Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. T.-N., O. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams I. T.-N. ir O. N. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – J. Š.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovams I. T.-N. ir O. N. (toliau kartu – atsakovai) dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – J. Š.

2. Atsakovai 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, kuriame, be kita ko, suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę nedelsiant grąžinti nepilnametį vaiką K. N., gimusią (duomenys neskelbtini), atsakovui O. N., užtikrinti nuolatinės intensyvios pagalbos ir priežiūros paslaugas šeimai.

3. Atsakovai prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą galioja tik motinos I. T.-N. atžvilgiu, ieškovė nesikreipė į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvo O. N., todėl vaikas iš tėvo paimtas nepagrįstai ir neteisėtai. Nepilnamečio vaiko interesas yra augti jo biologinėje šeimoje, vaiko nepagrįstas atskyrimas nuo tėvų daro nepataisomą žalą vaiko ir tėvų teisėms bei interesams. Atsakovų atstovė parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad per buvimo atskirai laiką vaikas atpras nuo tėvų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi priėmė atsakovų pateiktą atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, įtraukė atsakove (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kaip instituciją, teikiančią byloje išvadą, netenkino atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Teismas, vertindamas atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo nutarties priėmimo dieną K. T. (N.) tėvystė nebuvo nustatyta, todėl nutartis buvo priimta tik dėl vaiko paėmimo iš motinos. Tėvystė nustatyta vėliau, t. y. 2019 m. rugpjūčio 12 d., o 2019 m. rugpjūčio 27 d. K. N., kaip likusiai be tėvų globos, nustatyta laikinoji globa. Teismas pažymėjo, kad prašymo motyvas, jog vaikas atpras nuo tėvų, vertinant aplinkybių visumą, nėra itin svarus, nes atsakovai, atstovaujami atstovės, šį prašymą pareiškė praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo civilinės bylos iškėlimo, kas yra pakankamai reikšminga atsakovų atstovei akcentuojant laiko faktorių. Pateikti tėvų susitikimo su vaiku protokolai rodo, kad tėvų susitikimai su dukra vyksta reguliariai kelių dienų intervalais ir dažnai, jie nėra ribojami, išskyrus šalyje paskelbto karantino metu. Atsakovams pagal sudarytą priežiūros planą toliau teikiamos socialinės paslaugos.

6. Teismas sprendė, kad esminė aplinkybė šiuo atveju yra vaiko saugumas ir jo interesų užtikrinimas. Ieškinio reikalavimas atskirti K. N. nuo tėvų yra grindžiamas tuo, kad tėvai nesugeba patys auginti vaiko – motina I. T.-N. dėl savo sveikatos būklės, o tėvas O. N. dėl socialinių įgūdžių stokos. Ieškovo pateiktuose dokumentuose užfiksuota, kad tėvas O. N. pats nesugeba atlikti kūdikio priežiūros veiksmų (paimti kūdikį ant rankų, apversti ir kt.), viename iš paskutinių susitikimo protokolų nurodyta, kad tėvas klausė globėjos kaip gaminamas maistelis dukrai, prašė pagalbos aprengiant vaiką. Atvejo vadybos protokoluose taip pat užfiksuota, kad tėvai yra pripažinę pagalbos auginant vaiką būtinybę. Gydymo įstaigos rašte yra išreikšta abejonė dėl tėvų gebėjimo pasirūpinti vaiku. (duomenys neskelbtini) metų vaikas reikalauja intensyvios ir atidžios priežiūros. Šioje bylos stadijoje dar nėra įvertinti duomenys, ar yra asmenys, galintys nuolat padėti tėvams, ar jie tinkami. 2020 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) raštu informavo ieškovę apie netinkamą O. N. elgesį (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo kviečiami policijos pareigūnai. Esant minėtiems duomenims byloje, kol nėra nustatyta, kad jie neteisingi, yra pagrįsta tikimybė baimintis, kad mergaitės grąžinimas tėvui galėtų sukelti grėsmę jos saugumui. Bet kokios aplinkybės, kurių buvimas galėtų pakenkti vaikui, turi būti pašalintos, siekiant pirmiausia užtikrinti mažamečio vaiko interesus. Be to, jeigu taikius laikinąsias apsaugos priemones mergaitė būtų grąžinta tėvui, o būsimas teismo sprendimas būtų nepalankus atsakovams, vaiką vėl tektų paimti iš tėvų. Tai dar labiau pakenktų ne tik vaiko, bet ir pačių atsakovų emocinei būklei. To, kad nebuvo kreiptasi dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvo, šiuo atveju, negalima vertinti tik formaliai, būtina realiai įvertinti vaiko saugumo ir visapusiško interesų užtikrinimo būtinybę esamu metu. Atlikęs preliminarų bylos duomenų įvertinimą, teismas padarė išvadą, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas prieštarautų mažamečio vaiko interesams, todėl prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir patenkinti atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Vaiko saugumas ir jo interesų užtikrinimas gali būti pasiektas kitomis nei šiuo metu taikomomis ultima ratio priemonėmis. Valstybės pareiga yra suteikti pagalbą auginant mažametį vaiką neįgaliems jo tėvams, kad vaikas galėtų augti biologinėje šeimoje, nes augti biologinėje šeimoje yra esminis vaiko interesas. Vaiko motinos negebėjimą savarankiškai auginti vaiką, vaiko tėvo nurodomą socialinių įgūdžių stoką lėmė vienintelė aplinkybė – tėvų turima negalia. Turi būti nedelsiant sukurtas pagalbos paketas atsakovų šeimai, kad vaikas galėtų būti grąžintas į biologinę šeimą ir joje saugiai augtų, net ir tuo atveju, jei tokios pagalbos šiai šeimai reiktų 24 valandas per parą.

1.2. Nepagrįstai vaiko paėmimo iš biologinio tėvo klausimas laikytas formaliu ir nereikšmingu dalyku. Vaikas perduotas laikinai globai nesant teisinio pagrindo, nes vaikas turi biologinį tėvą, apie kurio egzistavimą buvo žinoma ieškovei tiek vaiką paimant iš motinos, tiek skiriant laikiną globą. Tėvo vaidmuo vaiko auginime ieškovės nuvertintas, jo gebėjimas auginti vaiką net nebuvo svarstomas, kai vaikas perduotas laikinai globai, nors vaiko tėvystė buvo nustatyta. Biologinis tėvas turi pirmumo teisę auginti savo vaiką ir turi teisę jį susigrąžinti iš kitų asmenų, nebent galiotų teismo sprendimas, kuris nustatytų priešingai. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą galioja tik motinos I. T.-N. atžvilgiu, ieškovė nesikreipė į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš vaiko tėvo, vaikas paimtas nepagrįstai ir neteisėtai.

1.3. Ieškovo veiksmai, kuriais vaikas paimtas iš biologinės šeimos, taip pat siekis atskirti vaiką nuo biologinių tėvų, nebuvo ir nėra būtini Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems tikslams pasiekti. Atsakovų dukra K. N. iš tėvų buvo paimta nenustačius, kad toks paėmimas buvo būtinas dėl vaiko interesų. Teismas nesvarstė valstybės pareigos vykdyti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtintus principus ir nuostatas, užtikrinti negalią turinčiai motinai reikalingą pagalbą auginti kūdikį. Tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teises, įpareigoja valstybę garantuoti vaikui teisę augti biologinėje šeimoje. Šiuo atveju nebuvo išnaudotos visos galimos priemonės ir pagalba, kad užtikrinti galimybę vaikui augti su biologiniais tėvais, netaikyti kraštutinės priemonės ir nepaimti vaiko iš tėvų, suteikti šeimai reikiamą pagalbą, buvo veikiama priešingai teisės aktams. Abu atsakovai yra asmenys, turintys negalią, todėl jiems turėtų būti taikomas pažeidžiamų asmenų prioritetinės teisių gynybos principas, pagal kurį valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti negalią turinčių asmenų galimybę savarankiškai gyventi visuomenėje, suteikiant reikalingą individualius poreikius atitinkančią pagalbą, nediskriminuoti jų dėl turimos negalios. Šiuo metu vaiko tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), kur jiems teikiamos paslaugos, todėl nėra kliūčių vaikui augti biologinėje šeimoje. Atsakovai gyvena keturių kambarių bute, kurio dalyje gali apsigyventi asmuo, kuris padėtų tėvams auginti nepilnametį vaiką, jei šeima grįžtų gyventi į butą. Byloje nėra duomenų apie šių aplinkybių vertinimą iš ieškovės pusės. Šeimos poreikius tik iš dalies atitinkančių paslaugų skyrimas ir su tuo susijusių uždavinių iškėlimas atvejo vadybos procese nesudarė galimybės išspręsti šeimos problemų, dėl kurių vaikas paimtas, sąlygojo šeimos priešiškumą, sumažino motyvaciją ir pasitikėjimą paslaugas teikiančiais subjektais, o tai turi neigiamą įtaką paslaugų kokybei ir rezultatams. Nepilnamečio vaiko interesas yra augti jo biologinėje šeimoje, vaiko nepagrįstas atskyrimas nuo tėvų daro nepataisomą žalą vaiko ir tėvų teisėms, interesams. Vaiko grąžinimas tėvui, kuris gyvena santuokoje su vaiko motina, užtikrintų visos šeimos apsijungimą.

8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Vaikas buvo paimtas dėl to, kad motina negalėjo užtikrinti vaikui saugumo, patenkinti jo fiziologinių poreikių ir kt. Tai patvirtino Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, išduodamas teismo leidimą paimti K. N. iš jos motinos I. T., kadangi vaiko tėvystė dar nebuvo nustatyta. Teismas nustatė, kad iškilo pavojus vaiko saugumui, fiziniam, protiniam, dvasinam ir doroviniam vystymuisi, jo sveikatai. Vaikas buvo paimtas iš šeimos ne dėl motinos neįgalumo, o užtikrinant geriausius vaiko interesus.

2.2. (duomenys neskelbtini) neteikia nuolatinės ir intensyvios priežiūros paslaugos, būtent tokios, kuri yra reikalinga atsakovei. 2019 m. rugpjūčio 1 d. atvejo vadybos posėdyje buvo aptarta ir įvertinta, kad biologiniu tėvu prisistatęs O. N. aplankė I. T. (duomenys neskelbtini) tik prieš pat gimdymą. Apsilankymo metu iš I. T. piniginės pasisavino 20 Eur, vyras nedirba, Užimtumo tarnyboje darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius. Vyras nesupranta ir neįvertina atsakomybės už naujagimę ir jos neįgalią motiną. Įvertinus visas aplinkybes, kad tuo metu tariamas tėvas neturėjo galimybių užtikrinti vaikui saugios aplinkos, buvo inicijuotas kreipimasis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš įstatyminių atstovų.

2.3. Laikinosios globos vaikui metu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. kovo 2 d. tėvai su vaiku susitiko 42 kartus. Tėvams buvo ugdomi tėvystės įgūdžiai, teikiamos psichologo konsultacijos, tačiau nebuvo požymių, kad tėvai gebėtų tinkamai pasirūpinti dukra, užtikrinti fizinį dukros saugumą. Tėvai be kitų pagalbos negebėjo pamaitinti dukros, pakeisti sauskelnių, nurengti/aprengti, negebėjo patys dukros paimti ant rankų, verkiančios nuraminti.

2.4. Buvo išnaudotos visos galimybės padėti tėvams auginti vaiką jų biologinėje šeimoje, tačiau neatsirado nei vieno artimo giminaičio, kito žmogaus, kuris galėtų padėti tėvams rūpintis vaiku 24 valandas per parą. Kiek yra žinoma, savivaldybės teritorijoje nėra nuolatinės intensyvios priežiūros paslaugos (24 valandas per parą). Šeimai buvo suteikiamos visos įmanomos socialinės paslaugos, kurios yra reikalingos šeimai ir kurių teikimas yra numatytas teisės aktuose.

2.5. Šiuo atveju vaiko ir tėvų atskyrimo būtinybė yra pagrįsta teisiškai svarbia aplinkybe, kad tėvai dėl objektyvių priežasčių negali tinkamai įgyvendinti jiems suteiktų asmeninių tėvų teisių.

9. Atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 37 straipsniu, atsakovams yra taikoma atvejo vadyba. Atvejo vadybos paslaugas šeimai teikia (duomenys neskelbtini). Socialinės paslaugos atsakovams teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu. I. T., o vėliau ir O. N. socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos teikiamos nuo 2019 m. vasario mėnesio. (duomenys neskelbtini) sudarė pagalbos planą I. T., o jai ištekėjus, O. N. pagalbos planas buvo pritaikytas šeimai. Atvejo nagrinėjimo posėdžiai vyko ir planas buvo koreguojamas 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. gegužės 30 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. lapkričio 19 d., 2020 m. vasario 25 d., 2020 m. balandžio 25 d., 2020 m. gegužės 26 d., 2020 m. birželio 8 d., 2020 m. birželio 25 d., 2020 m. liepos 20 d., 2020 m. rugpjūčio 12 d., 2020 m. rugpjūčio 20 d. Pagalbos planas apima visą atsakovams teikiamą pagalbą ir paslaugas, yra koreguojamas atsižvelgiant į naujas aplinkybes ir šeimos poreikius. Atskirajame skunde prašoma sukurti pagalbos paketą atsakovų šeimai, tačiau neanalizuojama jau teikiama pagalba šeimai, kokia šeimos pažanga, iškylančios problemos teikiant paslaugas, kokius šeimos įgūdžius dar būtina ugdyti, kokias paslaugas būtų tikslinga tęsti.

3.2. Atsakovams yra taikomas pažeidžiamų asmenų prioritetinės teisių gynybos principas, atsakovai nėra diskriminuojami, yra užtikrinami Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme nustatyti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, atsakovams būtina tęsti laikino apgyvendinimo paslaugų teikimą ir praktinių tėvystės įgūdžių ugdymą.

3.3. 2020 m. rugpjūčio 21 d. O. N. parašė prašymą nutraukti (duomenys neskelbtini) bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros sutartį. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. SPN-24 „Dėl socialinės priežiūros paslaugų O. N. ir I. T.-N. nutraukimo“ nutrauktos atsakovams teiktos paslaugos (duomenys neskelbtini), todėl atskirajame skunde nurodytas teiginys, kad atsakovų šeima gyvena (duomenys neskelbtini) šiuo metu neatitinka faktinių aplinkybių.

3.4. Įsakymas dėl K. N. laikinosios globos galėjo būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo įsakymo įteikimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui arba Regionų apygardos administraciniam teismui bet kuriuose šio teismo rūmuose, tačiau minėtas įsakymas nebuvo skundžiamas.

3.5. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, gavusi Vaiko teisių apsaugos teritorinio skyriaus nurodymą dėl laikinosios globos panaikinimo K. N., ne vėliau kaip per 3 darbo dienas galėtų priimti administracijos direktoriaus įsakymą dėl laikinosios globos panaikinimo.

3.6. Atsakovai atskirajame skunde neįrodė ir nepagrindė, jog siekiant užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai iki teismo sprendimo priėmimo, būtina taikyti atsakovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

10. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

13. Atsakovai pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigoti ieškovę nedelsiant grąžinti nepilnametį vaiką atsakovui O. N., užtikrinti nuolatinės intensyvios pagalbos ir priežiūros paslaugas šeimai. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodęs, kad ieškinio reikalavimas atskirti K. N. nuo tėvų yra grindžiamas tuo, kad tėvai nesugeba patys auginti vaiko – motina I. T.-N. dėl savo sveikatos būklės, o tėvas O. N. dėl socialinių įgūdžių stokos, šioje bylos stadijoje dar nėra įvertinti duomenys, ar yra asmenys, galintys nuolat padėti tėvams, ar jie tinkami, prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas prieštarautų mažamečio vaiko interesams. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirąjį skundą argumentuodami iš esmės tuo, kad valstybės pareiga yra suteikti pagalbą auginant mažametį vaiką neįgaliems jo tėvams, kad vaikas galėtų augti biologinėje šeimoje, nes augti biologinėje šeimoje yra esminis vaiko interesas, vaikas perduotas laikinai globai nesant teisinio pagrindo, nes vaikas turi biologinį tėvą.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

15. Preliminariai įvertinęs atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigojant ieškovę nedelsiant grąžinti nepilnametį vaiką atsakovui O. N., užtikrinant nuolatinės intensyvios pagalbos ir priežiūros paslaugas šeimai, su juo susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-21516-736/2019 buvo leista paimti mažametę K. T. (N.) iš jos motinos I. T., motyvuojant tuo, kad motina dėl savo ligos negali tinkamai rūpintis dukra, konstatuotas pirmasis grėsmės vaikui lygis, vaiko tėvas – nežinomas, dėl nurodytų priežasčių iškilo pavojus vaiko saugumui, fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, jo sveikatai. Šios nutarties neskundė nei vaiko motina, nei jo tėvas. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 15 d. Atskirajame skunde nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. vaiko gimimo liudijime jau buvo įrašyti duomenys apie tėvą O. N. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai negali tinkamai pasirūpinti šalių mažamečiu vaiku, šiuo metu jie be kitų pagalbos negeba pamaitinti vaiko, pakeisti jam sauskelnes, aprengti vaiką, paimti vaiką ant rankų, nuraminti verkiantį vaiką. Patys atsakovai atskirajame skunde pabrėžia, kad auginant mažametį vaiką jiems yra reikalinga 24 valandas per parą teikiama pagalba. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dar nėra įvertinti duomenys, ar yra asmenys, galintys nuolat padėti tėvams, ar jie tinkami. Atskirojo skundo argumentas, kad atsakovai šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kur jiems teikiamos paslaugos, todėl nėra kliūčių vaikui augti biologinėje šeimoje, paneigtas byloje esančiu dokumentu – atsakovų (duomenys neskelbtini) adresuotu 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymu nutraukti (duomenys neskelbtini) bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros sutartį. Kaip nurodė atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. SPN-24 „Dėl socialinės priežiūros paslaugų O. N. ir I. T.-N. nutraukimo“ nutrauktos atsakovams teiktos paslaugos (duomenys neskelbtini). Šeima šiuo metu gyvena savo turimame būste. Atsakovai atskirajame skunde nurodė, kad dalyje buto gali apsigyventi asmuo, kuris padėtų tėvams auginti nepilnametį vaiką, tačiau atsakovai nepateikė duomenų, jog yra toks asmuo ir jis yra pajėgus suteikti atsakovams auginant mažametį vaiką reikalingą pagalbą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesikreipimo dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvo negalima vertinti tik formaliai, kadangi šiuo atveju svarbiausi yra mažamečio vaiko interesai, saugumas, grėsmių vaiko sveikatai ar gyvybei pašalinimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. birželio 10 d. pažymoje Nr. (6.7.-2020-16)PER-324 konstatuota, kad institucijos tinkamai išnagrinėjo ir įvertino tėvų (vieno iš tėvų) galimybes auginti vaiką, spręsdamos klausimą dėl vaiko jiems grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir tik preliminariai vertindamas byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą.

17. Kaip minėta, atsakovai neginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, kad šiuo metu atsakovai neturi galimybės savarankiškai auginti šalių mažametę dukrą namuose, jiems trūksta tėvystės įgūdžių. Dėl to atsakovai atskirajame skunde akcentuoja valstybės pareigą suteikti jiems pagalbą rūpintis mažamete dukra. Visgi atsakovai atskirajame skunde konkrečiai neįvardina, kokia valstybės ar savivaldybės institucija ir kokią konkrečią pagalbą jiems turėtų teikti, kad atsakovų mažamečio vaiko poreikiai, šiam augant su biologiniais tėvais, būtų tinkamai patenkinti, taip pat mažamečiam vaikui būtų užtikrintos gyvenimo sąlygos, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Jau minėtoje Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymoje, vertinant paslaugų, pagalbos priemonių teikimą atsakovams, siekiant juos įgalinti pačius pasirūpinti kūdikiu, pažymėta, kad paslaugos turėjo kompleksinį pobūdį, atvejo vadyba buvo intensyvi, nepaisant teiktų paslaugų ir taikomų pagalbos priemonių gausos ir jų kompleksiškumo, šeima dėl tėvų negalios nebuvo ir nėra pajėgi savarankiškai pasirūpinti savo dukra. Iš tyrimo metu gautų duomenų buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė negali atsakovams pasiūlyti paslaugų, susijusių su šeimai reikalinga nuolatine intensyvia priežiūra 24 val. per parą, intensyvios ir nuolatinės priežiūros paslaugos savivaldybės gyventojams (jei iškiltų poreikis) nėra prieinamas. Atsakovams nenurodžius ir nepagrindus, kokia institucija ir kokias paslaugas jiems turi suteikti, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti, ar jos būtų pakankamos, užtikrinant galimybę atsakovams auginti šalių mažametį vaiką namuose. Šalių mažametį vaiką grąžinus atsakovams, kurie neturi galimybės juo pasirūpinti, ir abstrakčiai įpareigojus ieškovę užtikrinti nuolatinės intensyvios pagalbos ir priežiūros paslaugas atsakovų šeimai, nesant duomenų, kas ir kokias paslaugas gali teikti, iškiltų pavojus vaiko saugumui, fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, jo sveikatai. Aplinkybės apie atsakovų šeimos galimybes patiems auginti jų mažametį vaiką (su atitinkama pagalba ar be jos) turi būti išsiaiškintos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kadangi, kaip minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovai atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.