- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- A2-21270-848/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-02674-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Pareiškėjas
- A. T., N. T.
Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Mildai Laukytei, dalyvaujant pareiškėjui A. T., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui E. G., pareiškėjos N. T. atstovui advokatui G. K., pareiškėjai N. T. nedalyvaujant viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-5662-894/2012 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktame teismui prašyme prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5662-894/2012 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pripažinti A. T. ir N. T. santuokos nutraukimo sutarties sąlygos, esančios šios sutarties penktame punkte „Nekilnojamas turtas. Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 60,87 kv. m., registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centre įregistruotas turtas N. T. ir A. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise, t.y. kiekvienam po ½ dalį. Šalių susitarimu turtas paliekamas – ½ dalis buto atitenka N. T. asmeninės nuosavybės teise, o likusi ½ dalis buto atitenka nepilnametėms dukroms I. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. T. a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, kuri yra užskaitoma kaip išlaikymas turtu. N. T. jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš“ dalį „o likusi ½ dalis buto atitenka nepilnametėms dukroms I. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. T. a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, kuri yra užskaitoma kaip išlaikymas turtu. N. T. jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš“ negaliojančia nuo sudarymo momento jam neteisingai išreiškus valią.
Pareiškėjas ir jo atstovas pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012-03-29 sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu sutartį. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad išlaikymas pareiškėjo dukroms priteistinas abiems dukroms po 300 Lt mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad Registrų centre įregistruotas turtas pareiškėjų vardu bendrosios dalinės nuosavybės teise butas, šalių susitarimu, po santuokos ½ dalis atitenka pareiškėjai N. T. , o kita ½ dalis buto atitenka nepilnametėms dukroms lygiomis po ½ dalimis, kuri yra užskaitoma kaip išlaikymas turtu. Pareiškėjas nurodo, kad šis susitarimas reiškė, jog A. T. pareiga išlaikyti dukras apibrėžta, kaip išlaikymas I. T. ir S. T. iš A. T. kiekvienai po 300 Lt mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis, užskaitoma kaip išlaikymas turtu A. T. tenkančia ½ dalimi buto. Jog neteko ir buto ir dar turės mokėti dukroms išlaikymą, jis galutinai suprato iš 2014-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kurią gavo 2014-06-11, todėl 3 mėnesių terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo jis taip pat skaičiuoja nuo šios datos, laikydamas, jog šio termino nepraleido. Pareiškėjas kaip proceso atnaujinimo pagrindą nurodo naujai paaiškėjusias aplinkybes. Naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas nurodė tai, jog remiantis 2014-02-04 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2014-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bei 2014-08-04 (kaip posėdžio metu paaiškino po pokalbio su buvusia sutuoktine dėl ne visų skyrybų proceso metu padalintų piniginių lėšų) jam neginčijamai paaiškėjo, kad jo atžvilgiu vykdomi antstolių vykdomieji veiksmai yra teisėti ir jis neteko ½ dalies jam priklausančio buto bei dar privalo dukroms teikti išlaikymą 600 Lt periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Nurodo, jog anksčiau tokios jo valios nebuvo ir negalėjo būti, nes išlaikymas buvo užskaitytas jam priklausančia turto dalimi. Be to pareiškėjas nurodo, kad priteisiant išlaikymą išmokomis ir turtu abiems dukroms lygiomis dalimis buvo pažeisti S. T. interesai, kadangi tarp dukrų skirtumas 5 metai 2 mėnesiai, o išlaikymas dukroms skiriamas lygiomis dalimis (b.l.105-109).
Pareiškėja N. T. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l.123), byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (CPK 246 str. 5 d.).
Atsiliepimas
Pareiškėja N. T. atsiliepime bei jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjo A. T. prašyme išdėstytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui užbaigtoje civilinėje byloje. Nurodo, kad nutraukiant santuoką bendru sutikimu pareiškėjai suprasdami savo veiksmus, laisva valia, niekieno neverčiami sutarė ne tik nutraukti santuoką bendru sutikimu, bet susitarė, ir nustatė tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su nepilnamečių vaikų išlaikymu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėja teigia, jog joks ryšys tarp pareiškėjo nurodytų sprendimo rezoliucinės dalies nuostatų (santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 ir 5 punktų) neįvardintas nei pareiškėjų teikto prašymo dėl santuokos nutraukimo, nei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, toks ryšys ir negalėjo būti nurodytas, kadangi tokio ryšio ir nebuvo – šalys susitarė dėl dviejų atskirų, savarankiškų išlaikymo teikimo formų nepilnamečiams vaikams, t.y. ir dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį ir dėl išlaikymo A. T. tenkančia turto dalimi. Nepagrįstus pareiškėjo argumentus paneigia jo paties veiksmai, t.y. teismui patvirtinus sutartį, A. T. kurį laiką teikė nepilnametėms dukroms išlaikymą periodinėmis išmokomis, tačiau A. T. nesilaikant sutarties 3 p. sąlygos dėl materialinio išlaikymo teikimo periodinėmis išmokomis, N. T. kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. 2013-07-18 jai išdavus vykdomąjį raštą ir prasidėjo pareiškėjo nepagrįstų skundų teikimas, kuriais pareiškėjas tik siekė vilkinti išieškojimo procesą. Taip pat pareiškėja nurodo, kad vienai iš dukterų yra nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis, todėl jos specialių poreikių patenkinimui būtina daugiau nei tik minimalus išlaikymo dydis, todėl kiekvienai iš dukterų priteisus po 300 Lt. periodinių išmokų kas mėnesį bei kiekvienai po ¼ dalį buto lygiateisiškumo principas nepilnamečių vaikų atžvilgiu pažeistas nebuvo. Taip pat pareiškėja pažymi, kad A. T. sutinka, kad dukroms išlaikymas būtų užskaitomas jam tenkančia ½ dalimi buto, bet prieštarauja ir atsisako mokėti teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, tačiau teismo prašo negaliojančia pripažinti ne santuokos nutraukimo sutarties 3 p. sąlygą, bet sutarties 5 p. sąlygą. Pareiškėjos nuomone toks A. T. nenuoseklumas tik patvirtina aplinkybę, jog jis siekia išvengti pareigos savo nepilnametėms dukroms teikti išlaikymą. Taip pat pareiškėjos manymu yra praleistas įstatymu nustatytas terminas paduoti prašymui atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Be to atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos manymu prašymas yra paduotas nepagrįstai, siekiant vilkinti išieškojimo dėl priteisto išlaikymo procesą, pareiškėja prašo A. T. skirti 5000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta pareiškėja prašo A. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-5662-984/2012 atmesti (b.l. 124-132).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2012-03-29 Kauno miesto apylinkės teismas tenkino pareiškėjų A. T. ir N. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be kitų sąlygų iš pareiškėjo A. T. nepilnametėms dukterims priteistas išlaikymas kiekvienai po 300 Lt mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Spręsdamas nekilnojamojo turto buto padalijimo klausimą teismas patvirtino šalių pateiktoje sutartyje nurodytą sąlygą, jog pareiškėjai N. T. atitenka ½ dalis buto, tuo tarpu likusi ½ dalis lygiomis dalimis (po ½) atitenka pareiškėjų nepilnametėms dukroms, šią dalį užskaitant kaip išlaikymą turtu, pareiškėjai N. T. pareiškiant, jog ji jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš (b.l. 25-27). 2013-07-18 pareiškėjos N. T. prašymu jai išduotas vykdomasis raštas dėl teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjų nepilnametėms dukroms priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį kiekvienai (b.l. 32). 2013-07-30 teisme gautas pareiškėjo A. T. prašymas panaikinti pareiškėjai N. T. išduotą vykdomąjį raštą. Prašyme nurodoma, jog teismo sprendimu išlaikymas buvo priteistas turtu, tokia buvo pareiškėjų valia, kuri atitiko vaikų interesus, pareiškėja N. T. net nebuvo paskirta lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (b.l. 33). 2013-08-02 Kauno apylinkės teismo nutartimi A. T. prašymas atmestas nurodant, kad aplinkybė, jog pareiškėjų teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galimai neatitiko jų pasiekto susitarimo gali būti vertinama, kaip pagrindas inicijuoti teisminį procesą dėl tokios sutarties ar atskirų jos sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, o argumentas, jog teismas negalėjo patvirtinti sutarties, kurioje, nesuderinus tarpusavyje nustatomos dvi savarankiškos sąlygos dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gali būti vertinama kaip pagrindas inicijuoti sprendimo peržiūrėjimą teisminio proceso atnaujinimo instituto pagalba (jeigu egzistuoja nustatyti įstatyminiai pagrindai) (b.l. 36-37). 2014-02-04 Kauno apygardos teismas nutartimi, išnagrinėjęs A. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-08-02 nutarties, skundą atmetė nurodydamas, kad vykdymo veiksmų pagrindas yra vykdomasis raštas, tačiau vykdymo teisinis pagrindas visada yra teismo procesinis sprendimas, o ne vykdomasis raštas. Vykdomasis raštas yra tik vykdytinas dokumentas, kurio išdavimas teisinių pasekmių skolininkui nesukelia. Teisines pasekmes sukelia bei skolininko teises ir pareigas numato jau įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis. Vykdomojo dokumento panaikinimo galimybė galima tik tuo atveju, kai panaikinamas vykdytinas dokumentas, kurio pagrindu jis išduotas. Vadovaujantis CK 3.53 str., 3.201 str. pareiškėjas gali kreiptis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (b.l. 86-89). 2014-02-21 A. T. kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti 2012-03-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą (b.l. 93-94). 2014-03-12 Kauno apylinkės teismas nutartimi pareiškėjo skundą atmetė konstatuodamas, kad pareiškėjo prašymas sietinas ne su sprendimo išaiškinimu, bet su šalių sulygtų santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimu. Aplinkybė, jog pareiškėjų teismui pateikta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galimai neatitiko jų pasiekto susitarimo ir šiuo atveju nėra aiški pareiškėjui, gali būti vertinama kaip pagrindas inicijuoti teisminį procesą dėl tokios sutarties ar atskirų jos sąlygų pripažinimo negaliojančiomis (b.l. 98-99).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-303/2007). CPK 366 str. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.). Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustato, ar subjektas įgijo jo nurodomas teises, kad būtų galima spręsti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia šio subjekto teises.
Vadovaujantis CPK 368 str. 1 d. asmuo gali pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.
Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1634/2010).
Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia viena iš naujai paaiškėjusių aplinkybių, jog jam, remiantis 2014-02-04 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2014-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bei 2014-08-04 (kaip posėdžio metu paaiškino po pokalbio su buvusia sutuoktine dėl ne visų skyrybų proceso metu padalintų piniginių lėšų) neginčijamai paaiškėjo, kad antstolių vykdomieji veiksmai yra teisėti ir jis neteko ½ dalies jam priklausančio buto bei dar privalo dukroms teikti išlaikymą 600 Lt periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Nurodo, jog anksčiau tokios jo valios nebuvo ir negalėjo būti, nes išlaikymas buvo užskaitytas jam priklausančia turto dalimi. Teismas šią aplinkybę laiko nepagrįsta, nes ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia bei kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis taip pat atitinkanti kitus būtinus, aukščiau nurodytus, naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijus. Būtent nurodytų kriterijų ir neatitinka pareiškėjo nurodoma nauja aplinkybė. Iš visų bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo teismui pateiktų duomenų, nurodomų argumentų, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų teismui pateikta ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis galimai neatitiko pareiškėjų N. T. ir A. T. realiai pasiekto susitarimo ir nėra aiški pareiškėjui, būtent tai pareiškėjo yra netinkamai interpretuojama kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės. Patvirtintos santuokos nutraukimo bendru sutikimu sutarties 3 p. ir 5 p. neatitikimas, pasak pareiškėjo, realiai pareiškėjų pasiekto susitarimo, galėtų būti kaip pagrindas inicijuoti teisminį procesą dėl sutarties ar atskirų jos sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CK 3.53 straipsniu, 3.201 straipsniu pareiškėjas gali kreiptis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės jam turėjo būti aiškios jau iš 2014-02-04 Kauno apygardos teismo priimtos nutarties. Nutartyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų pagrindas yra vykdomasis raštas, tačiau vykdymo teisinis pagrindas visada yra teismo procesinis sprendimas, o ne vykdomasis raštas. Vykdomasis raštas yra tik vykdytinas dokumentas, kurio išdavimas teisinių pasekmių skolininkui nesukelia. Teisines pasekmes sukelia bei skolininko teises ir pareigas numato jau įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis. Vykdomojo dokumento panaikinimo galimybė galima tik tuo atveju, kai panaikinamas vykdytinas dokumentas, kurio pagrindu jis išduotas. Vadovaujantis CK 3.53 str., 3.201 str. pareiškėjas gali kreiptis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (b.l. 86-89). Beje ir pats pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad iš Kauno apygardos teismo 2014-02-04 priimtos nutarties bei 2014-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtos nutarties jam paaiškėjo, kad neteko ½ dalies buto ir dar privalo mokėti dukrų išlaikymui 600 Lt. periodines kasmėnesines išmokas (b.l. 107).
Prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kadangi dėl aukščiau nurodytų priežasčių pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nėra nagrinėjamu atveju atskaitos taško, nuo kada būtų galima skaičiuoti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Teismas taip pat nevertina byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei paaiškinimų dėl S. T. interesų pažeidimo (b.l.108), pažymos apie lėšų įskaitymą (b.l.136), neįgalumo lygio pažymos (b.l.137), specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos (b.l.138), rašytinių paaiškinimų (b.l.148-150) ), atsižvelgiant į tai, kad jie nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Teismas, išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą, vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei civilinėje byloje Nr. A2-21270-848/2014 esančią medžiagą, daro išvadą, kad procesas civilinėje byloje Nr. 2-5662-894/2012 neatnaujintinas, kadangi pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas nesant įstatyminio proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 str. 1 d., 370 str. 3 d.).
Dėl piktnaudžiavimo procesu
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos A. T. 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).
Pareiškėjos N. T. argumentas, kad A. T. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas jo skundą dėl antstolio veiksmų 2014-06-02 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-1903-910-2014 jau yra skyręs baudą už piktnaudžiavimą procesu, nėra pakankamas. Teismo vertinimu, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog tokios baudos skyrimas yra pagrindas ir šioje byloje pareiškėjui skirti baudą, kadangi bylų nagrinėjimo bei baudos skyrimo aplinkybės nėra tapačios. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir byloje buvo nustatyta, kad A. T. kreipdamasis į teismą savo procesinėmis teisėmis vykdymo procese naudojosi akivaizdžiai ne pagal paskirtį, kas buvo patvirtinta byloje surinkta medžiaga. Nagrinėjamoje byloje, teismo nuomone, tai, kad pareiškėjo prašymas netenkinamas, savaime negali būti pagrindu pripažinti, jog pareiškėjas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą, t.y. piktnaudžiavo procesu. Pareiškėjo, kaip ir kiekvieno kito asmens, teisė, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, yra įtvirtinta Konstitucijoje, Civiliniame ir Civilinio proceso kodeksuose. Todėl nagrinėjamu atveju pripažinti, kad vien teikiant teismui nepagrįstą prašymą ieškovas piktnaudžiavo procesu, teismo nuomone, nėra pagrindo, o pareiškėjos argumentai, kad prašymu dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo, sąmoningai ir tyčia siekiama vilkinti išieškojimo dėl priteisto išlaikymo vaikams procesą, o gal net apskritai išvengti pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą, yra tiktai pareiškėjos daromos prielaidos. Be to atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas jau 2013-07-30 pirmajame teismui pateiktame skunde dėl išduoto vykdomojo rašto panaikinimo nurodo, jog pareiškėjų teismui pateikta bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjo nuomone, neatitiko jų pasiekto susitarimo. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos N. T. prašymas skirti A. T. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prašymas atmestas, todėl pareiškėjai N. T. bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo. Teismui pateiktame prašyme pareiškėjos atstovas nurodo, kad pareiškėja patyrė 3586,44 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat atstovas teismui pateikė išlaidų detalizaciją. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Rekomendacijose yra nustatyti iš esmės maksimalūs užmokesčio dydžiai, o šiuo atveju pareiškėjos patirtų išlaidų už advokato pagalbą dydis viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius. Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus. Teismo vertinimu, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, neteikia pagrindo nagrinėjamu atveju pareiškėjos naudai priteisti visas turėtas išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje buvo paruoštas vienas procesinis dokumentas – atsiliepimas į prašymą, nagrinėto klausimo sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas surašant atsiliepimą į prašymą, į tai, kad pareiškėja buvo atstovaujama teisme vieno posėdžio metu, mažina prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisia N. T. iš pareiškėjo 2000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis).
Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš pareiškėjo valstybei priteistinos 26,30 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 93 str. 1 d.; 96 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 370 str. 3 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5662-894/2012 pagal pareiškėjo A. T. prašymą.
Priteisti iš pareiškėjo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)pareiškėjos N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)naudai 2000,00 Lt (du tūkstančius litų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas.
Priteisti iš pareiškėjo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,30 Lt (dvidešimt šešis litus 30 cnt) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k.188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.