Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant atsakovo atstovams Laurai Dolerytei ir Pavel Jakubovskij,

2026 m. kovo 3 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RetroPlast“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo/pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RetroPlast“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-216-2025 (toliau – ir Nutarimas) arba sumažinti Nutarimu paskirtą 250 Eur baudą iki 50 Eur. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad Departamentas netinkamai įvertino pareiškėjos pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriuose ji nurodo, jog vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (toliau – GPAIS) funkcionalumas nėra apibrėžtas nei viename atliekų tvarkymą reglamentuojančiame teisės akte, o dėl tokio funkcionalumo GPAIS apskaitoje esantys duomenys iškraipo pareiškėjos faktinę situaciją, nes nagrinėjant tokių atliekų gavėjo apskaitos duomenis ir matant, kad nebuvo vykdytos atliekų tarpvalstybinių vežimų procedūros gali būti padaryta klaidinga išvada, kad atliekos įvežtos/importuotos neteisėtai. Nors nutarime teigiama: (...) nagrinėjamas klausimas Lietuvoje nėra naujiena ir teisinis reguliavimas nėra naujas ir kiti ūkio subjektai, analogiškais atvejais, sugeba laikytis teisės aktų reikalavimų (...), tačiau Nutarime nepateiktas joks šio teiginio teisinis pagrindimas, paaiškinimas kuo veiksmai neatitiko ir kaip galimai reikalavimai gali būti užtikrinami, jeigu GPAIS turi tokius funkcionalumus. Nei Lietuvos, nei ES teisės aktai, reglamentuojantys atliekų tarpvalstybinius pervežimus nenumato draudimo po įmportuotų/įvežtų atliekų apdorojimo susidariusias atliekas tvarkyti atliekų gavimo šalyje. Taigi, dėl GPAIS funkcionalumų trūkumų, tokios atliekos sistemoje lieka su požymiu „užsienio rinka“, tai daro įtaką atliekų naudotojams. Todėl pareiškėja buvo priversta patikrinimo metu nustatytu būdu atlikti atliekų apskaitos operacijas. Pareiškėja bendradarbiavo patikrinimo metu ir pateikė Departamentui visus su nurodytomis aplinkybėmis susijusius duomenis, GPAIS apskaitos informaciją. Kadangi pareiškėja patikrinimo metu pateikė visą informaciją bei iš GPAIS apskaitos duomenų galima identifikuoti atliekų įtraukimo į apskaitą ir/ar jų nurašymo aplinkybės, todėl Pažeidimo protokole, Nutarime nurodyti veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 93 straipsnio 3 dalį. Jokie įrodymai tyrimo metu nepatvirtino, jog būtų atlikti veiksmai dėl akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų duomenų teikimo. Iš skundžiamo Nutarimo, kuris surašytas Pažeidimo protokolo pagrindu, nėra galimybės nustatyti, kokių objektyvių duomenų pagrindu veiksmai buvo kvalifikuoti pagal AAĮ 93 straipsnio 3 dalį.

Pareiškėjos teigimu, Departamentas neanalizavo, kodėl galimai buvo viršyti atliekų kiekiai. Pavyzdžiui, nebuvo įvertintas atliekų (kodas 15 01 04 02) galimas kiekio viršijimas. GPAIS sistemoje metalinių pakuočių atliekų susidarymas ir jų perdavimas buvo fiksuojamas darytojo apskaitoje, tačiau nebuvo atliktas nurodytų pakuočių nurašymas iš tvarkytojo apskaitos, todėl ir susikaupė toks atliekų kiekis, koks nurodomas Nutarime, tačiau Departamentas šių aplinkybių neįvertino. Pažymi, kad atliekant patikrinimą vietoje, Departamentas nenustatė faktinio šių atliekų kiekio viršijimo, kuris viršytų TL nustatytą leidžiamą vienu metu laikyti atliekų 15 01 04 02 kiekį (2024 m. rugsėjo 18 d. Patikrinimo aktas Nr. 4027 ir vėlesni Departamento dokumentai). Todėl atsižvelgiant ir į šias aplinkybes, nėra pagrindo pareiškėjos atsakomybei pagal AAĮ 93 straipsnio 3 dalį.

Departamentas nepagrįstai Nutarime motyvuodamas pareiškėjos atsakomybę remiasi pareiškėjos atsakingam asmeniui P. S. 2025 m. balandžio 30 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-1491-2025 su kuriame nurodytais pažeidimais pastarasis sutiko, nurodė, jog yra atsakingas už protokole nurodytus pažeidimus ir dėl to gailisi, administracinį nurodymą įvykdė sumokėdamas paskirtą baudą. Pareiškėjos įsitikinimu, toks Departamento rėmimasis administracinio nusižengimo protokolu iš kitos administracinio nusižengimo bylos, kurioje apskritai asmuo nubaustas ne pagal AAĮ, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnius, kaip prejudiciniu faktu šioje įstatymo (AAĮ) pažeidimo byloje, yra neteisėtas, todėl turi būti vertinamas kaip prieštaraujantis įstatymų numatytiems reikalavimams.

Nors skundžiamu Nutarimu pareiškėjai buvo skirta minimali bauda, tačiau pasak pareiškėjos bauda vis tiek per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Pažeidimas formalus, pareiškėjos sunki finansinė padėtis, pareiškėja bendradarbiavimo tyrimo metu ir pažeidimu nebuvo padaryta žala, todėl laikytina, kad net jei ir būtų pripažintas teisės pažeidimas, skirta bauda negali būti akivaizdžiai per didelė ar neproporcinga.

Pareiškėja ir jos atstovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, teismo protokoline nutartimi konstatuota, kad jų nedalyvavimas nėra kliūtimi bylos nagrinėjimui iš esmės.

Pareiškėjo atstovo pateiktas pranešimas po bylos išnagrinėjimo iš esmės dėl jo nedalyvavimo priežasčių, nėra teisinė prielaida vertinti, kad yra pagrindas bylos nagrinėjimo atnaujinimui iš esmės.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti.

Nurodo, kad pareiškėja naudodamasi vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS), 2024 m. III ketvirtyje (laikotarpyje nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. imtinai) nurašė 8,172 tonų atliekų, kodu 15 01 02 01 (PET pakuotės), 112,7 tonų atliekų, kodu 15 01 02 02 (kitos plastikinės pakuotės), 86,3395 tonų atliekų, kodu 15 01 04 02 (kitos metalinės pakuotės), 97,65 tonų atliekų, kodu 19 12 04 07 (kiti plastikai ir guma), 934,1722 tonų atliekų, kodu 19 12 12 08 (kitos mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekos) neturėdama jokių objektyvių priežasčių (pvz., vagystės, gaisro ar kt. atvejais) to padaryti. Atliekų tvarkytojas atliekų tvarkymo apskaitos žurnale nurodo: atliekų nurašymo datą, atliekos kodą, pavadinimą ir nurašytą kiekį, pirminį atliekos šaltinį, nurašymo priežastis, informaciją apie įvykį ir kitus GPAIS nurodytus duomenis, reikalingus tinkamai užpildyti atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą. GPAIS e. paslaugų gavėjai privalo užtikrinti, kad pateikiami duomenys būtų teisingi ir tikslūs.

Pažymi, kad Nutarime nurodyta teisminė praktika, jog teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Įmonė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad Įmonė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eI3-3867-860/2022 sprendime išaiškino, kad administracinio nusižengimo teisenoje pagal ANK pripažinta pozicija, t. y. prisipažinimas dėl padaryto pažeidimo, buvo vertinta ir nagrinėjant administracinę bylą dėl juridinio asmens padaryto pažeidimo (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3867-860/2022). Cituojama teisminė praktika nesukuria prejudicinio fakto ir Nutarime apie tai nėra nei vieno žodžio, skunde pateikiami argumentai šiuo aspektu tik priežastis parašyti daugiau teksto skunde.

Dėl sankcijos netaikymo ar jos sumažinimo nurodo, kad pareiškėjos atvejis nėra laikytinas, išimtiniu atveju – nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja turėjo būti rūpestinga, savalaikiai domėtis jos veiklai keliamais reikalavimais, o prireikus konsultuotis, nes nagrinėjamas klausimas Lietuvoje nėra naujiena ir teisinis reguliavimas nėra naujas ir kiti ūkio subjektai, analogiškais atvejais, sugeba laikytis teisės aktų reikalavimų – vadinasi, ir pareiškėja buvo pajėgi jų laikytis. UAB „RetroPlast“ yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą ir turi pareigą domėtis teisės aktų reikalavimais, jų pakeitimais ir vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2, 3 dalimis įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pareiškėjos teiginiai vertintini tik kaip siekis visomis įmanomomis priemonėmis išvengti atsakomybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, siekdamas išvengi atsakomybės, gali kelti įvairias versijas. Naujos versijos pateikimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens gynybos priemonė.

Atsakovo atstovai teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusi AAĮ 93 straipsnio 3 dalį, už šį pažeidimą pareiškėjai skirta 250 Eur (minimali) bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo sumažinti Nutarimu paskirtos baudos dydį.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad Departamento 2025 m. kovo 20 d. įstatymo pažeidimo protokole Nr. AM-AAD-ANR_P-97-2025 nurodoma pažeidimo esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės: Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos skyrius, atliko pareiškėjos neplaninį patikrinimą ir 2024 m. gruodžio 4 d. parengė patikrinimo aktą Nr. PA-5584, kuriame nustatė, kad pareiškėja, vykdydama atliekų apdorojimo veiklą, adresu (duomenys neskelbtini), ir vykdydama atliekų tvarkymo apskaitą, naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS), 2024 m. III ketvirtyje (laikotarpyje nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. imtinai) nurašė 8,172 tonų atliekų, kodu 15 01 02 01 (PET pakuotės), 112,7 tonų atliekų, kodu 15 01 02 02 (kitos plastikinės pakuotės), 86,3395 tonų atliekų, kodu 15 01 04 02 (kitos metalinės pakuotės), 97,65 tonų atliekų, kodu 19 12 04 07 (kiti plastikai ir guma), 934,1722 tonų atliekų, kodu 19 12 12 08 (kitos mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekos) neturėdama jokių objektyvių priežasčių (pvz., vagystės, gaisro ar kt. atvejais) to padaryti. Tokiais veiksmais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. D1- 819 redakcija) patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 42 punkto nuostatos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-976 (2024 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. D1-1 redakcija) patvirtintų Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos nuostatų (toliau – Nuostatai) 14.3 papunkčio nuostata. Įstatymo, kuriame numatytas ūkio subjekto padarytas pažeidimas, pavadinimas: AAĮ 93 straipsnio 3 dalis. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 8 punkte pasiūlė pareiškėjai pateikti paaiškinimą raštu dėl pažeidimo, įrodymus ir prašymus pateikti iki protokole nurodytos bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios.

Pareiškėja 2025 m. birželio 18 d. Departamentui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad GPAIS funkcionalumas – atliekas su GPAIS lydraščiais perduodant tolimesniam tvarkymui, požymis „užsienio rinka“ prie atliekų išlieka ir dėl tokio GPAIS funkcionalumo gaunasi, kad tokių atliekų gavėjas apskaitoje turi „įvežtų/importuotų“ atliekų, nors jokių atliekų įvežimo/importo procedūrų nevykdė. Pažymėjo, kad ir toks GPAIS funkcionalumas nėra apibrėžtas ne viename atliekų tvarkymą reglamentuojančiame teisės akte, o dėl tokio funkcionalumo GPAIS apskaitoje esantys duomenys iškraipo faktinę situaciją, nes nagrinėjant tokių atliekų gavėjo apskaitos duomenis ir matant, kad nebuvo vykdytos atliekų tarpvalstybinių vežimų procedūros gali būti padaryta klaidinga išvada, kad atliekos įvežtos/importuotos neteisėtai. Taigi, dėl GPAIS funkcionalumų trūkumų, tokios atliekos sistemoje lieka su požymiu „užsienio rinka“, tai įtakoja atliekų naudotojus, juos „paverčiant“ importuotų atliekų gavėjais, nors jie tokie nėra. Todėl pareiškėja buvo priversta patikrinimo metu nustatytu būdu atlikti atliekų apskaitos operacijas. Dėl atliekų, kurių kodas 15 01 04 02, paaiškino, kad šios atliekos yra iš užsienio gaunamų atliekų pakavimo medžiagų atliekos, t. y. gaunant atliekas jos yra pakuojamos. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis tokios pakuotės laikomos savoms reikmėms sunaudotomis pakuotėmis, dėl kurių pareiškėjai atsiranda pareiga vykdyti minėtuose teisės kituose numatytas pakuočių gamintojų/importuotojų pareigas. Pagal minėtus teisės aktus už savoms reikmėms sunaudotų pakuočių išleidimą į vidaus rinką pareigas galima vykdyti individualiai – t. y. savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekas perduoti tokias atliekas teisę tvarkyti ir teisę patvirtinti tai nustatytos formos įrodančiais dokumentais atliekų tvarkytojui. Tačiau dėl GPAIS funkcionalumų įrodantys dokumentai gali būti išduodami tik už savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekas, kurios perduotos atitinkamam atliekų tvarkytojui su GPAIS lydraščiu, suformuotu iš Atliekų darytojo paskyros. Nagrinėjamuoju atveju, vadovaujantis Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento nuostatomis minėtos pakuočių atliekos numatytos, kaip susidarančios tvarkymo metu, todėl jų susidarymas apskaitomas Atliekų tvarkytojo paskyroje – nurodant jas kaip atliekų apdorojimo metu susidariusias atliekas. Tokiu būdu šios atliekos lieka likutyje GPAIS Atliekų tvarkytojo paskyroje. GPAIS neturi specialaus funkcionalumo, leidžiančio atliekas iš Atliekų tvarkytojo paskyros perduoti į Atliekų darytojo paskyrą, todėl pareiškėjai teko iš Atliekų tvarkytojo paskyros atliekas nurašyti, o Atliekų darytojo paskyroje – apskaityti kaip susidariusias atliekas. Taigi, pareiškėja nebandė suklastoti, ar nuslėpti duomenų, o tiesiog dėl GPAIS funkcionalumų specifikos, norėdama tinkamai įvykdyti pakuočių gamintojo/importuotojo pareigas už savoms reikmėms sunaudotas pakuotes buvo priversta atlikti. Patikrinimo akte užfiksuotus ir aukščiau paaiškintus veiksmus. Dėl atliekų, kurių kodas 15 01 02 02, paaiškino, kad nurašymo veiksmai, kaip ir suponuoja GPAIS prie atliekų nurašymo nurodyta pastaba „dėl drėgmės išgaravimo karštuoju laikotarpiu“ (apie tai paminėta ir Patikrinimo akte) buvo atlikti dėl to, kad karštuoju laikotarpiu dėl drėgmės nugaravimo sumažėja atliekų svoris. Siekiant, kad GPAIS esantys apskaitos duomenys atitiktų faktinius duomenis būtina „išminusuoti“ šį svorį. GPAIS neturi kito funkcionalumo, leidžiančio atlikti atliekų svorio korekcijas dėl drėgmės, todėl ir buvo atliktas nurašymas. Papildomai pažymime, kad dėl drėgmės nugaravimo sumažėja ir iš Lietuvos rinkos su lydraščiais gaunamų, ir importuojamų/įvežamų atliekų svoris. Tuo atveju, jeigu AAD vis dėlto nuspręstų, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjai ekonominę sankciją pagal AAĮ (su kuo pareiškėja nesutinka), turėtų būti taikoma minimali arba proporcingai sumažinta sankcija. Skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (AAĮ 51 straipsnis). Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Turėtų būti vertinamos toliau nurodytos pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės: Galimi pažeidimai buvo formalaus pobūdžio; pareiškėja padėjo tyrimo metu; bendradarbiavo patikrinimo metu; Nėra padaryta žalos aplinkai ir kitiems asmenims; Dėl galimų pažeidimų nebuvo apskinta galimybė nustatyti aplinkybių tikrąjį turinį GPAIS apskaitos pagrindu; pareiškėjos apskaita buvo vedama per GPAIS. GPAIS sistema objektyviai užtikrino galimybę tiksliai atspindėti visas aplinkybes, susijusias su atliekų tvarkymu, todėl nebuvo nuslėpimo ar klastojimo veikų.

Skundžiamu Nutarimu konstatuota, kad AAĮ 93 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimų sudėtį pilnai patvirtina 2025 m. kovo 20 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. Nr. AM-AAD-ANR_P-97-2025 bei byloje ROIK: 25000035805 surinkta medžiaga: pareiškėja 2024 m. III ketvirtyje GPAIS nurašė 8,172 tonų atliekų, kodu 15 01 02 01 (PET pakuotės). 12.1 GPAIS 2024 m. III ketvirčio tvarkymo žurnale, kaip nurašymo priežastis nurodyta „kita“, pirminis atliekų šaltinis – užsienio rinka, pastabos – „Lietuva“; 12.2 Patikrinus GPAIS 2024 m. III ketvirčio tvarkymo žurnalą nustatyta, kad šios atliekos užregistruotos kaip: 12.2.1. „Atliekos gautos netiesiogiai“, nurodant atliekų kilmę, kaip „ZJ – Juridinių asmenų atliekos“, atliekų vežėją – UAB „RetroPlast“; Pareiškėja 2024 m. III ketvirtyje GPAIS nurašė 112,7 tonų atliekų, kodu 15 01 02 02 (kitos plastikinės pakuotės): 13.1. GPAIS 2024 m. III ketvirčio tvarkymo žurnale, kaip nurašymo priežastis nurodyta „kita“, pirminis atliekų šaltinis – užsienio rinka, pastabos – „Dėl drėgmės išgaravimo karštuoju periodu“ bei „Lietuva“; 13.2. Patikrinus GPAIS 2024 m. III ketvirčio tvarkymo žurnalą nustatyta, kad šios atliekos užregistruotos kaip: 13.2.1. „Atliekos gautos netiesiogiai“, nurodant atliekų kilmę, kaip „ZJ – Juridinių asmenų atliekos“, atliekų vežėją – UAB „RetroPlast“; 13.2.2. „Gautos su lydraščiais“, nurodant pirminį atliekų šaltinį, kaip „LR vidaus rinka“, atliekų siuntėjo pavadinimas - Uždaroji akcinė bendrovė „VAATC“; 13.2.3. „Importuota“, nurodant eksportuotoją–pranešėją/asmenį organizuojantį vežimą, kaip „Romerike Avfallsforedling IKS“, „PolymerTrade AS (Kristiandsand)“, „Ragn Sells A/S (Estonia)“, „Herlig SIA“, išsiuntimo šalys – Norvegija, Latvija ir Estija; 13.2.4. Perduota su lydraščiais, nurodant pirminį atliekų šaltinį kaip „Užsienio rinka“, o atliekų gavėjus – AB „Plasta“ ir UAB „EKO Perdirbimas“; ? Pareiškėja 2024 m. III ketvirtyje GPAIS nurašė 86,3395 tonų atliekų, kodu 15 01 04 02 (kitos metalinės pakuotės): 14.1. GPAIS 2024 m. III ketvirčio tvarkymo žurnale, kaip nurašymo priežastis nurodyta „kita“, pirminis atliekų šaltinis – užsienio rinka, pastabos – „išlyginamas minusas Lt rinkos, nes metalas nėra sandėliuojamas aikštelėje.“ bei „priduota kaip iš darytojo pusės, todėl nurašyta“; 14.2. Patikrinus GPAIS 2024 m. III ketvirčio tvarkymo žurnalą nustatyta, kad šios atliekos užregistruotos kaip: 14.2.1. „Atliekos gautos netiesiogiai“, nurodant atliekų kilmę, kaip „ZJ – Juridinių asmenų atliekos“, atliekų vežėją – UAB „RetroPlast“; ? Pareiškėja 2024 m. III ketvirtyje GPAIS nurašė 97,65 tonų atliekų, kodu 19 12 04 07 (kiti plastikai ir guma): 15.1. GPAIS 2024 m. III ketvirčio tvarkymo žurnale, kaip nurašymo priežastis nurodyta „kita“, pirminis atliekų šaltinis – užsienio rinka, pastabos – „Dėl drėgmės išgaravimo karštuoju periodu“; 15.2. Patikrinus GPAIS 2024 m. III ketvirčio tvarkymo žurnalą nustatyta, kad šios atliekos užregistruotos kaip: 15.2.1. „Importuota“, nurodant eksportuotoją-pranešėją/asmenį organizuojantį vežimą, kaip „Marius Pedersen A/S“, išsiuntimo šalys – Danija; 15.2.2. „Perduota su lydraščiais“, nurodant pirminį atliekų šaltinį kaip „Užsienio rinka“, o atliekų gavėjus – UAB „EKO Perdirbimas“; ? Ūkio subjektas 2024 m. III ketvirtyje GPAIS nurašė 934,1722 tonų atliekų, kodu 19 12 12 08 (kitos mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekos): 16.1. GPAIS 2024 m. III ketvirčio tvarkymo žurnale, kaip nurašymo priežastis nurodyta „kita“, pirminis atliekų šaltinis – užsienio rinka, pastabos – „Lietuva“; 16.2. Patikrinus GPAIS 2024 m. III ketvirčio tvarkymo žurnalą nustatyta, kad šios atliekos užregistruotos kaip: 16.2.1. „Atliekos gautos netiesiogiai“, nurodant atliekų kilmę, kaip „ZJ – Juridinių asmenų atliekos“, atliekų vežėją – UAB „RetroPlast“; 16.2.2. „Perduota su lydraščiais“, nurodant pirminį atliekų šaltinį kaip „LR vidaus rinka“, o atliekų gavėjus – UAB „Energesman“, UAB „Kauno kogeneracinė jegainė“ bei UAB „VAATC“ Vilniaus regioninis nepavojingųjų atliekų sąvartynas; ? Pareiškėja, 12–16 punktuose minėtas atliekas, nurašė neturėdama jokių objektyvių priežasčių (pvz., vagystės, gaisro ar kt. atvejais) to padaryti. Tokiais savo veiksmais Ūkio subjektas pažeidė Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 42 punktą, numatantį, kad: „Atliekų tvarkytojai gali nurašyti ne senesnio nei praėjusiame kalendoriniame ketvirtyje įvykusio įvykio atliekų kiekį, jeigu turi atliekų nurašymo priežastį (pvz., vagystę, gaisrą, teisės aktų nustatyta tvarka vykdomą turto areštą ir kt.) įrodančius dokumentus. Atliekų tvarkytojas atliekų tvarkymo apskaitos žurnale nurodo: atliekų nurašymo datą, atliekos kodą, pavadinimą ir nurašytą kiekį, pirminį atliekos šaltinį, nurašymo priežastis informaciją apie įvykį ir kitus GPAIS nurodytus duomenis, reikalingus tinkamai užpildyti atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą“ ir Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų 2013 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-976, 14.3 papunktį, numatantį, kad: „GPAIS e. paslaugų gavėjai privalo užtikrinti, kad pateikiami duomenys būtų teisingi ir tikslūs“; ? Ūkio subjektas įtraukė atliekas į apskaitą, kaip gautas netiesiogiai galimai siekdamas pakeisti atliekų kilmę iš užsienio į Lietuvos rinką. Atsižvelgiant į tai, kad kyla pagrįstų įtarimų, jog atliekos, kodais 19 12 12 08, 19 12 04 07, 15 01 02 01, 15 01 02 02 ir 15 01 04 02, galimai yra komunalinės atliekos, kurias, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 41 straipsniu, draudžiama įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, bus atliekamas papildomas tyrimas, siekiant nustatyti, ar nurašytos atliekos, kodais 19 12 5 12 08, 19 12 04 07, 15 01 02 01, 15 01 02 02 ir 15 01 04 02, yra komunalinės. Taip pat UAB „RetroPlast“ atsakingam asmeniui P. S. 2025 m. balandžio 30 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-1491-2025 su administraciniu nurodymu, už tai, jog UAB „RetroPlast“ (įm. k. 302829344) veiklavietės, esančios Rudaminos g. 1A, Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta (2024 m. gruodžio 4 d. patikrinimo aktas Nr. PA-5584), kad P. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), būdamas atsakingu už UAB „RetroPlast“ vykdomos atliekų apdorojimo veiklos atitiktį aplinkos apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams, neužtikrino, kad: 1) 2013 m. rugsėjo 25 d. pradėjus ir šiuo metu eksploatuojant antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimo ir tvarkymo įrenginį bei atvirą žaliavų ir atliekų laikymo aikštelę, kurių metu į aplinkos orą išmetami teršalai, per vienerius metus būtų įvertinti visi teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltiniai ir jų kiekiai bei ši informacija būtų pateikta vertinti Aplinkos apsaugos agentūrai. Tokiais veiksmais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir atskaitų teikimo taisyklių 5 ir 20 punktų nuostatos; 2) bet koks vėlesnis duomenų koregavimas ar taisymas Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje būtų pažymimas ir nurodoma tokių duomenų koregavimo priežastis. Tokiais veiksmais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 5 punkto nuostatos; 3) vykdant atliekų apdorojimo veiklą ir atliekų tvarkymo apskaitą, naudojantis GPAIS, nebūtų pateikti klaidingi duomenys ataskaitose apie atliekų tvarkymą t. y. 2024 m. III ketvirtyje nurašyta 8,172 tonų atliekų, kodu 15 01 02 01 (PET pakuotės), 112,7 tonų atliekų, kodu 15 01 02 02 (kitos plastikinės pakuotės), 86,3395 tonų atliekų, kodu 15 01 04 02 (kitos metalinės pakuotės), 97,65 tonų atliekų, kodu 19 12 04 07 (kiti plastikai ir guma), 934,1722 tonų atliekų, kodu 19 12 12 08 (kitos mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekos) neturint jokių objektyvių priežasčių to padaryti. Tokiais veiksmais buvo pažeistos Taisyklių 42 punkto bei Nuostatų 14.3 papunkčio nuostatos. Administracinis nurodymas 2025 m. balandžio 30 d. įvykdytas ir sumokėta pusė minimalios baudos 150 Eur pagal ANK 242 straipsnio 3 dalis, 247 straipsnio 37 ir 39 dalys. Taip pat administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-AAD-ANR_P-1491-2025 nurodyta pažeidėjo pastaba, jog „Su pažeidimu sutinku labai gailiuosi“. Departamentas vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, 53 straipsnio 2 dalimi nutarė pareiškėjai už AAĮ 93 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą skirti baudos dėl ekonominės sankcijos minimumą – 250 Eur.

Pareiškėja nesutikdama su Nutarimu kreipėsi skundu į teismą.

Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta juridinio asmens atsakomybė už atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos vykdymo, atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos ataskaitų teikimo reikalavimų nevykdymą t. y. akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų duomenų atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos dokumentuose ir (ar) atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos ataskaitose pateikimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Nutarime nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 (Taisyklės) 42 punktą ir Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-976 (Nuostatai), 14.3 papunktį.

Nutarime pažeidimas konstatuotas dėl to, kad pareiškėja laikotarpyje nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. GPAIS nurašė 8,172 tonų atliekų, kodu 15 01 02 01 (PET pakuotės), 112,7 tonų atliekų, kodu 15 01 02 02 (kitos plastikinės pakuotės), 86,3395 tonų atliekų, kodu 15 01 04 02 (kitos metalinės pakuotės), 97,65 tonų atliekų, kodu 19 12 04 07 (kiti plastikai ir guma), 934,1722 tonų atliekų, kodu 19 12 12 08 (kitos mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekos) neturėdama jokių objektyvių priežasčių (pvz., vagystės, gaisro ar kt. atvejais) to padaryti.

Pareiškėja savo nesutikimą su minėta Nutarimo dalimi grindžia tuo, kad GPAIS funkcionalumas nėra įtvirtinta jokiame teisės akte. GPAIS sistema iškraipo duomenis, kurių pareiškėja negali koreguoti. GPAIS metalinių pakuočių atliekų susidarymas ir jų perdavimas buvo fiksuojamas darytojo apskaitoje, tačiau nebuvo atliktas nurodytų pakuočių nurašymas iš tvarkytojo apskaitos, todėl ir susikaupė toks atliekų kiekis, koks nurodomas Nutarime, tačiau Departamentas šių aplinkybių neįvertino. Departamentas nepagrįstai rėmėsi ir pareiškėjos atsakingam asmeniui P. S. 2025 m. balandžio 30 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-AAD-ANR_P-1491-2025 nustatytomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija tokius pareiškėjos argumentus laiko nepagrįstais. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualios teisės normos, reglamentuojančios atliekų perdavimo bei apskaitos procedūras. Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-976, parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 8 straipsnio 1, 3 dalimis, 30 straipsniu, 33 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendinant Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11 punktą. Nuostatai reglamentuoja Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (toliau – GPAIS) steigimo teisinį pagrindą, tikslą, uždavinius, funkcijas, organizacinę, informacinę ir funkcinę struktūras, duomenų teikimo ir naudojimo tvarką, duomenų saugos reikalavimus, finansavimą, modernizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 1 punktas). GPAIS steigimo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 35¹ straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalis. Nuostatų 3 punkte nurodyti teisės aktai ir poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys GPAIS veiklą. Remiantis šiais duomenimis atmestini pareiškėjos skundo argumentai, jog duomenų teikimas GPAIS nėra reglamentuojama jokiu teisės aktu. Jau minėta anksčiau, kad Nuostatų 14.3 papunktyje pareiškėjai nustatyta pareiga užtikrinti, kad GPAIS pateikiami duomenys būtų teisingi ir tikslūs. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad asmuo, pateikdamas duomenis GPAIS, užtikrina, kad pateikiami duomenys yra visapusiškai tikslūs, išsamūs ir teisingi. Bet koks vėlesnis duomenų koregavimas ar taisymas sistemoje pažymimas ir apskaitą vedantis subjektas, turi nurodyti tokių duomenų koregavimo priežastį, kurią matys Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai. Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad už atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymą, teisingų duomenų pateikimą, teisingą atliekų svorio nustatymą, taip pat už teisingą atliekų svorio nustatymą, vadovaujantis įmonės patvirtinta atliekų svorio nustatymo metodika, kuri gali būti suvesta į GPAIS, pagal kurią nustatomas įmonėje, įmonės struktūriniame padalinyje (filiale, atstovybėje) ar atskirame įmonės padalinyje (skyriuje) ar atliekų tvarkymo įrenginyje atliekų tvarkymo metu susidariusių atliekų svoris, atsako įmonės, įmonės struktūrinio padalinio (filialo, atstovybės) ar atskiro įmonės padalinio (skyriaus) ar atliekų tvarkymo įrenginio vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

Taisyklių 34 punktas nustato, kad kitam atliekų tvarkytojui perduotas ir (ar) iš kito atliekų tvarkytojo gautas atliekų kiekis atliekų tvarkymo apskaitos žurnale apskaitomas automatiškai, Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka suformavus atliekų vežimo lydraštį (toliau- ir Lydraštis) ir įvykdžius atliekų perdavimo procedūrą. Iš esmės analogiška procedūra nustatyta ir šių taisyklių 35 punktą, pagal kurį atliekų darytojo atliekos atliekų tvarkytojui perduodamos Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka suformavus atliekų vežimo lydraštį; Atliekų darytojo perduotas atliekų kiekis atliekų tvarkymo apskaitos žurnale apskaitomas automatiškai, Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka įvykdžius atliekų perdavimo procedūrą. Pagal Taisyklių 9, 41, 42, 45 punktų normas, atliekas perduodant atliekų tvarkytojui, naudojantis GPAIS rengiamas atliekų vežimo lydraštis (toliau- ir Lydraštis), šioje apskaitos sistemoje fiksuojami duomenys apie pradėtą vežimo procedūrą, atliekų gavėjas informuojamas apie suformuotą Lydraštį, pradėtą vežimo procedūrą, jis pats turi patvirtinti atliekų gavimo faktą, pasverti gautas atliekas bei GPAIS įvesti duomenis tikslius gautų atliekų svorius, o atliekų siuntėjas, naudodamasis GPAIS, patvirtina arba grąžina tikslinti atliekų gavėjo pasvertą atliekų kiekį ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvirtinimo apie atliekų gavimą dienos. Taigi, atliekų gavėjas (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) pastoviai turi duomenis apie atliekų judėjimą, gautų atliekų kiekius. Pagal pareiškėjos paaiškinimus, GPAIS sistemoje metalinių pakuočių atliekų susidarymas ir jų perdavimas buvo fiksuojamas darytojo apskaitoje, tačiau nebuvo atliktas nurodytų pakuočių nurašymas iš tvarkytojo apskaitos, todėl ir susikaupė toks atliekų kiekis, koks nurodomas Nutarime.

Jau minėta anksčiau, kad Taisyklių 5 punkte numatyta, kad asmuo, pateikdamas duomenis GPAIS, užtikrina, kad pateikiami duomenys yra visapusiškai tikslūs, išsamūs ir teisingi. Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad atliekų tvarkytojai gali nurašyti ne senesnio nei praėjusiame kalendoriniame ketvirtyje įvykusio įvykio atliekų kiekį, jeigu turi atliekų nurašymo priežastį (pvz., vagystę, gaisrą, teisės aktų nustatyta tvarka vykdomą turto areštą ir kt.) įrodančius dokumentus. Atliekų tvarkytojas atliekų tvarkymo apskaitos žurnale nurodo: atliekų nurašymo datą, atliekos kodą, pavadinimą ir nurašytą kiekį, pirminį atliekos šaltinį, nurašymo priežastis, informaciją apie įvykį ir kitus GPAIS nurodytus duomenis, reikalingus tinkamai užpildyti atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjai ekonominė sankcija pagal AAĮ 93 straipsnio 3 dalį skirta pagrįstai, nes ji nurašė atliekų kiekius, kurių negali pagrįsti objektyviais įrodymais. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad Nutarime nėra aprašytas pažeidimo aplinkybės, teisės aktai, kuriuos pažeidė pareiškėja, neatsakyta į pareiškėjos rašytinius paaiškinimus, taip pat tai, kad pažeidimas mažareikšmis ir negalėjo užtraukti pareiškėjos atsakomybės. Pažymėtina, kad AAĮ 93 straipsnio 3 dalyje nustatyti ūkio subjekto veiksmai yra pažeidėjo kaltas, sąmoningas, valinis elgesys, todėl veika negali būti vertiname kaip mažareikšmė.

Dėl Nutarime P. S. 2025 m. balandžio 30 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-AAD-ANR_P-1491-2025 su administraciniu nurodymu minimų nustatytų aplinkybių pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje faktinės aplinkybės yra tapačios kaip ir administracinio nusižengimo protokole (vykdant atliekų apdorojimo veiklą ir atliekų tvarkymo apskaitą, naudojantis GPAIS, buvo pateikti klaidingi duomenys ataskaitose apie atliekų tvarkymą t. y. 2024 m. III ketvirtyje nurašyta 8,172 tonų atliekų, kodu 15 01 02 01 (PET pakuotės), 112,7 tonų atliekų, kodu 15 01 02 02 (kitos plastikinės pakuotės), 86,3395 tonų atliekų, kodu 15 01 04 02 (kitos metalinės pakuotės), 97,65 tonų atliekų, kodu 19 12 04 07 (kiti plastikai ir guma), 934,1722 tonų atliekų, kodu 19 12 12 08 (kitos mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekos) neturint jokių objektyvių priežasčių to padaryti), joms kvalifikuoti taikoma ta pati teisė (tokiais veiksmais buvo pažeistos Taisyklių 42 punkto bei Nuostatų 14.3 punkto nuostatos), todėl vertintina, jog administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-AAD-ANR_P-1491-2025 su administraciniu nurodymu nustatytomis aplinkybėmis, kurias P. S. kaip atskaitingas pareiškėjos darbuotojas pripažino, galima vertinti kaip įrodymą, pagrindžiantį pareiškėjos atsakomybę už AAĮ 93 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, Departamento Nutarimas yra argumentuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, pateiktas išsamus situacijos vertinimas, įvertinti ir pareiškėjos pateikti rašytiniai paaiškinimai. Ginčo Nutarime nustatytas faktinių aplinkybių visetas, susietas su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Departamento priimtas Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Pareiškėja prašo sumažinti jai paskirtos baudos dydį iki 50 Eur.

AAĮ 52 straipsnyje nustatyta, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Nutarimu pareiškėjai skirta minimali AAĮ 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta bauda – 250 Eur.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, be kita ko, pažymima, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr., pvz., LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas ir proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, LVAT, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016, 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-750-556/2023 ir kt.).

Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinės veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kita (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už AAĮ 93 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimo padarymą skirti pareiškėjai mažesnę baudą, nei įstatymo normoje nustatyta minimali bauda. Skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, yra teismo prerogatyva, diskrecijos teisė, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.

Nutarimu nustatyta: lengvinančios aplinkybės – padėjo tyrimo metu, bendradarbiavo; sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėja sunkią finansinę padėtį įrodinėja byloje pateikta 2025 m. rugsėjo 4 d. pelno (nuostolių) ataskaita ir 2025 m. liepos 31 d. balansu.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ekonominės sankcijos santykio su pažeidėjo turtine – finansine situacija, pažymi, kad pažeidėjo atsakomybės už padarytą pažeidimą mastas negali būti tiesiogiai priklausomas nuo jo ekonominės situacijos, nes tai neatitiktų skiriamų ekonominių sankcijų už padarytus AAĮ pažeidimus paskirties, kas yra ne tik nubausti pažeidėją, bet ir atgrasyti kitus subjektus nuo panašaus pobūdžio pažeidimų ateityje. Tokie tikslai negali būti pasiekiami skiriant simbolinio dydžio ekonomines sankcijas, ypač nagrinėjamu atveju, kai pažeidimai nevertintini kaip mažareikšmiai. AAĮ 93 straipsnio 3 dalyje nustatyti ūkio subjekto veiksmai yra pažeidėjo kaltas, sąmoningas, valinis elgesys, todėl veika negali būti vertiname kaip mažareikšmė, pareiškėjai už ją taikomų ekonominių sankcijų mažinti labiau, negu minimali numatyta AAĮ 93 straipsnio 3 dalyje nėra pagrindo. Be to, teismas pažymi, kad nors pareiškėja pagal pateiktus duomenis veikė nuostolingai, pagal balanso duomenis ji turi pajamų, todėl teigti, kad 250 Eur bauda, jai yra pernelyg didelė ir neproporcinga yra aiškiai nepagrįsta.

Apibendrinant, konstatuotina, jog byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina pareiškėją veiksmais, nurodytais Departamento 2025 m. kovo 20 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų protokole, ginčijamame Nutarime, padarius pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiškėjos skundo argumentus, kuriais grindžiamas Nutarimo neteisėtumas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo skundžiamo Nutarimo naikinti ar jo pakeisti, todėl šie skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Atmetus pareiškėjos reikalavimus dėl Nutarimo panaikinimo ir ar pakeitimo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RetroPlast“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.