Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-1624-265/2016 (S) Proceso Nr. 2-33-3-01103-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2; 3.5.1.1

2016 m. gruodžio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. R. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą dėl antstolės I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mokilizingas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į antstolę I. G. su skundu dėl antstolės veiksmų, juo prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodė, jog pagal antstolės patvarkymus iš jo yra išskaičiuojamos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant, viršija ar ne MMA, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Antstolė 2016-06-02 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Nurodė, kad antstolė, areštuodama lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje ir priklausančias skolininkui, veikė remdamasi CPK 688 str., pagal kurį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Pareiškėjas atlieka bausmę ir yra valstybės visiškai išlaikomas, jeigu dirbtų ir turėtų darbinių pajamų, išieškojimas būtų vykdomas pagal CPK 736 str. nuostatas, o šiuo atveju nei Civilinio proceso kodeksas, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, ir nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad skolininko lėšos, pervedamos jo artimųjų į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą, gali būti priskiriamos CPK 668 ar 739 str. nurodytoms lėšoms, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Pažymėjo, jog skųsdamas antstolės 2014-12-04 patvarkymus pareiškėjas praleido CPK 512 str. nustatytą terminą.Plungės rajono apylinkės teismas 2016-07-19 nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė. Teismas nustatė, kad 2014-07-25 antstolės patvarkymas Nr. S-11900 vykdyti išieškojimą iš skolininkui, esančiam laisvės atėmimo vietos įstaigoje, priklausančių lėšų, pareiškėjui įteiktas 2014-08-01 (vykd. bylos l. 49 ), todėl padarė išvadą, jog pareiškėjas yra praleidęs CPK 512 str. nustatytą terminą skundui dėl 2014-07-25 antstolės patvarkymo paduoti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, todėl siūlė antstolei vadovautis šia kasacinės instancijos teismo formuojama praktika ir dėl išieškojimo iš skolininko J. R. vykdomojoje byloje Nr.0051/09/01061. Atskiruoju skundu pareiškėjas skundžia Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Priimta teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui bei Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsniui.

4.2. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas pažeidė asmenų nediskriminavimo principą, nesilaikė Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose bei nesivadovavo LR CPK 668 str. 1 d. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas skundžia antstolės 2014-07-25 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0051/09/0161 vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Iš vykdomojoje byloje Nr. 0051/09/01061 esančių duomenų nustatyta, kad antstolė I. G. 2014-07-25 priėmė patvarkymą Nr. S-11900, kuriuo areštavo 2 038,34 Lt (590,34 Eur) sumą, esančią laisvės atėmimo vietos sąskaitoje ir priklausančią pareiškėjui J. R., areštuotas lėšas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 47). 2014-07-25 antstolės patvarkymas Nr. S-11900 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos, pareiškėjui įteiktas 2014-08-01 (vykd. b. l. 49 ).Pagal Civilinio proceso kodekso 512 str. skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Nurodytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis CPK normomis darytina neabejotina išvada, kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 512 str. nustatytą terminą skundui dėl 2014-07-25 antstolės patvarkymo paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė asmenų nediskriminavimo principą, nepateikia šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nors ir nustatė, jog pareiškėjas praleido terminą skundui pateikti, tačiau nurodė kasacinio teismo praktiką, kaip turėtų būti vykdomas išieškojimas iš asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, turto. Pirmosios instancijos teismas ne tik išaiškino naujausią kasacinio teismo praktiką šioje byloje aktualiu klausimu, tačiau ir pasiūlė antstolei vadovautis šia kasacinės instancijos teismo formuojama praktika ir dėl išieškojimo iš skolininko J. R. vykdomojoje byloje Nr.0051/09/01061.Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, tačiau nenurodė nei vieno teismų priimto procesinio sprendimo, priimto analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje.Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas praleido įstatyme įtvirtintą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, ir nutaręs civilinę bylą nutraukti, pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo iš esmės. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010‑06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atskirąjį skundą daro išvadą, kad į esminius byloje nagrinėjamus klausimus ir su tuo susijusius atskirojo skundo argumentus atsakyta, kiti atskirojo skundo teiginiai ir motyvai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.