- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-874-1041/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12026-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Randra“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alonela“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Randra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alonela“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Randra“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 749,37 Eur skolą ir išvestinius reikalavimus. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2024 m. rugpjūčio 27 d. atsakovei pardavė foto techniką pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sąskaita), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atsiskaityti, tačiau atsakovė sąskaitos neapmokėjo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu nesutiko su ieškovės reikalavimu. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovės apskaitoje nėra registruota sąskaita. Atsakovė niekada negavo minėtos sąskaitos nei popieriniu, nei e. formatu. Jei ieškovė remiasi tik tuo, kad siunta buvo pristatyta adresu, tai savaime neįrodo, kad prekes užsakė ar apmokėjo atsakovė. Tikėtina, kad siunta buvo užsakyta trečiojo asmens vardu, pasinaudojus atsakovės rekvizitais ar adresu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 749,37 Eur skolą ir išvestinius reikalavimus.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą pagal užsakymą, pateiktą iš jos kontaktinio e. pašto adreso, prekės buvo pristatytos, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad užsakymas buvo pateiktas be jos žinios, todėl laikė, kad atsakovė neįrodė, jog PVM sąskaita faktūra išrašyta nepagrįstai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė grindžia ieškinį vienašališkai išrašyta sąskaita, kuri nebuvo suderinta su apeliante (atsakove) ir neatsispindi jos apskaitoje, todėl savaime nesukelia prievolės ją apmokėti. Teismas nepagrįstai pripažino šią sąskaitą kaip pakankamą įrodymą, neįvertindamas, kad ji nėra abipusė sutartis.
1.2. Siunta buvo priimta R. Š. asmeniniu vardu, nėra įrodymų, kad ji veikė apeliantės (atsakovės) vardu ar turėjo įgaliojimus, todėl teismas nepagrįstai konstatavo apeliantės (atsakovės) ryšį su užsakymu ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.
1.3. Prievolė yra įvykdyta, nes e. susirašinėjimu buvo patvirtintas apmokėjimo gavimas ir siuntos išsiuntimas. Ieškovė nepateikė banko išrašų ar kitų objektyvių duomenų, paneigiančių apmokėjimo faktą, todėl teismas nepagrįstai konstatavo skolos buvimą.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Apeliantės (atsakovės) apeliacinio teismo argumentas, kad vienašališkai ieškovės pasirašyta sąskaita negali būti įrodymas, pagrindžiantis apeliantės (atsakovės) prievolę, nes pasirašyta tik vienos šalies ir iki teisminio proceso nebuvo gauta, atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas.
2.2. Jeigu apeliantė (atsakovė) prekės nebuvo užsakiusi, o jos vardu ir rekvizitais pasinaudojo trečiasis su atsakove nesusijęs asmuo, tai apeliantė (atsakovė) siuntos iš ieškovės turėjo nepriimti arba prekę grąžinti apeliantei (ieškovei).
2.3. Apeliantė (atsakovė), siekdama įrodyti, kad ieškovės išrašyta sąskaita nepagrindžia apeliantės (atsakovės) prievolės, turėjo suteiktą galimybę teikti papildomus įrodymus, paaiškinimus, tačiau į bylą tokių duomenų, kurie patvirtintų apeliantės (atsakovės) teiginius, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės aplinkybės, reikšmingos apeliacinės instancijos teisme
7. Ieškovė apeliantei (atsakovei) išrašė sąskaitą, apmokėjimo terminas iki 2024 m. rugpjūčio 27 d.
8. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad e. paštas (duomenys neskelbtini) nurodytas prie apeliantės (atsakovės) kontaktinės informacijos. Į bylą pateiktas ieškovės susirašinėjimas (e. paštas (duomenys neskelbtini)) su (duomenys neskelbtini) nurodant prekių užsakovu apeliantės (atsakovės) rekvizitus.
9. DPD siuntų tarnybos pristatymo patvirtinimu nustatyta, kad ieškovės siųstas prekes, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 28 d. priėmė R. Š..
11. Ieškovė 2025 m. liepos 2 d. apeliantei (atsakovei) surašė aktą „Dėl skolų suderinimo“, prašydama patvirtinti, kad atsakovė sutinka su nurodytu įsiskolinimu, tarp kurio ir 749,37 Eur skola pagal nurodytą sąskaitą. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės (apeliantės) prievolės apmokėti sąskaitą.
Dėl atsakovės (apeliantės) apeliacinio skundo
12. Apeliantės (atsakovės) argumentas, kad vienašališkai išrašyta sąskaita savaime nesukelia prievolės ją apmokėti ir negali būti laikoma pakankamu įrodymu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju prievolė grindžiama ne vien ieškovės išrašyta sąskaita, bet ir kitų byloje nustatytų aplinkybių visuma: užsakymas buvo pateiktas iš e. pašto adreso, kuris Juridinių asmenų registre nurodytas kaip atsakovės kontaktinis e. pašto adresas (žr. nutarties 8 punktą), prekės buvo išsiųstos užsakyme nurodytu adresu ir faktiškai pristatytos bei priimtos (žr. nutarties 10 punktą), o sąskaita yra registruota VMI i.SAF registre (žr. nutarties 11 punktą). Vien tai, kad sąskaita nėra pasirašyta apeliantės (atsakovės), ar neįtraukta į jos apskaitą, nesudaro pagrindo paneigti prievolės atsiskaityti, nes šiuo atveju PVM sąskaitos faktūros autentiškumas ir turinio vientisumas vertinami pagal įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 27 punktas). Todėl darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai: ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigą perduoti prekes, o apeliantė (atsakovė) neįrodė aplinkybių, paneigiančių jos pareigą atsiskaityti pagal išrašytą sąskaitą.
13. Apeliantės (atsakovės) argumentas, kad R. Š. neveikė jos vardu, nes nėra įrodymų apie atstovavimą, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 2 dalį, atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Šią nuostatą aiškindami teismai yra nurodę, kad sandoriai, sudaryti per atstovą, sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam ir tais atvejais, kai atstovavimas nustatomas iš faktinių aplinkybių visumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-153-912/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-34-854/2025, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-1249/2026). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad byloje nėra rašytinio įgaliojimo, savaime nepaneigia apeliantės (atsakovės) ryšio su užsakymu ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad prievolė apeliantei (atsakovei) neatsirado. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad susirašinėjimas vyko iš e. pašto adreso, kuris Juridinių asmenų registre nurodytas kaip apeliantės (atsakovės) kontaktinis e. paštas, o užsakant prekę pačiame e. laiške buvo nurodyti apeliantės (atsakovės) rekvizitai (pavadinimas, juridinio asmens kodas, adresas, PVM mokėtojo kodas), todėl šios aplinkybės sudarė pagrindą ieškovei pagrįstai manyti, jog R. Š. veikė atsakovės vardu. Tokiu atveju apeliantei (atsakovei) tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad R. Š. veikė be jos žinios ar įgaliojimo, taip pat kad ieškovė apie tai žinojo arba turėjo žinoti, ar kad sandoris buvo sudarytas pažeidžiant apeliantės (atsakovės) interesus. Nesant apeliantės (atsakovės) argumentus patvirtinančių įrodymų, apeliantės (atsakovės) argumentai laikytini nepagrįstais.
14. Apeliantės (atsakovės) argumentai, kad prievolė yra įvykdyta, nes e. laišku buvo patvirtintas apmokėjimo gavimas, atmestini. Vien e. susirašinėjimo turinys, kuriame nurodoma apie galimai gautą mokėjimą, nesudaro pakankamo pagrindo laikyti prievolę įvykdyta, nes byloje nepateikta objektyvių mokėjimą patvirtinančių duomenų (pvz., banko išrašų ar kitų finansinių dokumentų). Aplinkybė, kad ieškovės veikloje įprastai prekės nėra išsiunčiamos negavus apmokėjimo, taip pat negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu konkretų mokėjimo faktą šioje byloje. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri remiasi atitinkamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantei (atsakovei), teigiančiai, kad prievolė yra įvykdyta, tenka pareiga pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų ji nepateikė, įskaitant ir duomenis dėl galimo mokėjimo atlikimo į kitą sąskaitą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ar padarė nepagrįstą išvadą dėl neapmokėtos sąskaitos.
15. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.
16. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Iš bylą pralaimėjusios šalies – apeliantės (atsakovės) priešingai šaliai ieškovei priteisiamos 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alonela“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš apeliantės (atsakovės) mažosios bendrijos „Randra“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 786,50 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 50 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.