- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- e2-1320-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01136-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „CRT Partner“
- Atsakovas
- E. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CRT Partner“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CRT Partner“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-3037-1012/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CRT Partner“ ieškinį atsakovui E. M. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CRT Partner“ (toliau – ir ieškovė) 2021 m. spalio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. M. 616 414,35 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą 616 414,35 Eur sumai.
3. Prašyme nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, taip pat ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui kyla dėl atsakovo veiksmų, nes atsakovas, dar būdamas bendrovės vadovas, organizavo savo bei keleto bendrovės darbuotojų pasitraukimą ir konkuruojančios veiklos vykdymą, tuo pačiu sudarydamas sau ir šiems konkretiems asmenims išskirtines finansines sąlygas bendrovėje, turėdamas tikslą prieš pasitraukiant iš bendrovės veiklos iš jos nesąžiningai pasipelnyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos taikymo nurodomas aplinkybes ir argumentus, prie šio prašymo pridėtus įrodymus, sprendė, kad ieškovė grėsmės jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui neįrodė. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų ir duomenų, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turto atžvilgiu, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo veiksmais ieškovės atžvilgiu, bus vertinamos bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio sumos reikšmę. Atsakovui priklausančio turto vertė pareiškus ieškinį buvo 104 898,51 Eur, t. y. ieškinio reikalavimas apie 6 kartus viršijo atsakovui priklausančio turto vertę.
7.2. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta 616 414,35 Eur žala, kurios didžioji dalis susideda vien tik iš atsakovo pasisavintų lėšų, imituojant neegzistuojančias išlaidas, ar apmokant neegzistuojančias ir nesuteiktas paslaugas ar sumokant būsimiems verslo partneriams nepagrįstas premijas.
7.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2021 m. gegužės 26 d. ieškovei atleidus atsakovą iš užimamų vadovo pareigų, 2021 m. rugpjūčio mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2YT-26256-1157/2021 dėl atsakovo santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Iš registro duomenų matyti, kad atsakovo didžiausią turto dalį sudarantis objektas yra bendrąja jungtine nuosavybe nuosavybės teise valdomi 473/866 dalis žemės sklypo ir jame esantis pastatas, esantys Aitvarų g. 4, Vilniuje. Todėl darytina išvada, kad tokiais veiksmais atsakovas siekia perleisti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
8.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus teiginius dėl didelės ieškinio reikalavimo sumos bei atsakovo tariamo nesąžiningumo ir duomenis dėl vykstančių teisminių ginčų, vadovaudamasis galiojančiomis teisės normomis bei aktualia teismų praktika, darė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – jog yra reali grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
8.2. Nepagrįsti ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad ieškinio suma yra didelė ir reikšminga sprendžiant šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Aktualioje teismų praktikoje pripažįstama, kad didelė ieškinio suma pati savaime negali būti pripažįstama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.3. Nepagrįsti ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas santuokos nutraukimo byloje siekia perleisti turtą savo sutuoktinei. Santuokos nutraukimo procesas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu prasidėjo dar 2019 m. gruodžio mėn. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-26256-1157/2021 atsakovo sutuoktinei buvo perleistas nekilnojamasis turtas – 473/866 dalys žemės sklypo ir vienbutis gyvenamasis namas, esantys adresu Aitvarų g. 4, Vilniuje, kurie yra įkeisti bankui 2017 m. spalio 6 d. hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimo pagrindu. Taip pat atsakovas privalėjo užtikrinti, kad kartu su atsakovo sutuoktine po santuokos nutraukimo likę gyventi nepilnamečiai vaikai turėtų vaikų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Teismas kartu su apeliantės atskiruoju skundu gavo pateiktus naujus rašytinius įrodymus – 1) antstolio Irmanto Gaidelio 2021 m. gegužės 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0008-21-2747, 2) duomenis apie atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą). Šiais duomenimis grindžiami atsakovo neteisėti veiksmai.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolio Irmanto Gaidelio 2021 m. gegužės 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl šį įrodymą atsisakoma priimti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktą VĮ Registrų centro išrašą. Pažymėtina, kad VĮ Registro centro duomenys yra vieši, teismai turi prieigą prie jų, todėl, esant reikalui, gali jais naudotis savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
14. Teismas kartu su atsakovo atsiliepimu į atskirąjį skundą gavo pateiktus naujus rašytinius įrodymus – 1) internetinės svetainės „www.rekvizitai.lt“ duomenis (momentinio ekrano kopiją) apie apeliantės finansinę padėtį, 2) 2016 m. kovo 30 d. UAB „CRT Partner“ akcininkų sutartį, 3) el. pašto susirašinėjimą tarp atsakovo ir D. V. (UAB „CRT Partner“ vadovui). Šiais duomenimis grindžiami atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai dėl atsakovo veiksmų, atleidus jį iš UAB „CRT Partner“ vadovo pareigų.
15. Apeliacinės instancijos pasisakydamas dėl atsakovo pateikto įrodymo – išrašo iš interneto svetainės „www.rekvizitai.lt“ duomenų bazės, pažymi, kad nagrinėdamas bylą teismas ir pats gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis), taip pat ir iš prieinamų viešai. Taigi, duomenys iš viešai prieinamų šaltinių, juose esanti informacija, apeliacinės instancijos teismui, o taip pat ir bylos šalims bet kuriuo atveju gali būti žinoma / pasiekiama. Todėl šis atsakovo teikimas įrodymas atsisakytinas priimti.
16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pateiktą naują įrodymą – 2016 m. kovo 30 d. UAB „CRT Partner“ akcininkų sutartį, yra pateikęs į bylą kartu su savo atsiliepimu į ieškinį, todėl šį įrodymą netikslinga pakartotinai priimti.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti nauji įrodymai – susirašinėjimai el. paštu su apeliantės vadovu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, todėl ir šiuos atsakovo pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau nenustatė grėsmės galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė atskirajame skunde su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
19. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad egzistuoja neabejotina grėsmė galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes apeliantei atleidus atsakovą iš užimamų vadovo pareigų, jis inicijavo santuokos nutraukimo bylą, kurioje buvo padalytas santuokos metu įgytas turtas, nekilnojamąjį turtą perleidžiant atsakovo sutuoktinei, t. y. dėl šios priežasties atsakovo turtinė padėtis pablogėjo. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad ieškinio suma yra didelė, nesudaro pagrindo taikyti apeliantės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, taip pat pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byla buvo inicijuota dar prieš apeliantei atleidžiant atsakovą, o atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka.
20. Teismas nustatęs, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir panašiai). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į galimo apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl darytina išvada, kad šiuo metu byloje nėra duomenų apie bent tikėtiną atsakovo nesąžiningumą ir jo siekį išvengti galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
23. Ieškovė taip pat pateikia argumentus dėl blogos atsakovo turtinės padėties. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai.
24. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-26256-1157/2021 nusprendė panaikinti atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės A. M. santuokos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei išsprendė kitus su santuokos įrašo panaikinimu susijusius klausimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo pagrindu, atsakovo buvusiai sutuoktinei atiteko 473/866 dalis žemės sklypo ir viešbutis gyvenamasis namas, esantys adresu, Aitvarų g. 4, Vilniuje, kurie yra apsunkinti hipoteka (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovas santuokos nutraukimo bylą inicijavo siekdamas perleisti nekilnojamą turtą savo buvusiai sutuoktinei, šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismui priėmus galbūt apeliantei palankų teismo sprendimą, ji negalėtų išieškojimo nukreipti į nurodytą nekilnojamąjį turtą, nes hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.170 straipsnio 3 dalis).
25. Šioje nutartyje nurodyti motyvai ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika sudaro pagrindą spręsti, kad apeliantė atskirajame skunde nepateikė argumentų ir nenurodė duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą ir taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
26. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliantės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.