Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančio asmens R. B. bankroto administratoriaus UAB „Bankroto Valdymas“ prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo bei R. B. atstovo advokato Valerijaus Kuvšinčikovo skundą dėl 2020 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotieji asmenys - AB „Swedbank“, AB SEB bankas, UAB „Intrum Lietuva“, Zarasų rajono savivaldybės administracija, antstolis S. O. G., VĮ Turto bankas, klausimus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas bankrutuojančio asmens R. B. bankroto administratoriaus UAB „Bankroto Valdymas“ prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Prašyme nurodoma, kad bankrutuojantis asmuo nebendradarbiauja su administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras; bankroto procese trukdė parduoti nekilnojamąjį turtą; elgėsi nesąžiningai ir nevykdė bankrutuojančiam asmeniui LR FABĮ 16 straipsnyje numatytų nuostatų; į depozitinę sąskaitą nepervedė gautų lėšų, viršijusių būtiniems poreikiams tenkinti lėšų sumą. Dėl tokių bankrutuojančio asmens veiksmų yra apsunkinamas bankroto procedūrų vykdymas, o administratorius neturi galimybės tinkamai atlikti savo pareigų.

Teisme gautas bankrutuojančio asmens R. B. naujo atstovo advokato Valerijaus Kuvšinčikovo skundas dėl 2020 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų panaikinimo. Skunde nurodoma, kad nėra pagrindo teigti, jog turto pardavimas iš varžytinių neįvyko dėl bankrutuojančio asmens veiksmų; nepagrįstai padaryta išvada, jog į depozitinę sąskaitą nebuvo pervestos lėšos, viršijančios būtiniesiems poreikiams tenkinti leistiną sumą; R. B. veiksmai nepagrįstai laikomi nesąžiningais ir nėra pagrindo nutraukti bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą tenkinamas, R. B. bankroto byla nutraukiama.

Skundas dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo atmetamas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 16 straipsnis reglamentuoja fizinio asmens pareigas bankroto proceso metu. Fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo pateikti bankroto administratoriui visus su bankroto procesu susijusius dokumentus, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių bei bankroto administratoriaus rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio prašymo gavimo dienos pateikti prašomą informaciją ir (ar) dokumentus (FABĮ 16 straipsnio 3, 6 ir 7 punktai). FABĮ 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ar kitokio fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai yra nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018 18 punktas).

Fizinio asmens bankroto instituto paskirtis ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (FABĮ 16 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 19 punktas). Nes būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52-248/2018). Bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 21 punktas). Todėl, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

Nagrinėjamu atveju bankrutuojančio asmens R. B. bankroto administratorius UAB „Bankroto Valdymas“ pateikė prašymą dėl fizinio asmens R. B. bankroto bylos nutraukimo, nurodydamas, kad bankrutuojantis fizinis asmuo nevykdo prisiimtų įsipareigojimų bankroto proceso metu; netinkamai įgyvendina mokumo atkūrimo planą; yra nesąžiningas ir didina įsiskolinimą kreditoriams ir kt.. Bankroto administratorius pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad bankrutuojantis asmuo neteikė išsamių ataskaitų apie būtiniems poreikiams skirtų lėšų panaudojimą ir tokias lėšas viršijančių sumų pervedimą į depozitinę sąskaitą; neteikė duomenų apie gaunamas pajamas; trukdė organizuoti bankroto procedūras bei parduoti nekilnojamąjį turtą; nesąžiningai elgiasi, todėl jis (bankroto administratorius) neturi galimybės įvertinti lėšų bei gaunamų pajamų panaudojimo aplinkybių. Bankrutuojančiam asmeniui nevykdant bankroto administratoriaus reikalavimų dėl duomenų pateikimo ir bendradarbiavimo bankroto procese, bankroto administratorius neturi galimybės vykdyti savo pareigų, kaip tai numatyta LR FABĮ-me.

Įstatymas nustato, kad jei bankroto proceso metu atsirado aplinkybių, kurios sunkina mokumo atkūrimo plano, juo prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą, pareiškėjai turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bankroto proceso metu bankrutuojantis asmuo R. B. nebuvo pakankamai rūpestinga ir aktyvi, neparengė ir nepateikė bankroto administratoriui plano patikslinimo. Teismas neturi duomenų, kodėl įsiskolinimai kreditoriams nebuvo vykdomi tinkamai. Esant teismo tvarka patvirtintam mokumo atkūrimo planui, bankrutuojantis asmuo negalėjo nesuprasti Plane prisiimtų įsipareigojimų vykdymo svarbos.

Nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 3 d. buvo paskelbtos R. B. priklausančio nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurias buvo informuoti kreditoriai ir pats bankrutuojantis asmuo. Pasibaigus varžytinėms (2020-01-02) bankroto administratorius gavo jas laimėjusio asmens UAB „Hekus“ pranešimą, kad varžytinių laimėtojas negali patekti į patalpas, kadangi savininkės atstovu prisistatęs asmuo pareiškė neperduosiąs turto ir trukdysiąs juo naudotis, be to buvo grasinama išmontuoti inžinierines sistemas, kas iš esmės pablogintų turto būklę. Dėl nurodytų aplinkybių turtas nebuvo parduotas. Taip pat nustatyta, kad bankrutuojantis asmuo bankroto administratoriui nepranešė priežasčių, kodėl ji išėjo iš darbo UAB Epsilon“ bei, kodėl į depozitinę sąskaitą nepervedė lėšų (laikotarpis apimantis 2019 m. gegužės-spalio mėn.), viršijusių būtiniesiems poreikiams tenkinti leistiną sumą. Bankrutuojantis asmuo buvo supažindintas su 2020 m. liepos 28 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimtu sprendimu bankroto administratoriui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo. Visgi, R. B. nepateikė bankroto administratoriui reikalaujamų dokumentų, neatliko įmokų. Byloje nėra duomenų, kad ji asmeniškai būtų mokėjusi mokumo atkūrimo plane nurodytas periodines įmokas (ar jų dalį) kreditorių reikalavimams bei bankroto administravimo išlaidoms dengti. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad bankrutuojantis asmuo yra nesąžiningas, galimai slepia savo pajamas bei išlaidas ir netinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą.

Kaip minėta, fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo, nes nuo sąžiningų šio asmens pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir jau minėtų fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad bankrutuojantis asmuo R. B. nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi (FABĮ 16 straipsnio 3 punktas); neteikė jam duomenų, susijusių su bankroto procesu galimai slėpdama gaunamas pajamas (FABĮ 16 straipsnio 6 ir 7 punktai); neperveda į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą piniginių lėšų pagal mokumo atkūrimo planą; nenurodo priežasčių, kodėl nesiima galimybių dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekiant įsidarbinti arba susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas), taigi ji nesiekė tinkamai tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas) bei nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras (FABĮ 16 straipsnio 13 punktas). Kadangi byloje esantys duomenys rodo, jog R. B. veiksmai (neveikimas) trunkantys pakankamai ilgą laikotarpį, yra pagrindas išvadai, kad dėl byloje nustatytų aplinkybių R. B. bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

Teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju bankrutuojančio asmens R. B. kreditoriai 2020 m. liepos 28 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu pritarė bankroto administratoriaus siūlymui dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos R. B. nutraukimo, o taip pat pateikė atsiliepimą (VĮ Turto bankas), kuriame prašė tenkinti bankroto administratoriaus prašymą ir atmesti bankrutuojančio asmens atstovo skundą, todėl teismas sprendžia, kad bankrutuojančio asmens kreditoriai pritaria bankroto bylos nutraukimui, bankroto procesą laikydami neefektyviu.

Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, sprendžia, kad bankrutuojančio asmens R. B. bankroto byla nutrauktina (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Patenkinus prašymą dėl fizinio asmens R. B. bankroto bylos nutraukimo, pareiškėjos atstovo skundas dėl 2020 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų panaikinimo atmetamas aukščiau išdėstytais motyvais.

Nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, visi mokesčiai ir su jais susijusios sumos, palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos (šiuo atveju nuo 2016 m. gruodžio 29 d.), išskyrus jau įvykdytus skolinius įsipareigojimus

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, FABĮ 30 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

nutraukti fizinio asmens R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) bankroto bylą (Nr. 2FB-1361-910/2017).

Atmesti R. B. atstovo advokato Valerijaus Kuvšinčikovo skundą dėl 2020 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų panaikinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.