Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko V. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2015-11-19 surašė R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą ir 2015-11-19 nutarimu Nr. VKTIN-43875213-15 jam paskyrė 506 Eur baudą už tai, kad jis, būdamas MB (duomenys neskelbtini) vadovu ir atsakingu už krovinių vežimo veiklą įmonėje, organizuodamas įmonės darbą, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad vairuotojas, veždamas krovinį be leidimo, neviršytų maksimalios leistinos kelių transporto priemonės apkrovos ant ašių, t. y. 2015 m. spalio 14 d. 14 val. 38 min., kelio Nr. Al 302,5 kilometre Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai sustabdė MB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „RENAULT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KEL-BERG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį maršrutu Panevėžys–Klaipėda vairavo MB (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. A.. Kontrolės metu automobilis buvo pasvertas ir nustatyta, kad automobilio varančiosios ašies apkrova buvo ne mažesnė nei 12,69 t (svarstyklės užfiksavo 12,89 t, +/- 0,2 t paklaida svarstyklių ašiai) ir ne mažiau kaip 1,19 t viršijo maksimalią leidžiamą apkrovą, kurios maksimalus leistinas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 Dėl Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų IV skyriaus 20 punktu, taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 str. 1 d., Lietuvos Respublikos kelių priežiūros programos finansavimo įstatymo 7 str. 1 d. reikalavimai ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonės išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 4 p. reikalavimai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. kreipėsi į apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-11-19 nutarimą Nr. VKTIN-43875213-15 ir bylą nutraukti.

Skundžiama nutartimi R. P. skundas tenkintas ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-11-19 nutarimas Nr. VKTIN-43875213-15, kuriuo R. P. pagal ATPK 145 str. 3 d. paskirta 506 Eur bauda, panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje vežėjo – MB (duomenys neskelbtini) vadovo R. P. kaltės dėl netinkamos krovinio kontrolės nenustatyta, todėl jis nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. P. kaltės pagal ATPK 145 str. 3 d. nebuvimo yra pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Su išdėstytais motyvais bei pateiktu įrodymų vertinimu visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra ir faktinio atsakomybės pagrindo. Administracinio teisės pažeidimo sudėties svarbiausias subjektyviosios pusės požymis yra pažeidėjo kaltė. Ji visada turi būti nustatyta, kai norima taikyti administracinę atsakomybę.

Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad R. P. veiksmuose nėra jo kaltės dėl netinkamos krovinio kontrolės, ir dėl to jo atžvilgiu pradėtą teiseną pagrįstai nutraukė.

Kaip teismo posėdžio metu parodė R. P., šiuo atveju bendras krovinio, t. y. sąstato svoris nebuvo viršytas, buvo viršyta tik vienos ašies apkrova, kuri galėjo atsirasti kelionės metu dėl kelio netolygumų kroviniui pasislinkus, o šį pažeidimą vairuotojui per trumpą laiką pašalinus vietoje, jam buvo leista važiuoti toliau. Pasak R. P., jis fiziškai negali sukontroliuoti kiekvieno vairuotojo (jo įmonėje dirba apie 40 vairuotojų) jų kelionės metu, o savo, kaip vadovo, atsakomybės neįžvelgia, nes sudarė visas įmanomas sąlygas ir galimybes tam, kad nebūtų padaryta pažeidimų. Kaip parodė R. P., visi jo įmonėje dirbantys vairuotojai yra kiekvieną savaitę instruktuojami, kaip pasikrauti krovinį, kad nebūtų viršytas maksimalus leistinas svoris, kaip elgtis krovinio vežimo metu, o automobiliuose yra sumontuoti slėgio monometrai, pagal kuriuos vairuotojai yra išmokyti patys pasiskaičiuoti, kaip pasikrauti tolygiai krovinį. Bendrovė yra pasitvirtinusi Vidaus tvarkos taiskykles, kuriose vairuotojams nurodyta, kaip pasikrauti, pritvirtinti ir kontroliuoti krovinį visos kelionės metu, visose transporto priemonėse yra įdiegtos techninės priemonės, kurių pagalba vairuotojai privalo kontroliuoti krovinio svorį visos kelionės metu, o vairuotojas A. A. turėjo kompetencijos pažymėjimą, kuris reikalingas pagal Europos Sąjungos reikalavimus dėl saugaus krovinio pervežimo, t. y. jis buvo klavilifikuotas vežti tokio tipo (birius) krovinius. Taigi jis negalėjo turėti įtakos vairuotojo elgesiui kelyje, o kaip vadovas sudarė visas sąlygas vairuotojui A. A. sukontroliuoti biraus krovinio svorio kitimą kelionės metu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šie R. P. teiginiai nėra paneigti, priešingai, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Kaip matyti iš medžiagoje esančių Įmonės patvirtintų vairuotojo (ekspeditoriaus) darbo tvarkos taisyklių, jose yra konkrečiai ir aiškiai reglamentuota krovinio, įskaitant ir biraus, vežimo procedūra, kurios apraše yra imperatyviai nurodyta, kad vairuotojas privalo kontroliuoti krovinio pakrovimą, jo išdėstymą ir tvirtinimą, jog būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų (taisyklių 2 p.); vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir aptariamų taisyklių reikalavimus, o apie pastebėtą neatitikimą jis privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo tą neatitikimą pašalinti, o neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama (taisyklių 3 p.); vairuotojas privalo reguliariai tikrinti krovinio tvirtinimą kelionės metu ir papildomai tvirtinimas turi būti tikrinamas po krovinio dalies iškrovimo, staigaus stabdymo ar kitos ekstramalios situacijos važiavimo metu (taisyklių 4 p.); vairuotojas privalo važiuoti saugiai – pasirinkti greitį pagal aplinkybes, kad galėtų išvengti staigaus krypties keitimo ir stabdymo (taisyklių 5 p.); be to, racionaliai krovinio išdėstymo schema parenkama kiekvienu konkrečiu atveju priklausomai nuo krovinio tipo, taros ir kėbulo gabaritinių matmenų (taisyklių 6 p.). Iš priedo Nr. 2 prie įsakymo Nr. 2014/1 „Dėl vairuotojo (ekspeditoriaus) darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo ir vairuotojų supažindinimo pasirašytinai“ matyti, kad A. A. su šiomis taisyklėmis supažindintas 2015-08-10. Kaip liudytojas teisme apklaustas minimą krovinį vežęs vairuotojas A. A. patvirtino, kad su šiomis taisyklėmis jis buvo supažindintas prieš jam pradedant dirbti įmonėje, taip pat nurodė, kad kiekvieną pirmadienį jis yra instruktuojamas, be to, jis yra apmokytas ir, pagal Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų periodinio profesinio mokymo programą jam buvo suteikta atitinkama profesinė kvalifikacija, todėl jam gerai buvo žinomi biraus krovinio pakrovimo bei transportavimo ypatumai, o pasikraunant krovinį ir važiuojant, jis galėjo ir privalėjo kontroliuoti ašių apkrovas pagal monometrus. A. A. parodė, kad dėl kelio nelygumų krovinys (grūdai) galėjo pasislinkti ir tam, kad tai įvertintų, jis turėjo sustoti bei patikrinti krovinio išsidėstymą vizualiai ir patikrinti ašių apkrovas pagal monometrus, tačiau to nepadarė, dėl to laiku nepastebėjo krovinio pasislinkimo staigesnio stabdymo ar kitokios eismo ekstramalesnės situacijos metu bei toliau tęsė kelionę su atitinkamai vienos – varančios ašies perkrova, už ką ir buvo nubaustas. A. A. taip pat parodė, kad pakraunant krovinį jis stebėjo monometrus ir vizualiai, o išvažiuojant krovinys buvo pakrautas tolygiai, bendras leistinas krovinio svoris viršytas nebuvo, o pažeidimas buvo nustatytas (viršyta tik vienos ašies apkrova) jam nuo pakrovimo vietos nuvažiavus net 280–300 km, kurį jis pašalino per 15 minučių, nukasdamas kviečius nuo perkrautos ašies ir taip išlygindamas svorį, po ko jam buvo leista tęsti kelionę toliau. Šiuos A. A. parodymus patvirtina ir svėrimo aktas Nr. K-006361, iš kurio matyti, kad leistinas transporto priemonės svoris yra 40 tonų, o pasvėrus jos faktinis svoris buvo tik 39,64 tonos, t. y. iki leistino svorio trūko daugiau kaip pusės tonos grūdų. Be to, kaip apylinkės teisme parodė ir pats Institucijos atstovas, nagrinėjamu atveju vežėjas ėmėsi priemonių, t. y. sudarė sąlygas vairuotojui, kad jis galėtų įvertinti krovinio tolygumą, ir įdiegė automobilyje specialius monometrus, kurių pagalba vairuotojas galėjo kontroliuoti krovinį kelionės metu, taip pat jis (atstovas) iš esmės sutiko su tuo, kad biraus krovinio ypatumai gali sukelti svorio pokyčius ant ašių dėl kelio ar vairavimo sąlygų.

Taigi įvertinus pirmiau aptartų įrodymų visumą darytina išvadą, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad nepaneigtas R. P. teiginys, jog ašies apkrova galėjo padidėti dėl kelio netolygumų, o vairuotojui A. A. jis, kaip įmonės vadovas (vežėjas), sudarė visas sąlygas sukontroliuoti biraus krovinio svorio kitimą kelionės metu, t. y. suteikė tinkamą transporto priemonę, kurioje buvo įrengti monometrai ašių svorio apkrovoms kontroliuoti, dokumentaliai nustatė vairuotojo pareigas visos krovinio kelionės metu, su kuriomis A. A. ne tik buvo supažindintas, bet apie tai ir nuolat būdavo instruktuojamas, taip pat jis (A. A.) turėjo reikiamą kvalifikaciją vežti tokio tipo (birius) krovinius. Taigi nagrinėjamu atveju krovinio vežėjas sudarė visas technines ir organizacines sąlygas tam, kad būtų laikomasi teisės aktais reglamentuoto tinkamo krovinio svorio ir transporto priemonės ašių apkrovos reikalavimų. Dar kartą atkreipiamas dėmesys į tai, kad patikrinus beveik 300 km nuvažiavusį automobilį buvo nustatyta tik vienos jo varančios ašies perkrova, kitų ašių apkrovos viršytos nebuvo, taip pat nebuvo viršytas ir bendras vežamo krovinio svoris, o nustatytas pažeidimas pašalintas per trumpą laiką, vairuotojui nuo perkrautos ašies nukasus grūdus ir taip išlyginus svorį, po ko automobiliui buvo leista tęsti kelionę toliau. Visos šios aplinkybės rodo, kad pasikraudamas krovinį vairuotojas tinkamai kontroliavo jo svorį, o atitinkamai vežėjas – MG (duomenys neskelbtini) direktorius R. P. tinkamai organizavo krovinio vežimą, t. y. sudarė visas įmanomas sąlygas ir galimybes tam, kad nebūtų padarytas pažeidimas, tačiau A. A. nesilaikė Vairuotojo darbo tvarkos taisyklių V skyriaus 4 p. reikalavimų, reguliariai netikrino krovinio kelionės metu, dėl ko, kaip pats pripažino, laiku nepastebėjo krovinio pasislinkimo staigesnio stabdymo ar kitokios eismo ekstramalesnės situacijos metu bei toliau tęsė kelionę su atitinkamai vienos – varančios ašies perkrova, t. y. padarė pažeidimą, už kurį buvo nubaustas.

Apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Kadangi vežėjo – MG (duomenys neskelbtini) direktoriaus kaltė dėl netinkamos krovinio kontrolės nenustatyta, nėra ir pažeidimo sudėties. Dėl to apylinkės teismas teisingai panaikino Insitucijos nutarimą, kuriuo R. P. pagal ATPK 145 str. 3 d. buvo paskirta administracinė nuobauda – 506 Eur bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė pagrindų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.