Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto E. V. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. MD-LM00N-125345255-17.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. spalio 25 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu Nr. MD-LM00N-125345255-17 E. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 3 dalį 289 € bauda dėl to, kad 2016 m. lapkričio 5 d. 10.50 val. Mažeikių r. sav., kalyje Kuršėnai-Mažeikiai 41 km., 155 muitiniam patikrinimui buvo sustabdyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) priklausanti ir V. J. vairuojama transporto priemonė „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu nustatyta, jog transporto priemonės, gabenančios medienos atraižas bendras aukštis su kroviniu yra 416 cm. ir 16 cm. viršija 2002 m. vasario 18 d. Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66 patvirtintą didžiausią (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonių krovinių gabenimo aukštį. Transporto priemonės matmenys su kroviniu (aukštis) nustatyti sertifikuota teleskopine niveliavimo liniuote, patikros sertifikato Nr. 0070577 (2015 m. vasario 3 d.). Krovinys buvo gabenamas be Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduoto leidimo. Vairuotojo pažeidimas užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 6LMB100320 (2016 m. lapkričio 5 d.). E. V. būdamas atsakingu už bendrovės krovinių vežimo veiklą neužtikrino, kad automobiliu „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neturint leidimo, nebūtų vežami leidžiamą bendrą aukštį viršijantys kroviniai ir tuo pažeidė 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Kelių taisyklių (2008 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. 768 redakcija) 213 punkto reikalavimus.

2017 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas E. V. skundas, kuriuo jis nesutinka su padarytu administraciniu teisės pažeidimu ir nutarimu jam paskirta bauda. Skundas grindžiamas šiais argumentais: ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį gali kilti vairuotojui ir (ar) įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Pareiškėjo manymu, administracinėn atsakomybėn už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti traukiamas vairuotojas ir įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, arba tik vairuotojas ar tik vadovas. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, tačiau tiesiogiai krovinio vežimo metu tą gali daryti tik vairuotojas, o jo vadovas ar įgaliotas asmuo turi sudaryti visas sąlygas, kad vairuotojas galėtų tai padaryti. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo vaidmuo dėl transporto priemonės leidžiamų matmenų viršijimo liko pilnai neatskleistas (Institucija priėmusi nutarimą neišsiaiškino visų įvykio aplinkybių), todėl pareiškėjui yra neaišku, kodėl jo atžvilgiu yra priimtas skundžiamas nutarimas. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėje byloje, kaip nurodo pareiškėjas, nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nebūdamas transporto priemonės pakrovimo vietoje ir neturėdamas objektyvios galimybės kontroliuoti pakrovimo proceso, galėjo tinkamai kontroliuoti transporto priemonės tinkamą pakrovimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 3 d. administracinį nurodymą, t. y. 144 € baudą geranoriškai sumokėjo 2017 m. spalio 26 d. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas atgaline data, konstatavus, kad administracinis nurodymas nebuvo tinkamai įvykdytas, nors pareiškėjas jį įvykdė. Pareiškėjas teismo prašo nenustačius pareiškėjo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti; arba nustačius pareiškėjo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėtį, pripažinti, kad administracinis nurodymas buvo įvykdytas tinkamai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukti.

2017 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas Klaipėdos teritorinės muitinės atsiliepimas į E. V. skundą, kuriame institucija nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir mano, kad pareiškėjas yra teisingai ir tinkamai nubaustas bei nutarime yra įvertintos visos reikšmingos aplinkybės administracinei nuobaudai skirti. Institucija savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais: pareiškėjas organizuodamas įmonės darbą, nesiėmė visų būtinų ir pakankamų priemonių, kurios užtikrintų ir sukontroliuotų teisės aktų laikymąsi įmonei vykdant krovinių pervežimus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas nepadarytų administracinio teisės pažeidimo. Vairuotojo instruktavimas ir supažindinimas su pareiginėmis instrukcijomis, neužtikrino tinkamo teisės aktų laikymosi. Tuo remiantis, Institucija mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 3 dalyje, administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai. 2017 m. sausio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. e2AT-6-788/2017 nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje, 12 dalies 1 punkte nurodoma, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą. Institucija mano, kad bendrovės vadovas yra atsakingas už visą įmonės veiklą, įskaitant ir krovinių vežimą, privalo laikytis valstybėje galiojančių norminių aktų, reglamentuojančių transportą ir eismą. Pažymėtina, kad Institucijos priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės aktus bei įvertinus atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija teismo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti jos priimtą nutarimą galioti.

Skundas netenkintinas.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Todėl teismas administracinių teisės pažeidimų bylą nagrinės remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatomis.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2016 m. lapkričio 6 dieną, o administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik 2017 m. spalio 3 dieną, skundžiamas nutarimas priimtas 2017 m. spalio 25 d. 2017 m. gegužės 3 d. Klaipėdos teritorinė muitinė nutarimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo Nr. 2(LM58)-54 administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 5 d. (b. l. 19).

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Šios normos tikslas yra kelių bei juose esančių įrenginių apsauga nuo sugadinimų, ribojant didesnių matmenų aukščio viršijant leidžiamą, krovinių gabenimą. Akivaizdu, kad ši teisės norma yra blanketinė, todėl administracinė atsakomybė už minėtame straipsnyje nurodytą veiką atsiranda tik tuomet, kai važiuojama kelių transporto priemonėmis, viršijant teisės aktų nustatytus matmenys su kroviniu ar be jo.

E. V. buvo inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 213 punkto reikalavimų pažeidimas (2008 m. liepos 16 d. redakcija Nr. 768). Jis numato, kad transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų. Tokio leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą, taip pat žemės ūkio mašinoms ir mechanizmams šviesiuoju paros metu važiuojant iš vieno lauko į kitą, važiuojant į lauką ar grįžtant iš jo.

2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakyme Nr. 3-183 „dėl medienos vežimo kelių transporto priemonių reikalavimu patvirtinimo“ 13 punkte nurodoma, kad mediena turi būti vežama neviršijant maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės, patvirtintų susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl maksimaliai leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 23-870), bei vežamo svorio, nustatyto tai transporto priemonei (junginiui). Minėto įsakymo 18.1 punkte nurodoma, kad Inspekcijos pareigūnai turi teisę uždrausti važiuoti toliau, kai vežama mediena: viršija maksimaliai leidžiamus transporto priemonių matmenis ar ašies (ašių) apkrovas ir (ar) bendrąją masę daugiau kaip 10% arba viršija svorį, nustatytą tai transporto priemonei (junginiui).

2011 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Viršininko įsakyme Nr. 2B-348 „Dėl pažeidimų, važiuojant kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) su kroviniu ar be jo, viršijant leidžiamus matmenis, bendrąją masę ir ašies (-ių) apkrovas, be leidimo, skirstymo į kategorijas pagal sunkumą aprašo patvirtinimo“ aprašo priede, eilės Nr. 8, pažeidimo kodas Nr. SD8, nurodomi dydžiai, kuriuos pažeidžiant yra kvalifikuojamas pažeidimo sunkumas, skirstant į kategorijas nuo I-III.

Kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio įstatymo taip pat nustatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėms ir (ar) sunkiasvorėms transporto priemonėms galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.

Inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu kelių transporto priemonių leidžiamos masės ir matmenų reikalavimus nustatė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintos taisyklės „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“. Įsakymo 1 punkte teigiama, kad šiuo įsakymu tvirtinami maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiama bendroji masė. Minėtame įsakymo 6.1 ir 6.2 punktuose įtvirtinta, jog maksimalus automobilių, priekabų ir puspriekabių aukštis yra 4 m.

2015 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakyme Nr. 3-16-(E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 3-289 „dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėms ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis tranpsorto priemonėmis mokėjimo administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 36 punkte teigiama, kad teritorinių ir specializuotų policijos įstaigų, Inspekcijos ir muitinės pareigūnai tikrina, ar neviršyti nustatyti didžiausieji leidžiamieji ir (ar) leidime nurodyti didžiagabaričių ir (ar) sunkiasvorių transporto priemonių matmenys, ašies (ašių) apkrovos ir (ar) masė; didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės masę pareigūnai gali tikrinti pagal dokumentus ir (ar) sverdami; ašių apkrovos nustatomos tik sveriant, o matmenys – matuojant. Minėto aprašo 40 – 40.3 punktuose punkte nurodoma, kad kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: ilgį – daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo, didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą (jei leidimas negali būti išduotas, turi būti sumokėtas mokestis už nuvažiuotą maršrutą, o toliau važiuoti draudžiama, kol didžiagabaritė ir (ar) sunkiasvorė transporto priemonė nebus nukrauta arba perkrauta į kitą transporto priemonę); didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei leidžiama įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją tik gavus leidimą važiuoti visą maršrutą; didžiagabaritė ir (ar) sunkiasvorė transporto priemonė iš Lietuvos Respublikos gali išvažiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir sumokėjus mokestį už nuvažiuotą visą maršrutą. Aprašo 41 punkte nurodoma, kad Kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1–40.3 papunkčių reikalavimai.

1996 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. I-1628 32 straipsnio 1 dalyje (krovinio pakrovimas ir iškrovimas) nurodoma, kad jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad jis kaip įmonės vadovas „[...] nebūdamas transporto priemonės pakrovimo vietoje ir neturėdamas objektyvios galimybės kontroliuoti pakrovimo proceso, galėjo tinkamai kontroliuoti transporto priemonės tinkamą pakrovimą“. Teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, E. V. būdamas įmonės vadovu ir būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą (įskaitant ir įmonės krovinių pervežimą) turėjo pats imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, reikalavimų, o to neužtikrinus, privalėjo prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę. Atsakomybė už ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą numatyta vairuotojams ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo įmonėje būtų paskirtas kitas asmuo, kuris būtų atsakingas už krovinių tinkamą pakrovimą ir laikymąsi teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 24 d. priimtoje nutartyje išaiškino, kad „pažymėtina, kad vieno iš ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas nešalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės)“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje teisės pažeidimų byloje Nr. e2AT-6-788/2017). Iš aukščiau pateiktos teisės aktų apžvalgos matyti, kad įmonės vadovas turėjo pasirūpinti, kad vežamas krovinys atitiktų jam skirtus vežti matmenis (šiuo atveju krovinio aukštį su transporto priemone ir jo neviršyti), užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų, vežant ir transportuojant krovinį bei būtų gautas leidimas vežti krovinius. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojo V. J. pažeidimas užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 6LMB100320 (2016 m. lapkričio 5 d.) (b. l. 27-28). Jis taip pat buvo nubaustas už ATPK 145 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo E. V. padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo tinkamai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 3 dalį.

Taip pat, pareiškėjas skunde kelia klausimą dėl administraciniu nurodymu paskirtos baudos sumokėjimo ir prašo administracinę bylą nutraukti. Teismas nesutinka su šiuo pareiškėjo prašymu.

Iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. MD-LM00AN-120935350, kuriuo E. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 3 dalį, buvo surašytas 2017 m. spalio 3 d. Jam administraciniu nurodymu buvo paskirta administracinė nuobauda – 144 € bauda (t. y. pusė sankcijoje numatytos baudos), kurią nurodoma sumokėti iki 2017 m. spalio 17 d. Nesumokėjus administraciniame nurodyme paskirtos baudos iki 2017 m. spalio 17 d., administracinis nurodymas bus naikinamas ir bus nagrinėjama administracinių teisės pažeidimų byla: 2017 m. spalio 25 d. (b. l. 15-16). Skundžiamas nutarimas Nr. MD-LM00N-125345255-17, kuriuo E. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 3 dalies pažeidimą, buvo surašytas 2017 m. spalio 25 d. Jam paskirta administracinė nuobauda – 289 € bauda (b. l. 14). Pareiškėjas pateikė skenuota kvitą, kuriame matyti, kad paskirta administracinė nuobauda - 144 € bauda dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 3 dalyje, buvo sumokėta 2017 m. spalio 26 d. 09.08 val. (b. l. 12).

ANK 610 straipsnio 1 dalyje (Administracinio nurodymo surašymo pagrindai ir jo įvykdymo padariniai) nurodoma (redakcija nuo 2017 m. sausio 10 d.), kad administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 611 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, taip pat per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 611 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus atitinkamai institucijai (sutikti su specialiosios teisės atėmimu šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 3 punkte nustatytam terminui), kai šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nustatytas specialiosios teisės atėmimas.

ANK 613 straipsnio 1 dalyje (Administracinio nusižengimo protokolo ir tyrimo medžiagos siuntimas bylai nagrinėti) nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir per penkias darbo dienas nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Protokolas nesiunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, jei asmuo nustatytu laiku įvykdo administracinį nurodymą.

Įvertinęs byloje esančia medžiagą, pareiškėjo skundą, institucijos atsiliepimą, teismas nustatė, kad pareiškėjas pavėlavo sumokėti jam skirtą administraciniu nurodymu baudą (privalėjo ją sumokėti iki 2017 m. spalio 18 d.). Bauda buvo sumokėta po skundžiamo nutarimo priėmimo (skundžiamas nutarimas buvo priimtas 2017 m. spalio 25 d., o bauda sumokėta 2017 m. spalio 26 d.). Institucija pagrįstai priėmė skundžiamą nutarimą nepažeisdama teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas atsižvelgia į pareiškėjo skunde nurodyta argumentą, kad pareiškėjas sumokėjo nurodymu jam skirta administracinę nuobaudą – 144 € baudą. Sumokėta baudos dalis yra įskaitoma į skundžiamu nutarimu paskirtą baudą – viso 289 €. Pareiškėjas yra įpareigojamas likusią nesumokėtą ir skundžiamu nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą – 145 € baudą sumokėti per 3 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad Klaipėdos teritorinė muitinė priimdama 2017 m. spalio 25 d. nutarimą, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, pareigūno išvados argumentuotos, išsamiai išnagrinėtos visos reikšmingos aplinkybės ir jos tinkamai įvertintos. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. spalio 25 d. nutarimą nepakeistą ir E. V. skundo netenkinti.

Įpareigoti E. V. likusią nutarimu paskirtą ir nesumokėtą administracinės nuobaudos dalį – 145 € baudą sumokėti per 3 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 20 dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.