Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.6.2.4; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.1.14; 2.3.4.6.2; 2.4.5.2.1;

2021 m. birželio 3 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. gegužės 19 d.) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 gegužės 20 d.) 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. gegužės 19 d.) ir BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. gegužės 20 d.) subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. Š. paskirta subendrinta – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme jas iš dalies sudedant ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką D. Š. įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nuosprendį ir sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Iš D. Š. valstybės naudai priteista 162 eurai proceso išlaidų, patirtų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. Š. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2020 m. gegužės 19 d., apie 17.15 val., namo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kilusio žodinio konflikto metu su žmona Z. Š., trenkė kuprine su joje buvusia plastikine tara žmonai Z. Š. į pakaušį, taip sukeldamas fizinį skausmą Z. Š.

2. Be to, D. Š. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2020 m. gegužės 20 d., apie 00.50 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (girtumą nusistatyti atsisakė), kilusio žodinio konflikto metu su žmona Z. Š., pradėjo ją smaugti ir pargriovęs ją ant žemės sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių rankomis bei kojomis jai į įvairias kūno vietas, praskėlė lūpą, taip sukeldamas fizinį skausmą Z. Š.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendį esant absoliutiems nuosprendžio negaliojimo pagrindams ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

1.1. Nuteistasis apeliaciniu skundu teigia, kad jo baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Šį argumentą nuteistasis grindžia tuo, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas išvardino jo išnykusius teistumus juos traktuodamas kaip galiojančius, todėl apylinkės teismas, nepagrįstai apie jį susidarė negatyvią nuomonę, be to, byloje iškraipomos faktinės aplinkybės, kas, anot nuteistojo, įtakojo žemesnės instancijos teismo šališkumą.

1.2. Dėl veikos, padarytos 2020 m. gegužės 19 d., apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nėra įrodyta. Pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio 7 puslapio 22 punkte pirmosios instancijos teismas teigia, neva „kaltinamasis D. Š. neginčija, kad 2020 m. gegužės 19 d., apie 17.15 val. namo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš sutuoktinę Z. Š., t. y. kilusio žodinio konflikto metu su žmona Z. Š., trenkė kuprine su joje buvusia tara žmonai Z. Š. į pakaušį, taip sukeldamas fizinį skausmą Z. Š.“. Analogiškai apelianto kaltės prisipažinimą pirmosios instancijos teismas deklaruoja skundžiamo nuosprendžio 8 puslapio 24 punkte ir 11 puslapio 37 punkte. Tokie išvedžiojimai, anot nuteistojo, yra kardinaliai priešingi byloje jo išsakytai pozicijai, išdėstytai aprašomojoje nuosprendžio dalyje (2 puslapyje, tekstas po papunkčio 1.1). Baudžiamojoje byloje nėra paneigta jo pozicija, kad pirmo jam inkriminuoto įvykio metu jis ir nukentėjusioji Z. Š. buvo skirtingose tvoros pusėse, kieme jis nebuvo, o kuprinėje jis laikė lengvą plastikinę tarą. Todėl, anot nuteistojo, kuprinės svoris nėra pakankamas nukentėjusiajai fiziniam skausmui sukelti. Be to, kuprinę jis metė Z. Š. sakydamas „įdėk pietus nešūkaudama“ (V. J. parodymai, nuosprendžio 4 puslapis 6 punktas), jai sakė, kad gaudytų kuprinę (nuosprendžio 2 puslapis 2 punktas). Atstumas tarp jo ir nukentėjusiosios buvo apie 2 metrus (V. J. parodymai, nuosprendžio 4 puslapis 5 punktas), jis niekaip nebūtų galėjęs jos per tvorą pasiekti, juolab trenkti kuprine. Todėl, nuteistojo manymu, jo veiksmuose nėra tyčios siekiant nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą.

1.3. Dėl nukentėjusiosios nedalyvavimo procese ir jos parodymų vertinimo teigia, kad nukentėjusiosios parodymai negali būti laikomi įrodymu, pagrindžiančiu jo kaltę. Pažymi, kad ikiteisminiame tyrime nebuvo galimybės apklausti nukentėjusiąją Z. Š. dėl jos girtumo, ji buvo „apklausiama telefonu“ nepatikrinus jos blaivumo, nenustačius jos asmenybės, nepateikus jai susipažinti su apklausos protokolu, nepasirašius bei pasirašytinai nesupažindinus jos su atsakomybe už melagingų parodymų davimą. Pati Z. Š. apskritai nedalyvavo baudžiamajame procese dėl jos tariamo išvykimo į (duomenys neskelbtini). Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnis numato, kad teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi (perklausomi, peržiūrimi) gali būti tik tokie parodymai, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Tačiau baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios Z. Š. žemesnės instancijos teismui duotų parodymų nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje minimas nukentėjusiosios parodymų perskaitymas – yra grubus duomenų pripažinimo įrodymais taisyklių pažeidimas (BPK 20 straipsnio 4 dalis) ir suponuoja absoliutų skundžiamo nuosprendžio neteisėtumą. Be to, nepagrįstas apylinkės teismo rėmimasis kitų asmenų parodymais, kurie atpasakoja Z. Š. išsakytus teiginius, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusioji tokius teiginius išsakė būdama blaivi, nemelavo ir galėjo apskritai duoti parodymus.

1.4. Dėl veikos, padarytos 2020 m. gegužės 20 d. nuteistasis nurodo, kad nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad minėtas įvykis apskritai buvo. Pati nukentėjusioji Z. Š. pripažino, kad prieš jį (nuteistąjį) vykdė provokaciją norėdama, kad jį sulaikytų. Nukentėjusioji, anot nuteistojo, įvykio metu buvo neblaivi (nustatytas 2,11 prom. girtumas), jos apklausti procese nebuvo galimybės, civilinio ieškinio procese nepareiškė, medicinos pagalbos atsisakė, vengė dalyvauti baudžiamajame procese. Įvykio nebuvimą patvirtina tai, kad Z. Š. nebuvo nustatyti jokie kūno sužalojimai. Nuteistojo manymu, nėra jokių priežasčių, leidžiančių manyti, kad kaltinime minimas įvykis buvo.

1.5. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas turėjo vertinti jo veikas kaip vieną tęstinę veiką, o ne kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas. Neneigia, kad eidamas namo suvartojo vieną skardinę alaus, todėl alkoholio koncentracija neviršijo 0,2 prom. (blaivus asmuo, anot nuteistojo, yra, jeigu kraujyje alkoholio koncentracija neviršija 0,4 prom.). Dėl to laiko nepagrįstu žemesnės instancijos teismo nuosprendžio argumentą, kad jis 2020 m. gegužės 19 d. buvo neblaivus, t. y. apsvaigęs nuo alkoholio.

3. Atsiliepimo į nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis D. Š. prisipažino padaręs 2020 m. gegužės 19 d. veiką, prašė sumažinti jam paskirtą bausmę. Dėl jam inkriminuotos antros nusikalstamos veikos prašė jį išteisinti. Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti arba, esant galimybei, sušvelninti nuosprendį. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo D. Š. apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistojo nuteisimo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), yra pagrįstos.

6. Atlikus papildomą įrodymų tyrimą nuotoliniu būdu buvo apklaustas nuteistasis D. Š.

6.1. Nuteistasis D. Š. apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, jog nebendrauja su savo žmona. Jis buvo nuėjęs jos atsiprašyti. Pabeldė į duris, į langą. Pamatęs, kad durys neužrakintos, įėjo į virtuvę ir atsisėdo. Užrakino duris. Galvojo, kad pamiegos. Jis nebuvo prie jos prisilietęs. Sėdėjo virtuvėje, po 5 min. atvažiavo policijos pareigūnai. Gal jo žmona, bėgdama atidaryti duris tą lūpą prasiskėlė. Labai gailisi dėl savo poelgių. Prašo teismo sumažinti jam bausmę. Už pirmą nusikalstamą veiką prisipažino iš karto, o už antrą nusikalstamą veiką prašo jį išteisinti, nes nepadarė nusikalstamos veikos.

7. Nukentėjusioji Z. Š., siekiant patikrinti jos duotus parodymus ikiteisminiame tyrime, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nebuvo apklausta, kadangi tiek prokurorui, tiek policijai, tiek teismui nepavyko nustatyti tikslios jos buvimo vietos, nukentėjusioji neatsakinėjo į apygardos teismo siunčiamus elektroninius laiškus, šaukimai į teismo posėdžius grįždavo neįteikti (2 t., b. l. 156, 160-162, 166-167). Nuteistasis D. Š., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, negalėjo nurodyti kur nukentėjusioji galėtų būti. Taigi, aukštesnės instancijos teismas išnaudojo visas galimybes, tačiau apklausti nukentėjusiąją nepavyko.

Dėl teismo šališkumo, nukentėjusiosios parodymų vertinimo.

8. Nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde išreiškė abejones dėl apylinkės teismo nešališkumo, nes pirmosios instancijos teismas išvardino jo išnykusius teistumus juos traktuodamas kaip galiojančius, todėl nepagrįstai apie jį susidarė negatyvią nuomonę. Šie nuteistojo argumentai yra atmestini.

8.1. Teismų praktikoje šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2010, 2K-150-689/2019, 2K-181-648/2019, 2K-5-976/2020). Taigi, teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-5-976/2020). Kita vertus, nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181-648/2019, 2K-5-976/2020), turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-113-303/2019).

8.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo šališkumas iš esmės grindžiamas tuo, jog nuosprendyje išvardinti nuteistojo ankstesni išnykę bei esami teistumai už padarytas nusikalstamas veikas sudaro apie jį, kaip asmenį, neigiamą nuomonę. Teismas visais atvejais kaltininkui skirdamas bausmę, įvertina nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tarp jų ir teistumus. Apygardos teismas, patikrinęs nuteistojo teistumus iš dalies sutinka su apelianto teiginiu, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė tris nuosprendžius (baudžiamuosius įsakymus ir nuosprendį), pagal kuriuos nuteistajam buvo išnykęs teistumas (2013 m. spalio 22 d. Mažeikio rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, 2014 m. kovo 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, 2014 m. gegužės 8 d. Latvijos Saldus teismo nuosprendis). Kiti nuteistojo teistumai nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo dar nėra išnykę. Vis dėlto, tai, kad ankstesni teistumai už padarytas nusikalstamas veikas buvo išnykę, dar nereiškia, kad jais negalima remtis kaip asmenį charakterizuojančia aplinkybe ir į ją atsižvelgti skiriant bausmę. Kaip jau minėta anksčiau, nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje ir nurodė tris jo išnykusius teistumus, tačiau tai nėra pagrindas daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas asmens atžvilgiu. Tai vertintina kaip techninė klaida, kuri, nepagrindžia BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto nušalinimo pagrindo. Apeliaciniame skunde, be paminėtų aplinkybių, nepateikta jokių konkrečių faktų, dėl kurių būtų galima abejoti apeliacinės instancijos teismo nešališkumu, todėl nuteistojo minėti apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti.

9. Nukentėjusioji Z. Š., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tyrėjos buvo apklausta ikiteisminiame tyrime. Šią aplinkybę patvirtina tiek byloje esantis apklausos garso įrašas, tiek tyrėjos tarnybinis pranešimas bei pačios tyrėjos duoti parodymai apylinkės teisme (1 t., b. l. 45; 2 t., b. l. 67-68, 72). Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismui bandant susisiekti su nukentėjusiąja 2020 m. gegužės 18 d. elektroniniu paštu buvo gautas jos rašytinis paaiškinimas, kad ji yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) bei neplanuoja grįžti į Lietuvą. Ji neturi galimybių parsisiųsti programėlę. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (2 t., b. l. 27). Nors nukentėjusioji elektroniniu paštu buvo informuota apie nuotoliniu būdu organizuojamus teismo posėdžius (2 t., b. l. 59-60, 79, 91) bei turėjo galimybę duoti parodymus, tačiau nukentėjusioji šia galimybe nepasinaudojo. Esant tokiai situacijai, apylinkės teismas, nepažeisdamas BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatų, pagarsino nukentėjusiosios ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, o kartu kaip liudytoją apklausė tyrėją G. M., kuri patvirtino, kad apklausdama nukentėjusiąją jai išaiškino procesines teises, įspėjo, kad apklausos metu bus daromas garso įrašas (2 t., b. l. 67-68, 72). Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas su nukentėjusiosios apklausa pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad nukentėjusiajai apklausos telefonu metu buvo išaiškintos procesinės teisės, ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Įvertinus paminėtas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios parodymai užfiksuoti tyrėjos tarnybiniame pranešime buvo nepagrįstai pagarsinti (2 t., b. l. 37) ir pripažinti įrodymu, pažeidžiant BPK 20 straipsnio ir BPK 276 straipsnio nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji buvo apklausta iš karto po įvykio (2019 m. gegužės 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas) (1 t., b. l. 37-38, 47). Papildomai pažymima ir tai, jog nukentėjusiąją apklausiant 2020 m. gegužės 20 d. atvykus po įvykio, nukentėjusioji buvo neblaivi, tačiau policijos pareigūnams nurodė įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 58-59).

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį arba jo baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai įvertino įrodymus ir tai turėjo esminės įtakos teismo išvadoms dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Nuteistąjį papildomai apklausus apeliacinės instancijos teisme jis prisipažino padaręs 2020 m. gegužės 19 d. nusikalstamą veiką, prašė jį išteisinti dėl antros nusikalstamos veikos ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

11. Pažymima, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę, ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi joje surinkti duomenys buvo ištirti, visi įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Nuteistojo D. Š. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta nukentėjusiosios Z. Š., liudytojų V. J., policijos pareigūnų A. P., T. V. parodymais, taip pat kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. gegužės 19 d. veika).

13. Byloje nekyla ginčo, kad konfliktas tarp nukentėjusiosios Z. Š. ir nuteistojo D. Š. kilo dėl to, jog nuteistasis, anot nukentėjusiosios, buvo agresyvus, vartojęs alkoholio, o nukentėjusiajai pasiūlius pasitikrinti blaivumą namuose turėtu alkotesteriu, nuteistasis įpūtė 0,97 prom. (1 t., b. l. 45; 2 t., b. l. 72).

14. Apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nustatė, jog nuteistojo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina – tiek nuteistojo, tiek įvykyje dalyvavusių asmenų – nukentėjusiosios Z. Š. bei liudytojos V. J. parodymai.

15. Nukentėjusioji Z. Š. apklausta ikiteisminiame tyrime patvirtino aplinkybę, kad įvykio metu jai būnant su (duomenys neskelbtini) V. J. lauke, grįžo jos vyras D. Š., kuris buvo agresyvus, bei galimai vartojęs alkoholį. Dėl to ji nuteistajam namuose turėtų alkotesteriu davė pasitikrinti blaivumą. Šias aplinkybes patvirtina apylinkės teisme apklaustų liudytojos V. J. bei iš dalies nuteistojo D. Š. parodymai. Kad nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus, patvirtino pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos V. J. parodymai (2 t., b. l. 36-37), iš kurių matyti, jog nuteistojo veidas buvo raudonas, jis (nuteistasis) alkotesteriu pripūtė mažiau nei promilę. Minėtą aplinkybę taip pat patvirtino ir žemesnės instancijos teisme apklaustas D. Š., kuris parodė, kad grįždamas iš darbo išgėrė vieną „skardinę” alaus. Tokius nuteistojo parodymus patvirtina apylinkės teisme apklausto liudytojo V. J. parodymai, iš kurių matyti, kad nuteistasis jam pasakojo, jog po darbo išgėrė vieną skardinę alaus prieš pareidamas namo. Be to, iš BIRT žiūryklės pateiktos informacijos apie 2020 m. gegužės 19 d. įvykį matyti, jog pareigūnams bendraujant su nukentėjusiąja bei liudytoja V. J. jos abi buvo blaivios (patikrinus blaivumą nustatytas 0,00 prom.) (1 t., b. l. 26), kas taip pat patvirtina, jog tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja V. J. teisingai galėjo suprasti įvykio aplinkybes. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, įrodančių, kad nukentėjusioji ir liudytoja būtų suinteresuotos apkalbėti nuteistąjį. Įvertinęs visumą aptartų aplinkybių, apygardos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis įvykio metu buvo blaivus. Dėl to atmetami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo blaivumo įvykio metu.

16. Tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo kilus žodiniam konfliktui, nuteistasis rankoje turėta kuprine, kurioje buvo plastikiniai indeliai, metė į nukentėjusiąją ir jai pataikė į galvą. Nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šias aplinkybes byloje patvirtina nukentėjusiosios, liudytojos V. J. bei pačio nuteistojo D. Š. parodymai. Liudytoja V. J., bei nuteistasis D. Š. nuosekliai patvirtino, kad nukentėjusioji iš karto po kontakto su kuprine, susiėmė už skaudamos vietos. Nukentėjusioji liudytojai V. J. sakė, kad jai skauda galvą. Nukentėjusioji, pasiėmusi telefoną, nubėgo už pavėsinės skambinti policijos pareigūnams. Nuteistasis, apklausiamas apylinkės teisme, parodė, jog po šio įvykio jis buvo pasimetęs, žinojo, kad negali artintis prie nukentėjusiosios, bei pamatęs, kad nukentėjusioji kviečia policijos pareigūnus, pasišalino iš įvykio vietos nubėgdamas į (duomenys neskelbtini).

17. Patį fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ir byloje esanti VšĮ (duomenys neskelbtini) Greitosios medicinos pagalbos centro pateikta Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje nurodyta, kad 2020 m. gegužės 19 d. Z. Š. buvo užfiksuoti šie sužalojimai: galvos skausmas, galvos sutinimas. Preliminari diagnozė: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas (1 t., b. l. 73-74). Apylinkės teisme apklausta liudytoja V. J. papildė savo parodymus tuo, jog ji matė ant nukentėjusiosios galvos guziuką, nukentėjusioji skundėsi skausmu, atvykę medikai nukentėjusiajai liepė šaldyti skaudamą vietą bei davė vaistų nuo skausmo.

18. Įvertinus nuteistojo duotus parodymus apylinkės teisme bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje matyti, kad jis, priešingai nei nurodė apeliaciniame skunde, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. neneigė, kad metė kurpinę į nukentėjusiąją. Nors nuteistasis apylinkės teisme teigė, jog buvo priėjęs tik prie tvoros, nebuvo įėjęs į namo teritoriją, tačiau tokius nuteistojo parodymus paneigia liudytojos V. J. parodymai, iš kurių matyti, jog D. Š. buvo atėjęs į nukentėjusiosios kiemą, tarp jų buvo 2 metrų atstumas, nuteistasis, tarp jų esant nedideliam atstumui, metė kuprinę nukentėjusiajai į galvą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, kai jam kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 2 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Z. Š. (1 t., b. l. 98).

19. Taigi visuma aptartų įrodymų neginčijamai patvirtina, kad nuteistasis, tyčia mesdamas nukentėjusiajai turima kuprine į galvą, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tenkinti nuteistojo skundą bei jį išteisinti nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nėra teisinio pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. gegužės 20 d. veika).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, nuteistojo, nukentėjusiosios, policijos pareigūnų A. P., T. V. parodymus, 2020 m. gegužės 20 d. tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, byloje esančią nuotrauką, kurioje iš karto po įvykio užfiksuotas nukentėjusiajai padarytas sužalojimas lūpoje, bei kitus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nuteistasis 2020 m. gegužės 20 d. savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

21. Nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios 2020 m. gegužės 20 d. apklausoje nurodytos aplinkybės, bet ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2020 m. gegužės 20 d. pareigūno T. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusiajai Z. Š. lūpoje padaryti šie sužalojimai: žaizda, patinimas, prie tarnybinio pranešimo pridėtoje nuotraukoje užfiksuota, jog nukentėjusiajai ant lūpos matosi kraujas (1 t., b. l. 57-61). Apylinkės teisme apklausti liudytojai, policijos pareigūnai T. V. bei A. P. nuosekliai parodė, kad atvykę į įvykio vietą matė, kad nukentėjusiajai buvo prakirsta lūpa, kraujas ant prakirstos lūpos buvo šviežias, nesukrešėjęs. Liudytojai nurodė, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Nuotrauką, kurioje buvo užfiksuotas nukentėjusiajai padarytas sužalojimas, padarė įvykio vietoje, po įvykio. Anot liudytojų, nukentėjusioji buvo išsigandusi, verkė ir tvirtino, kad ją mušė kaltinamasis. Abu policijos pareigūnai parodė, kad atvykę į įvykio vietą matė, kad namelyje buvo įjungta šviesa, girdėjo, kaip moteris iš namelio jiems šaukė „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojai pažymėjo ir tai, jog laukinės kambario durys buvo užrakintos, todėl jie prašė nukentėjusiosios jiems atrakinti duris, kad galėtų pateikti į namo vidų (2 t., b. l. 68-70, 97-98).

22. Nukentėjusioji tyrėjos apklausiama dėl 2020 m. gegužės 20 d. įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 45) parodė, kad ji, po 2020 m. gegužės 19 d. įvykio, su drauge V. J. vartojo alkoholį (alų). Nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad „jau po vidurnakčio išgirdo triukšmą, kad tranko duris ir langus. Ji iškart paskambino policijai ir D. įsileido, kad jis nepabėgtų. Kai jį įsileido, jis pradėjo ją smaugti ir spardyti kojomis, rankomis daužyti į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių jai sudavė, negali pasakyti, bet jų buvo daug. Jis jai prakirto lūpą. Jai skaudėjo, sukėlė jai fizinį skausmą“. Pažymėtina, kad šias nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir pačios Z. Š. duotas paaiškinimas (1 t., b. l. 58-59), užfiksuotas 2020 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame ji nurodė analogiškas aplinkybes, tačiau nenurodė aplinkybės, kad buvo smaugiama, t. y. „[...] atidarė duris, tada jos vyras D. Š. pargriovė ją ant žemės ir sudavė kojomis nežinomą kiekį kartų į įvairias kūno dalis, dėl to jai buvo praskelta lūpa bei ji patyrė fizinį skausmą“. Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad nuketėjusioji kvietė pagalbą 2020 m. gegužės 20 d. 00.48 val. ir nurodė, kad vyras grįžo, tranko namo duris (1 t., b. l. 30). Visuma paminėtų įrodymų paneigia nuteistojo parodymus, kad jis į kambarį įėjo, nes durys buvo atrakintos, o kambaryje nieko nebuvo, nedegė šviesa. Nors nukentėjusiajai buvo nustatytas neblaivumas (2.11 prom.) (1 t., b. l. 60), tačiau iš jos 2020 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime esančio paaiškinimo ir vėliau tą pačią dieną duotų parodymų tyrėjai (1 t., b. l. 45, 58-59) matyti, kad dėl esminių įvykio aplinkybių nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs. Nukentėjusioji nuosekliai patvirtino, kad prieš ją buvo naudojamas smurtas. Taigi, nukentėjusiosios neblaivumas neturėjo esminės įtakos įvykių vertinimui bei supratimui, todėl nukentėjusiajai nustatytas girtumas šiuo atveju nėra esminė aplinkybė, leidžianti abejoti jos parodymais dėl jos patirto smurto.

23. Pažymėtina, kad iš nukentėjusiosios Z. Š. 2020 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime esančio paaiškinimo (1 t., b. l. 58-59) matyti, jog nukentėjusioji nenurodė, kad 2020 m. gegužės 20 d., t. y. veikos padarymo metu, nuteistasis ją smaugė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo smaugiama, nukentėjusioji nurodė tik ją apklausiant tyrėjai (1 t., b. l. 45). Pažymėtina ir tai, kad nei liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. P. ir T. V. ant nukentėjusiosios kaklo nematė smaugimo žymių, jų nėra užfiksuota ir 2020 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime, nematyti ir prie tarnybinio pranešimo pridėtoje nukentėjusiosios nuotraukoje. Dėl to, nesant kitų įrodymų, kurie patvirtintų smaugimo faktą, iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad D. Š., kilusio žodinio konflikto metu su žmona Z. Š. – pradėjo ją smaugti (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

24. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog D. Š. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2020 m. gegužės 20 d. apie 00:50 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (girtumą nusistatyti atsisakė), kilusio žodinio konflikto metu su žmona Z. Š., pargriovęs ją ant žemės sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių rankomis bei kojomis jai į įvairias kūno vietas, praskėlė lūpą, taip sukeldamas fizinį skausmą Z. Š. ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

25. Nuteistasis D. Š. apeliaciniu skundu taip pat prašo jo veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką.

25.1. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus.

25.2. Nors tarp nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų buvo neilgas laiko tarpas – apie (duomenys neskelbtini) valandos, tačiau nuteistasis po pirmojo konflikto su nukentėjusiąja buvo pasišalinęs iš įvykio vietos pasibaigus konfliktui, 2020 m. gegužės 20 d. apie 00:50 val., D. Š. smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu namuose kilus naujam konfliktui, todėl sprendžiama, kad fizinis skausmas nukentėjusiajai abiem atvejais buvo sukeltas skirtingomis tyčiomis. Tai patvirtina nuteistojo parodymai, kurie neduoda pagrindo teigti, kad jis abiejų nusikalstamų veikų darymo metu turėjo vieningą tyčią. Įvertinus tai, kas išdėstyta, D. Š. veikos teisingai kvalifikuotos kaip atskiros pavienės nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

26. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų nepažeidė, teisingai įvertino įrodymus, padarė teisingas išvadas ir D. Š. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) pagrįstai pripažino kaltu, padarius dvi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės.

1. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę.

2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam D. Š. už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas bausmes, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į visas byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir apeliantui parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padarytų nusikaltimų pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančias, teisingas bausmes. Nors nuteistajam iš kaltinimo pašalinama viena faktinė aplinkybė, tačiau ji, įvertinus visumą aplinkybių, nešvelnina nuteistajam paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas skirdamas D. Š. bausmes atsižvelgė į tai, jog jis įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Taip pat atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, konkrečiai nuteistojo atliktus veiksmus, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei nuteistojo asmenybę.

3. Apylinkės teismas skirdamas nuteistajam D. Š. bausmes įvertino ir tai, kad jis teisiamas (duomenys neskelbtini) kartą ((duomenys neskelbtini) kartą teisiamas už smurtines nusikalstamas veikas), nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, kai jam 2020 m. gegužės 2 d. apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (1 t., b. l. 86-96, 153-156), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 101-104), (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 105), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 106-107, 162), (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) centre diagnozuota – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 110), ir pagrįstai sprendė, kad D. Š. tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmes, nustatant jų dydžius: už 2020 m. gegužės 19 d. padarytą veiką – artimą vidurkiui, o už 2020 m. gegužės 20 d. padarytą veiką – didesnį nei bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas pagrįstai subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. birželio 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. Be to, nuteistajam į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2020 m. birželio 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendį bei jo sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 120, 199).

4. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas D. Š. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, o taip pat paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, išsamiai įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas byloje esančias aplinkybes, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, D. Š. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, ir švelninti nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų.

5. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

6. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismui pateikė patikslintą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 144 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl nuteistojo D. Š. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti (2 t., b. l. 168-170). Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 106-107, 162), teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo D. Š. Valstybės naudai išieško tik dalį – 72 eurus išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Iš kaltinimo dėl 2020 m. gegužės 20 d. fizinio skausmo sukėlimo Z. Š. pašalinti aplinkybę, kad D. Š., kilusio žodinio konflikto metu su žmona Z. Š. – pradėjo ją smaugti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo D. Š. valstybės naudai 72 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.