- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- eI3-3867-860/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01286-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo (pakeitimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „HC Betonas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir AAD) Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. J48-650/2022/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) jeigu nebus tenkinamas pirmasis reikalavimas, - tuomet sumažinti AAD Nutarimu paskirtą baudą iki 500 Eur.
Skunde nurodo, kad atsakovas priimdamas Nutarimą neįrodė pažeidimo fakto, tinkamai nemotyvavo nutarimo. Teigia, kad atsakovas rėmėsi tik pareiškėjos atstovo paaiškinimais ir teritorijos fotofiksacija, tačiau neįsigilino į pareiškėjos vykdomos veiklos technologinį procesą, nesigilino ar laikomos medžiagos tikrai yra atliekos pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, ar tai yra medžiagos, produktai, šalutinis gamybos produktas. Nurodo, kad betono mišinys yra atvežamas iš užsakovų nurodytų vietų atgal į Bendrovės veiklavietę. Tad betono gamybos procese susidaręs betono mišinio likutis panaudojamas pakartotinai gaminant betono mišinius ir taip tausojant gamtos išteklių naudojimą, užtikrinant tvarios veiklos vykdymą. Todėl atvežto betono mišinio – produkto laikymas neatitinka nei vieno kriterijaus, nurodyto Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (toliau – ir Taršos leidimų taisyklės), 1 priedo 3 punkte. Akcentuoja, kad į pareiškėjos veiklavietę nebuvo atvežamos jokios statybinės ir griovimo atliekos, o tik betono mišinio likutis – produktas, kurį pati įmonė ir pagamina. Šis likutis laikomas gamybos atlieka ir priskirtinas prie šalutinio gamybos produkto, kuriam netaikomi atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai. Teigia, kad Departamentas priimdamas Nutarimą konstatavo, jog atliekos (apdorojamos) (smulkinamos) nors patikrinimo akte nėra pateiktų neginčijamų įrodymų, kad tokia veikla būtų vykdoma ir ar tokiai veiklai, jos mastui tikrai būtų privaloma turėti taršos leidimą. Tad mano, kad atsakovas neįsigilinęs į esmines aplinkybes klaidingai nustatė pažeidimą. Nepaisant to, pareiškėja ėmėsi veiksmų ir pašalino šalutinį produktą iš pareiškėjos veiklavietės, t. y. įvykdė Departamento 2022 m. sausio 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. (18.2)-PN-47 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); taigi, pareiškėja bendradarbiavo su atsakovu. Tačiau į šias aplinkybes atsakovas priimdamas Nutarimą neatsižvelgė ir paskyrė akivaizdžiai neproporcingą baudą. Tad paskirta bauda turi būti sumažinta.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Departamentas pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad Patikrinimo aktu nustatytos aplinkybės sudaro savarankiško pažeidimo sudėtį. Pažeidimo žalingų padarinių sumažinimas ar likvidavimas šiuo atveju laikytinas tik atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Tokiai lengvinančiai aplinkybei prilygintinas ir Privalomojo nurodymo įvykdymas. Tačiau Privalomojo nurodymo įvykdymas neatleidžia Bendrovės nuo atsakomybės už jau padarytą administracinį pažeidimą, kuris kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 55 straipsnio 3 dalį. Jeigu toks nurodymas būtų neįvykdytas, tai jau galėtų atitikti kito savarankiško pažeidimo, kvalifikuotino pagal AAĮ 126 straipsnį, sudėtį. Teigia, kad jis tinkamai įsigilino į pareiškėjos vykdomos veiklos technologinį procesą ir į surinktą byloje medžiagą. Pažymi, kad pareiškėjai užpildžius pas užsakovą betonu betonavimui skirtą plotą ir tūrį, jam daugiau šio betono nereikia ir šis likutis lieka betonvežyje. Šis mišinys jau neatitinka kokybės standartų, tad, plaunant betonvežį, išpilamas pareiškėjos veiklavietės aikštelėje bei paliekamas. Veikiant likutinei cemento ir vandens cheminei reakcijai toks mišinys iš dalies sukietėja. Prie Patikrinimo akto priedo Nr. 1 pridėtos fotolentelės nuotraukos patvirtina, kad plaunant betonvežius, bėgantis vanduo neša už teritorijos ribų betono likučius ir taip užteršia aplinką. Toks iš dalies sukietėjęs mišinys yra rankiniu perforatoriumi dar smulkinamas ir laikomas pareiškėjos veiklavietėje (tai patvirtina ir pareiškėjos paaiškinimai). Jo išvaizda ir kiekis yra užfiksuotas Patikrinimo akto priede Nr. 1 fotolentelės nuotraukomis. Be to, 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina šio mišinio atidavimą UAB „Ekobazė“ tvarkymui kaip statybinę atlieką. Pažymi, kad byloje nurodytos betono (betono laužo) atliekos (sustingęs betono mišinio likutis) negali būti laikomas gamybos liekana, kaip tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. D1-46/4-63 patvirtintame Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos apraše (toliau – ir Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašas, ir Tvarkos aprašas), ir atsižvelgiant į tai negali būti priskirtos prie šalutinio gamybos produkto. Teigia, kad betono mišinio likutis tai yra likusi, nereikalinga, dėl kokybės reikalavimams neatitikimo pagal tikslinę paskirtį jau nebenaudotina, buvusio, pagrindinio betono mišinio, kaip gamybos proceso tikslas, perduoto užsakovui dalis. Šiuo atveju pagrindinio produkto gamybos metu susidaro tik pagrindinis produktas – betonas. Tad Nutarimu pagrįstai buvo konstatuotas atliekų apdorojimas neturint leidimo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pati nurodė, jog atliekas apdorojo (smulkino) rankiniu perforatoriumi. Taip pat pažymi, kad Taršos leidimų taisyklių 1 priedo 2 priedėlio 7 punkto nuostatos nėra taikomos pareiškėjai, nes jos ir šiame punkte nurodytos ekonominės veiklos rūšys ir kodai nesutampa. Departamentas nemano, kad pareiškėjai paskirta bauda, kuri yra minimali, yra akivaizdžiai neproporcinga. Skiriant baudą buvo tinkamai vadovautasi galiojančiais teisės aktais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Byloje nustatyta, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, 2021 m. liepos 26 d. atlikę Bendrovės patikrinimą jos veiklavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., 2022 m. sausio 14 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (18.2)-PA-152 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame, be kita ko, konstatavo, kad Bendrovė atviroje aikštelėje laiko betono (betono laužo) bei mišrias statybines ir griovimo atliekas bei jas apdoroja, t. y. nepanaudotas / nerealizuotas naudojimui paruoštas betono mišinys yra atvežamas iš užsakovų nurodytų vietų atgal į Bendrovės veiklavietę, kur yra išpilamas betono atliekų laikymo vietoje, o betono mišiniui sukietėjus yra apdorojamas (smulkinamas) (žr. priedo Nr. 1 fotolentelę); betono atliekų apdorojimas vyksta išsinuomojant smulkinimo įrangą arba smulkinant rankiniu būdu, t. y. perforatoriumi; Bendrovė neturi taršos leidimų taisyklių 6 punkte nurodyto taršos leidimo. Tokiais veiksmais Bendrovė pažeidė AAĮ 19² straipsnio 2 dalies bei taršos leidimų taisyklių 6 punkto nuostatas.
5. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas 2022 m. sausio 18 d. surašė pareiškėjai Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J48-650/2022 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, jog Departamento pareigūnai 2021 m. liepos 26 d. atliko UAB „HC Betonas“ prekinio betono gamyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., neplaninį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad Bendrovė neturėdama galiojančio taršos leidimo savo veiklavietės atviroje aikštelėje laikė betono (betono laužo) bei mišrias statybines ir griovimo atliekas ir jas apdorojo (smulkino), kai, vadovaujantis AAĮ 19² straipsnio 2 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.
Protokole taip pat nurodyta, kad tokiais savo veiksmais Bendrovė pažeidė AAĮ 19² straipsnio 2 dalies ir Taršos leidimų taisyklių 6 punkto nuostatas. Atsakomybė už tai nustatyta AAĮ 55 straipsnio 3 dalyje.
6. Departamentas, vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė Bendrovę pripažinti kalta padarius pažeidimą, nustatytą AAĮ 55 straipsnio 3 dalyje, ir jai skyrė 5 000 Eur baudą.
AAD priimdamas sprendimą vadovavosi Patikrinimo aktu ir jame nustatytomis aplinkybėmis bei padarė išvadą, kad Bendrovė neturėdama galiojančio taršos leidimo savo veiklavietės atviroje aikštelėje laikė betono (betono laužo) bei mišrias statybines ir griovimo atliekas ir jas apdorojo (smulkino), kai, vadovaujantis AAĮ 19² straipsnio 2 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.
AAD taip pat nustatė vieną Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji dėl pažeidimo sutiko; Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
7. Pareiškėja nesutinka su Nutarimu, tad kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo ar pakeitimo.
8. Pagal AAĮ 19² straipsnio 2 dalį fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.
Taršos leidimų taisyklių 6 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Šių taisyklių 1 priedo 3.1 papunktis nustato kriterijų, kurį atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti bei šalinti) - apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti bei šalinti), išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas.
AAĮ 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
9. Byloje nustatyta, kad Bendrovė savo veiklavietės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., atviroje aikštelė patikrinimo metu, t. y. 2021 m. liepos 26 d., laikė betono (betono laužo) bei mišrias statybines ir griovimo atliekas bei jas apdorojo (smulkino); betono atliekų apdorojimą vykdo išsinuomota smulkinimo įranga arba rankiniu būdu, t. y. perforatoriumi.
Byloje nėra ginčo, kad Bendrovė šiuos veiksmus atlieka neturėdama teisės aktų nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio taršos leidimo.
Šias aplinkybes iš esmės patvirtina Protokolas, Patikrinimo aktas su priedu, Bendrovės atstovų paaiškinimai, Privalomasis nurodymas, 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra, kuri patvirtina apie statybinių atliekų pridavimą UAB „Ekobazė“ sutvarkymui, 2022 m. vasario 25 d. patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad Bendrovė įvykdė Privalomąjį nurodymą.
10. Pareiškėja skunde kvestionuoja atliekų turėjimą ir laikymą; ji teigia, kad į savo veiklavietę iš užsakovų atsiveža ne atliekas, bet sertifikuotą produktą – betono mišinio likutį, kuris panaudojamas pakartotinai gaminant betono mišinius. Tad teigia, kad Bendrovės teritorijoje laikomas betono mišinio likutis yra gamybos liekana ir priskirtinas prie šalutinio gamybos produkto, kuriam netaikomi atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai.
Tačiau tokie pareiškėjos argumentai atmetami kaip visiškai nepagrįsti.
Visų pirma, tokia pareiškėjos nuomonė, išdėstyta skunde, yra prieštaringa ir neatitinka jos pačios anksčiau užimtai pozicijai dėl turimų statybos atliekų ir jų perdirbimo, sutikimo dėl padaryto pažeidimo ir pan. Be to, ir dokumentai tvirtina, kad pareiškėja turėjo statybines atliekas, kurias sutvarkymui atidavė UAB „Ekobazė“. Tokiu atveju visiškai nesuprantama, kodėl pareiškėja, jeigu ji, kaip teigia skunde, neturėjo atliekų, o tik betono mišinio likutį (šalutinį gamybos produktą), tai kodėl jas kaip atliekas perdavė sutvarkymui, siekdami įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
Antra, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Akivaizdu, kad likęs nepanaudotas betonas yra nebereikalingas užsakovui, tad jis lieka betonvežyje, kuriuo Bendrovė atsiveža į savo veiklavietę. Betonas kietėja, tad jis yra išpilamas atviroje lauko aikštelėje, kur laikomas, taip pat apdorojamas (smulkinamas) išsinuomotu smulkinimo įrenginiu arba rankiniu būdu (perforatoriumi). Tai patvirtina Bendrovės atstovų duoti paaiškinimai patikrinimo metu, taip pat Patikrinimo akto priedo Nr. 1 fotolentelės. Be to, šias atliekas Bendrovė yra atsikračiusi, jas perduodant atliekų tvarkytojui UAB „Ekobazė“. Tad nekyla jokių abejonių, kad patikrinimo metu pas Bendrovę buvo rastos būtent statybinės atliekos.
Trečia, Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašas apibrėžia, kas yra gamybos liekanos, t. y. medžiaga ar daiktas, susidarę pagrindinio produkto gamybos metu, kurie nėra šio gamybos proceso tikslas (2 punktas). Šio Tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad gamybos liekanos gali būti laikomos šalutiniais produktais ir nepriskiriamos atliekoms, jeigu atitinka šias sąlygas: 4.1. atitinka visus šiuos kriterijus: 4.1.1. gamybos liekana yra gamybos proceso sudėtinė dalis; 4.1.2. tolesnis gamybos liekanų naudojimas yra žinomas; 4.1.3. gamybos liekanos gali būti panaudotos tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu; 4.1.4. tolesnis gamybos liekanos naudojimas yra teisėtas (gamybos liekanos atitinka visus svarbiausius produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nedaro neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai); 4.2. šalutinio produkto darytojas Tvarkos aprašo 8, 10, 15 ir 18 punktuose nurodytais dokumentais gali įrodyti gamybos liekanų atitiktį Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams. Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytų sąlygų neatitinkančios gamybos liekanos, bet atitinkančios Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų sąvoką, laikomos atliekomis (Tvarkos aprašo 5 punktas). Taigi, teismas įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes pažymi, kad betono mišinio likutis, tai yra likusi, nebereikalinga pagrindinio betono mišinio dalis, o ne gamybos liekana; tai reiškia, kad jis irgi buvo gamybos proceso tikslas, o ne susidariusi medžiaga ar daiktas, kurie nebuvo gamybos proceso tikslas. Tad ginčo betono likutis, priešingai negu teigia pareiškėja, negali būti laikomas gamybos liekana ir priskirtas prie šalutinio gamybos produkto, kuriam netaikomi atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo atveju betono mišinio likutis, kuris sustingęs laikomas Bendrovės veiklavietės atviroje aikštelėje yra ne kas kita kaip statybinės atliekos, kurių laikymui ir apdorojimui reikalingas taršos leidimas.
11. Pareiškėja teigia, kad byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, jog atliekos būtų apdorojamos (smulkinamos) ir / ar tokiai veiklai, jos mastui būtų privaloma turėti taršos leidimą (pareiškėja remiasi Taršos taisyklių 1 priedo 2 priedėlio 7 punktu).
Tačiau teismas nesutinka ir su šiais pareiškėjos argumentais.
Byloje nustatyta, kad Bendrovė sukietėjusi betono mišinio likutį apdoroja (smulkina). Tai tvirtina ne tik pačios pareiškėjos darbuotojai, jų duoti paaiškinimai patikrinimo metu, bet ir Patikrinimo akto priedo Nr. 1 fotolentelės, iš kurių aiškiai matyti, kad Bendrovės veiklavietėje laikomos ne tik betono atliekos, bet šalia ir jau apdorotos (susmulkintos) jų liekanos. Tad šie duomenys, vertinant juos su pirminiais Bendrovės darbuotojų paaiškinimais, neginčijamai patvirtina nurodytą aplinkybę dėl statybinių atliekų apdorojimo (smulkinimo).
Sutiktina su atsakovu, kad Taršos taisyklių 1 priedo 2 priedėlio 7 punkto (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) nuostatos, nustatančios veiklos rūšis, kurioms nėra taikomas reikalavimas turėti leidimą, pareiškėjai nėra taikomos, kadangi pareiškėjos ir minėtoje normoje nurodytos ekonominės veiklos rūšys ir kodai nesutampa. Nurodytoje teisės normoje nurodytos ekonominės veiklos rūšys ir kodai yra: pastatų statyba (F41), inžinerinių statinių statyba (F42), specializuota statybos veikla (F43). Tuo tarpu pareiškėja deklaruoja savo pagrindinės veiklos sritis: prekinio betono gamyba, betonvežiai, betono siurbliai (viešai prieinama informacija – www.rekvizitai.lt).
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Departamentas visiškai pagrįstai nustatė pareiškėjos padarytą pažeidimą.
13. Pareiškėja taip pat dar kelia klausimą dėl jai paskirtos ekonominės sankcijos dydžio, jos proporcingumo padarytam pažeidimui.
14. AAĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (51 straipsnio 2 dalis). AAĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Kaip matyti iš Nutarimo, Departamentas pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji sutiko dėl padaryto pažeidimo, t. y. pripažino jį padariusi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjai už pažeidimą paskirta 5 000 Eur bauda, t. y. minimali AAĮ 55 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta galima bauda. Tad pareiškėjos argumentai, kad Departamentas neatsižvelgė į tai, jog ji įvykdė Privalomąjį nurodymą ir visapusiškai bendradarbiavo su atsakovu, atmestini kaip nepagrįsti. Nors Departamentas nevisiškai tiksliai įvardijo nustatytą pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau akivaizdu, kad į pareiškėjos nurodytus veiksmus buvo atsižvelgta ir paskirta galima minimali bauda. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjos vienu metu ginčijimas padaryto pažeidimo, t. y. siekiant išvengti atsakomybės, ir tuo pačiu metu iš esmės pripažinimas padaryto pažeidimo (bent pirminėje nustatyto pažeidimo stadijoje), siekiant švelnesnės nuobaudos, rodo jos nenuoširdumą. Teismas jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų pareiškėjai už padarytą pažeidimą paskirti dar švelnesnę nuobaudą, nei numatyta minėto įstatymo straipsnio sankcijoje minimali bauda, nenustatė; pareiškėja jų net ir neįrodinėjo.
Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjai skiriant baudą už padarytą pažeidimą buvo vadovautasis teisės aktų nuostatomis, buvo paskirta minimali ir proporcinga bei adekvati bauda padarytam teisės pažeidimui, tad ją dar mažinti nėra jokio pagrindo.
15. Teismas taip pat pažymi, kad priimant Nutarimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų ir reikalavimų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Nutarimo pagrįstumą. Skundžiamą Nutarimą priėmė kompetentingas subjektas (Departamento tam įgaliotas pareigūnas). Be to, Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Tad Nutarimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo; pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
17. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, tad netenkinamas ir pareiškėjos prašymas priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“ skundą dėl nutarimo panaikinimo (pakeitimo) atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.