Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-30 · Civilinė byla Nr. e2S-668-459/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-30
Bylos Nr.
e2S-668-459/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06172-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-668-459/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06172-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.1.6. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notarui G. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, dėl notaro vykdomojo įrašo dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr. 5398 išdavimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo A. S. 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankui. Ieškovas pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo. Prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį patenkinti visiškai; pakeisti nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei ieškovui iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi nustatė septynių dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą. Teismo motyvai:

2.1. Nustatė, kad paduodamas apeliacinį skundą, apeliantas nesumokėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Apeliantas nurodė, kad dėl šiuo metu nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių negali sumokėti žyminio mokesčio. Pirmiausia, ieškovo galimybės disponuoti lėšomis, patenkančiomis į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą, yra ribotos, kadangi piniginės lėšos atsiskaitomosiose sąskaitose yra įšaldytos. Antra, dėl šalyje susiklosčiusios pavojingos padėties dėl paskelbtos ligos epidemijos ieškovas neturi galimybės žyminį mokestį sumokėti grynaisiais pinigais. Šias aplinkybes ieškovas vertina kaip sudarančias pagrindą žyminio mokesčio mokėjimą už teikiamą apeliacinį skundą atidėti iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka.

2.2. Teismas nurodė, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo nurodytas aplinkybes, t. y. teismui nėra pateikti duomenys, kad mokėjimas per PERLO terminalą (ar pan.) nėra galimas. Pažymėjo, kad yra ir kitų galimybių sumokėti žyminį mokestį. Todėl apelianto nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už teikiamą apeliacinį skundą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Šis apeliacinio skundo trūkumas laikytinas esminiu, sudarančiu kliūtis tolesnei proceso eigai, todėl nusprendė, kad šiuo atveju tikslinga taikyti trūkumų šalinimo institutą, t. y. sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto apeliacinio skundo ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Ieškovas A. S. (toliau ir – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundo motyvai:

3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvas, jog ieškovas žyminio mokesčio sumokėjimui nepasinaudojo tiesioginėmis, kontaktinio su kitais asmenimis mokėjimo priemonėmis, laikytinas nepagrįstu, neatitinkančiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo rekomendacijų, kurių paskirtis – užkirsti kelią infekcinės ligos plitimui, sumažinti asmenų su pažeista, nusilpusia imunine sistema (tokia kaip apelianto) susirgimų infekcine liga galimybes.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyti apeliacinio skundo trūkumai dėl nesumokėto žyminio mokesčio, yra pagrįsta ir teisėta.

8. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.

9. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų, etc. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).

10. Apeliacinis skundas turi atitikti CPK nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus bei papildomus apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus (CPK 111, 306 straipsniai). Jeigu paduotas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, teismas nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio l dalis). Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, kad už skundą yra sumokėtas žyminis mokestis arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas (CPK 306 straipsnio 4 dalis). CPK 80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog apeliantas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą ir nėra pateikęs įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo nurodytas aplinkybes, t. y. kad dėl šalyje paskelbto karantino ir apribotų ieškovo sąskaitų ieškovas neturi kitų galimybių sumokėti žyminį mokestį, nustatė terminą ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį.

12. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi, jo manymu, teismo argumentai neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo – rekomendacijų, sukelia riziką jo sveikatai.

13. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius vertina kaip neįtikinančius, kadangi pirmosios instancijos teismas neragina ieškovo nesilaikyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro rekomendacijų, tokia apelianto interpretacija visiškai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skatina ieškovą ieškoti ir kitų galimybių sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį ir nesielgti pasyviai. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei teikdamas atskirąjį skundą nepateikė jokių įrodymų, kad ieškojo kitų būdų ir priemonių sumokėti žyminį mokestį, tačiau tokios galimybės jam nepavyko įgyvendinti.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sumokėti žyminį mokestį tiek pavedimu, tiek grynaisiais pinigais gali ne tik ieškovas, bet ir jo atstovas ar kiti jam artimi asmenys, laikydamiesi visų nustatytų saugumo reikalavimų. Remiantis bylos procesiniais dokumentais, matyti, kad ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato L. Ž., kuris taip pat turi galimybę padėti savo klientui tinkamai įgyvendinti teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumokant įstatymo nustatytą žyminį mokestį. Be to, pažymėtina, kad naudojantis šiuolaikinėmis informacinių technologinių priemonėmis daugybė procesų netrukdomai vyksta nuotoliniu būdu, todėl tokiu būdu ieškovas netgi gali sudaryti įgaliojimą ir pavesti kitam asmeniui atlikti veiksmus, kurių dėl susiklosčiusių aplinkybių negali atlikti pats ieškovas. Kadangi apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad išnaudojo visas įmanomas priemones sumokėti žyminį mokestį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti.

15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

16. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Ieškovo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė