžio 12 d. mėginio ataskaitoje Nr. 904986 nustatyta 0,012 mg / kg glifosato, o pakartotiniame šios siuntos mėginyje Nr. HB 346 72 75, 2018 m. gruodžio 18 d. mėginio ataskaitoje Nr. 906553 nustatyta 0,017 mg/kg glifosato. Be to, Latvijos sertifikavimo įstaigos sprendime nurodyta, kad išsiųstuose ekologiškuose grikiuose (23 560 kg) pagal CMR LV-0794779, paimtame mėginyje Nr. HB 3937189 2018 m. gruodžio 13 d. mėginio ataskaitoje Nr. 904987 nustatyta 0,017 mg / kg glifosato, o pakartotiniame mėginyje Nr. HB 346 72 71, 2018 m. gruodžio 18 d. mėginio ataskaitoje Nr. 906550 nustatyta 0,020 mg/kg glifosato. Latvijos sertifikavimo įstaigos sprendime konstatuota, kad tokiu būdu pažeisti 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 889/2008, nustatančio išsamias ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės taisykles, 26 straipsnio 2 punkto c papunkčio, 35 straipsnio 1 punkto ir 65 straipsnio 2 punkto reikalavimai.

68. Atsakovė SIA „Nikland“ apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai suabsoliutinęs vieną įrodymą, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės perduotoje ieškovei žaliavoje buvo glifosato. Be to, SIA „Nikland“ išdėstė savo abejones dėl Nyderlandų laboratorijos „TLR International laboratories“ tyrimo rezultatų, lygindama tyrimo paklaidos dydį su tyrimo glifosato aptikimo riba.

69. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Be to, dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020, 40 punktą). Taigi, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

70. Kaip minėta, šioje byloje atsakovė kelia abejones dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad dalis ieškovei perduotų ekologiškų grikių neatitiko tokiai žaliavai keliamų reikalavimų, tai yra, jog trečioje ir ketvirtoje grikių siuntose buvo glifosato.

71. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad SIA „Nikland“ apeliaciniame skunde klaidingai lygina tyrimo glifosato aptikimo ribą su tyrimo paklaida. Tai, kad iš tyrimo rezultato atėmus paklaidos dydį gautas skaičius bus mažesnis nei tyrimo medžiagos aptikimo riba, nereiškia, jog tirtos medžiagos mėginyje nėra. Pavyzdžiui, tai, kad šios nutarties 63 punkte minėtoje Nyderlandų laboratorijos „TLR International laboratories“ tyrimo ataskaitoje nustatyta, jog Nr. 1040598 mėginyje Nr. HB 346 72 70 yra 0,011± 0,006 mg / kg glifosato, įvertinus paklaidą reiškia, kad glifosato yra nuo 0,005 iki 0,017 mg / kg. Atsižvelgus į tai, kad Nyderlandų laboratorijos „TLR International laboratories“ analizės ataskaitose Nr. 1040603 ir Nr. 1040604 nurodyta glifosato aptikimo riba yra 0,01 mg/kg, galėtų būti daroma išvada, jog mėginyje Nr. HB 346 72 70 glifosato nėra mažiau nei 0,01 mg / kg, nes kitaip glifosatas mėginyje paprasčiausiai nebūtų aptiktas. Bet kuriuo atveju atsakovė SIA „Nilkland“ neginčijo to, kad ekologiniuose grikiuose glifosato apskritai negali būti, todėl tikslus glifosato kiekis šiuo atveju nėra aktualus.

72. Šiame kontekste pažymėtina, kad Latvijos sertifikavimo įstaigos sprendime konstatuotas glifosato buvimo faktas dalyje atsakovės SIA „Nikland“ ieškovei UAB „AGROLITPA“ perduotų ekologiškų grikių. Be to, pabrėžtina, kad tiek Latvijos sertifikavimo įstaigos, tiek VšĮ „Ekoagros“ sprendimai dėl atsakovės trečia ir ketvirta siunta pateiktų ieškovei grikių neatitikimo ekologiškų grikių standartui dėl juose rasto glifosato yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl teismas neturi pagrindo šiais sprendimais nesiremti.

73. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovės SIA „Nikland“ ieškovei UAB „AGROLITPA“ perduota trečia (23 560 kg) ir ketvirta (25 200 kg) grikių siunta neatitiko ekologiškų grikių kokybės standarto.

74. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Šiuo atveju žala kildinama iš įmonės sutartinės prievolės netinkamo įvykdymo, todėl civilinės atsakomybės kilimui nereikia nustatyti atsakovės kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

75. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai – tai, kad ji trečia ir ketvirta siunta ieškovei perdavė grikius, neatitinkančius 2018 m. kovo 30 d. žaliavos pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. LV015/18 sutartos kokybės produkcijos, tai yra perduoti grikiai neatitiko ekologiškų grikių standarto.

76. Ieškovės prašomą priteisti nuostolių atlyginimą sudaro grikių kainos sumažėjimas pervedus juos iš ekologinės į įprastinę produkciją. Byloje esantys duomenys (VŠĮ „Ekoagros“ sprendimas, ieškovės sandėliavimo bokštų judėjimo žurnalų kopijos ir kt.) patvirtina, kad ieškovė iš atsakovės trečia (23 560 kg) ir ketvirta ( 25 200 kg) siunta gautus grikius sumaišė su kitais ieškovės turėtais ekologiškais grikiais (tiek anksčiau gautais iš atsakovės, tiek gautais iš kitų tiekėjų), todėl turėjo būti sumažinta visų ieškovės sandėliavimo bokšte buvusių grikių kaina.

77. Tiesioginis priežastinis ryšys sieja atsakovės parduotų nekokybiškų grikių (23 560 kg ir 25 200 kg siuntos) kainos sumažėjimą juos pervedus į įprastinę grikių produkciją. Kaip jau minėta, 2018 m. kovo 30 d. žaliavos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. LV015/18 šalys susitarė dėl ekologiškų grikių kainos – 325 Eur už toną be PVM. Ieškovė 2019 m. sausio 30 d. sąskaitoje Nr. NIK20190130 nurodė, kad įprastinių grikių kainos skirtumas nuo ekologiškų grikių yra 152,50 Eur už toną. Šio kainų skirtumo atsakovė apeliaciniame skunde neginčijo. Vadinasi, trečia ir ketvirta siuntomis atsakovės perduotų ieškovei grikių vertė sumažėjo 7 435,90 Eur (48,76 t x 152,50 Eur už toną) suma ir šios sumos dydžio ieškovės patirti nuostoliai jai atlygintini.

79. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti netaikoma ir asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų – veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Byloje nustatyta, kad ieškovė iš skirtingų tiekėjų gautus ekologiškus grikius supylė į vieną sandėliavimo bokštą iki šių grikių kokybės tyrimų atlikimo. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020, 52 punktas ir jame nurodyta praktika).

80. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė UAB „AGROLITPA“ yra profesionali ekologinės produkcijos pardavėja-supirkėja, turinti ilgametę sandėliavimo, perdirbimo, prekybos ekologiška produkcija gamybinę praktiką. Šių teismo nurodytų aplinkybių ieškovė neginčijo. Civilinėje teisėje žinomas bonus pater familia (gero šeimos tėvo, rūpestingo asmens) standartas. Minėtas standartas reiškia, kad ieškovė kaip savo srities profesionalė privalo elgtis rūpestingai ir atsargiai, įvertinti galimas nuostolių atsiradimo rizikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsargus ir rūpestingas asmuo prieš sumaišydamas visą iš skirtingų tiekėjų gaunamą žaliavą, turi visiškai įsitikinti šios žaliavos kokybe. Iš skirtingų tiekėjų skirtingomis siuntomis gautos žaliavos sumaišymas vertintinas kaip akivaizdžiai rizikingas veiksmas, kad nors vienam tiekėjui pateikus netinkamos kokybės žaliavą ir ją sumaičius su kita žaliava, bus padarytas neigiamas poveikis visos kartu laikomos žaliavos kokybei, o tokią riziką ieškovė privalėjo suvokti bei ją įvertinti.

81. Nustačius, kad ieškovės patirti nuostoliai padidėjo 10 480,12 Eur suma tik dėl pačios ieškovės neatsargių rizikingų veiksmų (žaliavos iš skirtingų tiekėjų bei skirtingų siuntų sumaišymo sandėliuojant bokšte), darytina išvada, jog nuo šios dalies nuostolių atlyginimo atsakovė atleistina. Šios išvados pagrindu nusprendžiama, kad ieškovei atlygintini 7 435,90 Eur dydžio nuostoliai (nutarties 77 punktas).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės skolą už parduotą produkciją

82. Ieškovė nurodė, kad pagal 2017 m. balandžio 13 d. sutartį prie PVM sąskaitos faktūros Nr. AGR0030434 atsakovei pardavė 24,2 tonų žirnių už 12 342 Eur, pagal 2017 m. gegužės 15 d. sutartį prie PVM sąskaitos faktūros Nr. AGR0031364 pardavė atsakovei 15,5 tonų vasarinių kviečių už 5 425 Eur, o pagal 2017 m. gegužės 23 d. sutartį prie PVM sąskaitos faktūros Nr.AGR0031507 – 2 tonas ekologinių žirnių už 1 020 Eur.

84. Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Nustačius, jog ieškovė perdavė atsakovei prekes, konstatuotina, kad ieškovė turi reikalavimo teisę gauti iš atsakovės 18 787 Eur sumą pagal 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. gegužės 15 d. ir 2017 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutartis prie PVM sąskaitų faktūrų.

Dėl ieškovės sumokėto avanso

85. 2017 m. balandžio 21 d. ieškovė ir atsakovė sudarė žaliavos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LV015/17, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti ekologines avižas iš 150 ha sklypo bei ekologines pupas iš 105 ha sklypo už 340 Eur už toną kainą be PVM. Į bylą pateiktos 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. liepos 19 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymų kopijos patvirtina, kad ieškovė atsakovei iš viso sumokėjo 23 152 Eur dydžio avansą.

88. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovei liko ieškovės sumokėto avanso dalis – 10 544 Eur (23 152 - 10 608 - 2 000) už prekes, kurios ieškovei nebuvo pristatytos, todėl ieškovė turi pagrįstą teisę reikalauti grąžinti šią sumokėto avanso sumą.

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovės skolą už parduotą žemės ūkio produkciją

90. Kaip jau nustatyta byloje, atsakovė pagal 2018 m. kovo 30 d. žaliavos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LV015/18 ieškovei pardavė keturias siuntas (26 720 kg, 26 480 kg, 23 560 ir 25 200 kg) ekologiškų grikių už 325 Eur už toną be PVM kainą. Iš viso pagal 2018 m. kovo 30 d. žaliavos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LV015/18 atsakovė turėjo ieškovei reikalavimo teisę į 33 137 Eur sumą už parduotą žaliavą.

Dėl šalių žodinių sutarčių

92. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino aplinkybes dėl didmaišių jai pardavimo ir neginčijo jų kainos (CPK 187 straipsnio 2 dalis). Nesant šalių ginčo dėl didmaišių pardavimo fakto, konstatuotina, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į 772,50 Eur skolą už parduotus didmaišius.

93. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 454,79 Eur sumą už 76,74 tonų žaliavos džiovinimą. Dėl žaliavos džiovinimo ieškovė 2018 m. gruodžio 7 d. išrašė atsakovei 454,79 Eur vertės sąskaitą Nr. AGR0037544. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neigė užsakiusi žaliavos džiovinimo paslaugą, teigdama, jog ieškovei pristatė sutarto sausumo žaliavą, kurios džiovinti nereikėjo.

94. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. ji atliko šalių priešpriešinių prievolių įskaitymą. Pranešime dėl įskaitymo atsakovė patvirtino, kad jos skola ieškovei yra 30 381,94 Eur, tiksliau nedetalizuodama, kokias prievoles ieškovei ji pripažįsta. Nors byloje šalys yra išdėsčiusios savo poziciją dėl atsakovės atlikto įskaitymo (ne)galiojimo, tačiau reikalavimas dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu nepareikštas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

95. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esančioje SIA „Nikland“ klientų apyvartos ataskaitoje už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 15 d. yra įtraukta ieškovės išrašyta sąskaita Nr. AGR0037544 atsiskaitymui už žaliavos džiovinimą, darytina labiau tikėtina išvada, jog grūdų džiovinimo kaštai buvo įtraukti į atsakovės pranešime dėl įskaitymo pripažintą 30 381,94 Eur skolos ieškovei sumą. Vadinasi, atsakovė yra pripažinusi ieškovės reikalavimą dėl žaliavos džiovinimo kaštų atlyginimo, tad ieškovei pripažintina reikalavimo teisė į 454,79 Eur sumą.

Dėl reikalavimo priteisti netesybas

96. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 676,33 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. priteisimo iš atsakovės. Be to, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 20 731,50 Eur baudą dėl neįvykdytų prievolių pagal 2017 m. balandžio 21 d. sutartį Nr. LV015/17, 2018 m. kovo 30 d. sutartį Nr. LV015/18, 2017 m. gegužės 17 d. sutartį Nr. LV026/17 ir 2017 m. balandžio 21 d. sutartį Nr. LV009/17GL.

97. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

100. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

101. Ieškovė prašė priteisti baudas, numatytas 2017 m. ir 2018 m. su atsakove sudarytose sutartyse, kadangi atsakovė neįvykdė pareigos pristatyti šiose sutartyse nurodytą žemės ūkio produkciją. Atsižvelgiant į tai, kad sutartys buvo sudarytos dėl ekologinės žemės ūkio produkcijos pardavimo, ieškovei galėjo būti žinoma, jog praėjus ūkininkavimui tinkamam metų laikui (sezonui), atsakovė neįvykdys sutartinių įsipareigojimų. Į bylą yra pateikta ieškovės 2019 m. vasario 15 d. pretenzijos atsakovei dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir patirtų nuostolių atlyginimo kopija. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė vėliausiai tada, kada iškilo ginčas su atsakove dėl pagal sutartis pristatytų prekių (žaliavos) kokybės, turėjo suprasti, kad 2017 m. ir 2018 m. sudarytos sutartys dėl atitinkamos žemės ūkio produkcijos pardavimo atsakovės nėra ir nebus vykdomos. Darytina išvada, kad šešių mėnesių ieškinio senaties terminas dėl baudos pagal sutartis priteisimo pripažintinas vėliausiai pasibaigusiu 2019 m. spalio 30 d., jo eigos pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 30 d., kada SIA „Nikland“ pateikė ieškovei pranešimą apie vienašalį visų priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

102. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės ieškinys, kuriame buvo pareikšti reikalavimai dėl netesybų (baudos, delspinigių) priteisimo, Panevėžio apygardos teismui elektroninėmis ryšių priemonėmis pateiktas 2020 m. kovo 2 d. Vadinasi, ieškinio reikalavimas dėl baudos už sutarčių nevykdymą iš atsakovės priteisimo yra pareikštas praleidus sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškovė neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Apeliacinės instancijos teismas ex officio taip pat nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalies ir 1.132 straipsnio nuostatos), todėl ieškovės reikalavimas dėl 20 731,50 Eur baudos priteisimo atmestinas dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino praleidimo.

103. Kaip minėta, ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. priteisimo. Įvertinus ieškinio pateikimo dieną, senaties terminas dėl delspinigių priteisimo laikytinas pasibaigusiu 2019 m. rugsėjo 2 d., todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. yra atmestinas.

104. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

105. 2017 m. balandžio 13 d. sutarties prie PVM sąskaitos faktūros Nr. AGR0030434, 2017 m. gegužės 15 d. sutarties prie PVM sąskaitos faktūros Nr. AGR0031364 ir 2017 m. gegužės 23 d. sutarties prie PVM sąskaitos faktūros Nr. AGR0031507 3.1. punkte buvo numatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai per dieną nuo neapmokėtos sumos. Šioje nutartyje nustatyta, kad pagal nurodytas sutartis atsakovė nesumokėjo ieškovei 18 787 Eur sumos. Už laikotarpį, kuriuo ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių nebuvo pasibaigęs (nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d.) ieškovės naudai iš atsakovės priteistini 270,53 Eur dydžio delspinigiai (18 787 x 0,02 % x 72 d. = 270,53 Eur).

Dėl šalių materialiųjų reikalavimų tenkinimo

106. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo 33 137 Eur dydžio reikalavimą ieškovei dėl neatsiskaitymo už perduotas žaliavas (grikius) pagal 2018 m. kovo 30 d. žaliavos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LV015/18 (nutarties 90 punktas).

107. Ieškovei pripažinta reikalavimo teisė į atsakovę dėl 7 435,90 Eur dydžio nuostolių atlyginimo, 18 787 Eur skolos už parduotas prekes, 10 544 Eur avanso grąžinimo už negautas prekes, 772,50 Eur skolos už parduotus didmaišius, 454,79 Eur skolos dėl žaliavos džiovinimo priteisimo ir 270,53 Eur delspinigių – iš viso į 38 264,72 Eur sumą (nutarties 81, 84, 88, 92, 95 ir 105 punktai).

108. Įvertinus apeliacinės instancijos teismo tenkinamus šalių vienarūšius (piniginius) reikalavimus ir atlikus jų tarpusavio įskaitymą, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeičiamas, konstatuojant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama 5 127,72 Eur (38 264,72 - 33 137) suma.

Dėl procesinių palūkanų

109. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų procesinių palūkanų dydžiu, akcentuodama, kad ginčas kilo iš žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių.

110. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

114. Ginčo atveju ieškovės reikalavimai kildinami iš šalių sudarytų žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių, didmaišių pardavimo ir žaliavos džiovinimo išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas Mokėjimų įstatymo ir Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo nuostatas, šio ginčo atveju gali būti taikoma 8 proc. dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanų norma, nepaisant to, kuri ieškovės reikalavimų dalis įskaityta, o kuri priteista.

117. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo atitinkamai keičiama, nurodant, kad priteisiamos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 1 227,29 Eur sumos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos – nuo priteistos 3 900,43 Eur sumos.

118. Ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo teisme buvo priimtas 2019 m. liepos 19 d. Nuo šios dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojamos procesinės palūkanos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

119. Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

121. Ieškovė UAB „AGROLITPA“ pareiškė 69 855,14 Eur dydžio reikalavimus. Atsakovė pareiškė 2 755,06 Eur dydžio priešinį reikalavimą. Teisme išnagrinėti 67 100,08 Eur masto reikalavimai. Ieškovės naudai priimtas sprendimas patenkinus 5 127,72 Eur dydžio reikalavimus ir atmetus atsakovės 2 755,06 Eur reikalavimą. Vadinasi, atsakovės atžvilgiu patenkinta 11,75 proc. ieškovės pareikštų reikalavimų, atmesta – 88,25 proc. Teisėjų kolegija šalių bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme paskirsto atsižvelgiant į nurodytą patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją.

122. Ieškovė pateikė duomenis apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2020 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 650 Eur už advokato padėjėjos atstovavimą teismo posėdyje, pasirengimą teismo posėdžiui, 2019 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 630,25 Eur už advokatės teisinę pagalbą parengiant ieškinį, atstovavimą ikiteisminėje stadijoje siekiant ginčą išspręsti taikiai, pretenzijos vertimą, 2020 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 750 Eur už teisinę pagalbą parengiant dubliką, 2020 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 359,37 Eur už dokumentų vertimą, 2020 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymu Nyderlandų laboratorijai „TLR International laboratories“ sumokėta 1028,04 Eur už bandinių tyrimus, 2020 m. vasario 21 d. mokėjimo nurodymu Nyderlandų laboratorijai „TLR International laboratories“ sumokėta 544,24 Eur už bandinių tyrimus, 2020 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 650 Eur už advokatės padėjėjos teisines paslaugas pasirengiant teismo posėdžiui ir dalyvaujant teismo posėdyje, 2020 m. kovo 2 d. sumokėta 3 400 Eur už advokatės teisines paslaugas „pagal sąskaitą 9/20“, 2019 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 75,02 Eur už vertimo paslaugas, 2019 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 254 Eur už vertimo paslaugas, 2020 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 400 Eur už advokato padėjėjos pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje, 2020 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 175 Eur už advokato 1,45 val. trukmės susitikimą su klientu, 2020 m. vasario 10 d. sumokėta 575,36 Eur už vertimo paslaugas. Ieškovė taip pat sumokėjo 1 531 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinius ir 113,97 Eur už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei.

123. Ieškovės išlaidos advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai parengiant procesinius dokumentus neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už Nyderlandų laboratorijos suteiktas mėginių ištyrimo paslaugas, nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, kadangi šių tyrimų tikslas nebuvo įrodymų bylos nagrinėjimui surinkimas, šios išlaidos patirtos anksčiau nei tarp šalių kilo ginčas. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad ieškovė pateikė duomenis apie 9 563,97 Eur dydžio pagrįstas dokumentų vertimo, teisinės pagalbos, žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Įvertinus ieškovės naudai išspręstų reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1 124 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

124. Atsakovė pateikė duomenis apie pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas: 62 Eur sumokėtą žyminį mokestį, 491,15 Eur už vertimo paslaugas, 2 720 Eur už advokato teisinę pagalbą teikiant konsultacijas, parengiant atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį (apmokėta 2019 m. rugsėjo 16 d. ir 2019 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymais), 1 190 Eur išlaidas už advokato pagalbą renkant įrodymus ir atstovaujant teismo posėdyje ir 21,53 Eur už 2020 m. sausio 14 d. apgyvendinimo išlaidas (apmokėta 2020 m. sausio 14 d. bankiniu pavedimu), 1 030,92 Eur išlaidas už Latvijos advokatų konsultacijas (apmokėta 2019 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymu), 740,52 Eur už Latvijos advokatų paslaugas suteikiant konsultacijas ir parengiant pranešimą apie įskaitymą (apmokėta 2019 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymu), 319,44 Eur už Latvijos advokatų teisines konsultacijas (apmokėta 2019 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymu), 1 393,92 Eur už Latvijos advokatų teisines konsultacijas (apmokėta 2019 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymu), 1 191,18 Eur už advokato atstovavimą teismo posėdyje, konsultacijos suteikimą, transporto, vertimo paslaugų ir apgyvendinimo išlaidas (apmokėta 2020 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymu), 699,39 Eur už advokato teisines konsultacijas, dokumentų analizę, apgyvendinimą ir kitas išlaidas (apmokėta 2020 m. kovo 25 d. bankiniu pavedimu), 330,78 Eur už vertimo paslaugas (apmokėta 2020 m. balandžio 2 d. bankiniu pavedimu), 340 Eur už advokato atliktą įrodymų rinkimą ir 144,64 Eur už vertimo paslaugas (apmokėta 2020 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu), 1 360 Eur už advokato teisines paslaugas parengiant atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 104,4 Eur už vertimo paslaugas (apmokėta 2020 m. balandžio 17 d. bankiniu pavedimu), 1 783,04 Eur už advokato konsultacijas ir atsiliepimo į ieškinį parengimą (apmokėta 2020 m. gegužės 25 d. bankiniu pavedimu), 1 275 Eur už advokato tripliko parengimą, dokumentų analizę ir 65,92 Eur už vertimo paslaugas (apmokėta 2020 m. liepos 24 d. bankiniu pavedimu), 694,40 Eur už advokato pasirengimą teismo posėdžiui, atstovavimą teismo posėdyje (apmokėta 2020 m. rugpjūčio 17 d. bankiniu pavedimu). Dalis atsakovei suteiktų teisinės pagalbos paslaugų išlaidų viršija Rekomendacijų 8.15 ir 8.19 punktuose nustatytus dydžius, todėl atlygintinas dydis mažinamas iki Rekomendacijose nustatyto dydžio, o 2020 m. kovo 23 d. PVM sąskaitos faktūros ataskaitoje nurodytos 29,78 Eur dydžio „kitos išlaidos“ nėra detalizuotos, todėl nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų ir neatlygintinos. Atsakovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos sudaro 11 982 Eur sumą. Įvertinus atsakovei palankiai išspręstų reikalavimų proporcinę dalį, atsakovei iš ieškovės priteistinas 10 574 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

125. Atlikus šios nutarties 123-124 punktuose nurodytų šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiamas 9 450 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

126. Apeliacinės instancijos teisme atsakovės apeliacinis skundas atmestas visiškai (išskyrus dėl dalies procesinių palūkanų dydžio), o ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Apeliacinės instancijos teisme ieškinys patenkinamas 524,92 Eur didesne suma, nei ieškinį tenkino pirmosios instancijos teismas, o tai reiškia, kad patenkinama maždaug 1 proc. reikalavimų pagal ieškovės apeliacinį skundą.

127. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 1 500 Eur išlaidas už advokato pagalbą parengiant apeliacinį skundą ir sumokant 1 286 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo dalį, ieškovei iš atsakovės priteistinas 30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

128. Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie 500 Eur išlaidas už advokatės pagalbą parengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą ieškovei priteistinas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

129. Atsakovė pateikė duomenis apie 2 040 Eur išlaidas už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą (apmokėta 2020 m. gruodžio 3 d. mokėjimo nurodymu). Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą maksimali atlygintina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1 818,05 Eur. Atsižvelgiant į atmesto ieškovės apeliacinio skundo dalį, atsakovei iš ieškovės priteistinas 1 690 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

130. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 127-129 punktuose, ir atlikus šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme tarpusavio įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistinas 1 160 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGROLITPA“ ieškinį atsakovei SIA „Nikland“ tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AGROLITPA“ (juridinio asmens kodas 168598128) iš atsakovės SIA „Nikland“ (Latvijoje registruoto juridinio asmens kodas LV (duomenys neskelbtini) 5 127,72 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 72 centus), 8 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 1 227,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 3 900,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovės SIA „Nikland“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AGROLITPA“ atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGROLITPA“ (juridinio asmens kodas 168598128) atsakovei SIA „Nikland“ (Latvijoje registruoto juridinio asmens kodas LV (duomenys neskelbtini) 9 450 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGROLITPA“ (juridinio asmens kodas 168598128) atsakovei SIA „Nikland“ (Latvijoje registruoto juridinio asmens kodas LV (duomenys neskelbtini) 1 160 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.