Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto E. V. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Košel apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. spalio 25 d. nutarimas paliktas galioti ir E. V. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 3 dalį 289 Eur bauda už tai, kad 2016 m. lapkričio 5 d. 10.50 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), 155 muitiniam patikrinimui sustabdžius UAB „G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) priklausančią V. J. vairuojamą transporto priemonę „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)FK 505, nustatyta, jog transporto priemonės, gabenančios medienos atraižas bendras aukštis su kroviniu yra 416 cm, t. y. 16 cm viršija 2002 m. vasario 18 d. Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66 patvirtintą didžiausią (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonių krovinių gabenimo aukštį. Krovinys buvo gabenamas be Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduoto leidimo, E. V., būdamas atsakingas už bendrovės krovinių vežimo veiklą, neužtikrino, kad automobiliu „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturint leidimo, nebūtų vežami leidžiamą bendrą aukštį viršijantys kroviniai ir tuo pažeidė 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Kelių taisyklių (2008 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. 768 redakcija) 213 punkto reikalavimus.

Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 23 d. buvo gautas E. V. atstovo advokato padėjėjo A. Košel skundas, kuriame buvo prašoma panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. spalio 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. V. nutraukti.

Skunde pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra ir faktinio atsakomybės pagrindo. Administracinio teisės pažeidimo sudėties svarbiausias subjektyviosios pusės požymis yra pažeidėjo kaltė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nurodo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N9(62)-1762/2007), kad įrodinėjant atsakomybėn traukiamojo asmens kaltę, būtina išsiaiškinti, ar pažeidimu įtariamas asmuo, įvertinus atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, turėjo realų pagrindą manyti, jog jo nurodomi duomenys ir atliekami veiksmai yra neteisingi. Nenustačius tokių aplinkybių administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta, nes neįrodyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Taip pat pažymima, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Tačiau tiesiogiai krovinio vežimo metu tą gali daryti tik vairuotojas, o jo vadovas ar įgaliotas asmuo turi sudaryti visas sąlygas, kad vairuotojas galėtų tai padaryti.

Pasak apelianto, E. V. vaidmuo dėl transporto priemonės leidžiamų matmenų viršijimo traukiant jį administracinėn atsakomybėn liko teismo neatskleistas, neaišku dėl kokių veiksmų ar neveikimo E. V. buvo pritaikyta administracinė atsakomybė. Teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad E. V., nebūdamas transporto priemonės pakrovimo vietoje ir neturėdamas objektyvios galimybės kontroliuoti paties pakrovimo proceso, galėjo kontroliuoti transporto priemonės tinkamą pakrovimą. Juo labiau, kad bendrovė valdo dvylika sunkiasvorių transporto priemonių ir būtų nerealu tikėtis, kad E. V. galėtų stebėti kiekvienos transporto priemonės pakrovimą bei nuolat lydėti gabenamą krovinį. Nurodo, kad šiuo atveju teismas konstatavo tik tai, jog E. V. yra bendrovės vadovas, tačiau nesiaiškino, kokie konkretūs jo veiksmai ar neveikimas galėjo sąlygoti leistinų transporto priemonės gabaritų viršijimą. Mano, kad krovinys iš vieno transporto priemonės galo galėjo pajudėti į kitą dėl staigaus stabdymo ir tokiu būdu galėjo susidaryti iš esmės neženklus pavienis 16 cm leistino aukščio viršijimas. Akivaizdu, kad E. V. dėl objektyvių priežasčių negalėjo to numatyti ir (ar) kontroliuoti. Atkreipia dėmesį, kad iš esmės panašiomis nagrinėjamoje byloje aplinkybėmis vertinęs bendrovės (vežėjo) vadovo atsakomybę Panevėžio apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-181-185/2016, 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi sprendė, kad pažeidimo sudėties nėra.

Be to, skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokia kaltės forma E. V. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, taip pat nebuvo nustatyta, kad dėl krovinio gabenimo reikalavimų nesilaikymo būtų buvusi padaryta žala. Taigi teismo vertinimu pažeidimas buvo padarytas neatsargiai ir nesukuriant žalingų pasekmių. Apeliantas akcentuoja, kad neigiami padariniai dėl krovinio gabenimo taisyklių nesilaikymo neatsirado ir tai reiškia, kad E. V. veiksmuose nebuvo pavojingumo požymio, būtino administracinei atsakomybei kilti, o inkriminuojamas formalios sudėties administracinis pažeidimas negalėjo būti padarytas neatsargiai.

E. V. atstovo advokato padėjėjo A. Košel apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 145 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

UAB „G.“ direktorius E. V. nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį už tai, kad būdamas atsakingas už bendrovės krovinių vežimo veiklą, neužtikrino, kad automobiliu „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturint leidimo, nebūtų vežami leidžiamą bendrą aukštį viršijantys kroviniai ir tuo pažeidė 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Kelių taisyklių (2008 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. 768 redakcija) 213 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje be kita ko nurodyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.

Kelių eismo taisyklių (2008 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. 768 redakcija) 213 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų. Tokio leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą, taip pat žemės ūkio mašinoms ir mechanizmams šviesiuoju paros metu važiuojant iš vieno lauko į kitą, važiuojant į lauką ar grįžtant iš jo.

Iš bylos matyti, kad E. V. yra bendrovės vadovas, o duomenų, kad įmonėje dirbtų asmuo, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, byloje nėra. Taigi byloje teisingai nustatyta, kad už bendrovės krovinių vežimo veiklą yra atsakingas UAB „G.“ vadovas E. V.. Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad E. V., būdamas įmonės vadovas ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą (įskaitant ir įmonės krovinių pervežimą) turėjo pats imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, reikalavimų, o to neužtikrinus, privalėjo prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad neaišku dėl kokių veiksmų ar neveikimo E. V. pritaikyta administracinė atsakomybė, nes jis, nebūdamas transporto priemonės pakrovimo vietoje, negalėjo kontroliuoti transporto priemonės tinkamo pakrovimo, pažymima, kad E. V. nubaustas už tai, kad neužtikrino, jog UAB „G.“ vairuotojas turėtų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti krovinį, viršijantį leidžiamą bendrą aukštį, nors, būdamas įmonės vadovas privalėjo užtikrinti, kad tokį leidimą vairuotojas turėtų arba, transporto priemone, kurios matmenys su kroviniu viršija leidžiamus, apskritai nebūtų važiuojama. E. V. kaltė padarius ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta objektyviais bylos rašytiniais įrodymais. Skundo teiginio, kad vežamas krovinys – medienos atraižos – iš vieno transporto priemonės galo galėjo pajudėti į kitą dėl staigaus stabdymo ir tokiu būdu galėjo susidaryti iš pavienis 16 cm leistino aukščio viršijimas, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl šis teiginys vertinamas kaip niekuo nepagrįsta prielaida.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Priešingai nei teigiama skunde, vežėjui nustatytą pareigą vykdo ne tik vairuotojas, bet ir pats įmonės vadovas ar kitas įgaliotas asmuo, todėl ir atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį kyla vairuotojams ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-6-788/2017, akcentavo, kad vieno iš ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas nešalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės). Taigi aplinkybė, kad pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį nubaustas ir UAB „G.“ priklausančią transporto priemonę vairavęs V. J., šios įmonės vadovo E. V. atsakomybės nešalina. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad įmonės vadovo E. V. taikytos priemonės nebuvo pakankamai efektyvios, kad jam pavaldūs darbuotojai nedarytų pažeidimų, jis neužtikrino, kad bendrovės valdoma transporto priemone neturint leidimo nebūtų vežami leidžiamą bendrą aukštį viršijantys kroviniai. Kartu pažymima, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokių konkrečių veiksmų turi imtis vežėjas, tačiau jo pareiga yra užtikrinti, kad pažeidimai nebūtų daromi. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu E. V. su pažeidimu sutiko, nuoširdžiai gailėjosi, ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (b. l. 14, 15–16), be to, kitą dieną po nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo, t. y. 2017 m. spalio 26 d., E. V. sumokėjo dalį jam paskirtos baudos (b. l. 53).

Taip pat pažymima, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima teigti, kad apeliaciniame skunde nurodytoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-181-185/2016, ir nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės yra tapačios ar labai panašios. Iš minėtos Panevėžio apygardos teismo nutarties matyti, kad išvada, jog įmonės vadovo veiksmuose nėra jo kaltės dėl netinkamos krovinio kontrolės padaryta įvertinus tai, kad leistinas transporto priemonės svoris nebuvo viršytas, krovinys (grūdai) galėjo pasislinkti dėl kelio nelygumų, be to, įmonės vadovas sudarė visas sąlygas kontroliuoti biraus krovinio svorio kitimą kelionės metu – suteikė tinkamą transporto priemonę, kurioje buvo įrengti monometrai ašių svorio apkrovoms kontroliuoti, dokumentaliai nustatė vairuotojo pareigas visos krovinio kelionės metu, t. y. sudarė visas technines ir organizacines sąlygas tam, kad būtų laikomasi teisės aktais reglamentuojamo tinkamo krovinio svorio ir transporto priemonės ašių apkrovos reikalavimų. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Kaip minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad E. V. neužtikrino, jog UAB „G.“ vairuotojas turėtų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti krovinį, viršijantį leidžiamą bendrą aukštį arba kad transporto priemone, kurios matmenys su kroviniu viršija leidžiamus, apskritai nebūtų važiuojama. Aplinkybė, kad dėl krovinio gabenimo taisyklių nesilaikymo neigiamų padarinių neatsirado, E. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nepaneigia. Atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, taigi pačios dispozicijoje aprašytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę. Tai, kad teismas nutartyje nenurodė, kokia kaltės forma E. V. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, nereiškia, jog teismas sprendė, kad pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. spalio 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti E. V. atstovo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą ir E. V. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Košel apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.