Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas S. A. ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė iš atsakovo V. R. priteisti 48 000 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad jis atsakovui paskolino 48 000 Eur sumą, atsakovas dėl šios sumos išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal jį atsakovas, kaip vekselio davėjas, įsipareigojo grąžinti minėtus 48 000 Eur iki 2016 m. spalio 24 d. Notarė atsakovo ieškovui išduotą vekselį 2016 m. spalio 21 d. patvirtino. Atsakovas pagal 2016 m. spalio 21 d. išduotą vekselį iki šiol skolos ieškovui negrąžino net iš dalies. Nors atsakovas skolą pripažįsta, tačiau piktybiškai vengia su ieškovu bendradarbiauti skolos sureguliavimo klausimais, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 13 d. priėmė preliminarų sprendimą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo V. R. 48 000 Eur skolą ir 911 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui S. A.; nuspręsta laikinąsias apsaugos priemones, taikytas teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi, palikti galioti iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, ieškovui į bylą pateikus vekselį, padarė išvadą, kad atsakovas savo prievolės grąžinti skolą neįvykdė, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.Atsakovas V. R. pateikė prieštaravimus ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir S. A. ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad ieškovas ir atsakovas yra buvę verslo partneriai, ieškovas yra UAB „B.“ akcininkas ir direktorius, o atsakovas buvo UAB „C.“ komercijos direktorius. Kadangi UAB „C.“ skubiai reikėjo įnešti lėšas į sąskaitą banke, 2016 m. spalio mėn. atsakovas ir ieškovas susitarė, kad UAB „B.“ keletui dienų paskolins UAB „C.“ 48 000 Eur. UAB „B.“ 2016 m. spalio 21 d. pervedė 48 000 Eur į UAB „C.“ banko sąskaitą. Ieškovas, siekdamas užsitikrinti suteikiamos trumpalaikės paskolos grąžinimą, pareikalavo, kad atsakovas V. R. pasirašytų trumpalaikį vekselį dėl tos pačios sumos. Vekselis pas notarą buvo sudarytas tą pačią dieną, t. y. 2016 m. spalio 21 d. Pinigai pagal vekselį papildomai nebuvo skolinti. 2016 m. spalio 24 d. UAB „C.“ grąžino UAB „B.“ paskolintą 48 000 Eur sumą. Atsakovo teigimu, 2016 m. spalio 21 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis dėl 48 000 Eur sumos sudarytas kaip UAB „B.“ suteiktos paskolos UAB „C.“ grąžinimo užtikrinimo priemonė (šalutinė prievolė), kuri, pasibaigus vekseliu užtikrintai pagrindinei prievolei, yra pasibaigusi. Suėjus vekselio apmokėjimo terminui ieškovas neprašė jo apmokėti. Nėra duomenų, kad ieškovas paskolino 48 000 Eur atsakovui ir taip atsirado savarankiška paskolos prievolė.Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad bylos šalys niekada nebuvo verslo partneriai. Ieškovas sutiko paskolinti 48 000 Eur UAB „C.“ tik su sąlyga, kad atsakovas išduos ieškovui vekselį dėl šios sumos. Šalys susitarė, kad vekselis bus ieškovui papildoma garantija ir UAB „C.“ būsimų prievolių nevykdymo atveju. Pasibaigus vekselio apmokėjimo terminui atsakovas nepareikalavo jo grąžinti. Kadangi ieškovas turėjo atsakovo išduotą vekselį, dėl to UAB „B.“ 2016 m. spalio mėnesį avansu pervedė UAB „C.“ 54 424,17 Eur už ateityje gautiną žuvį, be vekselio, kaip užtikrinimo priemonės, to nebūtų darę. UAB „C.“ savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1046-538/2017, UAB „B.“ naudai priteista skola. UAB „C.“ 2017 m. balandžio 18 d. iškelta bankroto byla. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į teismą su pretenzijomis atsakovui dabar, nes pirmiausia buvo imtasi priemonių išieškoti skolą iš UAB „C.“. Ieškovas reikalauja iš atsakovo atsakyti už UAB „C.“ neįvykdytas prievoles pagal ieškovo išduotą vekselį.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas nevisiškai suprato vekselio sukeliamas teisines pasekmes. Vekselis dėl 48 000 Eur buvo išduotas atsakovo prašymu padėti finansuoti UAB „C.“, kadangi banke reikėjo papildyti kredito limito („overdrafto“) liniją, ieškovas sutiko su tokia pagalba, tačiau norėjo užtikrinimo priemonės ir pareikalavo išrašyti vekselį. Suėjus mokėjimo terminui UAB „C.“ 48 000 Eur grąžino. Tačiau tą dieną UAB „C.“ buvo skolinga UAB „B.“ dar beveik 54 000 Eur pagal 2016 m. spalio 12 d. sutartį, pagal kurią UAB „C.“ įsipareigojo pateikti UAB „B.“ žuvies produkcijos už panašią sumą. Dėl to atsakovas ir neprašė grąžinti vekselio, o ieškovas, turėdamas šį vekselį, vertino, kad atsakovas asmeniškai, kaip fizinis asmuo, yra skolingas pagal UAB „C.“ 2016 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį ieškovui. Ieškovas dėjo pastangas skolą išsiieškoti iš UAB „C.“, kaip juridinio asmens, tačiau šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas žodinio bendravimo metu iki bankroto bylos iškėlimo pripažino 54 000 Eur tarpusavio skolą, tačiau tarpusavio santykiai pašlijo ir ieškovas neturėjo kitos išeities kaip tik kreiptis į teismą. Nurodė, kad vekselis buvo išduotas kaip papildoma garantija UAB „C.“ prievolių nevykdymo atveju; kai ieškovas mokėjo beveik 54 000 Eur, ta aplinkybė, kad bus išduotas vekselis jau buvo žinoma. Ieškovas ir atsakovas manė, kad vekselis yra daugkartinio naudojimo priemonė, dėl to ieškovas laikė vekselį, o atsakovas jo neprašė grąžinti, nes tuo metu buvo dar 54 000 Eur skola. Šalys nežinojo, kad vekselio terminas turi būti pratęstas. Taip pat prašė atmesti atsakovo atstovo prašymą skirti ieškovui baudą ir preliminaraus teismo sprendimo panaikinimo atveju prašė sumažinti atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Teismo posėdžio metu atsakovas V. R. procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją palaikė. Atsakovas papildomai nurodė, kad UAB „C.“ reikėjo pinigų ir jis paprašė S. A., nes su juo turėjo verslo santykių, paskolinti pinigų kelioms dienoms, t. y. kad įmonė pervestų įmonei „overdraftui“ padengti. Ieškovui paprašius už sumą asmeniškai laiduoti atsakovas sutiko, nuvažiavo pas nurodytą notarą ir pasirašė vekselį. Atsakovas nesitikėjo, kad po pusantrų metų vekseliu bus pasinaudota prieš jį asmeniškai, be to, buvo aiškiai įvardytas ir laikotarpis. UAB „C.“ nėra skolinga UAB „B.“. Atsakovas anksčiau su vekseliais nebuvo susidūręs, tai buvo pirmas atvejis. 2016 m. spalio 24 d. UAB „C.“ buvo skolinga UAB „B.“, nes buvo pervestas mokėjimas už prekes pagal sutartį. Prekė buvo perduota UAB „B.“. Niekada negavo prašymo padengti vekselį. Nesitarė su ieškovu, kad vekselis bus naudojamas kaip būsimų kitų prievolių užtikrinimo priemonė tarp įmonių. Atsakovas neprašė vekselio grąžinti, jį buvo pamiršęs, nes pagal jį visi įsipareigojimai buvo įvykdyti 2016 m. spalio 24 d., vekselio paskirtis buvo labai aiški.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė panaikinti teismo preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas bei svarstyti galimybę skirti ieškovui baudą už akivaizdų piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos paskiriant atsakovo naudai, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 2 dalis, nes ieškinys pareikštas nesąžiningai. Papildomai nurodė, kad jokios savarankiškos skolos, kurią įformintų vekselis, niekada nebuvo. 2016 m. spalio 21 d. UAB „B.“ 48 000 Eur pervedė UAB „C.“, kad ši turėtų reikiamą pinigų sumą banko sąskaitoje. 2016 m. spalio 24 d. ši suma grąžinta UAB „B.“. Pervedimas įformintas kaip avansas dėl formalių priežasčių. Vekselio suma sutampa su avanso suma, vekselio išdavimo data sutampa su lėšų pervedimo data, grąžinimas sutampa su vekselio galiojimo data. Suėjus vekselio terminui nebuvo pradėtas jo vykdymas, tad vekselis nebuvo savarankiškas skolos dokumentas, o buvo prievolės dėl 48 000 Eur trumpalaikės paskolos užtikrinimo priemonė. Pagrindinei prievolei pasibaigus, baigiasi ir vekselis, kaip užtikrinimo priemonė. Nurodė, kad ieškovas keičia ieškinio pagrindą, tai neleistina dokumentiniame procese. Ieškovas neįrodinėjo paskolos santykių tarp fizinių asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo. Ieškovas ieškinio reikalavimus atsakovui grindžia atsakovo išduotu vekseliu ir teigia, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą sumą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškinys nepagrįstas, nes prievolės tinkamai įvykdytos.Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad atsakovas V. R. 2016 m. spalio 21 d. ieškovui S. A. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pagal šį vekselį atsakovas, kaip vekselio davėjas, įsipareigojo grąžinti ieškovui 48 000 Eur sumą iki 2016 m. spalio 24 d. Vekselis 2016 m. spalio 21 d. patvirtintas Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės (notarinio registro Nr. 5201).Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimus jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti jį apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ši nuostata lemia tai, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą, dėl jo nebetaikytinos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių.Ieškinyje ieškovas S. A. pripažino, kad nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pateiktus išaiškinimus, vekselis vertinamas kaip paprastas skolos raštelis, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑716/2013).Aplinkybė, kad yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, jog yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas toks vekselis, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Tokiu atveju aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas vekselis ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (šiuo atveju ieškovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-52-313/2015).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Iš šalių byloje nurodytų aplinkybių matyti, kad byloje abi šalys pripažįsta, jog vekselis iš esmės išduotas dėl tarp juridinių asmenų UAB „C.“ ir UAB „B.“ susiklosčiusių teisinių santykių. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad vekselis išduotas ne kaip savarankiškas paskolos santykius patvirtinantis skolos dokumentas, o kaip iš juridinių asmenų santykių kilusio reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokia prievolė užtikrinta 2016 m. spalio 21 d. išduotu vekseliu.Atsakovas V. R. pateiktuose prieštaravimuose dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. preliminaraus sprendimo, nurodė, kad ieškovas ir atsakovas buvo verslo partneriai, ieškovas yra UAB „B.“ akcininkas ir direktorius, o atsakovas buvo UAB „C.“ komercijos direktorius, atsakovo sutuoktinei priklausė 100 proc. įmonės akcijų, ji buvo įmonės direktorė. Atsakovas nurodė, kad UAB „C.“ su AB SEB banku buvo sudariusi kredito limito („overdrafto“) susitarimą ir reikėjo skubiai padidinti sąskaitos likutį, dėl to 2016 m. spalio mėn. atsakovas ir ieškovas susitarė, kad UAB „B.“ keletui dienų paskolins UAB „C.“ 48 000 Eur, o ieškovas, kaip UAB „B.“ akcininkas ir direktorius, siekdamas užsitikrinti suteikiamos trumpalaikės paskolos grąžinimą, pareikalavo, kad atsakovas V. R. pasirašytų trumpalaikį vekselį dėl tos pačios sumos, kaip UAB „C.“ paskolos užtikrinimo priemonę. Ieškovas S. A. atsiliepime į atsakovo prieštaravimus patvirtinto atsakovo prieštaravimuose nurodytas aplinkybes, kad UAB „C.“ kilo grėsė laiku neįvykdyti kredito limito („overdrafto“) susitarimo, atsakovas kreipėsi į ieškovą ir šis sutiko paskolinti 48 000 Eur tik su sąlyga, kad atsakovas išduos ieškovui vekselį dėl šios sumos. Tokias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovo atstovas.Iš byloje esančio UAB „C.“ banko sąskaitos išrašo duomenų nustatyta, kad 2016 m. spalio 21 d. UAB „B.“ pervedė UAB „C.“ 48 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „avansinis mokėjimas“. Banko sąskaitos išrašo duomenimis, 2016 m. spalio 24 d. UAB „C.“ pervedė UAB „B.“ 48 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „avanso grąžinimas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas pripažįsta atsakovo nurodytas aplinkybes, jog UAB „C.“ skubiai buvo reikalingos lėšos ir ieškovas sutiko paskolinti reikiamą 48 000 Eur sumą su sąlyga, kad atsakovas išduos ieškovui vekselį dėl šios sumos. Matyti, kad atsakovo vekselis ieškovui išduotas ir patvirtintas notaro tą pačią dieną kaip ir UAB „B.“ atliktas lėšų pervedimas UAB „C.“, t. y. 2016 m. spalio 21 d. Vekselyje nurodyta 48 000 Eur suma sutampa su UAB „B.“ pervesta suma UAB „C.“. Vekselyje, sudarytame 2016 m. spalio 21 d., nurodytas pakankamai trumpas atsiskaitymo terminas, t. y. iki 2016 m. spalio 24 d., jis atitinka UAB „C.“ lėšų grąžinimo UAB „B.“ datą. Įvertinus šiuos bylos duomenis yra pagrindas pripažinti, kad byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti duomenys pagrindžia atsakovo nurodytas vekselio išdavimo aplinkybes.Atsakovas byloje neginčija vekselio išdavimo ir laikosi pozicijos, kad vekseliu buvo užtikrinta prievolė – tarp įmonių suteiktos paskolos grąžinimas, ir ši prievolė pasibaigė jos tinkamu įvykdymu. Ieškovas S. A. atsiliepime į atsakovo prieštaravimus taip pat nurodo motyvus, kad atsakovas nutyli, jog šalys susitarė, kad vekselis bus ieškovui papildoma garantija ir UAB „C.“ būsimų prievolių nevykdymo atveju, dėl to, UAB „B.“ 2016 m. spalio mėnesį avansu pervedė UAB „C.“ 54 424,17 Eur už ateityje gautiną žuvį, be vekselio, kaip užtikrinimo priemonės, to nebūtų darę. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. R. tokių ieškovo nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir nurodė, kad nebuvo susitarimo, jog vekselis bus naudojamas kitoms prievolėms tarp įmonių užtikrinti.Vertinant ieškovo atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodytus argumentus dėl vekselio paskirties, visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad ieškinyje ieškovas ieškinio reikalavimus dėl 2016 m. spalio 21 d. vekselyje nurodyto dydžio skolos kildino iš paskolos teisinių santykių. Aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, sudaro ieškinio faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis CPK 430 straipsnio 4 dalimi, dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas nurodo papildomas kitokias aplinkybes dėl vekselio sudarymo pagrindo, nei nurodyta ieškinyje, ir teigia, kad vekselis išrašytas užtikrinti ir UAB „C.“ būsimas prievoles UAB „B.“ pagal žuvies pirkimo–pardavimo sutartį.Antra, iš ieškovo pateikto Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. preliminaraus sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1046-538/2017, turinio ir atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp UAB „B.“ ir UAB „C.“ žuvies pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2016 m. spalio 10 d. Nustatyta, kad UAB „B.“ 52 424,17 Eur išankstinis mokėjimas UAB „C.“ atliktas 2016 m. spalio 12 d., t. y. iki vekselio sudarymo dienos. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. preliminaraus sprendimo turinio matyti, kad 2016 m. spalio 27 d., t. y. po vekselio sudarymo, UAB „B.“ pagal žuvies pirkimo–pardavimo sutartį pervedė UAB „C.“ tik 2 000 Eur. Atsakovo vekselis ieškovui išduotas vėliau, nei sudaryta 2016 m. spalio 10 d. žuvies pirkimo–pardavimo sutartis ir atliktas pagrindinis 52 424,17 Eur avansinis mokėjimas. Taigi ieškovo teiginių, jog ieškovas turėjo atsakovo išduotą vekselį ir be vekselio, kaip užtikrinimo priemonės, minėtų veiksmų nebūtų atlikęs, nepatvirtina rašytiniai įrodymai.Svarbu ir tai, kad nesutampa ieškovo nurodoma pagal pirkimo–pardavimo sutartį UAB „C.“ avansu pervesta suma ir 2016 m. spalio 21 d. sudarytame vekselyje nurodyta suma – vekselyje nurodyta suma yra mažesnė už avansu pagal žuvies pirkimo–pardavimo pervestą sumą. Be to, 2016 m. spalio 10 d. sudarytoje žuvies pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, kad pagal šią sutartį žuvis turi būti pristatyta iki 2016 m. gruodžio 10 d. Taigi 2016 m. spalio 21 d. vekselyje nurodytas atsiskaitymo terminas nesusietas su žuvies pirkimo–pardavimo sutartyje numatytu produkcijos pateikimo terminu ir yra trumpesnis. Jokių kitų prievolių tarp įmonių ieškovas nenurodė.Vadovaujantis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis civilinio proceso teisės nuostatomis, teismas turi įvertinti byloje esančių įrodymų visumą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 176–178, 185 straipsnis). Įvertinus visumą nurodytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad bylos duomenys sudaro pagrindą pripažinti, jog atsakovo V. R. ieškovui 2016 m. spalio 21 d. išduotu vekseliu užtikrintas UAB „B.“ paskolintos UAB „C.“ 48 000 Eur sumos grąžinimas. Tokius paskolos teisinius santykius tarp įmonių pagrindžia rašytiniai įrodymai, šalys jų neginčija. Bylos duomenys nepagrindžia ieškovo S. A. nurodytų aplinkybių dėl su paskolos teisiniais santykiais nesusijusių būsimų prievolių tarp įmonių užtikrinimo ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog 2016 m. spalio 21 d. vekseliu užtikrintas būsimų UAB „C.“ prievolių pagal 2016 m. spalio 10 d. sudarytą žuvies pirkimo–pardavimo sutartį ar kitų būsimų prievolių tinkamas vykdymas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016). Paneigiant šį principą, kreditoriui (vekselio turėtojui) būtų sudarytos galimybės išsiieškoti tą pačią pinigų sumą dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atliekantį sandorio užtikrinimo funkciją.Byloje nėra ginčo, kad UAB „B.“ pervesta UAB „C.“ 48 000 Eur suma yra grąžinta per vekselyje nurodytą terminą. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas, manydamas, jog vekselis apmokėtas, nepareikalavo vekselio grąžinti, tačiau byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad ir pats ieškovas, suėjus vekselio apmokėjimo terminui, prašė vekselį apmokėti. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad pagrindinė prievolė tarp įmonių grąžinti paskolintą sumą įvykdyta. Dėl to pagrindinę prievolę užtikrinusi šalutinė prievolė pagal vekselį laikytina pasibaigusia. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys atsakovui dėl 48 000 Eur skolos priteisimo yra nepagrįstas, dėl to Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pareiškė prašymą už piktnaudžiavimą procesu nesąžiningai reiškiant ieškinį skirti ieškovui CPK 95 straipsnyje numatytą baudą, pusę jos paskiriant atsakovo naudai. Ieškovo atstovas prašė šį prašymą atmesti ir nurodė, kad ieškovas ir atsakovas vekselį vertino kitaip – pagal savo supratimą, tuo metu UAB „C.“ iš tiesų buvo skolinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą teise.Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, baudai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti būtina nustatyti šalies nesąžiningumą ir skundo nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Vertindamas ieškovo S. A. elgesį teismas reikšminga aplinkybe pripažįsta tai, kad ieškinyje ieškovas vekselio sudarymą siejo su paskolos teisiniais santykiais tarp bylos šalių, tačiau atsakovui pareiškus prieštaravimus nurodė ne tik tai, kad paskolos santykiai buvo susiklostę tarp su šalimis susijusių juridinių asmenų, tačiau ir kitokias aplinkybes dėl vekselio sudarymo pagrindo – ieškovas vekselio išdavimą siejo su kitomis minėtų juridinių asmenų prievolėmis. Įstatymas draudžia ieškinio pagrindo pakeitimą dokumentiniame procese (CPK 430 straipsnio 4 dalis). Ieškovas šios įstatymo nuostatos nesilaikė.Be to, iš nagrinėjamos bylos faktinių duomenų akivaizdu, kad ieškovui 2016 m. spalio 21 d. vekselis buvo atsakovo išduotas užtikrinti prievolių įvykdymą pagal juridinius asmenis siejusį paskolos teisinį santykį, o tokia paskola buvo grąžinta vekselyje nurodytu terminu. Ieškovo atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodyti motyvai ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas, būdamas verslininkas, galėjo sąžiningai klysti dėl vekselio išdavimo pagrindo ir ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, juo kėlė nepagrįstus reikalavimus, dėl to atsakovo prašymas tenkintinas ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui S. A. skirtina 500 Eur bauda, pusę šios baudos, t. y. 250 Eur, skiriant atsakovo V. R. naudai (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Analogiška nuostata įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojamas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patirtų išlaidų atlyginimo paskirstymas tarp šalių. Vadovaujantis 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 nauja redakcija išdėstytose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).Ieškovo ieškinį atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius šioje byloje patirtas 3 125,43 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.Įvertinus atsakovo pateiktą turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti detalizaciją matyti, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su byloje ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apskundimu. Atsakovas byloje sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo panaikintos, taip pat į civilinės bylos baigtį, atsižvelgus į Rekomendacijų 2, 7, 8.15, 8.16 punktų nuostatas, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinas 38 Eur žyminio mokesčio ir 353 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, susijusią su atskiruoju skundu, atlyginimas. Įvertinus Rekomendacijų 2, 7, 8.5, 8.16, 8.19 ir 9 punktų nuostatas, reglamentuojančias maksimalaus užmokesčio dydžių už atsakovo prieštaravimą dėl preliminaraus teismo sprendimo, kitą dokumentą, kuriame pareikšti atsikirtimai ar paaiškinimai, ir atstovavimo koeficientus, taip pat klausimui spręsti reikšmingus kriterijus, darytina išvada, kad kitos prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, dėl to mažintinos iki 1 200 Eur. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovui V. R. iš ieškovo S. A. priteistinas 1 591 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 591 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Skirti ieškovui S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos, t. y. 250 Eur, įpareigojant sumokėti atsakovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o kitą pusę baudos, t. y. 250 Eur, įpareigojant sumokėti valstybės biudžetui į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.