Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.4.5.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 2.1.3.1; 1.2.14.6.1; 1.2.14.5.2.6; 2.1.9; 1.2.17.13.1; 2.1.14; 1.2.18.7.2; 2.1.10.1; 2.1.15.4.3.1; 2.1.15.4.3.2

2024 m. gruodžio 2 d.

sekretoriaujant Aušrai Čybienei, Linai Gricienei, Vitai Diekontienei, Danutei Klimašauskaitei ir Jovitai Klimašauskienei, dalyvaujant

civilinių ieškovių (duomenys neskelbtini) inspekcijos (duomenys neskelbtini) atstovei V. Č. ir (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) atstovei K. A.,

kaltinamiesiems V. B., A. B. ir jų gynėjui (duomenys neskelbtini) Ro. S., kaltinamajam T. S. ir jo gynėjams (duomenys neskelbtini) M. V. ir Ra. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 209 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje ir 209 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), padarymu,

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 209 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje ir 209 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 219 straipsnio 2 dalyje (2004 m. sausio 29 d. įstatymu Nr. IX-1992 redakcija), padarymu, ir

T. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda,

2) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, galutinė 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 metams. 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nusikalstamos veikos 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir BK 183 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį (BK 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Vilniaus miesto apylinkės teismo 224 m. spalio 31 d. nutartimi T. S. priežiūros vykdymas nutrauktas prieš terminą,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 209 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 219 straipsnio 2 dalyje (2004 m. sausio 29 d. įstatymu Nr. IX-1992 redakcija), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. S. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą: būdamas UAB „A.“ darbuotojas, įdarbintas 2018 m. vasario 8 d. darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę iš UAB „A.“ parduotuvių surinkti grynuosius pinigus pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus ir turėdamas pareigą surinktus grynuosius pinigus kasos pajamų orderiais įnešti į bendrovės kasą arba apskaitos dokumentais pagrįsti pinigų panaudojimą bendrovės veikloje, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. liepos 2 d. iš UAB „A.“ parduotuvių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini): 1) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3) parduotuvės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4) parduotuvės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 5) UAB „A.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 6) parduotuvės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 7) parduotuvės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 8) UAB „A.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 9) parduotuvės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 10) UAB „A.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 50 atvejų gavęs įmonės pinigines lėšas, iš viso 21 211,16 Eur, apskaitos dokumentais pagrindė 4 967,59 Eur panaudojimą UAB „A.“ veikloje, 14 500 Eur panaudojo 2018 m. birželio 12 d. sumokėti A. S. pagal jos UAB „A.“ išrašytą sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), dar 162,66 Eur pasiliko sau kaip darbo užmokestį, o likusių 1 580,91 Eur negrąžino į UAB „A.“ bendrovės kasą ir šių lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms nepagrindė apskaitos dokumentais. Tokiu būdu jis tyčia pasisavino jam patikėtą UAB „A.“ 1 580,91 Eur vertės turtą.

2. A. B., V. B. ir T. S. buvo kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe apgaule UAB „R.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės (sukčiavo). A. B. ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio mėnesio, tiksli data nenustatyta, subūrė organizuotą grupę, jos nariais pasitelkė T. S. ir V. B., sukūrė ir aptarė nusikalstamų veiksmų planą (aplinkybes, būdą, vietą ir laiką), pasiskirstė vaidmenimis bei užduotimis ir visi trys susitarė tyčia daryti sunkų ir nesunkų nusikaltimus – sukčiavimą ir nusikalstamą bankrotą. UAB „R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurios akcininkai buvo A. B. (valdantis 1 490 akcijų), V. B. (valdanti 1 490 akcijų), M. B. (valdanti 10 akcijų) ir R. B. (valdanti 10 akcijų), o vadovai (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki 2017 m. spalio 2 d. – V. B., laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 6 d. – A. T., laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. – V. B., laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. – T. S., nors faktiškai šiuo laikotarpiu įmonei vadovavo V. B. A. B. ir V. B., būdami UAB „R.“ pagrindiniai akcininkai, turintys teisę kontroliuoti bendrovės veiklą, ir T. S. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. būdamas šios įmonės (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdami atsakingi už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, žinodami apie tai, kad nuo 2017 m. didėja UAB „R.“ skolos kreditoriams, tarp jų: (duomenys neskelbtini) inspekcijai, kurios skola 2017 m. rugpjūčio mėn. buvo 23 060,44 Eur, (duomenys neskelbtini) valdybai, kurios skola 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo 18 297 Eur, dėl to (duomenys neskelbtini) inspekcija ir (duomenys neskelbtini) valdyba UAB „R.“ atžvilgiu taikė priverstines skolos išieškojimo priemones (nuo UAB „R.“ banko sąskaitų nuskaičiavo mokestines skolas), siekdami UAB „R.“ turtą išsaugoti susijusių asmenų nuosavybėje bei išvengti turtinių prievolių valstybės biudžetui vykdymo, savo bendrais veiksmais tyčia apgaule sukūrė fiktyvią teisinę padėtį, kad UAB „R.“ taptų beturtė ir į ją nebūtų galima nukreipti reikalavimų, patys arba veikdami per kitus asmenis, duodami atitinkamus patvarkymus, nurodymus, UAB „R.“ aktyvus perleido kitoms savo ir V. B. įtakos įmonėms, o būtent:

2.1 laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 6 d. laikinai paskirtam UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) A. T. nežinant ir nesuvokiant, organizuotos grupės narys T. S. parengė jungtinės veiklos sutartį tarp UAB „R.“ ir UAB „A.“ dėl pelno, nuostolių, finansinių įsipareigojimų paskirstymo tarp šių įmonių. 2017 m. spalio 2 d. šią jungtinės veiklos sutartį pasirašė organizuotos grupės nariai: UAB „R.“ tariamas (duomenys neskelbtini) T. S., šios bendrovės faktinė vadovė ir viena iš pagrindinių akcininkių V. B. bei A. B., veikdamas kaip UAB „A.“ (duomenys neskelbtini). Pasirašytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. liepos 5 d. organizuotos grupės nariai vykdė sandorius tarp UAB „R.“ ir UAB „A.“, vykdant nusikalstamą sumanymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie buvo nuostolingi UAB „R.“:

1) organizuotos grupės nariai A. B., T. S. ir V. B., įgyvendindami nusikalstamą sumanymą perkelti UAB „R.“ veiklą A. B. ir V. B. įtakos įmonėms UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurios akcininkė laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo UAB „R.“, (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. – A. B., bendrovė įsteigta vykdyti tai pačiai veiklai – maisto produktų mažmenine prekyba specializuotose parduotuvėse, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurios akcininkai nuo 2015 m. vasario 9 d. – V. B., turinti 1 500 (50 proc.) akcijų ir A. B., turintis 1 500 (50 proc.) akcijų, (duomenys neskelbtini): laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2018 m. spalio 18 d. A. B., laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. – V. B., bendrais veiksmais atliko UAB „R.“ turto pardavimus, iš kurių realiai pajamų negavo, maisto produktų mažmeninės prekybos specializuotose parduotuvėse veiklą perkėlė į UAB „A.“, todėl negavo įplaukų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą mokestinėms prievolėms padengti. Jie realiai visą UAB „R.“ veiklą ir turtą perkėlė į A. B. ir V. B. įtakos įmones UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. liepos 31 d. UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje registravo veiklos vykdymo sąnaudas (darbuotojams darbo užmokesčio sąnaudos – 181 394,07 Eur, komunalinių ir nuomos mokesčių sąnaudos – 107 875,33 Eur, įmokų į (duomenys neskelbtini) fondą sąnaudos – 56 291,79 Eur), įsiskolinimo UAB „A.“ padidėjimą 206 446,44 Eur (UAB „A.“ vykdė mokėjimus už UAB „R.“), todėl tyčia padidino UAB „R.“ įsiskolinimą kreditoriams;

2) organizuotos grupės nariai A. B., T. S. ir V. B. nuo 2017 m. spalio 27 d. nė vieno iš 29 turėtų kasos aparatų nenaudojo UAB „R.“ veikloje, negavo įplaukų, o įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, bendrais veiksmais, veikdami per V. K., nesuvokusį jų nusikalstamos veikos pobūdžio, pastarajam nurodė buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ parodyti UAB „R.“ turto pardavimą UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. sausio 5 d. 22 kasos aparatus (kurių numeriai, (duomenys neskelbtini) inspekcijos duomenimis, yra: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pardavė UAB „A.“ po 1 Eur (be PVM) su atidėtu mokėjimu (pagal 2017 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) parduota 13 aparatų, o kitų aparatų pardavimo dokumentai ikiteisminio tyrimo metu neatsekti). Su šiais kasos aparatais UAB „A.“ vykdė veiklą tose pačiose patalpose, kuriose iki tol veiklą vykdė UAB „R.“: 1) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 3) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 4) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 5) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 6) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 7) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 8) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 9) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 10) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 11) (duomenys neskelbtini), 12) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 13) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 14) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 15) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 16) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 17) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 18) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 19) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 20) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 21) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 22) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. liepos 10 d. 7 kasos aparatus (kurių numeriai, (duomenys neskelbtini) duomenimis, yra: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 2 Eur (be PVM) su atidėtu mokėjimu (pagal 2018 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą tose pačiose patalpose, kuriose iki tol veiklą vykdė UAB „R.“, o po to ir UAB „A.“: 1) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 6) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 7) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

3) Organizuotos grupės nariai, žinodami, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. liepos 31 d. anksčiau minėtais adresais faktiškai veiklą vykdo UAB „A.“, o ne UAB „R.“, su patalpų savininkais UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „R.“ vardu sudarytų nuomos sutarčių nenutraukė ir nesudarė sutarčių UAB „A.“ vardu, taip tyčia padidino UAB „R.“ komunalinių ir nuomos mokesčių sąnaudas 107 875,33 Eur;

4) A. B., T. S. ir V. B., veikdami organizuota grupe, tyčia, siekdami nemokėti visų įmokų į (duomenys neskelbtini) fondą, žinodami, kad didės UAB „R.“ įsiskolinimas (duomenys neskelbtini) fondui, UAB „R.“ įdarbintiems 25 darbuotojams (A. A., As. B., I. Č., V. D., I. E., V. G., Z. G., A. J., I. J., L. J., D. J., R. J., D. K., Re. K., L. P., Di. P., G. P., D. P., H. P., V. P., V. R., Ž. S., J. S., V. Z., E. Ž.) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. liepos 31 d. mokėjo darbo užmokestį iš UAB „A.“ lėšų, bendra sumokėto darbo užmokesčio suma sudarė 206 446,44 Eur. Tokiu būdu sąmoningai padidino UAB „R.“ įsiskolinimą bendrovei „A.“ ir (duomenys neskelbtini) fondui (2018 m. darbuotojams darbo užmokesčio sąnaudos – 181 394,07 Eur, įmokų į (duomenys neskelbtini) fondą sąnaudos – 56 291,79 Eur), nors faktiškai minėtų darbuotojų darbo funkcijos ir darbo vieta nepasikeitė, tačiau darbas buvo atliekamas UAB „A.“ naudai ir tik vėliau – 2018 m. gegužės 31 d. minėtus darbuotojus perkėlė į UAB „A.“, sudarydami su jais naujas darbo sutartis UAB „A.“ vardu;

5) A. B., būdamas UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), ir T. S., veikdamas UAB „R.“ vardu, siekdami bendro organizuotos grupės nusikalstamo sumanymo, tyčia pasirašė du UAB „R.“ ekonomiškai nuostolingus sandorius, kuriais padidino UAB „R.“ įsiskolinimus UAB „A.“: 1) 2017 m. gruodžio 31 d Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad: „UAB „A.“ skolinga UAB „R.“ už atsargas 206 311,05 Eur, UAB „R.“ skolinga UAB „A.“ už atsargas 23 361,26 Eur, UAB „R.“ skolinga UAB „A.“ už UAB „A.“ apmokėtas UAB „R.“ skolas (tiekėjams, darbo užmokestis ir kt.) – 223 735,62 Eur. Pagal šį skolų suderinimo aktą abi įmonės be pinigų pervedimo atlieka tarpusavio skolų užskaitymą 206 311,05 Eur. Po užskaitos 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „R.“ lieka skolinga UAB „A.“ 40 785,83 Eur“, 2) 2018 m. vasario 28 d. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad „UAB „R.“ skolinga UAB „A.“ už UAB „A.“ apmokėtas UAB „R.“ skolas (tiekėjams, darbo užmokestis ir kt.) 185 220,53 Eur , abi įmonės be pinigų pervedimo atlieka tarpusavio skolų užskaitymą. Po užskaitos 2018 m. vasario 28 d. UAB „R.“ lieka skolinga UAB „A.“ 206 446,44 Eur“. Dėl to tyčia ir sąmoningai sudarė UAB „R.“ nuostolingus sandorius ir UAB „R.“ skolą bendrovės „A.“ naudai padidino 247 252,27 Eur;

6) organizuotos grupės nariai UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) A. B., UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) T. S. ir V. B., siekdami bendro organizuotos grupės nusikalstamo sumanymo, sąmoningai, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. vykdė UAB „R.“ turto pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (106 atvejais pagrindė prekių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 163 147,19 Eur) atidėto mokėjimo būdu UAB „R.“ negaunant pajamų, tyčia 2017 m. gruodžio 31 d. pasirašė Klaidų taisymo, tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad: „Atlikus šiame akte numatytą įrašų koregavimą, UAB „R.“ liks skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 141 390,73 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – skolinga UAB „R.“ 22 034,67 Eur. Pagal šį skolų tarpusavio užskaitymo aktą abi įmonės sutaria, kad be pinigų pervedimo 2017 m. gruodžio 31 d. atlieka tarpusavio skolų užskaitymą 22 034,67 Eur. Po skolų užskaitymo 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „R.“ lieka skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 119 356,06 Eur“, tokiu būdu tyčia ir sąmoningai sudarė UAB „R.“ nuostolingą sandorį ir UAB „R.“ skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai padidino 119 356,06 Eur.

2.2 Be to, organizuotos grupės nariai A. B., V. B. ir T. S. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. sausio 28 d., įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, veikdami per nesuvokusius jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio UAB „R.“ darbuotojus (duomenys neskelbtini) V. K. ir (duomenys neskelbtini) D. K., pastariesiems nurodė UAB „R.“ buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ parodyti UAB „R.“ turto pardavimą UAB „A.“ ir taip UAB „R.“ apskaitoje 42 atvejais PVM sąskaitomis faktūromis: Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrindė ilgalaikio ir trumpalaikio (prekių) turto pardavimą UAB „A.“ iš viso už 212 112,03 Eur (prekių vertė – 175 318,18 Eur, PVM – 36 793,85 Eur) atidėto mokėjimo būdu, negaudami iš UAB „A.“ pajamų. Tokiu būdu perkėlė UAB „R.“ turtą į susijusią įmonę UAB „A.“, UAB „R.“ padarė beturtę, iš turto pardavimo UAB „R.“ pajamų negavo.

2.3 Be to, organizuotos grupės nariai A. B., V. B. ir T. S., žinodami, kad V. B., kaip UAB „R.“ atskaitingas asmuo, pagal avanso apyskaitą, turi nepanaudotų 35 371,32 Eur piniginių lėšų (gautų iš UAB „R.“ veiklos), kurių panaudojimo bendrovės veikloje nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais ar kitais dokumentais) ir jų negrąžino į bendrovės kasą, siekdami šių pinigų negrąžinti į bendrovės kasą, nuo 2017 m. gruodžio 13 d. UAB „R.“ esant nemokiai, neturint pakankamai lėšų reikalavimams patenkinti, tyčia, pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas dėl atsiskaitymų eiliškumo skolininkui neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, 2017 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudarė tris sandorius, kuriais tyčia sumažino UAB „R.“ turtą 35 371,32 Eur ir padidino UAB „R.“ įsiskolinimą V. B. naudai 14 301,77 Eur ir užskaitė akcininkei V. B. paskolos 18 347,56 Eur grąžinimą, užskaitė 7 453,26 Eur piniginių lėšų sumokėjimą atskaitingam asmeniui A. B. Tokiu būdu į UAB „R.“ kasą negrąžino 35 371,32 Eur, kurie galėjo būti panaudoti atsiskaitymui su Valstybės biudžetu (iš viso 45 438,32 Eur) ir (duomenys neskelbtini) fondo biudžetu (iš viso 22 579,88 Eur):

1) T. S. ir V. B. pasirašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad: „2017 m. gruodžio mėn. 31 d. <...> Atskaitingas asmuo V. B. skolinga UAB „R.“ 35 371,32 Eur <...> UAB „R.“ skolinga V. B. pagal paskolos sutartį 18 347,56 Eur <...> atskaitingas asmuo ir įmonė <...> atlieka tarpusavio skolų užskaitymą 18 347,56 Eur <...> Po užskaitos 2017. M. gruodžio 31 d. atskaitingas asmuo V. B. lieka skolinga UAB „R.“ 17 023,76 Eur“, sandoryje nurodydami duomenis apie tai, kad UAB „R.“ pagal paskolos sutartį skolinga V. B. 18 347,56 Eur. Tokiu būdu užregistravo UAB „R.“ nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą sandorį, dėl to UAB „R.“ turtas sumažėjo 18 347,56 Eur.

2) A. B., T. S. ir V. B. 2017 m. gruodžio 31 d. pasirašė trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad: „V. B. įsiskolinimas UAB „R.“ naudai yra 17 023,76 Eur; UAB „R.“ įsiskolinimas A. B. naudai yra 7 453,26 Eur; V. B. įsiskolinimas yra mažinamas A. B. reikalavimo UAB „R.“ dydžiu. Po skolų užskaitymo UAB „R.“ skola A. B. naudai lygi 0, V. B. skola UAB „R.“ naudai sumažėjo 7 453,26 Eur ir lieka 9 570,50 Eur, V. B. skola padidėja A. B. naudai 7 453,26 Eur“. Taigi 2017 m. gruodžio 31 d. jie užregistravo ūkinę operaciją – V. B. skolos sumažėjimą UAB „R.“ naudai 7 453,26 Eur, dėl to UAB „R.“ turtas sumažėjo 7 453,26 Eur.

3) T. S. 2017 m. gruodžio 31 d. pasirašė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad: „UAB „R.“ darbo užmokesčio skola darbuotojai V. B. yra 23 872,27 Eur. Atskaitingas asmuo V. B. skolinga UAB „R.“ 9 570,50 Eur. Pagal šią skolų tarpusavio užskaitymo pažymą abi šalys atlieka tarpusavio skolų užskaitymą 9 570,50 Eur. Po užskaitos 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „R.“ lieka skolinga V. B. neišmokėto darbo užmokesčio 14 301,77 Eur“. Taigi 2017 m. gruodžio 31 d. užregistravo ūkinę operaciją – V. B. skolos sumažėjimą UAB „R.“ naudai 9 570,50 Eur, dėl to UAB „R.“ turtas sumažėjo 9 570,50 Eur.

2.4 Be to, A. B., siekdamas išsaugoti savo ir V. B. įtakoje UAB „A.“ turtą, kuris buvo perkelti iš UAB „R.“ ir išvengti galimo (duomenys neskelbtini) institucijų mokesčių išieškojimo iš šio turto, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokiantį (duomenys neskelbtini) R. B., pastarajam 2017 m. spalio 17 d. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), pervedė 30 000 Eur, o R. B. šią pinigų sumą, tariamai savo lėšas, pagal 2017 m. spalio 17 d. paskolos sutartį paskolino UAB „A.“ ir tą pačią dieną 30 000 Eur pervedė į UAB „A.“ sąskaitą, tokiu būdu fiktyviai tapo UAB „A.“ kreditoriumi. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. B., veikdamas kaip emitento UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), T. S., veikdamas kaip UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) ir įkaito davėjas UAB „R.“, bei V. B., kaip R. B. atstovė, pasirašė 100 vnt. paprastų vardinių UAB „A.“ akcijų (kurių bendra vertė – 2 500 Eur) įkeitimo A. B. (duomenys neskelbtini) R. B. sutartį, taip užtikrindami įsipareigojimą, kylantį iš tariamos UAB „A.“ ir R. B. 2017 m. spalio 16 d. 30 000 Eur paskolos sutarties.

2.5 Dėl šių organizuotos grupės narių A. B., V. B. ir T. S. veiksmų, UAB „R.“ apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, nes (duomenys neskelbtini) inspekcija ir (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius prarado realią galimybę išieškoti skolas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu ir kitomis civilinėmis teisinėmis priemonėmis, ir patyrė didelės vertės turtinę žalą, atitinkamai: (duomenys neskelbtini) inspekcija patyrė 144 421,61 Eur žalą (118 313,51 Eur pridėtinės vertės mokestis už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., 1 270 Eur nekilnojamojo turto mokestis už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., 24 838,10 Eur gyventojų pajamų mokestis už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) ir (duomenys neskelbtini) valdyba patyrė 82 216,32 Eur žalą (82 216,32 Eur (duomenys neskelbtini) įmokos už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn.).

3. A. B. , V. B. ir T. S. buvo kaltinami ir tuo, kad, veikdami organizuota grupe ir sąmoningai blogai valdydami UAB „R.“, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. A. B. ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio mėnesio, tiksli data nenustatyta, subūrė organizuotą grupę, pasitelkė T. S. ir V. B., sukūrė ir aptarė nusikalstamų veiksmų planą (aplinkybes, būdą, vietą ir laiką), pasiskirstė vaidmenimis bei užduotimis ir susitarė tyčia daryti sunkų ir nesunkų nusikaltimus – sukčiavimą ir nusikalstamą bankrotą. UAB „R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) akcininkai buvo A. B. (valdantis 1 490 akcijų), V. B. (valdanti 1 490 akcijų), M. B. (valdanti 10 akcijų) ir R. B. (valdanti 10 akcijų), o vadovai (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki 2017 m. spalio 2 d. buvo V. B., laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 6 d. – A. T., laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. – V. B., laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. – T. S., nors faktiškai šiuo laikotarpiu įmonei vadovavo V. B. A. B. ir V. B., būdami UAB „R.“ pagrindiniai akcininkai, turintys teisę kontroliuoti bendrovės veiklą, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdami atsakingais už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, žinodami, kad nuo 2017 m. didėja UAB „R.“ skolos kreditoriams, tarp jų: (duomenys neskelbtini) inspekcijai, kurios skola 2017 m. rugpjūčio mėn. buvo 24 227,14 Eur, (duomenys neskelbtini) valdybai, kurios skola 2017 m. rugpjūčio mėn. buvo 17 000 Eur, matydami, kad (duomenys neskelbtini) inspekcija ir (duomenys neskelbtini) valdyba UAB „R.“ atžvilgiu taikė priverstines skolos išieškojimo priemones, t. y. nuo UAB „R.“ banko sąskaitų nuskaičiuoja mokestines skolas, o nuo 2017 m. gruodžio 13 d. UAB „R.“ esant nemokiai, sąmoningai blogai valdė įmonę, nes sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius, kuriais padidino bendrovės skolas ir ją paliko beturtę, faktiškai visą UAB „R.“ veiklą ir turtą perkėlė į A. B. ir V. B. įtakos įmones UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl negavo įplaukų, tuo padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui, sutrukdė siekti bendrovės pagrindinio tikslo – pelno gavimo – ir taip nulėmė UAB „R.“ bankrotą ir padarė didelę žalą kreditoriams, o būtent:

3.1 įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą, organizuotos grupės narys T. S. parengė ir, dalyvaujant faktinei UAB „R.“ vadovei bei vienai iš pagrindinių akcininkių organizuotos grupės narei V. B., A. B., kaip UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) ir tariamas UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) T. S., 2017 m. spalio 2 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį tarp UAB „R.“ ir UAB „A.“ dėl pelno, nuostolių, finansinių įsipareigojimų paskirstymo tarp šių įmonių. Pasirašytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. liepos 5 d. organizuotos grupės nariai vykdė sandorius tarp UAB „R.“ ir UAB „A.“ ir vykdė nusikalstamą sumanymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie buvo nuostolingi UAB „R.“ ir nulėmė jos bankrotą:

1) organizuotos grupės nariai nuo 2017 m. spalio 27 d. nė vieno iš 29 turėtų kasos aparatų nenaudojo UAB „R.“ veikloje, negavo įplaukų, o įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, bendrais veiksmais, veikdami per V. K., nesuvokusį jų nusikalstamos veikos pobūdžio, pastarajam nurodė buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ parodyti UAB „R.“ turto pardavimą UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. sausio 5 d. 22 kasos aparatus (kurių numeriai, (duomenys neskelbtini) inspekcijos duomenimis, yra: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pardavė UAB „A.“ po 1 Eur (be PVM) su atidėtu mokėjimu (pagal 2017 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) parduota 13 aparatų, o kitų aparatų pardavimo dokumentai ikiteisminio tyrimo metu neatsekti). Su šiais kasos aparatais UAB „A.“ vykdė veiklą tose pačiose patalpose, kuriose iki tol veiklą vykdė UAB „R.“: 1) (duomenys neskelbtini), 2) (duomenys neskelbtini), 3) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 4) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 5) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 6) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 7) (duomenys neskelbtini), 8) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 9) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 10) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 11) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 12) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 13) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 14) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 15) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 16) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 17) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 18) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 19) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 20) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 21) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 22) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. liepos 10 d. 7 kasos aparatus (kurių numeriai, (duomenys neskelbtini) duomenimis, yra: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 2 Eur (be PVM) su atidėtu mokėjimu (pagal 2018 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą tose pačiose patalpose, kuriose iki tol veiklą vykdė UAB „R.“, o po to ir UAB „A.“: 1) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 6) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 7) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

2) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. liepos 31 d. anksčiau minėtais adresais veiklą vykdant ne UAB „R.“, o UAB „A.“, su patalpų savininkais UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „R.“ vardu sudarytų nuomos sutarčių nenutraukė ir nesudarė UAB „A.“ vardu, taip tyčia padidino UAB „R.“ komunalinių ir nuomos mokesčių sąnaudas 107 875,33 Eur;

3) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. liepos 31 d. UAB „R.“ įdarbintiems 25 darbuotojams (A. A., As. B., I. Č., V. D., I. E., V. G., Z. G., A. J., I. J., L. J., D. J., R. J., D. K., Re. K., L. P., Di. P., G. P., D. P., H. P., V. P., V. R., Ž. S., J. S., V. Z., E. Ž., faktiškai dirbusiems UAB „A.“ naudai, mokėjo darbo užmokestį iš UAB „A.“ lėšų, bendra sumokėto darbo užmokesčio suma – 206 446,44 Eur, tokiu būdu sąmoningai padidino UAB „R.“ įsiskolinimą bendrovei „A.“ ir (duomenys neskelbtini) fondui (2018 m. darbuotojams darbo užmokesčio sąnaudos – 181 394,07 Eur, įmokų į (duomenys neskelbtini) fondą sąnaudos – 56 291,79 Eur);

4) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. sausio 8 d. 42 PVM sąskaitomis faktūromis: Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pardavė UB „R.“ ilgalaikį ir trumpalaikį (prekes) turtą UAB „A.“ iš viso už 212 112,03 Eur atidėto mokėjimo būdu, dėl to UAB „R.“ pajamų negavo, o visas bendrovės turtas buvo perkeltas į susijusią įmonę UAB „A.“. Taip sudarė UAB „R.“ ekonomiškai nuostolingus sandorius, nes pavertė UAB „R.“ beturt, o UAB „R.“ iš turto pardavimo pajamų negavo;

5) organizuotos grupės nariai A. B. ir T. S. 2017 m. gruodžio 31 d. pasirašė Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad „UAB „A.“ skolinga UAB „R.“ už atsargas 206 311,05 Eur, UAB „R.“ skolinga UAB „A.“ už atsargas 23 361,26 Eur, UAB „R.“ skolinga UAB „A.“ už UAB „A.“ apmokėtas UAB „R.“ skolas (tiekėjams, darbo užmokestis ir kt.) 223 735,62 Eur. Pagal šį skolų aktą abi įmonės be pinigų pervedimo atlieka tarpusavio skolų užskaitymą 206 311,05 Eur. Po užskaitos 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „R.“ lieka skolingas UAB „A.“ 40 785,83 Eur.“ Tokiu būdu UAB „R.“ turtą sumažino dar 40 785,83 Eur;

6) organizuotos grupės nariai A. B. ir T. S. 2018 m. vasario 28 d. pasirašė Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad: „2018 m. vasario 28 d. <...> UAB „A.“ skolinga UAB „R.“ už atsargas 2 135,35 Eur <...> UAB „R.“ skolinga UAB „A.“ už atsargas 23 361,26 Eur <...> UAB „R.“ skolinga UAB „A.“ už UAB „A.“ apmokėtas UAB „R.“ skolas (tiekėjams, darbo užmokestis ir kt.) 185 220,53 Eur <...> abi įmonės be pinigų pervedimo atlieka tarpusavio skolų užskaitymą 2 135,35 Eur <...> Po užskaitos 2018 m. vasario 28 d. UAB „R.“ lieka skolinga UAB „A.“ 206 446,44 Eur“. Tokiu būdu buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo nuostolingą ūkinę operaciją – 206 446,44 Eur UAB „R.“ skolą UAB „A.“;

7) organizuotos grupės nariai A. B. ir T. S. ir V. B. 2017 m. gruodžio 31 d. pasirašė Klaidų taisymo, tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad: „Atlikus šiame akte numatytą įrašų koregavimą, UAB „R.“ liks skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 141 390,73 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – skolinga UAB „R.“ 22 034,67 Eur <...> Pagal šį skolų tarpusavio užskaitymo aktą abi įmonės sutaria, kad be pinigų pervedimo 2017 m. gruodžio 31 d. atlieka tarpusavio skolų užskaitymą 22 034,67 Eur <...> Po skolų užskaitymo 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „R.“ lieka skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 119 356,06 Eur“. Tokiu būdu buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo nuostolingą ūkinę operaciją – 119 356,06 Eur UAB „R.“ skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“;

3.2 Be to, organizuotos grupės nariai A. B. ir T. S. ir V. B., žinodami, kad V. B. į UAB „R.“ kasą nėra grąžinusi 35 371,32 Eur gautų apyvartinių lėšų iš UAB „R.“ veiklos, 2017 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudarė 3 ekonomiškai nuostolingus sandorius, kuriais tyčia sumažino UAB „R.“ turtą – 35 371,32 Eur – ir padidino UAB „R.“ įsiskolinimą V. B. naudai –14 301,77 Eur:

1) pasirašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad: „2017 m. gruodžio 31 d. atskaitingas asmuo V. B. skolinga UAB „R.“ 35 371,32 Eur <...> UAB „R.“ skolinga V. B. pagal paskolos sutartį 18 347,56 Eur <...> atskaitingas asmuo ir įmonė atlieka tarpusavio skolų užskaitymą 18 347,56 Eur. Po užskaitos 2017 m. gruodžio 31 d. atskaitingas asmuo V. B. lieka skolinga UAB „R.“ 17 023,76 Eur“, t. y., sandoryje nurodė duomenis apie tai, kad UAB „R.“ pagal paskolos sutartį skolinga V. B. 18 347,56 Eur;

2) 2017 m. gruodžio 31 d. pasirašė trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad: „V. B. įsiskolinimas UAB „R.“ naudai yra 17 023,76 Eur. UAB „R.“ įsiskolinimas A. B. naudai yra 7 453,26 Eur. V. B. įsiskolinimas yra mažinamas A. B. reikalavimo UAB „R.“ dydžiui. Po skolų užskaitymo UAB „R.“ skola A. B. naudai lygi 0, V. B. skola UAB „R.“ naudai sumažėja 7 453,26 Eur ir lieka 9 570,50 Eur. V. B. skola padidėja A. B. naudai 7 453,26 Eur. Tokiu būdu 2017 m. gruodžio 31 d. užregistravo ūkinę operaciją – V. B. skolos sumažėjimą UAB „R.“ naudai 7 453,26 Eur, dėl to UAB „R.“ turtas sumažėjo 7 453,26 Eur;

3) 2017 m. gruodžio 31 d. pasirašė Pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad: „UAB „R.“ darbo užmokesčio skola darbuotojai V. B. yra 23 872,27 Eur. Atskaitingas asmuo V. B. skolinga UAB „R.“ 9 570,50 Eur. Pagal šią skolų tarpusavio užskaitymo pažymą abi šalys atlieka tarpusavio skolų užskaitymą 9 570,50 Eur. Po užskaitos 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „R.“ lieka skolingas V. B. neišmokėto darbo užmokesčio 14 301,77 Eur“. Taigi 2017 m. gruodžio 31 d. užregistravo ūkinę operaciją – V. B. skolos sumažėjimą UAB „R.“ naudai 9 570,50 Eur, dėl to UAB „R.“ turtas sumažėjo 9 570,50 Eur.

3.3 Tokiu būdu A. B., T. S. ir V. B., veikdami organizuota grupe, tyčia sudarę ekonomiškai nuostolingus UAB „R.“ sandorius, padidinę bendrovės skolas ir ją palikę beturtę, sąmoningai blogai valdė UAB „R.“, tai lėmė 2018 m. rugsėjo 3 d. UAB „R.“ bankroto bylos iškėlimą. Dėl to kreditoriai (duomenys neskelbtini) valdyba ir (duomenys neskelbtini) inspekcija patyrė didelę turtinę 226 637,93 Eur žalą, iš jų: (duomenys neskelbtini) inspekcija patyrė 144 421,61 Eur žalą (118 313,51 Eur pridėtinės vertės mokestis už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., 1 270 Eur nekilnojamojo turto mokestis už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., 24 838,10 Eur gyventojų pajamų mokestis už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.), o (duomenys neskelbtini) valdyba patyrė 82 216,32 Eur žalą (82 216,32 (duomenys neskelbtini) įmokų už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn.).

4. A. B. ir V. B. buvo kaltinami ir tuo, kad veikdami bendrininkų grupe apgaule UAB „A.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės. A. B. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. būdamas UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), akcininkė – laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. UAB „R.“) ir susijusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), akcininkai: V. B., turinti 1 500 (50 proc.) akcijų, ir A. B., turintis 1 500 (50 proc.) akcijų, (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2018 m. spalio 18 d. A. B., o nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. – V. B.) (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, būdamas atsakingas už bendrovių veiklos organizavimą bei jų tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujamas pareigas UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir V. B., būdama UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ viena iš pagrindinių akcininkių, turėdama teisę valdyti šias įmones bei kontroliuoti jos veiklą, veikdami bendrininkų grupe, žinodami apie UAB „A.“ augančias skolas valstybės biudžetui (2018 m. birželio 1 d. skola (duomenys neskelbtini) inspekcijai buvo 39 654,22 Eur, 2018 m. birželio 16 d. skola (duomenys neskelbtini) fondui buvo 33 524 Eur), siekdami UAB „A.“ turtą išsaugoti susijusių asmenų nuosavybėje bei išvengti turtinių prievolių valstybės biudžetui vykdymo, savo bendrais veiksmais tyčia apgaule sukūrė fiktyvią teisinę padėtį, kad UAB „A.“ taptų beturtė ir į ją nebūtų galima nukreipti reikalavimų, patys arba veikdami per kitus asmenis, duodami atitinkamus patvarkymus ir nurodymus, UAB „A.“ aktyvus perleido kitai savo įtakos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent:

4.1 A. B. ir V. B. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. spalio 2 d. bendrais veiksmais įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, veikdami per V. K., nesuvokusį jų nusikalstamos veikos pobūdžio, pastarajam nurodė buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ parodyti UAB „A.“ turto pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu du UAB „A.“ kasos aparatus (kurių numeriai (duomenys neskelbtini) duomenimis: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atidėtu mokėjimo po 1 Eur (be PVM) (2018 m. spalio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), o kasos aparato Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo dokumentas ikiteisminio tyrimo metu neatsektas), su kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą tose pačiose patalpose, kuriose iki tol veiklą vykdė UAB „A.“ ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. A. B. ir V. B. bendrais veiksmais sudarė ir pasirašė naujas sutartis su UAB „A.“ veiklos vykdymo vietų: 1) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 3) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 4) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 5) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 6) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 7) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 8) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 9) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkais: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl patalpų nuomos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. A. B. ir V. B., veikdami bendrininkų grupe, vykdydami nusikalstamą susitarimą, iš 25 UAB „A.“ darbuotojų atleido 14 darbuotojų (I. E., Z. G., A. J., L. J., D. J., R. J., G. P., D. P., H. P., V. P., V. R., Ž. S., J. S., V. Z.), kurias kitą dieną įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors realiai darbuotojų darbo vieta bei funkcijos nepakito. Tokiu būdu A. B. ir V. B. atliko UAB „A.“ turto pardavimus, iš kurių realiai pajamų negavo, ir UAB „A.“ veiklą perkėlė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl negavo įplaukų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą mokestinėms prievolėms padengti.

4.2 A. B. ir V. B. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018m. lapkričio 8 d. bendrais veiksmais įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, veikdami per V. K., nesuvokusį jų nusikalstamos veikos pobūdžio, pastarajam nurodė UAB „A.“ buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ parodyti UAB „A.“ turto pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip 90 atvejų pagal PVM sąskaitas faktūras pagrindė prekių (linų sėmenų, kanapių sėklų, riešutų) pardavimą už 161 379,77 Eur, PVM – 33 885,40 Eur, iš viso 195 265,17 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. 24 PVM sąskaitomis faktūromis (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindė UAB „A.“ trumpalaikio turto pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 117 824,56 Eur, atidėto mokėjimo būdu, negaudami iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų.

4.3 Be to, A. B. ir V. B., veikdami pagal bendrą susitarimą ir bendrais veiksmais, žinodami, kad nuo 2018 m. liepos 10 d. UAB „A.“ realiai nevykdo veiklos (neturi atsargų, prekių, darbuotojų, kasos aparatų, veiklos vykdymo vietų), laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė mokėjimus UAB „A.“ tiekėjams ir sumokėjo UAB „A.“ darbuotojams darbo užmokestį už bendrą 347 173,45 Eur sumą, tokiu būdu padidino UAB „A.“ sąnaudas bei įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. B. 2018 m. lapkričio 30 d. pasirašė Skolų suderinimo aktą, kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 354 528,36 Eur skolą UAB „A.“ sudengė su UAB „A.“ 347 173,45 Eur įsiskolinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už vykdytus mokėjimus UAB „A.“ tiekėjams ir darbuotojams ir užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 390,91 Eur skolos likutį UAB „A.“. Tokiu būdu tyčia perleido į susijusią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „A.“ padarė beturtę, iš turto pardavimo UAB „A.“ pajamų negavo.

4.4 Būtent dėl šių bendrininkų grupe veikusių A. B. ir V. B. veiksmų, UAB „A.“ apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, nes (duomenys neskelbtini) inspekcija ir (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius prarado realią galimybę išieškoti skolas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu ir kitomis civilinėmis teisinėmis priemonėmis, ir patyrė didelės vertės turtinę žalą, atitinkamai: (duomenys neskelbtini) inspekcija patyrė 75 979,76 Eur žalą (51 414, 45 Eur pridėtinės vertės mokestis už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., 23 148 Eur pelno mokestis už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., 1 417,31 Eur gyventojų pajamų mokestis už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) ir (duomenys neskelbtini) valdyba patyrė 25 105,97 Eur žalą (25 105,97 Eur (duomenys neskelbtini) įmokų už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn.).

5. A. B. ir V. B. buvo kaltinami ir tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe, sąmoningai blogai valdydami UAB „A.“, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. A. B., laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. būdamas UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), akcininkė – laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. UAB „R.“) ir su ja susijusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), akcininkai: V. B., turinti 1 500 (50 proc.) akcijų, ir A. B., turintis 1 500 (50 proc.) akcijų, (duomenys neskelbtini): laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2018 m. spalio 18 d. A. B., nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. V. B.) (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą atsakingu už bendrovių veiklos organizavimą bei jų tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujamas pareigas UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir V. B., būdama UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ viena iš pagrindinių akcininkių, turėdama teisę valdyti šias įmones bei kontroliuoti jų veiklą, žinodami apie UAB „A.“ augančias skolas valstybės biudžetui (2018 m. birželio 4 d. skola (duomenys neskelbtini) inspekcijai buvo 18 485,45 Eur, 2018 m. birželio mėn. skola (duomenys neskelbtini) fondui buvo 10 563,55 Eur), nuo 2018 m. birželio 30 d. UAB „A.“ esant nemokiai, sąmoningai blogai valdė įmonę, nes sudarė toliau nurodytus ekonomiškai nenaudingus sandorius, kuriais padidino bendrovės skolas ir ją paliko beturtę, realiai visą UAB „A.“ veiklą ir turtą perkėlė į A. B. ir V. B. įtakos įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl negavo įplaukų, tuo padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui, sutrukdė siekti bendrovės pagrindinio tikslo – pelno gavimo – ir taip nulėmė UAB „A.“ bankrotą ir padarė didelę žalą kreditoriams, o būtent:

5.1 laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. spalio 2 d. A. B. ir V. B. bendrais veiksmais įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, veikdami per V. K., nesuvokusį jų nusikalstamos veikos pobūdžio, pastarajam nurodė buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ parodyti UAB „A.“ turto pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip 2 UAB „A.“ kasos aparatus (kurių numeriai (duomenys neskelbtini) duomenimis: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atidėtu mokėjimo po 1 Eur (be PVM) (2018 m. spalio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), o kasos aparato Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo dokumentas ikiteisminio tyrimo metu neatsektas), su kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą tose pačiose patalpose, kuriose iki tol veiklą vykdė UAB „A.“ ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Be to, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. A. B. ir V. B. bendrais veiksmais sudarė ir pasirašė naujas sutartis su UAB „A.“ veiklos vykdymo vietų: 1) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 3) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 4) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 5) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 6) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 7) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 8) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 9) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkais: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB “ (duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl patalpų nuomos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. A. B. ir V. B., veikdami bendrininkų grupe, vykdydami nusikalstamą susitarimą, iš 25 UAB „A.“ darbuotojų atleido 14 darbuotojų (I. E., Z. G., A. J., L. J., D. J., R. J., G. P., D. P., H. P., V. P., V. R., Ž. S., J. S., V. Z.), kurias kitą dieną įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors realiai darbuotojų darbo vieta bei funkcijos nepakito. Tokiu būdu A. B. ir V. B. atliko UAB „A.“ turto pardavimus, iš kurių realiai pajamų negavo, bei UAB „A.“ veiklą perkėlė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl negavo įplaukų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą mokestinėms prievolėms padengti;

5.2 laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. A. B. ir V. B. bendrais veiksmais įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, veikdami per V. K., nesuvokusį jų nusikalstamos veikos pobūdžio, pastarajam nurodė UAB „A.“ buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ parodyti UAB „A.“ turto pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip 90 atvejų pagal PVM sąskaitas faktūras pagrindė prekių (linų sėmenų, kanapių sėklų, riešutų) pardavimą už 161 379,77 Eur, PVM – 33 885,40 Eur, iš viso už 195 265,17 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. 24 PVM sąskaitomis faktūromis (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindė UAB „A.“ trumpalaikio turto pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 117 824,56 Eur, atidėto mokėjimo būdu, negaudami iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų.

5.3 be to, A. B. ir V. B. bendru susitarimu ir veiksmais, žinodami, kad nuo 2018 m. liepos 10 d. UAB „A.“ realiai nevykdo veiklos (neturi atsargų, prekių, darbuotojų, kasos aparatų, veiklos vykdymo vietų), laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė mokėjimus UAB „A.“ tiekėjams ir mokėjo UAB „A.“ darbuotojams darbo užmokestį už bendrą 347 173,45 Eur sumą ir tokiu būdu didino UAB „A.“ sąnaudas bei įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to A. B. pasirašė 2018 m. lapkričio 30 d. Aktą dėl skolų suderinimo, kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 354 528,36 Eur skolą UAB „A.“ užskaitė UAB „A.“ 347 173,45 Eur įsiskolinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už vykdytus mokėjimus UAB „A.“ tiekėjams ir darbuotojams ir užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 390,91 Eur skolos likutį UAB „A.“. Tokiu būdu tyčia vykdė UAB „A.“ nuostolingus sandorius, kuriais visą UAB „A.“ turtą perleido susijusiai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „A.“ padarė beturtę, nes iš turto pardavimo UAB „A.“ pajamų negavo.

5.4 Tokiu būdu A. B. ir V. B., veikdami bendrininkų grupe, tyčia sudarę ekonomiškai nuostolingus UAB „A.“ sandorius, padidinę bendrovės skolas ir ją palikę beturtę, sąmoningai blogai valdė UAB „A.“, 2018 m. lapkričio 23 d. UAB „A.“ buvo iškelta bankroto byla ir dėl to kreditoriai: (duomenys neskelbtini) valdyba ir (duomenys neskelbtini) inspekcija patyrė didelę 75 979,76 Eur turtinę žalą (51 414, 45 Eur pridėtinės vertės mokestis už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., 23 148 Eur pelno mokestis už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., 1 417,31 Eur gyventojų pajamų mokestis už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.), ir (duomenys neskelbtini) valdyba patyrė 25 105,97 Eur turtinę žalą (25 105,97 Eur (duomenys neskelbtini) įmokų už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn.).

6. A. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad, pateikęs deklaracijas, laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių po to, kai (duomenys neskelbtini) institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. būdamas UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), pagal 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio „Mokesčių mokėtojo pareigos“ ir 81 straipsnio „Mokestinės prievolės vykdymas“ reikalavimus turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas bei nustatytu terminu sumokėti mokesčius, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. liepos 31 d. elektroniniu būdu pats arba per (duomenys neskelbtini) D. K. pateikęs (duomenys neskelbtini) inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2017 m. spalio mėn., 2018 m. gegužės mėn., 2018 m. birželio mėn., metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2017 m.; gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už 2018 m. gegužės mėn., 2018 m. birželio mėn., laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų 68 091,80 Eur mokesčių, t. y.: 900,35 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 23 148 Eur pelno mokesčio, 44 043,45 Eur pridėtinės vertės mokesčio, po to, kai 2018 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytinai gavo (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. priminimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti 69 506,89 Eur mokesčių ir žinodamas apie šią pareigą ir turėdamas realią galimybę įvykdyti mokestines prievoles ir sumokėti pagal deklaracijas priskaičiuotus mokesčius, tyčia laiku iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. nesumokėjo mokesčių, kurių suma viršija 500 MGL.

7. T. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad, pateikęs deklaracijas, laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių po to, kai (duomenys neskelbtini) institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. būdamas UAB „R.“ (duomenys neskelbtini), pagal 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio „Mokesčių mokėtojo pareigos“ ir 81 straipsnio „Mokestinės prievolės vykdymas“ reikalavimus, turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas bei nustatytu terminu sumokėti mokesčius, per UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) D. K. elektroniniu būdu pateikęs (duomenys neskelbtini) inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2017 m. spalio mėn. ir gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už 2017 m. spalio mėn., 2017 m. lapkričio mėn., 2017 m. gruodžio mėn., laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų 45 438,32 Eur mokesčių, t. y.: 11 516,44 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 33 921,88 Eur pridėtinės vertės mokesčio, po to, kai 2018 m. sausio 25 d. pasirašytinai gavo (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2018 m. sausio 19 d. priminimą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti UAB „R.“ 46 185,43 Eur mokesčių, iš kurių: 33 921,88 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 11 516,44 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 747,11 Eur delspinigių, turėdamas realią galimybę įvykdyti mokestines prievoles ir sumokėti pagal deklaracijas priskaičiuotus mokesčius, tyčia per priminime nustatytą 20 dienų terminą iki 2018 m. vasario 14 d. nesumokėjo daugiau kaip 500 MGL dydžio, t. y. 33 921,88 Eur, mokesčių.

I. Baudžiamosios bylos įrodymai (BPK 20 straipsnis)

Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. UAB „R.“ akcininkai priėmė sprendimą plėsti įmonės veiklą, padidinti parduotuvių skaičių, įsigyti aliejaus spaudimo įrangą. Šiam projektui įgyvendinti reikėjo investicijų, todėl UAB „R.“ banke „(duomenys neskelbtini)“ gavo trumpalaikę verslo paskolą investavimui į plėtrą (overdraftą). 2016 m. bendrovė atidarė naujas parduotuves įvairiuose miestuose, priėmė naujų darbuotojų. Nuo 2017 m. kovo mėn. UAB „R.“ kas mėnesį privalėjo bankui grąžinti 30 000 Eur sumą. Iš viso bendrovė bankui grąžino 120 000 Eur, dėl to ėmė trūkti apyvartinių lėšų, vėlavo sumokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais. Kreditoriai pareiškė bendrovei civilinius ieškinius. A. B. ir V. B. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kontoros „(duomenys neskelbtini)“ teisininką T. P., prašydami atstovauti bendrovei „R.“. 2017 m. rugsėjo mėn. kontoroje „(duomenys neskelbtini)“ T. P. supažindino A. B. su T. S. T. S. labai domėjosi UAB „R.“ veikla, atrodė aktyvus žmogus, pateikė įvairių pasiūlymų. T. P. pageidavimu, T. S. buvo paskirtas bendrovės „R.“ (duomenys neskelbtini). T. S., atstovaudamas UAB „R.“, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl veiklos finansavimo, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Tada T. S. supažindino su D. D., kurio vadovaujama įmonė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „R.“ konsignacijos pagrindais perdavė 70 000 Eur vertės prekių. Už šią investiciją D. D. paprašė perrašyti jam dalį bendrovės akcijų. A. B. 2017 m. įsteigė UAB „A.“, turėdamas lūkesčių, kad jo (duomenys neskelbtini) įsilies į verslą Lietuvoje. T. P. ir D. D. už suteiktą pagalbą buvo perrašyta dalis bendrovės akcijų. T. P. parengė akcijų perleidimo sutartis ir pasiūlė sudaryti jungtinės veiklos sutartį tarp UAB „R.“ ir UAB „A.“ ir parengė sutarties projektą. Prieš pasirašant jungtinės veiklos sutartį, reikėjo gauti lėšų UAB „A.“ veiklai. A. B. pasiskolino iš B. M. 50 000 Eur, iš E. E. pasiskolino 30 000– 35 000 Eur. T. P. pasiūlė, kad A. B. (duomenys neskelbtini) šiuos 30 000–35 000 Eur įneštų į (duomenys neskelbtini) kaip garantiją jam užstatant UAB „A.“ akcijas. 2017 m. spalio 2 d. tarp UAB „R.“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) T. S., ir UAB „A.“, atstovaujamos laikinai (duomenys neskelbtini) paskirto A. T., pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Vykdant jungtinės veiklos sutartį UAB „R.“ darbuotojai buvo atleisti ir įdarbinti UAB „A.“. Visos UAB „R.“ atsargos buvo parduotos UAB „A.“ tam, kad pastaroji bendrovė turėtų galimybę vykdyti veiklą, gauti pajamų ir sumokėti visus bendrovės „R.“ įsiskolinimus. Bendrovės „A.“ veikla buvo suformuota taip, kad visas jos gaunamas pelnas būtų panaudotas bendrovės „R.“ skoloms apmokėti. Teisininkas T. P. patikino, kad toks verslo modelis neprieštarauja įstatymams. UAB „A.“ veiklai vykdyti A. B. ir V. B. pasiskolino pinigų iš E. E. ir kitų žmonių.

Pagal jungtinės veiklos sutartį, UAB „R.“ visi atsargų likučiai ir elektroniniai kasos aparatai buvo parduoti bendrovei „A.“, tačiau parduotuvių nuomos sutartys ir darbuotojų darbo sutartys kurį laiką nebuvo nutrauktos. Bendrovės „R.“ darbuotojai dirbo šios bendrovės nuomojamose patalpose, tačiau visos pajamos buvo registruojamos UAB „A.“ vardu. Kasos aparatai (duomenys neskelbtini) inspekcijoje buvo perregistruoti UAB „A.“ vardu, todėl registravo pajamas šiai bendrovei. Po to T. S. visus bendrovės „R.“ darbuotojus atleido ir sudarė su jais sutartis UAB „A.“ vardu. Atlyginimas darbuotojams buvo mokamas iš UAB „A.“ banko sąskaitų. 2017 m. „A.“ veiklą vykdė sėkmingai ir turėjo 100 000 Eur pelną, kuris, pagal jungtinės veiklos sutartį, buvo perleistas bendrovei „R.“ (mokamas atlyginimas darbuotojams, skolos tiekėjams, patalpų nuomotojams). Dėl šios priežasties UAB „A.“ ekonominė nauda ėmė sparčiai mažėti, susidarė mokesčių nepriemoka. D. D. sugalvojo pakeisti parduotuvių pavadinimus, nes, jo manymu, pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ yra nerespektabilus. A. B. šiai idėjai nepritarė, nes vien parduotuvių iškabų ir interneto puslapio pakeitimui reikėjo išleisti apie 25 000 Eur bendrovės lėšų, o tai bendrovei, neturinčiai pakankamai apyvartinių lėšų, būtų per didelė finansinė našta. 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) parengė UAB „A.“ ir UAB „R.“ tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo ir likučių suderinimo aktus, o A. B. šiuos aktus pasirašė. Mano, kad šiuose aktuose yra užfiksuoti teisingi duomenys apie bendrovių finansinius įvykius.

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) parengė UAB „A.“ ir UAB „R.“ tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo ir likučių suderinimo aktus, o A. B. šiuos aktus pasirašė. Mano, kad šiuose aktuose yra užfiksuoti teisingi duomenys apie bendrovių finansinius įvykius. A. B. ir V. B. pardavė savo butą ir darė akcininkų įnašus UAB „R.“, dėl to ši įmonė buvo jiems skolinga. A. B. skolinosi pinigų iš E. E. ir juos pervedė savo (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) galėtų padaryti investiciją į UAB „A.“. Šie pinigai nebuvo grąžinti nei kaltinamojo (duomenys neskelbtini), nei pačiam kaltinamajam.

2018 m. sausio 4 d. A. B., T. S., D. D. ir E. E. susitiko aptarti trumpalaikių A. B. paskolų grąžinimo klausimą. Nusprendė atlikti įmonių auditą. (duomenys neskelbtini) išvados nebuvo palankios, todėl 2018 m. kovo mėn. T. P. ir D. D. atsisakė UAB „R.“ akcijų. D. D. suskubo atgauti savo investicijas, kreipėsi į teismą dėl skolos nustatymo. Teismas nustatė, kad UAB „A.“ skola D. D. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ yra apie 46 000 Eur. Po to D. D. kreipėsi į antstolius dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2018 m. gegužės– birželio mėn. antstolis areštavo UAB „A.“ banko sąskaitas. Dėl šios priežasties bendrovė nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų verslo partneriams, darbuotojams ir mokėti mokesčių.

A. B. ir T. S. nusprendė pradėti UAB „R.“ restruktūrizavimo procesą. (duomenys neskelbtini) T. S. kreipėsi į T. M. vadovaujamą (duomenys neskelbtini) biurą, prašydamas parengti restruktūrizavimo metmenis. Teismas priėmė sprendimą, kad UAB „R.“ restruktūrizavimas negalimas. Įmonę ištiko bankrotas. Tuo metu blogėjo ir UAB „A.“ finansinė padėtis, didėjo skolos, pusė parduotuvių buvo uždarytos, atleista dalis darbuotojų. Bendrovei „A.“ buvo pateiktas 100 000 Eur mokestinis reikalavimas, apribotas disponavimas sąskaitose esančiomis lėšomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal frančizės sutartį iš UAB „A.“ nupirko 7–8 parduotuves, visus prekių likučius, kasos aparatus, sudarė darbo sutartis su UAB „A.“ darbuotojais. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nupirkusi bendrovės „A.“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, perėmė ir visus jos įsiskolinimus. Bendrovė „A.“ pardavė turtą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ su atidėtu mokėjimu, nes didžioji dalis šio turto buvo greitai gendančios maisto produktų atsargos. (duomenys neskelbtini) perkėlė buhalterinės apskaitos programose prekių likučius iš vienos įmonės į kitą, tačiau faktiškai šis turtas nebuvo išvežtas iš vieno sandėlio į kitą. Visos šios ūkinės finansinės operacijos tarp įmonių buvo parodytos abiejų bendrovių buhalterinėje apskaitoje. UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) administratorius kruopščiai kontroliavo atsiskaitymus tarp UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo (duomenys neskelbtini) administratoriui visas išlaidas, kurios susidarė nuperkant parduotuves. 2018 m. lapkričio 30 d. skolų suderinimo akte nurodyta neteisinga informacija apie finansinius duomenis. A. B. yra įsitikinęs, kad tokio skolų suderinimo akto (duomenys neskelbtini) administratorius nebūtų praleidęs pro akis.

A. B. nepripažįsta, kad jis subūrė organizuotą grupę, į kurią įtraukė savo (duomenys neskelbtini) V. B. ir kaltinamąjį T. S. Jis mano, kad tai T. S., D. D. ir T. P., veikdami kartu, bandė perimti A. B. (duomenys neskelbtini) verslą. T. S. paskyrus UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) ir perleidus dalį akcijų T. P. ir D. D., A. B. ir V. B. buvo nušalinti nuo bendrovių „R.“ ir „A.“ veiklos kontrolės. A. B. galėjo kontroliuoti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Pagrindiniai UAB „A.“ kreditoriai buvo B. M., jos reikalavimo suma buvo 50 000 Eur, įmonė „(duomenys neskelbtini)“, jos reikalavimo suma – 46 000 Eur, E. E., kurio reikalavimo sumos kaltinamasis neprisimena. Bendrovei stigo lėšų sumokėti mokesčius, todėl susidarė ir mokesčių nepriemoka. 2018 m. gegužės mėn. antstoliai areštavo UAB „A.“ sąskaitas, bendrovė nebegalėjo vykdyti veiklos, atsiskaityti su tiekėjais, nebeturėjo apyvartinių lėšų ir bankrutavo. A. B. neturėjo tikslo ir noro išvengti UAB „R.“ ir UAB „A.“ turtinių prievolių valstybei, jis dėjo visas įmanomas pastangas, kad (duomenys neskelbtini) verslas nebankrutuotų: tarėsi su (duomenys neskelbtini) kontoros „(duomenys neskelbtini)“ teisininku T. P., ieškojo investuotojų, skolinosi pinigus iš (duomenys neskelbtini) ir fizinių asmenų, įtraukė į verslą teisininko T. P. rekomenduotą T. S. Kaltinamasis yra įsitikinęs, kad UAB „A.“ ir UAB „R.“ bankrutavo dėl apyvartinių lėšų trūkumo, didelių įsiskolinimų ir priverstinio skolų išieškojimo metu areštuotų turto aktyvų.

Nuo 2018 m. liepos mėn. T. S. buvo faktinis UAB „R.“ vadovas. Įmonė jokios aktyvios veiklos nebevykdė, nes laukė teismo sprendimo dėl restruktūrizavimo. A. B. buvo UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), o T. S. šioje įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini). T. S. liko skolingas įmonei „A.“, tačiau kaltinamasis negali pasakyti konkretaus skolos dydžio. Įmonės (duomenys neskelbtini) minėjo, kad T. S. atsiskaitė ne už visą jo avansinėje apyskaitoje nurodytą pinigų sumą. UAB „A.“ sudarė autorinių darbų sutartį su A. S., vykdančia (duomenys neskelbtini) veiklą. Šios sutarties pagrindu A. S. atliko įmonės parduotuvių interjero atnaujinimo darbus, sukūrė naują prekės ženklą, vykdė kitus sutartus darbus. Su A. S. buvo sutartas 14 500 Eur užmokestis. Kaltinamasis neatsimena, ar įmonė su ja atsiskaitė ir kaip atsiskaitė. Su A. S. susitarė ir darbus ji pradėjo atlikti 2017 m. pabaigoje, nors autorinių darbų sutartį galėjo pasirašyti ir vėliau.

Kaltinamoji V. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji su (duomenys neskelbtini) A. B. (duomenys neskelbtini) m. įkūrė UAB „R.“. Ši įmonė buvo jų (duomenys neskelbtini) verslas. V. B. buvo atsakinga už įmonių verslo plėtrą, o A. B. – už finansinius reikalus. Bankas „(duomenys neskelbtini)“ jiems pasiūlė verslo planą, suteikė trumpalaikę verslo paskolą, kurią kiekvienais metais pratęsdavo. UAB „R.“ veikla suklestėjo, buvo atidaryta daugiau parduotuvių, priimta naujų darbuotojų. 2017 m. pradžioje bankas nutraukė overdraftą, todėl UAB „R.“ turėjo kas mėnesį bankui mokėti 30 000 Eur. Tam, kad galėtų padengti bendrovės įsiskolinimą bankui, V. B. ir A. B. 2016 m. birželio mėn. pardavė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dalį gautų pinigų – 25 000 Eur – panaudojo UAB „R.“ skoloms sumokėti. Pinigus pervedė bendrovės kreditoriams iš asmeninės A. B. banko sąskaitos. Šiuos mokėjimus bendrovės apskaitoje užregistravo kaip V. B. paskolą įmonei. Šios paskolos nepakako ir 2017 m. antroje pusėje UAB „R.“ finansinė padėtis smuko žemyn, prasidėjo teisminiai procesai. V. B. ir A. B., ieškodami teisinės pagalbos, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kontorą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Šioje kontoroje susipažino su T. P. Jis prisistatė (duomenys neskelbtini), sutiko padėti siekiant verslo progreso ir supažindino su buvusiu (duomenys neskelbtini) T. S. Šis žadėjo pritraukti investuotojų, prašė teikti jam susipažinti UAB „R.“ finansines ataskaitas, domėjosi įmonės skolomis. 2017 m. spalio mėn. T. S. buvo paskirtas UAB „R.“ (duomenys neskelbtini). V. B. buvo T. S. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo T. S. pažįstamas D. D. Jis sutiko investuoti į bendrovę „R.“ apie 50 000 Eur su sąlyga, kad jo investicija bus saugi ir nepažeis įstatymų reikalavimų. T. P. pasiūlė verslą vykdyti per kitą įmonę, kuri su UAB „R.“ sudarytų jungtinės veiklos sutartį. Tuo metu A. B. turėjo įkūręs UAB „A.“, tad T. P. pasiūlė pasinaudoti šia įmone. Jis parengė jungtinės veiklos sutartį ir UAB „R.“ akcijų perleidimo sutartis. Pagal šiuos dokumentus V. B. (duomenys neskelbtini), kurios turėjo po 1 proc. UAB „R.“ akcijų, šias akcijas perleido tėvams, o V. B. ir A. B. perleido 21 proc. akcijų T. P. ir 28 proc. akcijų D. D. Buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) valdyba, jos pirmininku išrinktas D. D. UAB „A.“ vis tiek trūko apyvartinių lėšų, todėl kaltinamieji V. B. ir A. B. pasiskolino 50 000 Eur iš B. M. ir 30 000 Eur iš E. E. Šios paskolos buvo pervestos į UAB „A.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini). Visos bendrovės sąskaitos bankuose buvo areštuotos, todėl parduotuvėse gautų grynųjų pinigų į banko sąskaitą neįnešdavo, o juos paimdavo atskaitingi asmenys. Įmonės (duomenys neskelbtini) T. S. vykdavo paimti už parduotas prekes gautų grynųjų pinigų. Kartais grynuosius pinigus iš parduotuvių (duomenys neskelbtini) paimdavo ir V. B. Visa iš parduotuvių paimta grynųjų pinigų suma buvo užregistruota V. B. avansinėse apyskaitose, tad buhalterinėje apskaitojeparodyta, jog kaltinamoji yra skolinga įmonei. Vėliau (duomenys neskelbtini) įmonės skolą V. B. užskaitė jos skola įmonei. Tokiu būdu kaltinamoji neatgavo įmonei paskolintų 18 347 Eur ir negavo apie 20 000 Eur darbo užmokesčio.

Kaltinamasis T. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m.–2017 m. jis vykdė įmonių ir fizinių asmenų konsultavimo investicinių projektų finansavimo klausimais, bendradarbiavo su bankais, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kontora „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. vasarą kaltinamajam paskambino (duomenys neskelbtini) kontoros „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas T. P. ir pasakė turintis klientą, kurio įmonei trūksta apyvartinių lėšų. T. S. (duomenys neskelbtini) kontoroje susipažino su kaltinamaisiais A. B. ir V. B. Jie paaiškino, kad bankas „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo grąžinti overdraftą – 60 000 Eur, dėl to įmonė patiria finansinių sunkumų. A. B. ir V. B. trumpai paaiškino apie UAB „R.“ veiklą, davė susipažinti su bendrovės 2016 m. ir 217 m. finansiniais dokumentais. Jie akcentavo, kad, gavę banko „(duomenys neskelbtini)“ overdraftą, labai išplėtė bendrovės veiklą, tačiau bankas priėmė sprendimą nepratęsti kredito limito sutarties ir pareikalavo per trumpą laiką sugrąžinti visą verslo paskolą. Bendrovei neturint pakankamai apyvartinių lėšų grąžinti paskolą, bankas pats nurašydavo visas į sąskaitą įplaukiančias lėšas. Kaltinamojo įsitikinimu, šios aplinkybės ir nulėmė UAB „R.“ bankrotą. T. S. pasiūlė, kad bendrovei „R.“ galima padėti dviem būdais: 1) skubiai pasiskolinti pinigų iš kito banko ar kredito įmonės ir 2) parduoti įmonės sandėlyje esančias prekes. T. S. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) prašydamas suteikti bendrovei „R.“ paskolą, tačiau jam buvo atsakyta. Iš pradžių kaltinamasis veikė tik kaip UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) konsultantas ir neketino tapti bendrovės vadovu. Įsigilinęs į bendrovės finansinius dokumentus, T. S. atkreipė dėmesį į tai, kad įmonė skolinga ne tik bankui „(duomenys neskelbtini)“, bet ir daugeliui kitų fizinių ir juridinių asmenų, pvz.: „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) inspekcijai, patalpų nuomotojams. Daugelio skolų sumokėjimo terminai jau buvo pasibaigę, grėsė bendrovės banko sąskaitų areštas. 2017 m. rugsėjo mėn. bendrovė „R.“ buvo nepajėgi tęsti ūkinę veiklą, jai grėsė bankrotas. Joks bankas nesutiko tokiai įmonei suteikti paskolos, tad liko vienintelė išeitis parduoti bendrovės turtą ir iš gautų pajamų sumokėti skolas. UAB „R.“ akcininkus konsultuojantis teisininkas T. P. pasiūlė bendrovės veiklą perkelti į kitą įmonę. Tuo metu A. B. turėjo įkūręs UAB „A.“, kuri veiklos nevykdė. Siekiant išlaikyti veiklos tęstinumą ir teisėtumą, visas bendrovės „A.“ akcijas A. B. ir V. B. perleido bendrovei „R.“. T. S. pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui D. D. investuoti į bendrovę „A.“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi didmenine džiovintų riešutų ir vaisių prekyba. D. D. sutiko perduoti bendrovei „A.“ iki 140 000 Eur vertės prekių konsignacijos pagrindu. D. D. ir T. P. savo indėliui garantuoti paprašė perrašyti dalį UAB „R.“ akcijų. Bendrovės „R.“ akcijos buvo padalytos taip: 51 proc. akcijų turėjo A. B. ir V. B., 28 proc. atiteko D. D., o 21 proc. – T. P. Buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) valdyba. Kaip ir buvo sutarta, UAB „R.“ savo parduotuvių veiklą ir dalį darbuotojų perkėlė į (duomenys neskelbtini) bendrovę „A.“. Patalpų nuomotojai nenorėjo perrašyti sutarčių UAB „A.“ vardu, nes ši įmonė buvo nauja ir neturėjo turto. T. P. iniciatyva 2017 m. spalio 2 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią bendrovė „R.“ oficialiai perdavė visą savo turtą bendrovei „A.“, o ši įsipareigojo perimti ir mokėti bendrovės „R.“ skolas, susidariusias sutarties pasirašymo dieną. Vykdant jungtinės veiklos sutartį, 2017 m. spalio mėn. bendrovė „A.“ nupirko visas bendrovės „R.“ atsargas (prekių likučius) ir pradėjo vykdyti veiklą, o už įsigytas prekes atsiskaitė sumokėdama „R.“ skolas kreditoriams. Šią aplinkybę patvirtina ir (duomenys neskelbtini) išvados. T. S. buvo paskirtas UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) ir dirbo UAB „A.“ (duomenys neskelbtini).

2017 m. UAB „A.“ veikla buvo pelninga, ji vykdė einamuosius mokėjimus ir mokėjo UAB „R.“ skolas. 2018 m. pradžioje T. S. iniciatyva (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ atliko UAB „R.“ auditą. Gauta (duomenys neskelbtini) ataskaita parodė, kad įmonės finansiniai rodikliai yra blogesni nei parodyta finansinėse ataskaitose, skolos didesnės nei nurodyta balanse, o 2015 m. liepos mėnesį perkeliant prekių likučius į naują buhalterinę programą „(duomenys neskelbtini)“ , nepagrįstai, nesant jokių dokumentų, perkelta 64 000 Eur skola. (duomenys neskelbtini) ataskaita buvo pristatyta UAB „R.“ akcininkams A. B. ir V. B. UAB „A.“ apyvartinių pajamų nepakako savo ir UAB „R.“ mokėjimams vykdyti. Buvo priimtas sprendimas dėl bendrovės restruktūrizavimo. 2018 m. kovo mėn. kaltinamasis, akcininkų sprendimu, sudarė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama T. M., dėl restruktūrizavimo metmenų rengimo ir kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl UAB „R.“ restruktūrizavimo proceso. 2018 m. rudenį teismas atmetė įmonės restruktūrizavimo prašymą. UAB „R.“ ištiko bankrotas. UAB „R.“ buvo likviduota dėl bankroto. Bankroto procedūros metu (duomenys neskelbtini) administratorius neginčijo nė vieno iš T. S. sudarytų sandorių.

A. B. ir V. B. siekė atkurti įmonės veiklą ir ją parduoti, T. P. siekė uždirbti pinigų iš sėkmingą verslą vykdančios įmonės pardavimo, o T. S. ir D. D. turėjo tikslą nupirkti iš A. ir V. B. akcijas ir patys vykdyti veiklą. Jų nesiejo jokie bendri organizuotos grupės tikslai ar susitarimai.

UAB „A.“ pirko aliejaus spaudimo paslaugą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdė mokėjimus šiai įmonei. E. E. paskolino A. B. pinigų, už tai bendrovė įsipareigojo pirkti prekes ne tiesiogiai iš prekių tiekėjų, o per tarpininkę – E. E. įmonę su didesniu prekių antkainiu. T. S., supratęs, kad A. B. ir V. B. nesiekia atkurti UAB „R.“ mokumo, o veikia išimtinai tik savo interesais, 2018 m. gegužės 23 d. pasirašė su A. B. jungtinės veiklos nutraukimo sutartį. T. S. iš UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) pareigų pasitraukė 2018 m. birželio mėn., darbo sutartį nutraukė 2018 m. birželio 22 d. V. B. prisistatydavo bendrovės „R.‘ (duomenys neskelbtini) ir pasirašinėjo veiklos dokumentus. Kaltinamasis T. S., dirbdamas UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio negavo.

T. S. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis pasirašė įmonių tarpusavio skolų užskaitymo aktus, tokiu būdu sudarė UAB „R.“ finansiškai nenaudingus sandorius. Kaltinamasis pabrėžia, kad skolų užskaitymo aktai nėra sandoriai, o yra dviejų juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymų suderinimo faktą patvirtinantys dokumentai. Kaltinime minimų aktų pasirašymas negalėjo nei padidinti, nei sumažinti įmonės mokumo, nes šiais dokumentais buvo užskaityti dviejų įmonių tarpusavio įsiskolinimai. Kaltinamasis T. S. bendrovės „A.“ turto – 16 000 Eur – nepasisavino, o visus šiuos pinigus panaudojo įmonės veikloje. 14 500 Eur jis sumokėjo (duomenys neskelbtini) A. S. pagal autorinę sutartį už parduotuvių interjero ir prekinio ženklo atnaujinimą.

T. S. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. liepos mėn. dirbo UAB „A.“ (duomenys neskelbtini). Jis su (duomenys neskelbtini) A. B. susitarė, kad įmonė oficialiai mokės 50 Eur darbo užmokestį kas mėnesį, o likusią darbo užmokesčio dalį mokės kaip priedą prie darbo užmokesčio, siekiant „sutaupyti“ „(duomenys neskelbtini)“ įmokas. T. S., vykdydamas savo darbo funkcijas, surinkdavo parduotuvių pajamas grynaisiais pinigais. Jis neginčija, kad savo darbo laikotarpiu gavo kaltinime nurodytą pinigų sumą. Dalį gautų pinigų jis panaudojo įmonės veikloje, 14 500 Eur sumokėjo A. S. pagal jos išrašytą sąskaitą faktūrą už autorinės sutarties pagrindu suteiktas (duomenys neskelbtini) paslaugas, visą likusią pinigų dalį pasiliko sau kaip su A. B. sutartą darbo užmokestį. Jis pinigų sumokėjimo A. S. nenurodė savo, kaip UAB „A.“ atskaitingo asmens, avansinėje apyskaitoje, nes nutraukė darbo sutartį su įmone. Kaltinamasis neatmeta galimybės, jog autorinių darbų sutartį jis sukūrė ir atspausdino vėliau nei sutartyje nurodyta jos sudarymo data. Nepaisant to, A. B. su A. S. susitarė ir ši paslaugas pradėjo teikti nuo sutartyje nurodytos datos – 2017 m. lapkričio mėn. A. S. galėjo nedeklaruoti iš UAB „A.“ gautos 14 500 Eur pinigų sumos, nes tuo metu neturėjo pinigų sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Liudytojas R. B. pasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta teise neduoti parodymų prieš savo (duomenys neskelbtini) ir parodymus duoti atsisakė (t. 23, b. l. 176).

Liudytojas A. T. parodė, kad 2016 m. jis įsidarbino UAB „R.“ (duomenys neskelbtini). 2017 m. bendrovės finansinė padėtis ėmė blogėti, smuko apyvarta, ėmė vėluoti atlyginimų išmokėjimas, didėjo skolos. Įmonė turėjo apie 37 parduotuves. 2017 m. parduotuvių skaičius sumažėjo iki 16–17. UAB „R.“ nemokėjo už patalpų nuomą, todėl nuomotojai atjungė elektrą. 2017 m. vasarą arba ankstyvą rudenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) A. B., dalyvaujant UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) V. B., paprašė A. T. laikinai tapti UAB „R.“ (duomenys neskelbtini), motyvuodami tuo, kad dėl vienodų pavardžių negali sudaryti kažkokio akcijų perleidimo sandorio. Liudytojas sutiko ir notarinėje kontoroje, dalyvaujant V. B., pasirašė kažkokius dokumentus, kuriuos vėliau įregistravo VĮ (duomenys neskelbtini). Nors A. T. buvo paskirtas UAB „R.“ (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai šiai įmonei ir toliau vadovavo V. B. A. T. įmonės (duomenys neskelbtini) buvo tik keletą dienų. 2017 m. spalio mėn. A. B. ir V. B. pristatė T. S. kaip bendrovės „R.“ (duomenys neskelbtini), ir D. D. – kaip akcininką. A. B. paaiškino darbuotojams, kad T. S. bus atsakingas už bendrovės finansus reikalus, o D. D. – už reklamą, internetinę prekybą ir marketingą. T. S. pasakojo apie jungtinės veiklos sutartį tarp UAB „R.“ ir UAB „A.“. Anot T. S., UAB „R.“ darbuotojai liks dirbti šioje įmonėje, bet atlyginimus jiems mokės UAB „A.“, sąskaitos bus išrašomos UAB „A.“ vardu, kad ši įmonė galėtų apmokėti UAB „R.“ skolas. T. S. minėjo, kad jungtinės veiklos sutartį parengė teisininkai iš (duomenys neskelbtini). T. S. tapus įmonės vadovu, darbo užmokestis darbuotojams buvo išmokamas laiku, bet iš kitos įmonės – UAB „A.“ banko sąskaitos. Prasidėjo įmonės „R.“ veiklos optimizavimas, buvo uždarytos nepelningos parduotuvės. 2017 m. spalio mėn. apskaitos programose UAB „R.“ prekių likutis buvo perkeltas į UAB „A.“. (duomenys neskelbtini) nurodymu bankai nutraukė pinigų išdavimą ir pervedimą iš UAB „R.“ sąskaitų, vėliau sąskaitos buvo areštuotos. Visos prekės buvo įsigyjamos UAB „A.“ vardu, nes UAB „R.“ negalėjo atsiskaityti su tiekėjais. 2018 m. pavasarį tarp A. B., T. S. ir D. D. prasidėjo nesutarimai. 2018 m. birželio mėn. T. S. pranešė atsisakantis (duomenys neskelbtini) pareigų ir išeinantis iš darbo. Po to ir UAB „A.“ pradėjo vėluoti išmokėti darbo užmokestį. A. B. pasakė, kad UAB „A.“ bankrutuoja, pasiūlė darbuotojams pereiti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. vasarą UAB „A.“ prekių likutis programoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkeltas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytoja Va. K. parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėn. įsidarbino UAB „R.“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Pasirašė darbo sutartį su UAB „R.“ atstove. Parduotuvės elektroninis kasos aparatas spausdino kasos kvitus su nurodytu UAB „R.“ pavadinimu ir rekvizitais. Nuo 2017 m. spalio mėn. kasos aparatas buvo perprogramuotas ir kvite ėmė spausdinti UAB „A.“ pavadinimą ir rekvizitus. 2017 m. spalio 25 d. biure, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvyko UAB „R.“ darbuotojų susirinkimas. Susirinkimo metu V. B. ir A. B. paaiškino, kad įsteigiama nauja įmonė – UAB „A.“, tačiau darbuotojų darbo sąlygos nesikeis. Liudytoja dirbo trumpai, kelis mėnesius, ir į UAB „A.“ dirbti neperėjo. Atlyginimą iš pradžių mokėjo UAB „R.“, vėliau UAB „A.“. Prekes į parduotuves tiekdavo tie patys tiekėjai, tik sąskaitas faktūras jie iš pradžių išrašydavo bendrovei „R.“, o nuo 2017 m. spalio mėn. – bendrovei „A.“.

Savo parodymams patvirtinti Va. K. pateikė dokumentą: AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad 2017 m. spalio 30 d. darbo užmokestį į liudytojos Va. K. sąskaitą pervedė UAB „A.“, nurodydama mokėjimo paskirtį: darbo užmokestis už UAB „R.“, 2017 m. rugsėjo mėn. (t. 3, b. l. 166).

Liudytoja V. Z. parodė, kad 2013 m. spalio mėn. pradėjo dirbti UAB „R.“ (duomenys neskelbtini). Dėl darbo sąlygų tarėsi su A. B., tuo metu įmonei vadovavo (duomenys neskelbtini) V. B. 2018 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) I. Ž. pranešė, kad darbo sutartis su UAB „R.“ nutraukiama, o pardavėjos perkeliamos dirbti į UAB „A.“. I. Ž. paaiškino, kad darbo pobūdis, sąlygos ir garantijos nepasikeis, tik pasikeis darbdavio pavadinimas. Liudytoja pasirašė I. Ž. atvežtą darbo sutartį su UAB „A.“. Liudytojos įsitikinimu, UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) buvo T. S. 2017 m. spalio mėn. parduotuvių darbuotojos gavo (duomenys neskelbtini) I. Ž. elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta: „merginos laikinai neįneškit pinigų į bankomatą iki sekančio nurodymo“. Vykdydama šį nurodymą, V. Z. visą dienos apyvartą grynaisiais pinigais registruodavo elektroniniu kasos aparatu ir perduodavo I. Ž. arba V. B., šias operacijas patvirtindama grynųjų pinigų perdavimo kvitais. 2018 m. liepos 17 d. liudytoja pasirašė naują darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) V. K. perprogramavo elektroninį kasos aparatą ir pakeitė kasos aparato žurnalą. Banko darbuotojai per keletą dienų pakeitė elektroninių mokėjimo kortelių skaitytuvus. Kol vyko visi šie pakeitimai, V. Z. ir jos kolegė D. J. visas gautas pajamas registravo užrašų knygutėje.

Liudytoja R. C. parodė, kad nuo 2016 m. dirbo UAB „R.“ (duomenys neskelbtini). Liudytoja dirbo įvairiose bendrovės parduotuvėse. 2017 m. lapkričio mėn. UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas T. S. T. S. tapus bendrovės vadovu, padidėjo apyvarta, buvo nupirkta daugiau ir įvairesnių prekių. Toks apyvartos padidėjimas truko maždaug nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. 2018 m. kovo mėn. atlyginimą į liudytojos banko sąskaitą ėmė mokėti UAB „A.“, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad mokama alga už UAB „R.“ darbuotoją. R. C. nebuvo įdarbinta bendrovėje „A.“. UAB „R.“ parduotuvėse gauti visi grynieji pinigai darbo pabaigoje buvo išimami iš elektroninio kasos aparato ir įnešami į banko sąskaitą. 2017 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) E. nurodė grynuosius pinigus perduoti A. B., V. B. ar D. B. Šie asmenys pasiimdami grynuosius pinigus visada pasirašydavo elektroninio kasos aparato žurnale. Liudytoja išėjo iš darbo 2018 m. liepos mėn.

Savo parodymams patvirtinti liudytoja R. C. pateikė dokumentą: AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad 2017 m. kovo 13 d., 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. gegužės 29 d. 2017 m. liepos10 d. darbo užmokestį į liudytojos R. C. sąskaitą pervedė UAB „R.“, o 2017 m. spalio 30 d., 2017 m. lapkričio 24 d. 2017 m. gruodžio 15 d. ir 2018 m. sausio 18 d. darbo užmokestį pervedė UAB „A.“, mokėjimo paskirtyje nurodydama: darbo užmokestis už UAB „R.“ (t. 3, b. l. 176–184).

Liudytoja L. J. parodė, kad 2015 m. ji įsidarbino UAB „R.“, 2018 m. birželio mėn. buvo perkelta dirbti į UAB „A.“, o vėliau, prasidėjus bendrovės „A.“ bankrotui, į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja visada dirbo tą patį (duomenys neskelbtini) darbą. UAB „R.“ vėlavo mokėti darbo užmokestį. Areštavus bendrovės banko sąskaitas, bendrovė nebegalėjo pervesti atlyginimų darbuotojams, todėl darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais. Į parduotuvę, kurioje dirbo L. J., plūdo antstolių laiškai. Liudytoja suprato, kad bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais. 2017 m. rugsėjo–spalio mėn. elektroninis kasos aparatas buvo perprogramuotas, nurodant naujos įmonės UAB „A.“ pavadinimą ir rekvizitus. Buvo pakeistas ir parduotuvių pavadinimas. UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) keitėsi: iš pradžių (duomenys neskelbtini) buvo A. B., vėliau – T. S. 2018 m. gegužės 4 d. L. J. gavo UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) T. S. pranešimą, kad bendrovė veiklos nebevykdo, todėl visi darbuotojai bus perkelti į (duomenys neskelbtini) įmonę „A.“. 2018 m. gegužės 31 d. liudytoja pasirašė naują darbo sutartį su UAB „A.“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) A. B. Pasikeitus darbdaviui, liudytojos darbo sąlygos ir užmokestis nesikeitė. Netrukus ir UAB „A.“ susidūrė su finansinėmis problemomis, vėlavo mokėti darbo užmokestį, į parduotuves buvo siunčiami laiškai iš antstolių kontorų. (duomenys neskelbtini) I. Ž. pasiūlė pardavėjoms pereiti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutartį pastarosios įmonės vardu pasirašė (duomenys neskelbtini) A. B.

Savo parodymams patvirtinti liudytoja L. J. pateikė dokumentus:

1) (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „R.“ pateiktų (duomenys neskelbtini) pranešimų duomenų neįrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų (duomenys neskelbtini) draudimu ir (duomenys neskelbtini) registrą“. Sprendime konstatuota, kad draudėjas UAB „R.“ veiklos nevykdo nuo 2018 m. vasario mėn., todėl atsisakyta į (duomenys neskelbtini) įrašyti draudėjo teikiamų (duomenys neskelbtini) pranešimų duomenis apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir (duomenys neskelbtini) įmokų sumas (t. 24, b. l. 26–27);

2) (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2018 m. gegužės 19 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo L. J., jog ši, norėdama įrodyti, kad UAB „R.“ nuo 2018 m. vasario 1 d. priskaičiavo sumas, nuo kurių skaičiuojamos draudžiamosios pajamos už darbo funkcijų vykdymą, turi kreiptis į (duomenys neskelbtini) inspekciją prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (t. 24, b. l. 24);

3) UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) T. S. 2018 m. gegužės 4 d. raštą „Dėl darbuotojų išregistravimo iš (duomenys neskelbtini) duomenų bazės“, adresuotą visiems bendrovės darbuotojams. Rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) pripažino bendrovę „R.“ nevykdančią veiklos ir sustabdė darbuotojų (duomenys neskelbtini) draudimą, visi UAB „R.“ darbuotojai nuo 2018 m. gegužės 11 d. bus perkelti į (duomenys neskelbtini) įmonę UAB „A.“. Perkelti darbuotojai išsaugos socialines garantijas (t. 24, b. l. 25);

4) 2015 m. spalio 22 d. darbo sutartį, pasirašytą tarp darbdavės UAB „R.“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) V. B., ir darbuotojos L. J. Darbo sutartyje nurodyta, kad L. J. pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. spalio 26 d. Duomenų apie sutarties nutraukimą nėra (t. 24, b. l. 36–38).

5) 2018 m. gegužės 31 d. darbo sutartį, pasirašytą tarp darbdavės UAB „A.“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) A. B., ir darbuotojos L. J. Darbo sutartyje nurodyta, kad L. J. pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. birželio 1 d. (t. 24, b. l. 32 –35).

Liudytoja G. P. parodė, kad 2011 m. įsidarbino UAB „R.“ (duomenys neskelbtini). Dirbo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Darbo pradžioje parduotuvėje gautus grynuosius pinigus pardavėjos inkasuodavo, t. y. paimdavo iš kasos aparato stalčiaus, išrašydavo kvitą ir atiduodavo šeimininkams A. B. ir V. B. Vėliau pardavėjoms buvo išduotos mokėjimo kortelės ir jos pinigus per banko terminalą įnešdavo į įmonės banko sąskaitą. 2017 m. spalio mėn. UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) V. perprogramavo parduotuvės kasos aparatą taip, kad vietoje įmonės pavadinimo „R.“ kvituose buvo nurodomas pavadinimas „A.“. (duomenys neskelbtini) I. Ž. pakeitė elektroninio kasos aparato žurnalą ir paaiškino, kad įsteigta nauja įmonė – UAB „A.“. 2018 m. gegužės mėn. naujas įmonės (duomenys neskelbtini) T. S. atsiuntė laišką, kuriame buvo nurodyta, kad pardavėjos perkeliamos dirbti į UAB „A.“. I. Ž. padavė pasirašyti naujas darbo sutartis su UAB „A.“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) A. B. 2018 m. liepos mėn. dar kartą pasikeitė liudytojos darbo vieta, ji buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Keičiantis darbdaviui, G. P. darbo vieta, funkcijos ir atlyginimas nesikeitė. Liudytoja G. P. niekada nėra gavusi nurodymo grynųjų pinigų neįtraukti į apskaitą kasos aparatu ar neįnešti į banko sąskaitą.

Liudytoja A. S. parodė, kad 2017 m. rugsėjo–spalio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) UAB „R.“ parduotuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Dėl darbo sąlygų tarėsi su D., pavardės neprisimena. Visus gautus grynuosius pinigus A. S. įtraukdavo į apskaitą elektroniniu kasos aparatu, jokio nurodymo elgtis priešingai ji nebuvo gavusi. Darbo dienos pabaigoje atspausdindavo elektroninio kasos aparato dienos ataskaitą. Darbo užmokestį gavo pavedimais į banko sąskaitą. Ant prekių važtaraščių matydavo nurodytą įmonės pavadinimą „R.“. Parduotuvių dienos apyvarta buvo nedidelė. 2017 m. spalio mėn. prasidėjo etatų mažinimas, parduotuvė (duomenys neskelbtini) buvo uždaryta, o liudytoja atleista iš darbo. A. S. nedalyvavo susirinkime, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl darbuotojų perkėlimo į kitą įmonę.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje balsu perskaityti liudytojos E. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalis). Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, E. N. parodė, kad nuo 2017 m. vasaros iki 2017 m. lapkričio mėn. dirbo įmonėje „R.“ (duomenys neskelbtini). Uždarius parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) D. B. pasiūlė darbą įmonės sandėlyje. 2017 m. spalio mėn. E. N. iš kitų darbuotojų sužinojo, kad visa UAB „R.“ bankrutuoja, todėl visa veikla bus perkelta bendrovei „A.“. Liudytoja prisimena, kad buvo perregistruoti kasos aparatai. A. B. sušaukė kelis UAB „R.“ darbuotojų susirinkimus ir pranešė apie įmonės bankrotą bei parduotuvių ir sandėlių perkėlimą kitai įmonei „A.“ (t. 3, b. l. 149–150).

Savo parodymams patvirtinti liudytoja E. N. pateikė dokumentus: 2017 m. lapkričio 28 d., 2017 m. lapkričio 24 d., 2017 m. lapkričio 8 d. ir 2017 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymus, kuriuose užfiksuota, kad darbo užmokestį liudytojai sumokėjo UAB „A.“, nurodydama, kad atlyginimą moka už UAB „R.“ (t. 3, b. l. 152–155).

Liudytoja I. B. parodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2018 m. ji dirbo UAB „R.“ (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). UAB „A.“ ji nedirbo. 2017 m. pradžioje savininkai sparčiai vykdė UAB „R.“ plėtrą, didino parduotuvių skaičių. 2017 m. vasarą ėmė trūkti apyvartinių lėšų, didėjo skolos tiekėjams, vėlavo atlyginimų išmokėjimas. 2017 m. spalio mėn. įvyko darbuotojų susirinkimas, kurio metu A. B. ir V. B. pristatė naują UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) T. S. A. B. ir V. B. paaiškino, kad įsteigiama UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) įmonė – UAB „A.“, kuri padės išsikapstyti iš skolų. 2017 m. lapkričio mėn. I. B. atlyginimą už UAB „R.“ pradėjo mokėti UAB „A.“. Bendrovės „R.“ prekių likučiai buvo perduoti bendrovei „A.“, parduotuvės ėmė prekiauti bendrovės „A.“ vardu, ant prekių perklijuotos etiketės su bendrovės „A.“ pavadinimu. T. S. (duomenys neskelbtini) dalyvavo naujo bendrovės įvaizdžio ir prekės ženklo kūrime, parduotuvių renovacijoje. T. S. bendrovės „R.“ vadovu buvo neilgai. 2018 m. UAB „R.“ buvo iškelta bankroto byla. Tada visi prekių likučiai iš UAB „A.“ buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastarosios įmonės (duomenys neskelbtini) buvo A. B.

Savo parodymams patvirtinti liudytoja I. B. pateikė dokumentą – AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad 2017 m. lapkričio 23 d., 2017 m. gruodžio 22 d., 2018 m. sausio 18 d., 2018 m. vasario 19 d., 2018 m. vasario 22 d., 2018 m. kovo 16 d., 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. birželio 18 d. darbo užmokestį į liudytojos sąskaitą pervedė UAB „A.“, mokėjimo paskirtyje nurodydama: darbo užmokestis už UAB „R.“ (t. 4, b. l. 6 – 17).

Liudytojas Ž. D. parodė, kad 2016 m. sausio mėn. jis pradėjo dirbti UAB „R.“ (duomenys neskelbtini). Įmonės sandėlis buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. UAB „R.“ vykdė aliejaus, prieskonių, kavos, riešutų mažmeninę prekybą parduotuvėse. Atlyginimą liudytojas gaudavo pavedimu į banko sąskaitą. Vėliau, kai įmonės finansinė padėtis ėmė blogėti, kelis mėnesius liudytojas atlyginimą gavo grynaisiais pinigais. Gavęs darbo užmokestį jis pasirašydavo žiniaraštyje, kuriame nurodyta suma visada sutapdavo su jam išmokėta pinigų suma. 2017 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) V. K. buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ visas sandėlio atsargas perkėlė įmonei „A.“. Nuo tos dienos Ž. D. iš sandėlio išvežamų prekių važtaraščius išrašydavo jau ne UAB „R.“, o UAB „A.“ vardu. Dalis parduotuvių buvo perduotos UAB „A.“, o kita dalis taip ir liko UAB „R.“. Tiekėjai sąskaitas išrašydavo bendrovei „A.“, nes bendrovės „R.“ sąskaitos buvo areštuotos. 2017 m. spalio mėn. V. B. pranešė UAB „R.“ darbuotojams, kad traukiasi iš vadovo pareigų, o naujas įmonės vadovas bus T. S. V. B. minėjo, kad UAB „R.“ patiria finansinių sunkumų, dėl to buvo sukurta nauja įmonė – UAB „A.“. A. B. tvirtino, kad darbuotojų darbo sąlygos ir visos garantijos išlieka nepasikeitusios, jis neketina skelbti UAB „R.“ bankroto, nes UAB „A.“ perims visas UAB „R.“ skolas.

Liudytojas A. P. parodė, kad nuo 2014 m. jis dirbo UAB „R.“ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo Ž. D. Įmonės sandėlis buvo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Liudytojas darbe naudojosi centralizuota kompiuterine programa „(duomenys neskelbtini)“, į kuria rašydavo visus duomenis apie iš sandėlio išvežtas prekes. Duomenis apie gautas prekes surašydavo vadybininkai. A. P. priimdavo parduotuvių užsakymus, atspausdindavo užsakymų lapus, išsiųsdavo prekes. 2017 m. vasaros pabaigoje darbdavys vėlavo išmokėti darbo užmokestį. A. B. į darbuotojų priekaištus atsakydavo, kad nėra pinigų, reikia palaukti. 2017 m. rudenį UAB „R.“ vadovu tapo T. S. Nuo to laiko atlyginimas buvo mokamas nustatytu laiku. Vėliau (duomenys neskelbtini) Ž. D. paaiškino, kad vyksta įmonės pokyčiai, tačiau darbuotojų darbo sąlygos iš esmės nepasikeis. Apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“ buvo perprogramuota ir visos sandėlio operacijos registruojamos UAB „A.“ vardu. Tiekėjai, kurie anksčiau išrašydavo sąskaitas faktūras bendrovei „R.“, sąskaitose faktūrose pradėjo rašyti pavadinimą „A.“. A. P. darbo užmokestį pervesdavo tik UAB „A.“, pavedime nurodydama paskirtį: „darbo užmokestis už UAB „R.“. 2018 m. gegužės mėn. liudytojas išėjo iš darbo.

Liudytojas V. D. parodė, kad nuo 2011 m. dirbo UAB „R.“ (duomenys neskelbtini). Liudytojas automobiliu vežiojo prekes iš bendrovės sandėlio, esančio su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į parduotuves. Važtaraščiuose buvo nurodytas įmonės pavadinimas „R.‘. Tuo metu UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) buvo A. B. 2017 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokestis buvo mokamas pavėluotai arba dalimis. Atlyginimas visada buvo sumokamas pinigus pervedant į liudytojo sąskaitą banke, atlyginimas grynaisiais pinigais nebuvo mokamas. 2017 m. rugpjūčio mėn. tarp darbuotojų pasklido kalbos, kad bendrovė „R.“ skęsta skolose, todėl yra steigiama nauja įmonė „A.“. 2017 m. spalio mėn. bendrovės „R.“ darbuotojams atlyginimus pradėjo mokėti bendrovė „A.“. Kai UAB „R.“ banko kortelėje nebūdavo pinigų automobilio kurui, liudytojas A. B. nurodymu iš parduotuvės paimdavo reikalingą grynųjų pinigų sumą, pasirašydavo kasos aparato žurnale. Už šiuos pinigus jis nupirkdavo kuro, o sąskaitą ar čekį pristatydavo bendrovės (duomenys neskelbtini). UAB „R.“ bankrutavus, prekių važtaraščiai buvo išrašomi UAB „A.“ vardu.

Šiems liudytojo V. D. parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apklausiamas 2018 m. liepos 12 d. liudytojas V. D. parodė, kad areštavus bendrovės „R.“ banko sąskaitas, darbo užmokestis jam buvo išmokamas grynaisiais pinigais. Gavęs algą V. D. visada pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje. Liudytojas žino, kad bendrovės parduotuvių įplaukas grynaisiais pinigais vadovai paimdavo ir iš jų sumokėdavo darbuotojams darbo užmokestį. Darbo užmokestis grynaisiais pinigais buvo mokamas iš bendrovės parduotuvių įplaukų grynaisiais pinigais. Teismo posėdyje V. D. šių savo parodymų nepatvirtino, paaiškindamas, kad neprisimena, jog darbo užmokestis jam buvo mokamas grynaisiais pinigais.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. dirbo UAB „R.“ (duomenys neskelbtini), o 2017 m. spalio mėn. buvo paskirta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. B. prašymu, liudytoja surinkdavo iš parduotuvių grynuosius pinigus ir perduodavo į buhalteriją, pasirašiusi kasos pajamų orderį. Tai buvo daroma tais atvejais, kai (duomenys neskelbtini) dėl skolų biudžetui uždrausdavo atsiskaitymus iš bendrovės sąskaitų. 2016 m. rugpjūčio mėn. UAB „R.“ išgyveno finansinį nuosmukį, nuolat trūko prekių, vėlavo atlyginimų išmokėjimas darbuotojams. 2017 m. gruodžio mėn. į UAB „R.“ sandėlį atvyko T. S. A. B. jį pristatė naujuoju UAB „R.“ (duomenys neskelbtini), galinčiu įmonę „pastatyti ant kojų“. 2017 m. gruodžio mėn. buvo sušauktas sandėlio darbuotojų susirinkimas, kurio metu (duomenys neskelbtini) T. S. pranešė, kad bandys restruktūrizuoti UAB „R.“. I. Ž. informavo T. S., jog kreditoriai primygtinai reikalauja sumokėti skolas. T. S. paprašė kreditoriams apie restruktūrizaciją kol kas nieko nesakyti, o skambučius nukreipti jam. Vėliau A. B. biure dirbantiems darbuotojams pranešė, kad jie bus perkelti dirbti į UAB „A.“. Liudytojai buvo pavesta surinkti darbuotojų parašus dėl darbo sutarčių pakeitimo. T. S. parengė raštą, kuriuo informavo darbuotojus apie jų perkėlimą dirbti į kitą įmonę. I. Ž. nežino, kaip buvo UAB „R.“ turtas perkeltas į UAB „A.“. UAB „R.“ kasos aparatai buvo įregistruoti UAB „A.“ vardu ir perprogramuoti, kad spausdintų kitos įmonės rekvizitus. T. S. vadovavimo laikotarpiu įmonės „R.“ veikla atsigavo: buvo rekonstruotos parduotuvės, pakeistas prekės ženklas, sumažintas prekių antkainis, todėl padidėjo prekių apyvarta. Jis bendravo su įmonės kreditoriais, jie nustojo skambinėti I. Ž. ir reikalauti pinigų. Praėjus porai mėnesių, tarp A. B. ir T. S. kildavo vis daugiau nesutarimų. 2018 m. gegužės mėn. T. S. pasitraukė iš UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) pareigų. Tada A. B. nustojo bendrauti su kreditoriais ir neatsiliepdavo į jų skambučius. Bendrovės skolos didėjo, atlyginimai ir vėl pradėjo vėluoti, o tiekėjai atsisakydavo parduoti prekes. 2018 m. liepos mėn. D. B. informavo liudytoją, kad buhalterinės apskaitos programoje užfiksuota, jog sandėlyje nėra prekių likučio. (duomenys neskelbtini) D. K. paaiškino girdėjusi apie sandėlio likučių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to vėl buvo keičiamos darbuotojų darbo sutartys, jie buvo įdarbinami UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybą vykdė su UAB „R.“ aliejaus spaudimo įranga. Nuo 2018 m. lapkričio mėn. I. Ž. nebedirbo nė vienoje iš anksčiau nurodytų įmonių.

Liudytoja D. P. (pastaba: ikiteisminio tyrimo metu pavardė – B.) parodė, kad nuo 2017 m. gegužės mėn. dirbo UAB „R.“ parduotuvių (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 m. spalio mėn. – UAB „A.“ (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn. sumažėjo UAB „R.“ parduotuvių pajamos. Vadovai sušaukė susirinkimą, kuriame dalyvavo A. T., E. R., D. P., A. B. ir kiti darbuotojai. Susirinkimo metu buvo pristatytas naujas UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) – T. S., nutarta parduoti prekes su nuolaida ir taip bandyti išbristi iš finansinės krizės. Prekyba atsigavo, atsirado daugiau apyvartinių lėšų, kurių pakako mokesčiams ir algoms sumokėti. Kartais (duomenys neskelbtini) užblokuodavo įmonės sąskaitas, tada A. B. arba V. B. nurodydavo parduotuvių grynųjų pinigų į banko sąskaitą neįnešti, o atiduoti V. B., kad ši galėtų atsiskaityti su tiekėjais grynaisiais pinigais. 2017 m. spalio mėn. D. P. išėjo iš darbo UAB „R.“ ir įsidarbino UAB „A.“ (duomenys neskelbtini). Į jos vietą buvo priimta I. Ž. Iki 2018 m. gegužės mėn. UAB „A.“ finansinė padėtis buvo nebloga, liudytoja gaudavo darbo užmokestį laiku, tačiau nuo 2018 m. birželio mėn. atlyginimą už UAB „A.“ darbuotojus ėmė mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. liepos 4–6 d. kompiuterinėje sandėlio apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės „A.“ prekių likutis buvo perkeltas į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos programą. 2018 m. rugsėjo 2 d. D. P. parėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes A. B. pranešė, kad UAB „A.“ ir UAB „R.“ bankrutuoja. Bendrovei „R.“ iš pradžių vadovavo A. B., nuo 2017 m. rudens iki 2018 m. vasaros T. S. Bendrovei „A.“ vadovavo A. B. D. P. mano, kad T. S. stengėsi išvesti UAB „R.“ iš sunkios finansinės padėties.

Liudytojas V. K. parodė, kad nuo 2014 m. gruodžio mėn. dirbo UAB „R.“ (duomenys neskelbtini). Formaliai įmonės vadovė buvo V. B., bet faktiškai jai vadovavo A. B. 2015 m. rugpjūčio 3 d. įmonė pradėjo naudoti kompiuterinę apskaitos programą „(duomenys neskelbtini)“. UAB „R.“ turėjo apie 32 parduotuves, tačiau A. B. nusprendė plėsti įmonės veiklą, išsimokėtinai nupirko apie 50 kompiuterių. 2016 m. pradžioje UAB „R.“ kas mėnesį atidarydavo po 2 naujas parduotuves. 2016 m. įmonė gavo finansavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio mėn. V. K. apskaitos programoje pamatė 2016 m. pelno (nuostolio) ataskaitą ir suprato, kad įmonė patiria didelių nuostolių. 2017 m. rugsėjo mėn. darbuotojų susirinkimo metu A. B. pristatė naują įmonės vadovą T. S. Buvo įkurta UAB „A.“, nes UAB „R.“ dėl didelių skolų kreditoriams nebegalėjo tęsti veiklos. UAB „R.“ nauju vadovu tapo T. S., UAB „A.“ vadovu – A. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atskira įmonė, kuri vykdė gamybą. 2017 m. spalio mėn. V. K. buvo įteiktas atleidimo iš UAB „R.“ pranešimas ir pasiūlyta įsidarbinti UAB „A.“. Liudytojas perregistravo visus fiskalinius kasos aparatus naujos įmonės vardu. A. B. klausė, kaip padaryti, kad visos UAB „R.“ prekės būtų parduotos bendrovei „A.“ su mažiausia pelno marža. V. K., pasitaręs su kompiuterinę programą „(duomenys neskelbtini)“ prižiūrinčios įmonės (duomenys neskelbtini), apskaitos programoje parodė UAB „R.“ prekių pardavimą UAB „A.“. Parduotų prekių antkainį sudarė tik pridėtinės vertės mokestis. V. K. kurį laiką iš darbdavio UAB „R.“ negavo darbo užmokesčio. Liudytojas įsidarbino 0,5 etato UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. jam buvo pavesta kompiuterinėje apskaitos programoje dar kartą atlikti prekių pardavimą tik šį kartą iš UAB „A.“ – UAB „(duomenys neskelbtini)“. T. S. darbuotojams buvo pristatytas kaip gelbėtojas, turintis planą, kaip ištraukti įmonę „R.“ iš sunkios finansinės padėties ir išvengti jos bankroto. V. K. teikdavo pardavimų ataskaitas T. S., kelis kartus įspėjo jį, kad UAB „A.“ pardavimų marža nepadengia visų išlaidų, todėl įmonei gresia bankrotas.

Liudytoja E. R. parodė, kad 2016 m. ji įsidarbino UAB „R.“ (duomenys neskelbtini). Ji suvesdavo į kompiuterinę programą „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas prekes, sudarydavo prekių likučių ataskaitas. 2017 m. pavasarį įmonėje prasidėjo finansiniai sunkumai, trūko apyvartinių lėšų, vėlavo atlyginimų mokėjimai, „(duomenys neskelbtini)“ uždraudė vykdyti atsiskaitymus iš bendrovės sąskaitų bankuose (duomenys neskelbtini). A. B. paprašė E. R. parengti prekių likučių ataskaitą. Liudytoja klausė (duomenys neskelbtini) V. B., kokios įmonės veiklos perspektyvos. V. B. patikino, kad įmonė nebankrutuos, nes jos veikla bus perkelta UAB „A.“. 2017 m. rugsėjo mėn. UAB „R.“ uždarė daug parduotuvių, nuomotojai nutraukė nuomos sutartis. 2017 m. lapkričio mėn. liudytoja perėjo dirbti į UAB „A.“. Jos darbo sąlygos ir funkcijos išliko tos pačios kaip dirbant UAB „R.“. Atlyginimą ji gaudavo tik pavedimu į banko sąskaitą. E. R. žino, kad tarp UAB „R.“ ir UAB „A.“ buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, tačiau šios sutarties turinio ji nežino. Nuo to laiko UAB „R.“ veiklos nebevykdė, liudytoja dirbo su ta pačia apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“, tik UAB „A.“ darbinėje aplinkoje.

Liudytoja Da. D. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. ji įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Prieš pasirašant darbo sutartį (duomenys neskelbtini) A. B. paaiškino, kad be bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ yra dar dvi kažkaip susijusios įmonės UAB „A.“ ir UAB „R.“. Da. D. darbe naudojosi kompiuterine apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“. Prie šios programos ji per savo paskyrą galėjo prisijungti prie visų trijų įmonių – UAB „R.“, UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenų. 2018 m. rugsėjo 10–14 d. UAB „A.“ bandomasis balansas, pelno nuostolių ataskaita už 6 mėnesių laikotarpį rodė, kad įmonės veikla yra nuostolinga. Da. D., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tvarkė ir kitų dviejų įmonių apskaitą: sudarė kreditorių-debitorių sąrašus, skolų suvestines. 2018 m. rugsėjo mėn., A. B. prašymu, liudytoja atspausdino UAB „A.“ balansą už pusmetį iki 2018 m. birželio 30 d. ir išsiuntė (duomenys neskelbtini).

Liudytoja D. K. parodė, kad nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2018 m. liepos 5 d. ji dirbo UAB „A.“ (duomenys neskelbtini). Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viename iš kabinetų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. P. Liudytoja turėjo galimybę prisijungti prie bendrovių „A.“ ir „R.“ kompiuterinės apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ duomenų. V. B. jos prašė peržiūrėti UAB „R.“ įsiskolinimų duomenis. Prisijungusi prie UAB „A.“ apskaitos programos, D. K. pastebėjo, kad programoje yra nukopijuota informacija iš UAB „R.“ apskaitos duomenų: parduotuvių pavadinimai, tiekėjai, banko sąskaitos, sąskaitų planai. 2017 m. spalio pabaigoje UAB „R.“ buvo skolinga patalpų nuomotojams, verslo partneriams. UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) iš pradžių buvo V. B., vėliau – T. S., o UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) – A. B. UAB „A.“ kasininkas buvo (duomenys neskelbtini) A. B., o kas buvo UAB „R.“ kasininkas, liudytoja nežino. V. B., A. B. ir T. S. prašydavo D. K. atspausdinti UAB „R.“ detalius skolų žiniaraščius ir griežtai nurodydavo, kokius bendrovės „R.“ įsiskolinimus reikia sumokėti iš bendrovės „A.“ sąskaitos. UAB „A.“ neturėjo darbuotojų, išskyrus (duomenys neskelbtini), tačiau mokėjo atlyginimus už UAB „R.“ darbuotojus. Atlyginimus skaičiavo (duomenys neskelbtini) R. P. (duomenys neskelbtini) inspekcija atliko UAB „A.“ mokestinį patikrinimą. D. K., A. B. ir T. S. teikė inspektorėms apskaitos dokumentus, jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp bendrovių „R.“ ir „A.“. Liudytoja D. K. gaudavo informaciją apie UAB „A.“ ir UAB „R.“ skolas (duomenys neskelbtini) inspekcijai ir „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. lapkričio mėn. V. B. perdavė jai UAB „R.“ darbo užmokesčio žiniaraščius ir pareikalavo iš UAB „A.“ banko sąskaitos pervesti darbo užmokestį UAB „R.“ darbuotojams. Tai parodyti buhalterinėje apskaitoje buvo sudėtinga, todėl jai padėjo J. P. Iš UAB „A.“ sąskaitos buvo mokamos ir UAB „R.“ skolos patalpų nuomotojams. (duomenys neskelbtini) inspekcijoje bendrovės „R.“ kasos aparatai buvo perregistruoti bendrovės „A.“ vardu. Vykdydama A. B. ir T. S. nurodymus dėl mokėjimo pavedimų iš bendrovės „A.“ sąskaitos bendrovės „R.“ kreditoriams, D. K. apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ prisijungdavo prie bendrovės „R.“ paskyros, atspausdindavo įsiskolinimų žiniaraščius, po to prisijungdavo prie bendrovės „A.“ paskyros ir nurodydavo, kad mokėjimas atliktas už UAB „R.“ įsiskolinimą. Tokiu būdu bendrovės „R.“ apskaitoje įsiskolinimas sumažėdavo, tačiau padidėdavo jos skola bendrovei „A.“. Bendrovės „R.“ parduotuvės buvo perleistos bendrovei „A.“, todėl ši bendrovė turėjo pajamų, kad galėtų sumokėti bendrovės „A.“ skolas. Darbuotojai ir toliau dirbo bendrovėje „R.“, o darbo užmokestį jiems sumokėdavo bendrovė „A.“. UAB „A.“ mokėjo už UAB „R.“ palūkanas bankui. V. B., A. B. ir T. S. liudytojai nurodydavo UAB „R.“ vardu gaunamas PVM sąskaitas faktūras įtraukti į UAB „R.“ apskaitą, tačiau jas apmokėti iš UAB „A.“ lėšų banko sąskaitose. Į bendrovės kasą užregistruodavo grynųjų pinigų įnešimą pagal gautus dokumentus – kvitus. Kvitus pristatydavo T. S. ir V. B. Kadangi grynieji pinigai jai kartu su pinigų priėmimo–perdavimo kvitais nebūdavo pateikiami, tad kvituose nurodytą sumą liudytoja įrašydavo į V. B. arba į T. S. avansines apyskaitas, priklausomai nuo to, kas pinigų priėmimo kvituose buvo nurodytas, kaip pinigus paėmęs asmuo.

Liudytoja R. J. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – vadovė. 2015 m. spalio 27 d. ji pasirašė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartį su UAB „R.“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) V. B. Visus pirminius apskaitos dokumentus ir duomenis, pirminius įmonės dokumentus UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) suvesdavo į apskaitos programą „(duomenys neskelbtini)“, o R. J., prisijungusi prie šios programos iš nuotolio, tvarkė registrus, deklaracijas ir ataskaitas, skaičiavo darbo užmokestį. Liudytoja turėjo teisę prisijungti prie UAB „R.“ banko sąskaitos ir galėjo daryti pavedimus valstybės institucijoms. Visus pavedimus ji derino su V. B. ir A. B. R. J. darbo laikotarpiu UAB „R.“ veikla buvo pelninga, bankai suteikė bendrovei šešias paskolas, kurios buvo panaudotos veiklos plėtrai. 2017 m. bankai pagal paskolų sutartis pradėjo nurašyti lėšas iš UAB „R.“ sąskaitų, todėl ėmė trūkti apyvartinių lėšų, įmonė vėlavo sumokėti deklaruotus mokesčius ir kitas įmones. 2017 m. rugsėjo mėn. V. B. ir A. B. informavo R. J., kad ruošiasi perduoti visas UAB „R.“ parduotuves (duomenys neskelbtini) įmonei „A.“. UAB „R.“ vadovu buvo paskirtas T. S. UAB „R.“ finansinė padėtis tapo sudėtinga, įmonė vėlavo atsiskaityti su (duomenys neskelbtini) administratoriumi ir kreditoriais. R. J. 2017 m. rugsėjo mėn. nutraukė paslaugų sutartį su UAB „R.“. Bendrovės „A.“ buhalterinės apskaitos ji netvarkė. UAB „R.“ nuomojo aliejaus spaudimo įrangą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir iš pastarosios pirko pagamintus produktus. Abi įmonės viena kitai išrašydavo sąskaitas ir mėnesio pabaigoje užskaitydavo viena kitos įsiskolinimus.

Liudytoja J. B. parodė, kad nuo 2015 m. lapkričio 11 d. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Liudytoja išrašydavo sąskaitas faktūras, suvesdavo duomenis į apskaitos programą „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės vadovas buvo A. B. Kartais J. B., (duomenys neskelbtini) A. B. ar jo (duomenys neskelbtini) V. B. nurodymu, suvesdavo duomenis ir į UAB „R.“ ir UAB „A.“ apskaitos programas. Nuo 2017 m. rugsėjo mėn. J. B. pajamavo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tiekiamas prekes bendrovei „R.“, o vėliau – bendrovei „A.“. 2018 m. liepos mėn. UAB „A.“ parduotuvės pradėjo prekes pardavinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Apskaitos programoje UAB „A.“ veikla buvo perkelta į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausos metu liudytoja išklausė A. B. ir V. B. pokalbį (pastaba: ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktos apklausos protokole užfiksuota, kad liudytoja išklausė pokalbį Nr. (duomenys neskelbtini)). Šio pokalbio metu V. B. sako A. B., kad: „J. sukonfigūravo prekių perdavimo aktą už 9 000“, o A. B. atsako, kad „verkiant reikia daryt dieną naktį, kad būtų padaryta ir, kad J. yra padariusi grąžinimą už 45 000“. J. B. mano, kad jie kalba apie UAB „A.“ prekių likučių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prasidėjus įmonių sujungimui, buhalterinės apskaitos programoje ji atliko prekių likučių perkėlimą iš vienos įmonės į kitą. UAB „A.“ apmokėjo bendrovės „R.“ skolas. Vėliau buvo atliktas įmonių tarpusavio skolų užskaitymas.

Liudytoja R. P. parodė, kad 2017 m. rudenį ji įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Dirbo apie 8 mėnesius. Įmonė buvo maža, joje dirbo 7–9 darbuotojai, gamybos apskaitą tvarkė (duomenys neskelbtini) J. B. Įmonės (duomenys neskelbtini) buvo A. B. R. P. dirbo su kompiuterine apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo vieta buvo biure, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tame pačiame biure dirbo ir UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) D. K. 2018 m. pradžioje R. P., A. B. nurodymu, atliko pavedimus įmonės tiekėjams, nors nepakakdavo pinigų sumokėti mokesčiams. Liudytoja nieko nežino apie jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp UAB „A.“ ir UAB „R.“. R. P. pažįsta T. S., jo pareigų ir funkcijų nežino. T. S. atvykdavo į biurą ir bendraudavo su UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) D. K. Kartą A. B. pakvietė R. P., A. T., V. K. ir V. B. pasikalbėti ir pokalbio metu informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta apyvartinių lėšų, įmonė patiria finansinių sunkumų, todėl priimtas sprendimas perkelti UAB „A.“ parduotuves bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. A. B. akcentavo, kad jis dėl tokio veiklos perkėlimo konsultavosi su (duomenys neskelbtini) inspekcijos (duomenys neskelbtini). Jis nepaaiškino, pagal kokias sutartis ar kokiu pagrindu vyks perkėlimas ir apie mokestines nepriemokas ar gresiantį įmonės „A.“ bankrotą neinformavo. Prasidėjus įmonių pertvarkai, R. P. išėjo iš darbo. Liudytojos darbo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės „R.“ neįgijo jokio turto.

Liudytojas G. B. parodė, kad jis dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, aptarnauja įmones, įsigijusias kompiuterines apskaitos programas „(duomenys neskelbtini)“. 2015 m. UAB „R.“ iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo dvi buhalterinės apskaitos programas „(duomenys neskelbtini)“ ir sudarė šių programų aptarnavimo sutartis. Vėliau šioje programoje jis sukūrė ir UAB „A.“ profilį. UAB „R.“ buvo stambi įmonė, turėjo daug parduotuvių ir planavo atidaryti jų dar daugiau. Liudytojas buhalterinės apskaitos programoje parodė įmonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. K., kaip reikia parodyti prekių sandėlio likučių pardavimo kitai įmonei operaciją. G. B. neanalizavo UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nes to nereikėjo techniškai apskaitos programoje perkeliant vienos įmonės sandėlio likutį į kitos įmonės sandėlį. Vienos įmonės buhalterinės apskaitos programoje jie parodė prekių pardavimą, o kitos įmonės programoje – šių prekių įsigijimą. Buhalterinės apskaitos programose registruojamus duomenis saugo pats klientas – programos naudotojas savo duomenų bazėje ar serveryje. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turi tik programos registracijos raktą, o informacijos apie kliento veiklą neturi ir nesaugo.

Liudytojas Ju. S. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Biurui vadovauja T. M. 2018 m. T. M. paprašė parengti UAB „R.“ restruktūrizavimo metmenis. Ju. S. pagal UAB „R.“ vadovo T. S. pateiktus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus parengė restruktūrizavimo metmenis. Rengdamas dokumentą, jis suprato, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, bet įmonė turėjo turto ir vykdė paklausią veiklą, tad buvo galima tikėtis jos restruktūrizavimo. UAB „R.“ atidarė daug parduotuvių, įmonės plėtra vyko per greitai ir tai, liudytojo manymu, buvo pagrindinė jos finansinės nesėkmės priežastis. (duomenys neskelbtini) T. S. minėjo, jog bendrovės „R.“ skolas sumokės bendrovė „A.“. UAB „A.“ ir UAB „R.“ vykdė veiklą jungtinės sutarties pagrindu, tačiau šios sutarties detalių liudytojas nežino. T. S. sakė, kad veda derybas su investuotoju iš (duomenys neskelbtini), kurio investicijos galėtų padėti įmonei išbristi iš sunkios finansinės padėties. UAB „R.“ dalyviai inicijavo įmonės restruktūrizavimo procesą siekdami šią įmonę išgelbėti nuo bankroto ir bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) administratoriais. Teismas iškėlė UAB „A.“ bankroto bylą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė teismui (duomenys neskelbtini) ataskaitą. A. B. tuo metu vadovavo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo skolinga bankrutuojančiai bendrovei „A.“. (duomenys neskelbtini) administratorius sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. B., taikos sutartį dėl skolos bendrovei „A.“ sumokėjimo.

Liudytojas D. D. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Ši įmonė tiekė prekes bendrovei „R.“. 2017 m. vasario–liepos mėn. jam paskambino kaltinamasis T. S., prašydamas investuoti į (duomenys neskelbtini) įmonę „A.“. Tuo metu UAB „R.“ buvo skolinga D. D. vadovaujamai įmonei apie 15 000 Eur. 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn. UAB „R.“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), D. D. susitiko su T. S. ir A. B. aptarti investavimo klausimo. Liudytojas pažinojo A. B. kaip UAB „R.“ (duomenys neskelbtini). Jis susidarė nuomonę, kad T. S. yra šios įmonės finansininkas. Susitikimo metu jie susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduos UAB „A.“ prekių, kurių vertė 70 000 Eur, su atidėtu mokėjimu. T. S. aiškino, kad UAB „A.“ veikia pagal jungtinės veiklos sutartį, kuri padės apsaugoti UAB „R.“ nuo bankroto. 2017 m. lapkričio mėn. UAB „A.“ pavedimais sumokėjo dalį UAB „R. skolos. 2017 m. lapkričio–gruodžio mėn., garantuojant apmokėjimą už perduotas didelės vertės prekes, D. D. buvo perleista dalis (20–29 proc.) UAB „R.“ akcijų. Akcijų perleidimo sutarties pasirašymo metu dalyvavo teisininkas T. P., dirbantis (duomenys neskelbtini) kontoroje „(duomenys neskelbtini)“. D. D. domėjosi UAB „R.“ veikos finansiniais rezultatais, bendraudamas elektroniniais laiškais su T. S., siūlė kreiptis į (duomenys neskelbtini) kompaniją. T. S. jam atsiuntė (duomenys neskelbtini) išvadą, kuri atskleidė blogą UAB „R.“ finansinę padėtį. D. D. grąžino jam perleistas bendrovės akcijas ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kad šie teisiškai išaiškintų jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu UAB „A.“ apmokėdavo UAB „R.“ skolas. Liudytojas neturėjo jungtinės veiklos sutarties kopijos, todėl iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nusiuntė T. S. laišką, prašydamas paruošti jungtinės veiklos sutartį, T. M. ir R. B. skolos dokumentus. Šie dokumentai jam buvo reikalingi siekiant susidaryti nuomonę apie UAB „A.“ finansinę padėtį. T. S. jokių dokumentų neatsiuntė. D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, jam iš UAB „A.“ buvo priteista 59 000 Eur skolos atlyginimas. Gavęs teismo sprendimą, D. D. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Antstolis areštavo UAB „A.“ banko sąskaitas. UAB „R.“ bankroto bylos išskėlimo metu liudytojas šios įmonės akcininku nebuvo. Kaltinamasis T. S. aktyviai dalyvavo kuriant verslo planą, jo (duomenys neskelbtini) A. keitė įmonės parduotuvių dizainą, prekių ženklą, siekė padaryti prekes ir paslaugas patrauklesnes klientams.

Liudytojas E. E. parodė, kad jis nuo 2014 m. paskolino A. B. apie 100 000 Eur, kuriuos šis sakė panaudosiąs verslui vystyti. 2017 m. A. B. ėmė skųstis sunkia įmonės finansine padėtimi, informavo, kad dalį verslo reikalų perdavė kažkokiam žmogui iš (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą 2018 m. vasario–kovo mėn. liudytojas paskolino 35 000 Eur. Jie sudarė notarinę paskolos sutartį su garantija – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įkeitimu. Numatė 2 metų paskolos grąžinimo terminą. Liudytojas pasitikėjo A. B. ir į jo verslo reikalus nesikišo. Jis žinojo, kad A. B. vadovauja įmonei „(duomenys neskelbtini)“, girdėjo ir apie kitas įmones – UAB „A.“ ir UAB „R.“. Kadangi A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ per nustatytą terminą paskolų negrąžino ir neturėjo pakankamai pinigų apyvartai, E. E. ir A. B. susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks prekes ne tiesiogiai iš tiekėjų, bet per liudytojo (duomenys neskelbtini) V. E. įkurtą bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kuri savo ruožtu šias prekes parduos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiekėjų nupirko ir pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių, kurių vertė su antkainiu apie 40 000 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik iš dalies ir liko skolinga 7 000 Eur. A. B. paskolinta 100 000 Eur suma nėra susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas T. M. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. T. M. ir jo (duomenys neskelbtini) B. M. asmeniškai paskolino A. B. ir V. B. 50 000 Eur. Kaltinamasis paaiškino, kad pinigus investuos UAB „R.“ atsargoms įsigyti. Laiduotoja tapo UAB „A.“. Susitarė, kad A. B. paskolą grąžins po trijų mėnesių. Netrukus kaltinamieji A. B. ir T. S. kreipėsi į jį dėl UAB „R.“ restruktūrizacijos. Įmonės restruktūrizavimo metmenis parengė ir procese dalyvavo (duomenys neskelbtini) Ju. S. A. B. nesumokėjo už restruktūrizavimo metmenų rengimą, nes „(duomenys neskelbtini)“ apribojo disponavimą UAB „R.“ sąskaitose esančiomis lėšomis. A. B. ir T. S. aiškino, kad jie siekia atkurti įmonės mokumą, tuo tikslu įkūrė UAB „A.“. T. M. neanalizavo UAB „R.“ apskaitos dokumentų, pasikliovė A. B. ir T. S. pateiktų suvestinių duomenimis. UAB „R.“ restruktūrizavimo prašymas buvo atmestas, prasidėjo įmonės bankroto procedūra. A. B. ir V. B. liudytojui paskolos negrąžino.

Liudytojas L. R. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). L. R. pažįsta T. M. ir pagal sutartį teikia (duomenys neskelbtini) konsultacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja B. M. 2018 m. liepos viduryje T. M. paprašė įvertinti UAB „R.“ verslo pajamas, sąnaudas ir pelningumą. T. M. paaiškino, kad nori investuoti į verslą ir pageidauja patikrinti šio verslo perspektyvą. Tą patį mėnesį UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) suteikė liudytojui prieigą prie kompiuterinės apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ su teise peržiūrėti duomenis. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo gamybos įmonė, o bendrovė „R.“ – mažmeninės prekybos. Koks šių įmonių ryšys su bendrove „A.“, liudytojas nežino. L. R. atliko UAB „R.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo vertinimą ir prekybinės ir gamybinės veiklos prognozinį modelį. Šias įžvalgas ir rekomendacijas jis aptarė su T. M. L. R. pageidavo prisijungti ir prie UAB „A.“ buhalterinės apskaitos programos, tačiau tokia teisė jam nebuvo suteikta. Analizuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo modelį, liudytojas atkreipė dėmesį į tai, kad ši įmonė neturi ilgalaikio turto ir apyvartinių lėšų. Įmonė turėjo finansinių sunkumų, dalies skolų grąžinimo terminų buvo suėję. L. R. padarė išvadą, kad įmonę atgaivinti galima, tačiau vien investicijų tam nepakanka, reikia tinkamos vadybos ir personalo. Liudytojas nematė ir neanalizavo jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp UAB „A.“ ir UAB „R.“. Jis nematė ir neanalizavo įmonės „R.“ restruktūrizavimo metmenų.

Liudytojas T. P. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) kontoroje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Kaltinamieji A. B. ir V. B. prašė konsultacijos dėl versle patiriamų sunkumų, ieškojo galimybių prikelti verslą. Jie turėjo įkūrę UAB „R.“, kuri tuo metu patyrė finansinių sunkumų. A. B. kontoroje susipažino su T. S., šis ieškojo įvairių investuotojų, tarėsi su jais. Oficialių sutarčių dėl tarpininkavimo ieškant investuotojų T. P. su kaltinamaisiais nesudarė, tačiau teikė jiems teisinę pagalbą, rengė sutarčių projektus, konsultavo verslo valdymo klausimais. Liudytojas pažįsta T. S. kaip verslo atstovą, gerai išmanantį finansinius reikalus. T. S. surado investuotoją – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris tiekė bendrovei prekes su atidėtu mokėjimu. Už suteiktą pagalbą A. B. ir V. B. atsiskaitė perrašydami T. P. dalį – 21 proc. – UAB „R.“ akcijų. Faktiškai jis nedalyvavo įmonės akcininkų susirinkimuose, nepriėmė sprendimų dėl įmonės veiklos, o gavęs (duomenys neskelbtini) išvadą apie UAB „R.“ mokumą, nutraukė akcijų perleidimo sutartį ir (duomenys neskelbtini) centre jos neįregistravo. Atliktas įmonės auditas nustatė, jog trūko prekių, lėšų, įmonė turėjo mažiau turto nei deklaravo. Jungtinės veiklos sutarties sudarymo klausimą iškėlė T. S. arba A. B.

Liudytoja Da. P. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Anksčiau kompanija vadinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. pradžioje į (duomenys neskelbtini) kompaniją kreipėsi UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) T. S. ir teisininkas T. P., prašydami įvertinti šios įmonės apskaitos teisingumą. Da. P. ir T. S. susitarė, kad (duomenys neskelbtini) kompanija atliks UAB „R.“ finansinės būklės įvertinimą. Įmonė suteikė prieigą prie buhalterinės apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ su teise peržiūrėti duomenis, liudytoja iš VĮ (duomenys neskelbtini) gavo 2016 m. balansą. Liudytoja peržiūrėjo UAB „R.“ buhalterinius įrašus, palygino su 2016 m. tuo balansu ir 2017 m. preliminariu balansu ir nustatė, kad buhalterinėje apskaitoje yra daug trūkumų. Pirminių apskaitos dokumentų netikrino. 2018 m. vasario 27 d. parašė užsakovui raštą, kuriame nurodė esminius trūkumus ir pateikė rekomendacijas, kaip juos ištaisyti. Da. P. nustatė, kad bendrovės užbalansinėse sąskaitose nurodyti duomenys, kurių nėra balanse, pvz.: 1) 2015 m. liepos 1 d. nurodytas bendrovės turimas turtas – 64 000 Eur, tačiau turto turinys neiššifruotas; 2) 2016 m. gruodžio 31 d. sudaryta nebalansinė sąskaita, kurioje nurodytas turimas turtas – 378 185, 44 Eur, tačiau nenurodyta, koks tai turtas (pinigai, prekės, kitų verslo partnerių mokėtinos sumos ar pan.), ar jis ilgalaikis ar trumpalaikis, galbūt jau nelikvidus ir turi būti nurašytas. Tai reiškia, kad sudarant 2016 m. balansą nebuvo suvesti ar pakoreguoti visi buhalteriniai dokumentai. Nepaisant šių trūkumų, 2016 m. gruodžio 31 d. balansas buvo bendrovės akcininkų patvirtintas ir perduotas VĮ (duomenys neskelbtini). Da. P. bendrovės „R.“ finansinę būklę vertino 2018 m. vasario mėn. ir jai tapo aišku, kad bendrovė 2017 finansinius metus užbaigė su labai dideliu – 525 375 Eur – nuostoliu. Palyginus šį nuostolį ir bendrovės turtą, net ir tą, kurio (duomenys neskelbtini) neiššifravo, buvo akivaizdu, jog 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „R.“ buvo nemoki. Da. P. netikrino UAB „R.“ deklaracijų ir tikrino tik įmonės balansą. Patikrinusi buhalterinės apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, liudytoja matė, kad įmonė gauna pajamų iš mažmeninės prekybos. Da. P. pasiūlė T. S. surasti inventorizacijų dokumentus ir nustatyti tokio nesutapimo priežastis. Finansinės būklės įvertinimo sutartis buvo nutraukta, kadangi UAB „R.“ nesumokėjo už paslaugas.

Savo parodymams patvirtinti liudytoja Da. P. pateikė dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 27 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl finansinės būklės įvertinimo (t. 25 b. l. 161). Dokumente nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kompanija ir bendrovė „R.“ sudarė finansinės būklės įvertinimo paslaugų sutartį. Pradėjus nagrinėti UAB „R.“ finansinius dokumentus, nustatyta, kad bendrovės finansinės būklės įvertinti negalima, nes pateikti apskaitos duomenys yra nepatikimi, klaidingi ir nepilni:

1. Įmonės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ yra nebalansinė sąskaita (duomenys neskelbtini), kuri naudojama atliekant ūkines operacijas su balansinėmis sąskaitomis:

1.1 pirkėjų skolos padengtos iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ kredituojant (sumažinant) pirkėjų skolų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Per 2015 m. – 2016 m. laikotarpį tai sudarė 101 621,08 Eur sumą;

1.2 per 2015 m. – 2016 m. laikotarpį sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurašytos pardavimui pirktos prekės, kurių bendra vertė 197 019,57 Eur;

1.3 per 2015 m. – 2016 m. laikotarpį sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurašytos žaliavos ir medžiagos, kurių bendra vertė 53 665,04 Eur;

1.4 per 2015 m. – 2016 m. laikotarpį sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sumažinta skola tiekėjams 21 539,36 Eur, o sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) prekybos skolos su (duomenys neskelbtini) tiekėjais padidintos 2 000 Eur, tačiau užskaita tarp šalių nėra įforminta;

1.5 per 2015 m. – 2016 m. laikotarpį sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 20 523,10 Eur suma;

1.6 užbalansinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ nėra iššifravimo. 2016 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertė nurodyta 378 185,44 Eur. Šis turtas yra įtrauktas į turto dalį balanse, nors jo iššifravimo (koks tai turtas, koks jo kiekis, vertė, saugojimo vieta) nėra.

2. Įmonės apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“ startavo 2015 m. liepos 1 d., tačiau nėra dokumento, paaiškinančio, kokius likučius iš senosios programos reikėjo perkelti į naująją programą. Suvedant likučius sąskaitoje (duomenys neskelbtini), žurnaluose liko 66 023,96 Eur skirtumas, kurio iššifravimo nėra. Norint sutvarkyti šį apskaitos trūkumą, reikia ankstesnėje apskaitos programoje nurodyto likučio, kurį (duomenys neskelbtini) netiksliai (nepilnai) perkėlė į naują programą „(duomenys neskelbtini)“.

3. Palyginus kai kurių bankinių sąskaitų likučius 2016 m. gruodžio 31 d. su apskaitos duomenimis nustatyti neatitikimai tarp apskaitos duomenų ir banko sąskaitų išrašų. Šie neatitikimai rodo, kad piniginės operacijos yra suvestos ne iki galo, nors finansinės ataskaitos patvirtintos akcininkų ir perduotos VĮ (duomenys neskelbtini): 1) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), suvesti banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, likutis turėtų būti 17 222,55 Eur, o yra 10 427,04 Eur; 2) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) likutis turėtų būti 14 562,56 Eur, o yra 14 255,84 Eur; 3) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) likutis turėtų būti 1 215 Eur, o yra 11 275 Eur; 4) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas banko (duomenys neskelbtini) kreditinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) likutis turėtų būti 120 000 Eur, o yra nurodytas 396 829,72 Eur;

4. 2016 m. gruodžio 31 d. sąskaitose yra šie neatitikimai: 1) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ nurodytas neigiamas likutis 295,78 Eur; 2) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ nurodytas neigiamas likutis 130 Eur; 3) sudarant balansą neatkreiptas dėmesys į banko sąskaitų kreditinius likučius ir jais sumažinta įmonės turima pinigų suma; 4) sudarant balansą neatskirtos kreditinės ir debitinės skolos, todėl negalima suskaičiuoti finansinių rodiklių ir tiksliai nustatyti įmonės mokumą.

5. Palyginus UAB „R.“ akcininkų patvirtintas ir VĮ (duomenys neskelbtini) pateiktas finansines ataskaitas už 2016 metus, nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės trumpalaikis turtas pagal apskaitos dokumentus yra 1 443 990 Eur, o pagal balansą – 637 394 Eur; turtas iš viso pagal apskaitos dokumentus yra 1 755 548 Eur, o pagal balansą – 948 951 Eur; nuosavas kapitalas pagal apskaitos dokumentus yra 289 488 Eur, o pagal balansą – 289 453 Eur; nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) pagal apskaitos dokumentus yra 197 386 Eur, o pagal balansą – 197 351 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai pagal apskaitos dokumentus yra 1 465 536 Eur, o pagal balansą – 659 498 Eur; nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų suma iš viso pagal apskaitos dokumentus yra 1 755 548 Eur, o pagal balansą – 948 951 Eur. 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nėra nurašytas neidentifikuotas ir neinventorizuotas turtas.

6. Siūloma UAB „R.“ vadovams apsvarstyti 2017 metų nuostolį, sudarantį 525 375 Eur, nes dėl to įmonė tapo nemoki, atsirado neigiamas nuosavas kapitalas; atlikti apskaitos duomenų atkūrimą, kiek tai yra įmanoma, gauti sąskaitų iššifravimus ir juos įkelti į apskaitos programą; atlikti kruopščią ilgalaikio turto, atsargų, pagamintų produktų, pirkėjų ir tiekėjų skolų inventorizaciją, išvesti trūkumus ir perteklius, sudaryti suvestines; suvesti bankų sąskaitų likučius, kad jie sutaptų su banko sąskaitų išrašuose nurodytais duomenimis; suskaičiuoti visų kasos aparatų fiskalinės atminties (duomenys neskelbtini) duomenis ir tokiu būdu patikrinti, ar visos pajamos yra įtrauktos į apskaitą(t. 25, b. l. 161–163).

(duomenys neskelbtini) tarnybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini) A. R. ir R. K. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „R.“, UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ užfiksuota, buvo tiriamas šių bendrovių veikos laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Tyrimo metu nustatyta, kad:

1. UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) registre įregistruota (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 2 d. buvo V. B., laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 6 d. – A. T. ir laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. – T. S. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla.

1.1 UAB „R.“ 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad bendrovės turto vertė buvo 1 668 240 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 1 902 932 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „UAB „R.“ turtas 2017 m. gruodžio 13 d. sudarė 774 795 Eur, iš jų ilgalaikis turtas sudarė 266 916 Eur, trumpalaikis turtas – 507 879 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 786 168 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 353 396 Eur. 2017 m. gruodžio 13 d. UAB „R.“ nuostoliai sudarė 87 505 Eur. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 666 019,01 Eur. Įvertinus tai, kad į 2018 m. kovo 31 d. UAB „R.“ balansą įrašyto turto vertė yra 579 640 Eur, UAB „R. pradelsti įsipareigojimai viršija visą į atsakovės balansą įrašyto turto vertę, bendrovė neturi pakankamai turto iš kurio galėtų būti įvykdytas išieškojimas“. (duomenys neskelbtini), įvertinusios pateiktus bylos dokumentus ir Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodytą informaciją, padarė išvadą, jog UAB „R.“ tapo nemoki 2017 m. gruodžio 13 d. UAB „R.“ tiriamojo laikotarpio (duomenys neskelbtini) registruose neregistravo duomenų apie pradelstus mokėjimus ir nepateikė (duomenys neskelbtini) registrų, finansinių ataskaitų – balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų 2017 m. lapkričio 1 d., todėl (duomenys neskelbtini) negalėjo įvertinti bendrovės mokumo 2017 m. lapkričio 1 d. Pagal UAB „R.“ pateiktą 2017 m. gruodžio 31 d. balansą ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad bendrovė tapo nemoki 2017 m. gruodžio 13 d. ir buvo nemoki 2018 m. vasario 14 d.

1.2 (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2018 m. sausio 19 d. priminimą Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodymu sumokėti 33 921,88 Eur PVM, 11 516,44 Eur GMP (iš viso 45 438,32 Eur) bendrovės „R.“ (duomenys neskelbtini) T. S. gavo 2018 m. sausio 25 d. banko sąskaitos išraše nurodytas piniginių lėšų likutis 2017 m. gruodžio 31 d. – 10 060 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. užregistruotas kasoje dokumentinis piniginių lėšų likutis 17,82 Eur, (duomenys neskelbtini) registre „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kad, UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 14 d. sumokėjo 31 932,73 Eur bendrovės „R.“ prekių tiekėjams. Šie duomenys patvirtina, kad UAB „R.“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 14 d. turėjo galimybę sumokėti dalį – 42 010,55 Eur (10 060 Eur + 17,82 Eur + 31 932,73 Eur) – priminime nurodytų deklaruotų mokesčių. Bendrovė „R.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymą nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės akluose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų, kad „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“.

1.3 UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) registre „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 31 d. užregistravo atskaitingo asmens V. B. 35 371,32 Eur įsiskolinimą bendrovei. V. B. nepanaudotų 35 371,32 Eur pinginių lėšų grąžinimo į bendrovės kasą nepagrindė apskaitos dokumentais. Tokiu būdu UAB „R.“ pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punktą, nustatantį, kad „atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“. UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) registre „(duomenys neskelbtini)“ už 2017 m. užregistravo 18 347,56 Eur bendrovės įsiskolinimą akcininkei V. B. Bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. sausio 10 d. neturėdama pakankamai piniginių lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, neatsiskaitė su valstybės biudžetu iš viso 45 438,32 Eur ir (duomenys neskelbtini) fondo biudžetu iš viso 22 579,88 Eur, tačiau atliko kitus atsiskaitymus – užskaitė akcininkei V. B. paskolos 18 347,56 Eur grąžinimą, užskaitė 7 453,26 Eur piniginių lėšų sumokėjimą atskaitingam asmeniui A. B. Tokiu būdu bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, 6.930¹ straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią atsiskaitymų grynaisiais pinigais eiliškumą, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti,

1.4 UAB „R.“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. veiklos (maisto produktų mažmeninės prekybos specializuotose parduotuvėse) nevykdė ir pajamų negavo, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. liepos 31 d. apskaitos dokumentais pagrindė sąnaudų padidėjimą– 345 561,19 Eur (181 394,07 Eur darbo užmokestis, 107 879,33 Eur mokesčiai už komunalines paslaugas ir nuomos mokestis, 56 291,79 Eur įmokos į (duomenys neskelbtini) fondą) ir įsiskolinimo bendrovei „A.“ padidėjimą – 206 446,44 Eur (UAB „A.“ vykdė mokėjimus už UAB „R.“). UAB „R.“ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2018 m. liepos 5 d. apskaitos dokumentais pagrindė ilgalaikio ir trumpalaikio turto (prekių) perleidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 163 166,55 Eur. Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. skolų užskaitymo aktą, bendrovės „R.“ įsiskolinimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 119 356,06 Eur.

1.5 UAB „R.“ (sutartyje vadinama Partneris Nr. 1), atstovaujama (duomenys neskelbtini) T. S., ir UAB „A.“ (sutartyje vadinama Partneris Nr. 2), atstovaujama (duomenys neskelbtini) A. B., 2017 m. spalio 2 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kurioje įtvirtino, kad: „šalys nusprendė apjungti jų turimus finansinius, intelektualinius, darbo laiko ir kitus resursus bendram tikslui – pelno siekimui <...>. Šios sutarties pagrindu vykdytos veiklos pasiektas grynasis pelnas partneriams yra paskirstomas taip: Partneris Nr. 2 iš jungtinės veiklos grynojo pelno kiekvieną mėnesį pasidengia savo veiklos kaštus ir kaupia kaupiamąjį rezervą, o Partneriui Nr. 1 kiekvieną mėnesį tenka likusi jungtinės veiklos grynojo pelno dalis <...>. Partneris Nr. 1 bendrai veiklai vykdyti įsipareigoja suteikti patalpas, darbuotojus, taip pat su mokėjimo atidėjimu jungtinės veiklos vykdymui tiekti prekes <...>. Partneris Nr. 2 įsipareigoja teikti finansavimą visų žaliavų, reikalingų jungtinės veiklos vykdymui įsigijimui, bei iš veiklos rezultatų dengti visas šios jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu Partnerio Nr. 1 turimas skolas kreditoriams“. 2018 m. gegužės 23 d. jungtinės veiklos sutartis nutraukta, susitarime nurodyta, kad „nutraukus sutartį Partneris Nr. 1 yra skolingas Partneriui Nr. 2 – 336 182,32 Eur <...>. Partneris Nr. 1 įsipareigoja grąžinti skolą Partneriui Nr. 2 iki 2018 m. gruodžio 31 d.“ Vykdant šią jungtinės veiklos sutartį, bendrovė „R.“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. sausio 8 d. apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis) pagrindė ilgalaikio ir trumpalaikio turto (prekių) pardavimą bendrovei „A.“ iš viso už 212 112,03 Eur (prekių vertė 175 318,18 Eur + PVM 36 793,85 Eur). Buhalterinėje apskaitoje užregistravo pirkėjos UAB „A.“ įsiskolinimo padidėjimą iš viso – 212 112,03 Eur, pajamas iš viso – 175 318,18 Eur, PVM – iš viso 36 793,85 Eur, bei prekių sumažėjimą – 175 318,18 Eur. 2017 m. lapkričio 24 d. UAB „R.“ į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „A.“ gavo 2 340,03 Eur pavedimą. UAB A.“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) A. B., ir UAB „R.“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) T. S., pasirašė du tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo ir likučių suderinimo aktus: 1) 2017 m. gruodžio 31 d. akte nurodė, kad bendrovė „A.“ skolinga bendrovei „R.“ už atsargas 206 311,05 Eur; bendrovė „R.“ skolinga bendrovei „A.“ už atsargas 23 361,26 Eur, bendrovė „R.“ skolinga bendrovei „A.“ už sumokėtas skolas (tiekėjams ir darbo užmokestį) – 223 735,62 Eur. Įmonės atlieka tarpusavio skolų užskaitymą 206 311,05 Eur ir bendrovė „R.“ lieka skolinga bendrovei „A.“ – 40 785 ,83 Eur; 2) 2018 m. vasario 28 d. akte nurodė, kad bendrovė „A.“ skolinga bendrovei „R.“ už atsargas 2 135,35 Eur, o bendrovė „R.“ skolinga bendrovei „A.“ už atsargas 23 361,26 Eur ir už šios bendrovės sumokėtas skolas – 185 220,23 Eur. Abi įmonės, be pinigų pervedimo, atlieka tarpusavio skolų užskaitymą 2 135,35 Eur. Po užskaitos 2018 m. vasario 28 d. bendrovė „R.“ lieka skolinga bendrovei „A.“ 206 446,44 Eur. UAB „R.“ ir UAB „A.“ 2017 m. spalio 2 d. pasirašyta jungtinės veiklos sutartis bei jos pagrindu vėliau vykdyti sandoriai buvo nuostolingi bendrovei „R.“ ir galėjo nulemti jos bankrotą.

1.6 Tiriant UAB „R.“ ūkinę finansinę veiklą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. nebuvo nustatyta teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, pažeidimų, kurie trukdytų nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

1.7 UAB „R.“ nepateikė (duomenys neskelbtini) administratoriui Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2017 m. (pastaba – pateikimo terminas 2018 m. birželio 15 d.), todėl nedeklaravo 180 010,5 Eur pajamų ir nepriskaičiavo ir nesumokėjo 2 701,58 Eur pelno mokesčio. Tokiu būdu bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“.

2. UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) registre įregistruota (duomenys neskelbtini). Įmonės (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo įregistravimo dienos iki 2018 m. lapkričio 28 d. buvo A. B. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla.

2.1 Bendrovė „A.“ 2018 m. liepos 19 d. pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo už parduotas prekes / suteiktas paslaugas gautas pajamas iš viso 368 889 Eur, mokėtiną į biudžetą pelno mokestį iš viso 23 148 Eur. 2019 m. liepos 18 d. (pastaba – po bankroto bylos iškėlimo) pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo, kad pajamų už parduotas prekes / suteiktas paslaugas negavo (0 Eur) ir nurodė apskaičiuotą mokestinių metų pelną prieš apmokestinimą – 0 Eur. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) registre „(duomenys neskelbtini)“ už 2018 m. užregistravo 705 712,23 Eur pajamų, gautų už parduotas prekes ir 525 479,11 Eur sąnaudų, iš jų: 126 622,07 Eur darbo užmokesčio išmokėjimui, 398 8570,4 Eur parduotų prekių savikainą. Įvertinusios šiuos duomenis, (duomenys neskelbtini) padarė išvadą, kad bendrovės 2018 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodyti neteisingi duomenys apie pajamas ir pelną, t. y. nedeklaruota 180 233,12 Eur (705 712,23 Eur – 525 479,11 Eur) pajamų suma ir 27 034,97 Eur pelno mokesčio suma. UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 27 034,97 Eur pelno mokesčio.

2.2 Pagal 2007 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartį A. B. paskolino UAB „A.“ 58 800 Eur, kuriuos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 11 d. pervedė į bendrovės sąskaitas banke. Pagal 2017 m. spalio 16 d. paskolos sutartį R. B. paskolino UAB „A.“ 30 000 Eur, kuriuos 2017 m. spalio 18 d. pervedė į bendrovės sąskaitą banke. Pagal 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį Ar. T. paskolino UAB „A.“ 15 000 Eur, kuriuos tą pačią dieną pervedė į bendrovės sąskaitą banke. Pagal 2018 m. gegužės 22 d. paskolos sutartį D. D. paskolino UAB „A.“ 3 400 Eur, kuriuos tą pačią dieną įnešė į bendrovės kasą (kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje ((duomenys neskelbtini) registre „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo piniginių lėšų padidėjimą 107 200 Eur (103 800 Eur piniginių lėšų padidėjimą bankų sąskaitose ir 3 400 Eur grynųjų pinigų padidėjimą kasoje). UAB „A.“ sudarė dvi tarpusavio skolų užskaitymo sutartis: 1) 2017 m. gruodžio 31 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „2017 m. gruodžio mėn. 31 d. <...> atskaitingas asmuo A. B. skolingas UAB „A.“ 20 757,11 Eur, UAB „A.“ skolinga A. B. 58 800 Eur. Pagal šį skolų tarpusavio užskaitymo aktą atskaitingas asmuo ir įmonė be pinigų pervedimo atlieka tarpusavio skolų užskaitymą 20757,11 Eur. Po užskaitos UAB „A.“ lieka skolinga A. B. 38 042,89 Eur“ ir 2) 2018 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad: „UAB „A.“ skolinga A. B. 38 042,89 Eur, o atskaitingas asmuo A. B. skolingas UAB „A.“ 28 256,96 Eur. Pagal šią skolų tarpusavio užskaitymo sutartį abi šalys atlieka tarpusavio skolų užskaitymą 28 256,96 Eur. Po užskaitos UAB „A.“ lieka skolinga A. B. pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartį 9 785,93 Eur“. UAB „A.“ atskaitingo asmens A. B. nepanaudotų 49 014,07 Eur (20 757,11+28 256,96) piniginių lėšų grąžinimo į bendrovės kasą nepagrindė apskaitos dokumentais, tačiau pagal dvi tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo sutartis užskaitė paskolos iš viso 49 014,07 Eur grąžinimą A. B., kai paskolos grąžinimo terminas sutartyse buvo numatytas tik 2018 m. gruodžio 31 d. Tokiu būdu UAB „A.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punkto, nustatančio, kad „Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“, ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos.

2.3 (duomenys neskelbtini) inspekcija 2018 m. rugpjūčio 1 d. priminimu Nr. (duomenys neskelbtini) priminė bendrovės vadovui apie pareigą sumokėti 44 043,45 Eur PVM, 23 148 Eur pelno mokestį ir 900,35 Eur gyventojų pajamų mokestį (iš viso 68 091,8 Eur). Šis priminimas 2018 m. rugpjūčio 3 d. įteiktas (duomenys neskelbtini) A. B. Nustatyta, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) registre „(duomenys neskelbtini)“ už 2018 m. užregistravo atskaitingų asmenų įsiskolinimą bendrovei – 19 377,42 Eur (A. B. – 2 635,58 Eur, T. S. – 16 243,57 Eur, V. B. 470,62 Eur ir R. S. – 27,65 Eur), sąskaitoje „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 13 d. užregistravo dokumentinį piniginių lėšų likutį – 2 455,75 Eur, sąskaitoje „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 5 d. užregistravo dokumentinį piniginių lėšų likutį – 18 638,47 Eur, (duomenys neskelbtini) registre „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 31 d. užregistravo 20 757,11 Eur A. B. įsiskolinimą bendrovei ir 2018 m. gegužės 31 d. užregistravo 28 256,96 Eur A. B. įsiskolinimą bendrovei. Bendrovė, pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nesilaikė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. pasirašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo sutartis, pagal kurias užskaitė paskolos – 49 014,07 Eur – grąžinimą A. B., nors jos grąžinimo terminas buvo numatytas tik 2018 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini), įvertinusios UAB „A.“ apskaitos dokumentus, nustatė, kad priminime nurodytu laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. bendrovė turėjo galimybę sumokėti visą priminime nurodytą mokesčių sumą – 68 091,8 Eur.

2.4 Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartyje užfiksuota, kad „įmonės pateiktais 2018 m. spalio 30 d. duomenimis darbo užmokesčio skolos darbuotojams sudarė 37 692,51 Eur, (duomenys neskelbtini) įmokų už apdraustuosius skola – 23 992,72 Eur. 2018 m. birželio 30 d. balanso duomenimis įmonės turimas turtas sudaro 604 984 Eur, iš jo ilgalaikio turto – 8337 Eur. Pagrindinis turtas yra 400 040,31 Eur skolos iš UAB „R.“ reikalavimo teisė. Įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautomis sumomis. Įmonės įsipareigojimai sudaro 280 458 Eur, iš jų pradelsti įsipareigojimai sudaro 118 616,66 Eur. Vertinant pradelstų įsipareigojimų dydį, įmonė nemoki“. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamos į minėtoje nutartyje užfiksuotas aplinkybes, konstatavo, kad UAB „A.“ nuo 2018 m. birželio 30 d. yra nemoki.

2.5 UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2017 m. spalio 27 d. PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė prekių pardavimą bendrovei „R.“ iš viso už 429,80 Eur (prekių vertė – 355,2 Eur, PVM – 74,6 Eur), ūkinių operacijų duomenis užregistravo (duomenys neskelbtini) registre „(duomenys neskelbtini)“, sumažindama bendrovės „R.“ 429,80 Eur skolos sumažėjimą. UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. pagal PVM sąskaitas faktūras pagrindė prekių už 195 265,17 Eur pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (161 379,77 Eur prekių vertė + 33 885,40 Eur PVM). Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) registre „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo pirkėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo padidėjimą 191 339,39 Eur, parduotų prekių pajamų padidėjimą 158 135,37 Eur, mokėtino PVM padidėjimą iš viso 33 204,02 Eur. UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 30 d. pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad „UAB „A.“ įsiskolinimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ yra 347 173,45 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas bendrovei „A.“ yra 354 528,36 Eur“. Atlikus bendrovių skolų tarpusavio užskaitymą, užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas bendrovei „A.“ – 7 390,91 Eur. UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) registre „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m spalio 5 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. užregistravo įmonių „R.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo iš viso 412 172,80 Eur (52 755,17+359 417,63) padidėjimą ir 412 172,80 Eur piniginių lėšų sąskaitose sumažėjimą. UAB „A.“ turto perleidimai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo ekonomiškai nuostolingi, nes UAB „A.“ negavo piniginių lėšų ir negalėjo atsiskaityti su ūkio subjektais, o tai galėjo lemti įmonės bankrotą.

2.6 Tiriant UAB „A.“ ūkinę finansinę veiklą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. nebuvo nustatyta teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, pažeidimų, kurie trukdytų nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) registre įregistruota (duomenys neskelbtini). Įmonės (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d. buvo A. B., laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. – V. B. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iškelta restruktūrizavimo byla.

3.1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. įsigijo iš UAB „R.“ prekių už 163 147,19 Eur (prekių vertė 134 832,44 Eur + 28 314,75 Eur PVM). Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) registre „(duomenys neskelbtini)“ už 2017 m. užregistravo skolos tiekėjai UAB „R.“ padidėjimą 162 685,76 Eur, prekių vertės padidėjimą 61 942,29 Eur, įsigytų žaliavų savikainos padidėjimą 72 508,80 Eur, kitų mokėtinų sumų vertės sumažėjimą 815 Eur, gautino pridėtinės vertės mokesčio padidėjimą 28 234,67 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsigijo iš UAB „A.“ prekių už 195 265,17 Eur (161 379,77 Eur prekių vertė + 33 885,40 Eur PVM). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 31 d. bankiniu pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), pervedė 1 800 Eur bendrovei „A.“, nurodant mokėjimo paskirtį „išankstinio apmokėjimo grąžinimas“. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. banko pavedimais iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „(duomenys neskelbtini)“, pervedė 7 940,43 Eur, iš jų 6 478,67 Eur UAB „A.“ darbuotojams ir 1 461,76 Eur prekių / paslaugų tiekėjams, tačiau šių ūkinių operacijų (duomenys neskelbtini) registre „(duomenys neskelbtini)“ neužregistravo.

3.2 UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) registre „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo 83 838,42 Eur piniginių lėšų padidėjimą banko sąskaitose ir 9 334,60 Eur grynųjų pinigų padidėjimą kasoje bei sąskaitoje (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų padengimo operacijas – 56 626,01 Eur. 2018 m. lapkričio 30 d. Akte dėl skolų suderinimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A.“ nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo likutis 2017 m. sausio 1 d buvo 0 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. įsiskolinimas bendrovei „A.“ padidėjo 354 528,36 Eur, įsiskolinimo sumažėjimas bendrovei „A.“ 347 137,45 Eur ir įsiskolinimo likutis 2018 m. lapkričio 30 d. – 7 390,91 Eur.

3.3 Tiriant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. nebuvo nustatyta teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, pažeidimų, kurie trukdytų nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

(t. 14, b. l. 27–82, 83–200, t. 15, b. l. 1–54).

(duomenys neskelbtini) tarnybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) R. K. paaiškino, kad pagal (duomenys neskelbtini) registro įrašus kaltinamasis T. S. UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) dirbo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Pagal kasos aparatų žurnalų ataskaitas UAB „R.“ gavo įplaukų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., o laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. elektroninių kasos aparatų ataskaitose įplaukų nebuvo užfiksuota. Tai rodo, kad ūkinės operacijos nuo 2017 m. spalio 31 d. parduotuvėse nevyko. Įmonė tapo nemoki nuo 2017 m. gruodžio 13 d. Šią aplinkybę (duomenys neskelbtini) nustatė vadovaudamasi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais duomenimis, kad „R.“ turtą sudaro 774 795 Eur, iš jų ilgalaikis turtas – 266 916 Eur, trumpalaikis turtas – 507 Eur ir mokėtinos sumos 7 879 Eur, pradelsti įsipareigojimai sudaro 666 019, 01 Eur, o 2018 m. kovo 31 d. balanse nurodyto turto vertė sudaro 579 640 Eur, todėl įmonė nuo 2017 m. gruodžio 13 d. yra nemoki. Teismas priimdamas nutartį iškelti bendrovei „R.“ bankroto bylą, vadovavosi (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. A. raštu bei įmonės finansinės atskaitomybės ataskaita ir balansu. UAB „R.“ finansinė atskaitomybė buvo sudaryta 2017 m. gruodžio 13 d. ir joje užfiksuota, kad pradelsti įsipareigojimai viršija visą į atsakovės balansą įrašyto turto vertę. Tai, kad įmonė tapo nemoki nuo 2017 m. gruodžio 13 d., nurodė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Da. P. savo 2018 m. vasario 17 d. rašte, adresuotame įmonės vadovui. Spręsdama dėl UAB „R.“ nemokumo momento, (duomenys neskelbtini) vadovavosi ir minėtu (duomenys neskelbtini) Da. P. raštu. Įmonės nemokumas nustatomas pagal finansines ataskaitas, pagal balansą. Bendrovės „R.“ balansas 2017 m. lapkričio 16 d. sudarytas nebuvo, todėl (duomenys neskelbtini) R. K. negali atsakyti į klausimą, ar įmonė buvo moki 2017 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) tyrimui buvo pateikti visi UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) registrai, kuriuose buvo registruojamos kiekvienos dienos ūkinės operacijos, tačiau nebuvo išvesti kiekvieno mėnesio pradžios ir pabaigos buhalteriniai likučiai, todėl (duomenys neskelbtini) negalėjo įvertinti įmonės mokumo 2017 m. lapkričio 1 d. R. K. padarė išvadą, kad UAB „R.“ 2018 m. vasario 14 d. turėjo galimybę sumokėti dalį (duomenys neskelbtini) inspekcijos 2018 m. sausio 19 d. priminime nurodytų mokesčių sumos (iš priminime nurodytos 45 438 Eur sumos turėjo galimybę sumokėti 42 010 Eur sumą), nes banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo 10 060 Eur piniginių lėšų likutį, kasoje turėjo 17 Eur grynųjų pinigų likutį, o UAB „A.“ sumokėjo bendrovės „R.“ tiekėjams ir darbuotojams 31 932 Eur. (duomenys neskelbtini) mano, kad jeigu šią pinigų sumą UAB „A.“ būtų pervedusi UAB „R.“, o ne sumokėjusi pastarosios skolas tiekėjams, tai būtų padidėjusi bendrovės „R.“ galimybė atsiskaitysi su valstybės biudžetu. Vadovaudamasi išvadoje nurodytais duomenimis, kad UAB „R.“ buvo nemoki nuo 2017 m. gruodžio 13 d. ir buvo nemoki 2017 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini) daro išvadą, kad įmonė buvo nemoki ir 2018 m. vasario 14 d. (priminime apie pareigą sumokėti mokesčius nurodyto šių mokesčių sumokėjimo laikotarpio pabaiga).

Klaipėdos apygardos teismui, nagrinėjančiam UAB „A.“ bankroto bylą, buvo pateiktas šios įmonės 2018 m. birželio 30 d. balansas, kurio duomenys rodo, jog įmonė balanso sudarymo dieną buvo nemoki ir buvo nemoki 2018 m. rugpjūčio 3 d. bei 2018 m. rugpjūčio 23 d. UAB „A.“ finansinė atskaitomybė už 2017 m. nebuvo pateikta, todėl, nustatydamos nemokumo momentą, (duomenys neskelbtini) vadovavosi tik Klaipėdos apygardos teismui pateiktu įmonės balansu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 14 d. atliko įvairius mokėjimus už UAB „R.“, nors šias pinigines lėšas galėjo panaudoti (duomenys neskelbtini) inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. priminime nurodytą mokesčių sumą – 68 091,8 Eur.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „R.“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) T. S., ir atskaitingas asmuo V. B. 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo sutartį, kurios pagrindu buvo užskaitytas V. B. nepanaudotų piniginių lėšų likutis – 35 371,32 Eur. V. B. nepanaudotų piniginių lėšų negrąžino į bendrovės sąskaitą, o šios lėšos galėjo būti panaudotos atsiskaitant su valstybės biudžetu. Įsiskolinimų užskaitymo sutartis yra teisėtas veiksmas, jeigu yra laikomasi pradelstų mokėjimų eiliškumo tvarkos: trečioje eilėje įmonė privalo atsiskaityti su valstybės biudžetu, o tik penktoje eilėje – su tiekėjais ir kitais verslo partneriais.

UAB „R.“ ir UAB „A.“ 2017 m. spalio 8 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. neturėjo įplaukų, (duomenys neskelbtini) registre „(duomenys neskelbtini)“ už 2018 m. užregistravo tik 1 214, 93 Eur pajamų padidėjimą. Tuo pačiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) registruose užregistravo sąnaudų padidėjimą 2018 m. – 345 561,19 Eur (darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimas, komunalinių mokesčių sąnaudos, įmokos į (duomenys neskelbtini) fondą). UAB „A.“ tiriamuoju laikotarpiu sumokėjo UAB „R.“ darbuotojams darbo užmokestį, įmokas į (duomenys neskelbtini) fondą ir atsiskaitė su bendrovės tiekėjais iš viso 206 446,44 Eur. Visos šios patirtos sąnaudos – 344 346,80 Eur – buvo nuostolingos bendrovei „R.“ ir galėjo nulemti jos bankrotą.

UAB „A.“ nemokumą nulėmė tai, kad ji pagal sąskaitas faktūras vykdė prekių pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuri už įsigytas prekes neatsiskaitė, o buvo sudaryti tarpusavio skolų užskaitymo aktai. UAB „A.“ turto perleidimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu buvo ekonomiškai nuostolingas, nes UAB „A.“ negavo piniginių lėšų ir negalėjo atsiskaityti su ūkio subjektais, o tai galėjo lemti įmonės bankrotą. (duomenys neskelbtini) netyrė, ar UAB „A.“ finansinė padėtis buvo sunki, tyrė tik jos nemokumą.

UAB „A.“ apskaitoje buvo užregistruotas 2018 m. liepos 2 d. atskaitingo asmens T. S. įsiskolinimas įmonei – 16 243,57 Eur. (duomenys neskelbtini) nevertino dokumentų, patvirtinančių, kad T. S. šiuos pinigus grąžino bendrovei ar panaudojo jos veikloje, jeigu šie dokumentai nebuvo įregistruoti (duomenys neskelbtini) registruose.

Tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nenustatė UAB „R.“ ir UAB „A.“ apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, kurie trukdytų nustatyti šių įmonių veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą.

(duomenys neskelbtini) tarnybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) A. R. paaiškino, kad kartu su ikiteisminio tyrimo byla buvo pateiktas UAB „R.“ 2017 m. gruodžio 13 d. bandomasis balansas, pagal kurio duomenis buvo nustatyta, jog įmonė buvo nemoki nuo 2017 m. gruodžio 13 d. Įvertinus piniginių lėšų likučius bendrovės „R.“ banko sąskaitose iš viso 10 360 Eur, taip pat grynųjų pinigų likutį kasoje – 17,82 Eur – bei atsižvelgiant į tai, kad UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 14 d. apskaitos dokumentais pagrindė piniginių lėšų mokėjimą bendrovės „R.“ prekių ir paslaugų tiekėjams, buvo padaryta išvada, kad UAB „R.“ turėjo galimybę sumokėti dalį (duomenys neskelbtini) inspekcijos 2018 m. sausio 19 d. priminime nurodytos mokesčių sumos. Šiuo laikotarpiu bendrovė „R.“ pati atsiskaityti su tiekėjais galimybės neturėjo, nes nuo 2017 m. gruodžio 13 d. buvo nemoki. Nustatyta, kad bendrovės „A.“ atskaitingas asmuo T. S. paimdavo grynuosius pinigus iš įmonės parduotuvių pagal pinigų priėmimo–perdavimo kvitus. Šiais pinigais jis atsiskaitydavo su įvairiais teikėjais už prekes ir paslaugas, tačiau įvertinus pateiktus apskaitos dokumentus pas T. S. liko 16 243,57 Eur, kurių jis įmonės veikloje nepanaudojo ir į kasą neįnešė. UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. užregistravo įmonių įsiskolinimo padidėjimą ir piniginių lėšų sąskaitose sumažėjimą – 412 172,80 Eur – ir tai sumažino jos galimybę atsiskaityti su (duomenys neskelbtini) inspekcija.

(duomenys neskelbtini) centro 2024 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad:

1. UAB „R.“ 2015 m. ir 2016 m. dirbo pelningai, o 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 13 d. turėjo nuostolį. UAB „R.“ mokumas apskaičiuotas pagal šiuos finansinius rodiklius – einamojo likvidumo koeficientas, kritinio likvidumo koeficientas, bendras skolos rodiklis, kurių dydis yra:

Finansiniai rodikliai Laikotarpis Einamojo likvidumo koeficientas Kritinio likvidumo koeficientas Bendras skolos rodiklis 2015-12-31 4,50 1,21 0,67 2016-12-31 4,08 0,38 0,69 2017-08-31 1,44 0,53 1,01 2017-12-13 1,44 0,53 1,01 2017-12-31 0,85 0,63 1,77 Rodiklio reikšmė Normali 1,2 - 2 1,0 – 1,5 0,5 ir žemiau Nepatenkinama Mažiau nei 1,2 Žemesnė nei 0,5 Daugiau kaip 0,7

Einamojo likvidumo koeficientas rodo, kad bendrovė 2015 m.–2016 m. gebėjo trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis padengti trumpalaikius įsipareigojimus. 2017 m. šis koeficientas pradėjo mažėti, 2017 m. rugpjūčio 31d. ir gruodžio 13 d. įmonės mokumas dar buvo priimtinas, tačiau rizikingas, o 2017 m. gruodžio 31 d. einamojo likvidumo koeficientas tapo mažesnis negu 1, tai reiškia, kad bendrovė negalėjo atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus. Kritinio likvidumo koeficientas rodo, kad bendrovė 2015 m. sugebėjo nedelsiant apmokėti įsiskolinimus, tačiau 2016 m. šio koeficiento sumažėjimas iki 0,38 rodo bendrovės nepatenkinamą padėtį apmokant įsiskolinimus. Nors 2017 m. kritinio likvidumo koeficientas ėmė didėti, tačiau jis vis dar buvo rizikingas dėl sugebėjimo apmokėti įsiskolinimus. Bendras skolos rodiklis rodo, kad 2015–2016 m. didesnioji bendrovės turto dalis buvo finansuojama iš skolintų lėšų, tačiau dar bendrovės padėtis nebuvo kritinė. Nuo 2017 m. šio rodiklio didėjimas nuo 0,69 iki 1,77 rodo, kad bendrovės skolos didėjo, bendrovei neužteko turto skoloms padengti, jos finansinė padėtis tapo nepatenkinama. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „R.“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. finansinis rezultatas buvo neigiamas (nuostolis), dviejų finansinių rodiklių skaitmeninės reikšmės yra nepatenkinamos padėties, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d., jeigu juos laikytume pradelstais, viršijo pusę bendrovės turto, daroma išvada, kad bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. UAB „R.“ nemokumui turėjo įtakos tai, kad bendrovei trūko apyvartinių lėšų mokėti už prekes / paslaugas, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius bei įmokas į valstybės ir „(duomenys neskelbtini)“ biudžetą, nepriklausomai nuo to, kad 2017 m. spalio 2 d. su UAB „A.“ buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis.

2. Pagal tyrimui pateiktas UAB „R.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad UAB „R.“ per 2017 m. spalio mėn.–2018 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį pardavė įvairių prekių (rudų linų sėmenų žaliavą, kanapių sėklų maistinę žaliavą, įvairių prieskonių ir jų mišinių, įvairių rūšių aliejų ir arbatas ir pan.) už 218 137,25 Eur (su PVM), iš jų: UAB „A.“ už 212 122,21 Eur (su PVM) arba 97,24 proc.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4 740,82 Eur (su PVM) arba 2,17 proc., kitoms įmonėms už 1 274,22 Eur arba 0,59 proc. Tad UAB „R.“ 97,24 proc. visų pardavimų sudarė prekės, parduotos UAB „A.“. Nustatyta, kad UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. sumokėjo 580 763,92 Eur įvairiems subjektams (taip pat ir valstybės institucijoms) už UAB „R.“ ir atliko tarpusavio sąskaitų užskaitą už 207 971,18 Eur, kaip numatyta 2017 m. spalio 2 d. jungtinės veiklos sutartyje. Padaryta išvada, kad UAB „R.“ trūko apyvartinių lėšų mokėti už prekes / paslaugas, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius bei įmokas į valstybės ir „(duomenys neskelbtini)“ biudžetą, nepriklausomai nuo to, kad 2017 m. spalio 2 d. su UAB „A.“ buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. UAB „R.“ įvairių prekių pardavimą patvirtina PVM sąskaitos faktūros ir kasos aparato kasos operacijų žurnalo duomenys. Iš tyrimui pateiktų dokumentų nenustatyta, kad UAB „R.“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. būtų pardavusi prekes ir mokėjusi už paslaugas be dokumentų.

3. Tarp tyrimui pateiktų UAB „A.“ dokumentų nėra 2018 m. liepos–lapkričio mėn. dokumentų, (duomenys neskelbtini) registrų ir finansinių ataskaitų. Tarp tyrimui pateiktų UAB „A.“ 2017–2018 m. laikotarpio dokumentų yra tik 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. birželio 30 d. bandomieji balansai, 2017 m. gruodžio 31 d. Pelno ataskaita, 2017 m. ir 2018 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos ir 2017 m. Sąnaudų sumos, laikomos neleidžiamais atskaitymais (forma (duomenys neskelbtini)), tačiau nėra tiriamojo laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų. Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. birželio 30 d. Bandomojo balanso duomenis, UAB „A.“ turtas, pajamos ir išlaidos bei finansinis rezultatas buvo:

Eil. Nr. UAB „A.“ turtas, finansinis rezultatas Pavadinimas 2017-12-31 2018-06-30 1. Ilgalaikis turtas 9.548,98 8.337,16 2. Trumpalaikis turtas 363.767,63 596.646,65 3. Viso Turtas 373.316,61 604.983,81 4. Pajamos 386.889,13 983.183,73 5. Sąnaudos 257.754,32 664.000,71 6. Pelnas (Nuostolis) 129.134,81 190.048,21

Tad, pagal 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. birželio 30 d. bandomojo balanso duomenis, UAB „A.“ dirbo pelningai: 2017m. gruodžio 31 d. pelnas buvo 129 134,81 Eur, o 2018 m. birželio 30 d. pelnas buvo 190 048,21 Eur. Tarp tyrimui pateiktų UAB „A.“ dokumentų nėra (duomenys neskelbtini) registrų, kuriuose būtų įtraukti į apskaitą bendrovės pradelsti įsipareigojimai, o iš 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. birželio 30 d. bandomojo balanso duomenų nėra galimybės nustatyti, kurie bendrovės įsipareigojimai yra laikomi pradelstais. Pagal apskaičiuotus finansinius rodiklius UAB „A.“ 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. birželio 30 d. finansinė būklė buvo normali. Iš pateiktų bandomojo balanso duomenų ir apskaičiuotų finansinių rezultatų nenustatyta, kad UAB „A.“ iki 2018 m. birželio 30 d. buvo moki. Tačiau didėjo UAB „A.“ įsipareigojimai: 1) susiję su darbo santykiais:

Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 2017-12-31 2018-06-30 Mokėtinas darbo užmokestis 4.757,26 27.609,77 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis 1.154,11 5.140,23 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos 2.597,13 8.104,69 Viso: 8.508,5 40.854,69

2) susiję su mokėtinu pridėtinės vertės mokesčiu: 2017 m. gruodžio 31 d. mokėtinas PVM buvo 25 564,81 Eur; 2018 m. birželio 30 d. mokėtinas PVM buvo 43 791,70 Eur.

UAB „A.“ atliktos ūkinės operacijos pagal 2017 m. spalio 2 d. jungtinės veiklos sutartį – būtent mokėjimai už UAB „R.“ skolas (580 763,92 Eur) sumažino įmonės mokumą bei galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).

4. UAB „A.“ 2017 m. spalio mėn.–2018 m. birželio mėn. laikotarpiu pardavė įvairių prekių už 1 183 082,26 Eur (su PVM), iš jų: 91 957,52 Eur (su PVM) pagal pirkėjams išrašytas sąskaitas faktūras, ir 1 091 124,74 Eur (su PVM) sumokėjo, kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) registre (duomenys neskelbtini), „Salės klientams (duomenys neskelbtini)“. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra UAB „A.“ 2018 m. liepos–lapkričio mėn. laikotarpio dokumentų, tačiau yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ šio laikotarpio dokumentai (PVM sąskaitos faktūros), iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. bendrovė „A.“ pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įvairių prekių už 117 400,42 Eur. UAB „A.“ įvairių prekių pardavimą patvirtina PVM sąskaitos faktūros ir kasos aparato kasos operacijų žurnalo duomenys. UAB „R.“ (Partneris 1) ir UAB „A.“ (Partneris 2) 2017 m. spalio 2 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuri apjungė jų turimus finansinius, intelektinius, darbo laiko ir kt. resursus bendram tikslui – pelno siekimui. Sutarties 3.2. punkte nurodyta, kad „Partneris 2 įsipareigoja bendros veiklos vykdymui teikti savo dalykinę patirtį bei „know-how“, teikti finansavimą visų žaliavų, reikalingų jungtinės veiklos vykdymui, įsigijimui, bei iš veiklos rezultatų dengti visas šios jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu Partnerio 1 turimas skolas kreditoriams“. 2018 m. gegužės 23 d. ši sutartis buvo nutraukta Susitarimu dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimu. Susitarimo 2 punkte nurodyta, kad „Šalys užfiksuoja, kad 2018 m. gegužės 17 d. Partneris 1 yra skolingas Partneriui 2 – 336 182,33 Eur.“ Pagal tyrimui pateiktą UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) registrą (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „A.“, vykdydama Jungtinės veiklos sutartį, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. įvairiems subjektams (juridiniams ir fiziniams asmenims) sumokėjo 580 763,92 Eur už UAB „R.“ ir atliko tarpusavio sąskaitų užskaitą už 207 971,18 Eur:

UAB „A.“ mokėjimai už UAB „R.“ Metai, mėnuo Sumokėta Tarpusavio sąskaitų užskaita Mokėjimai 2017 m. spalio mėn. 59 691,23 Mokėjimai už įvairias prekes ir paslaugas, nuomą, pervestas darbo užmokestis, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ ir pan. 2017 m. lapkričio mėn. 65 041,66 2017 m. gruodžio mėn. 113 312,10 206 521,05 2018 m. sausio mėn. 94 998,6 2018 m. vasario mėn. 54 996,86 1 450,13 2018 m. kovo mėn. 58 603,27 2018 m. balandžio mėn. 52 074,08 2018 m. gegužės mėn. 51 575,57 2018 m. birželio mėn. 30 470,49 Iš viso: 580 763,92 207 971,18

Tad UAB „A.“ atlikti mokėjimai už UAB „R.“ per 2017 m. spalio mėn.–2018 m. birželio mėn. laikotarpį sudaro 53,55 proc. (580 763,92 Eur : 1 084 506,45 Eur x 100) visų UAB „A.“ atliktų mokėjimų iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke (duomenys neskelbtini) filiale, arba 53,51 proc. (580 763,92 : 1 085 242,05 x 100) visų UAB „A.“ gautų įplaukų į banko sąskaitą. Daroma išvada, kad UAB „A.“ atliktos ūkinės operacijos pagal 2017 m. spalio 2 d. jungtinės veiklos sutartį – mokėjimai už UAB „R.“ – sumažino įmonės mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).

5. (duomenys neskelbtini) inspekcija prie (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) priminė bendrovei „R.“, kad ji per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos turi sumokėti 46 185,43 Eur sumą, iš jų: 1) 11 516,44 Eur deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio, 2) 148,11 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 3) 33 921,88 Eur PVM ir 4) 599 Eur PVM delspinigių. UAB „R.“ buvo nemoki nuo 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „A.“ neturėjo finansinės galimybės sumokėti už UAB „R.“ 45 438,32 Eur sumą įvairių mokesčių (PVM ir GPM), kadangi nei banko sąskaitoje, nei kasoje 2018 m. sausio 25 d.–vasario 14 d. nebuvo pakankamai piniginių lėšų.

6. (duomenys neskelbtini) inspekcija prie (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) priminė bendrovei „A.“, kad ji per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos turi sumokėti 69 506,89 Eur sumą, iš jų: 1) 900,50 Eur deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio, 2) 21,21 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 3) 44 043,45 Eur PVM, 4) 1 074,64 Eur PVM delspinigių, 5) 23 148 Eur pelno mokesčio ir 6) 319,24 Eur pelno mokesčio delspinigių. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra UAB „A.“ 2018 m. rugpjūčio 3 d.–30 d. laikotarpio kasos knygos su pateisinamaisiais dokumentais ir banko išrašų, todėl (duomenys neskelbtini) negali atsakyti į klausimą, ar UAB „A.“ 2018 m. rugpjūčio 3 d.–30 d. laikotarpiu turėjo finansinę galimybę sumokėti 68 091,80 Eur įvairių mokesčių.

7. Pagal avanso apyskaitų duomenis, atskaitingas asmuo T. S. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. liepos 2 d. iš bendrovės „A.“ gavo 28 848,16 Eur, iš jų: 21 211,16 Eur gavo grynaisiais iš UAB „A.“ parduotuvių ir 7 637,00 Eur gavo iš UAB „A.“ einamosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale. Pagal tyrimui pateiktų dokumentų duomenis – T. S. avanso apyskaitas, PVM sąskaitas faktūras, kvitus, kasos pajamų orderius – nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. liepos 2 d. atskaitingas asmuo T. S. įmonės reikmėms išleido 12 598,80 Eur:

2018 m. vasario–liepos mėn. vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa Viso Prekės 337,36 507,14 240,87 277,26 1 362,63 Degalai 120,54 155,11 29,49 104,91 378,91 788,96 Spaudos darbai 40,60 39,82 80,42 Plakatų gamyba 4,00 4,00 Apgyvendinimo paslaugos 47,00 28,21 75,21 Už siuntos gabenimą 9,00 6,50 15,50 Sveikatos priežiūra 25,73 25,73 Automobilio remonto darbai 827,00 102,77 929,77 Pinigų įnešimas į UAB „A.“ kasą 5.468,47 2 000,00 318,39 7 786,86 UAB „A.“ sumokėjo už UAB „R.“ 1.029,72 400,00 1 429,72 Pinigai perduoti V. D. 100,00 100,00 Iš viso: 554,50 1 565,30 298,57 7.083,13 2.778,91 318,39 12.598,80

T. S. nepanaudotų piniginių lėšų likutis 2018 m. liepos 2 d. yra 16 249,36 Eur (t. 27, b. l. 32–58).

(duomenys neskelbtini) A. S. paaiškino, kad atlikdama (duomenys neskelbtini) tyrimą ji nustatė, jog UAB „R.“ 2017 m. trūko apyvartinių lėšų, todėl ji negalėjo laiku sumokėti mokesčių. Iš pateiktų apskaitos dokumentų matyti, kad 2017 m. bendrovė nevykdė jokių mokėjimų kitiems ūkio subjektams. Didžiausias bendrovės „R.“ įsiskolinimas bendrovei „A.“ susidarė dėl to, kad UAB „A.“ pagal 2017 m. spalio 2 d. jungtinės veiklos sutartį mokėjo bendrovės „R.“ skolas kitiems ūkio subjektams, (duomenys neskelbtini) inspekcijai, „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to bendrovės „R.“ skolos darbuotojams, (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, kitiems ūkio subjektams mažėjo, bet didėjo jos įsiskolinimas bendrovei „A.“. Tos pačios sutarties pagrindu bendrovė „A.“ pirko bendrovės „R.“ atsargas (prekes), tai tų prekių verte šiek tiek pasidengė UAB „R.“ įsiskolinimas įmonei „A.“. Tam, kad įmonė „R.“ galėtų sumokėti mokesčius, reikėjo apyvartinių lėšų, o jų pagal tyrimui pateiktus apskaitos ir banko dokumentus įmonei trūko. Mokumo mažinimo aspektu buvo skaičiuojami ekonominiai rodikliai ir nustatyta, kad UAB „R.“ 2017 m. gruodžio 31 d. yra nemoki. 2017 m. gruodžio 13 d. įmonės finansinė padėtis buvo rizikinga, nes bendras skolos rodiklis buvo neigiamas. Didžioji bendrovės turto dalis buvo finansuojama iš skolintų lėšų. (duomenys neskelbtini) nevertino kiekvieno bendrovės „R.“ sandorio ar ūkinės operacijos pelningumo ar nuostolingumo, kadangi to padaryti neįmanoma: bendrovė nevedė apskaitos pagal kiekvieną sudarytą sandorį.

UAB „A.“ finansinės veiklos rodikliai rodo, kad iki 2018 m. birželio mėn. įmonė buvo moki, tačiau sparčiai didėjo jos įsipareigojimai, susiję su darbo užmokesčiu ir PVM. Apskaičiuojant nemokumą yra vertinami finansiniai rezultatai pagal finansinės atskaitomybės dokumentus. Jungtinės veiklos sutartyje buvo numatyta, kad UAB „A.“ dengia UAB „R.“ skolas. Pagal UAB „A.“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad įmonė vykdė šį įsipareigojimą ir mokėjo už UAB „R.“ darbo užmokestį, mokesčius, atsiskaitė su tiekėjais. Pati bendrovė „R.“ tuo laikotarpiu atlikti mokėjimų negalėjo, nes pagal banko ir kasos dokumentus neturėjo apyvartinių lėšų. Taigi jungtinės veiklos sutartis bendrovei „R.“ buvo finansiškai naudinga, nes sumažino jos skolas. UAB „A.“, sumokėdama UAB „R.“ skolas, turėjo panaudoti daugiau apyvartinių lėšų, todėl jai pritrūko lėšų savo finansinėms problemoms spręsti. Jungtinės veiklos sutartis UAB „R.“ mokumo nemažino ir jos bankroto nenulėmė. Esant sąlygai, kad „A.“ nuo liepos mėnesio negavo jokių įplaukų nei į banko sąskaitą, nei į kasą, UAB „A.“ neturėjo galimybės sumokėti mokesčių. Pagal tyrimui pateiktus duomenis, UAB „A.“ pinigų likutis kasoje 2017 m. lapkričio 30 d. buvo 17,82 Eur, 2018 m. balandžio 3 d. – 0 Eur. Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. kasos operacijų nebuvo. Banko sąskaitoje likutis 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 10 000 Eur, o jau nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. finansinės operacijos iš viso banko sąskaitoje nevyko. Jeigu nebuvo jokių operacijų, tai negalėjo ir sumokėti (duomenys neskelbtini) administratoriaus priminime nurodytos mokesčių sumos.

(duomenys neskelbtini) išvadoje nurodytą 31 932,00 Eur sumą už UAB „R.“ sumokėjo „A.“ iš savo banko sąskaitos. Sprendžiant dėl UAB „R.“ galėjimo sumokėti mokesčius, negalima sudėti UAB „R.“ finansinio likučio ir UAB „A.“ turto.

Įmonės atlieka ne tik turto, bet ir skolų inventorizaciją, kurios duomenis suveda į finansinę apyskaitą. Įmonės tarpusavyje suderina tarpusavio skolas ir pasirašo skolų užskaitymo aktus ar sutartis. Suderinus skolų pasirašymo aktus įmonės nei pajamų negauna, nei išlaidų nepatiria. Skolų suderinimo aktai yra galimi ir būtini teisingai finansinei atskaitomybei sudaryti. Tarpusavio skolų užskaitymas yra ūkinė operacija, kuri paprastai atliekama finansinių metų pabaigoje.

(duomenys neskelbtini) metu nustatyta, kad bendrovės „A.“ materialiai atsakingas asmuo – T. S. – tiriamuoju laikotarpiu į bendrovės kasą ar sąskaitą negrąžino ir išlaidas pateisinančiais dokumentais nepagrindė gautų 16 249,36 Eur įmonės lėšų.

Kratos, atliktos 2018 m. rugsėjo 12 d. T. S. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“ ir du segtuvai su UAB „A.“, UAB „R.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. 2019 m. kovo 29 d. kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“ grąžintas savininkui T. S. (t. 4, b. l. 162–164, t. 11, b. l. 38).

2019 m. rugsėjo 2 d.–2019 m. rugsėjo 5 d. dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad kratos metu T. S. gyvenamojoje vietoje rastame žalios spalvos dokumentų segtuve, be kitų dokumentų, ikiteisminio tyrimo pareigūnas surado ir apžiūrėjo šį tyrimui reikšmingą dokumentą – Kasos pajamų orderį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2018 m. birželio 12 d. A. S. Dokumente nurodyta, kad A. S. priėmė iš UAB „A.“, darbuotojo T. S. 14 500 Eur mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentas pasirašytas pinigus perdavusio asmens T. S. ir pinigus priėmusio asmens – A. S. Kiti minėtame segtuve buvę dokumentai, susiję su A. S. išrašytu kasos pajamų orderiu, pareigūno nebuvo įvertinti kaip tyrimui reikšmingi dokumentai ir nebuvo aprašyti šiame protokole (t. 11, b. l. 152–153, 163, t. 27, b. l. 20);

2023 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu buvo apžiūrėti kiti tyrimui reikšmingi dokumentai, rasti ir paimti 2018 m. rugsėjo 12 d. kratos T. S. gyvenamojoje vietoje metu (žalios spalvos segtuve):

1) Autorinė kūrinio užsakymo sutartis 2017 m. lapkričio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp užsakovės UAB „A.“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) A. B., ir autorės A. S., vykdančios (duomenys neskelbtini) veiklą. Sutartyje nurodyta, kad A. S. įsipareigoja atlikti šiuos darbus: sukurti interjerą UAB „A.“ parduotuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apipavidalinti prekių kainas, sukurti naują prekinį ženklą „(duomenys neskelbtini)“, sukurti visų gaminių „(duomenys neskelbtini)“, prižiūrėti statybininkus, o UAB „A.“ įsipareigoja sumokėti 14 500 Eur dydžio darbo užmokestį. Sutartis patvirtinta A. S. ir UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) A. B. parašais. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. B. patvirtino, kad sutartį pasirašė jis (t. 27, b. l. 15–16, dokumentų segtuvas);

2) (duomenys neskelbtini) aktas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas 2018 m. gegužės 31 d. Akte nurodyta, kad A. S. sukūrė ir užsakovui perdavė autorinių darbų sutartyje numatytus kūrinius, o UAB „A.“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) A. B., šiuos kūrinius priėmė. Šalys neturi viena kitai pretenzijų dėl darbų kokybės, pateikimo formos ir terminų. Aktas patvirtintas A. S. ir UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) A. B. parašais. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. B. patvirtino, kad aktą pasirašė jis (t. 27, b. l. 14, dokumentų segtuvas);

3) Sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 2018 m. birželio 12 d. pardavėjos A. S. pirkėjai UAB „A.“. Dokumente nurodytas ūkinės operacijos turinys – interjero ir dizaino darbai pagal autorinę sutartį, laikotarpis – 2018 m. birželio 12 d., suma 14 500 Eur. Dokumentas pasirašytas sąskaitą išrašiusio asmens – A. S., ir sąskaitą priėmusio asmens T. S. (t. 27, b. l. 13, dokumentų segtuvas);

4) Kasos pajamų orderis, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas 2018 m. birželio 12 d. A. S. Dokumente nurodyta, kad A. S. priėmė iš UAB „A.“ darbuotojo T. S. 14 500 Eur mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentas pasirašytas pinigus perdavusio asmens T. S. ir pinigus priėmusio asmens A. S. (t. 11, b. l. 163, t. 27, b. l. 20 ir dokumentų segtuvas).

2019 m. kovo 13 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, apžiūrėjęs kratos metu T. S. gyvenamojoje vietoje rasto kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“, jo atminties failuose išsaugotą reikšmingą informaciją nukopijavo į 2 skaitmenines laikmenas (t. 11, b. l. 42–43). 2020 m. balandžio 8 d. – 2020 m. gegužės 20 d. kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ atminties failuose užfiksuotos informacijos apžiūros protokole nurodyta, kad šiame įrenginyje tyrimui reikšmingos informacijos nėra (t. 11, b. l. 45–47, 48–75).

(duomenys neskelbtini) tarnybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 26 d. išvadoje „Dėl UAB A.“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad UAB „A.“ 2018 m. birželio 12 d. sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą A. S., panaudojo interjero ir dizaino paslaugų pagal autorinę sutartį pirkimui už 14 500 Eur pagrįsti. Įmonė „A.“ A. S. išrašytą kasos pajamų orderį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo 14 500 Eur grynųjų pinigų išmokėjimui pagrįsti. 2018 m. birželio 12 d. kasos pajamų pasirašytas 14 500 Eur grynųjų pinigų sumą UAB „A.“ vardu sumokėjusio asmens T. S. ir pinigus priėmusios (duomenys neskelbtini) A. S. vardu. UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) registruose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini).“, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. liepos 2 d. neužregistravo 2018 m. birželio 12 d. kasos pajamų orderio serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų – 14 500 Eur grynųjų pinigų sumokėjimo A. S.

Pagal (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) informaciją „Duomenys apie pateiktas deklaracijas“, gautą iš (duomenys neskelbtini) inspekcijos, nustatyta, kad UAB „A.“ 2019 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) administratoriui pateikė Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų (duomenys neskelbtini) pajamoms, deklaraciją už 2018 m. mokestinius metus (deklaraciją pateikęs asmuo – išorinis vartotojas Vi. K.), kurioje nedeklaravo A. S. išmokėtų 14 500 Eur išmokų už interjero ir dizaino darbus pagal autorinę sutartį. A. S. 2020 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) administratoriui pateikė Pajamų mokesčio deklaraciją už 2018 metus, kurioje nedeklaravo iš (duomenys neskelbtini) veiklos gautų 14 500 Eur pajamų už interjero bei dizaino darbus pagal autorinę sutartį su UAB „A.“.

UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. liepos 31 d. užregistravo darbuotojui T. S. priskaitytą darbo užmokestį – iš viso 281,13 Eur, kitas mokėtinas sumas – 106,82 Eur, mokėtiną darbo užmokestį – 106,84 Eur. Įmonė laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymais pervedė per AB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 51 Eur, iš jų: 32 Eur pervedė antstoliui, mokėjimo pavedime nurodant „T. S. 2018 – 03“, 19 Eur pervedė T. S., pavedime nurodant „darbo užmokestis už 2018 – 05“. UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) registruose laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. birželio 19 d. 13 atvejų užregistravo iš viso 51 Eur darbo užmokesčio išmokėjimą T. S. UAB „A.“ šiuo laikotarpiu pagal mokėjimo nurodymus išmokėjo iš viso 51 Eur darbo užmokesčio, iš jų 32 Eur antstoliams už T. S., 19 Eur darbo užmokestį. T. S. neišmokėjo iš viso 162,66 Eur darbo užmokesčio sumos (t. 28, b. l. 34–74).

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) R. K. 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) registre neužregistravo A. S. 2018 m. birželio 12 d. išrašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) registre „(duomenys neskelbtini)“ neužregistravo 14 500 Eur pinigų sumos išmokėjimą A. S. pagal 2018 m. birželio 12 d. jos išrašytą sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį. UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) inspekcijai 2019 m. gegužės 2 d.pateiktoje metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų (duomenys neskelbtini) pajamoms, deklaracijoje nedeklaravo 14 500 Eur sumos išmokėjimo (duomenys neskelbtini) veiklą vykdančiai A. S. Šią deklaraciją pasirašė išorinis vartotojas – Vi. K. A. S. (duomenys neskelbtini) inspekcijai 2020 m. vasario 21 d. pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje taip pat nedeklaravo gautos 14 500 Eur sumos.

Prokurorė I. M. 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu pateikė (duomenys neskelbtini) tarnybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) E. L. atliktos skaitmeninių laikmenų apžiūros protokolą. Protokole užfiksuota, kad pareigūnas, apžiūrėjęs T. S. gyvenamojoje vietoje rasto kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ atminties failų informaciją, nukopijuotą į 2 skaitmenines laikmenas, nustatė, jog:

1) kompiuteryje rastas failas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra dokumentas – kasos pajamų orderis, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), sukurtas 2018 m. birželio 12 d. 16.57 val., paskutinį kartą koreguotas 2018 m. birželio 12 d. 17.07 val. Galimas failo autorius – kompiuterio vartotojas T. S.;

2) kompiuteryje rastas failas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame rasti dokumentai „Autorinė kūrinio užsakymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) aktas prie sutarties“, buvo sukurtas 2018 m. gegužės 16 d. 12.58 val., paskutinį kartą koreguotas 2018 m. birželio 12 d. 11.33 val. Galimas failo autorius – kompiuterio vartotojas T. S.;

3) Failas su sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuteryje nerastas (t. 28, b. l. 82– 84).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi leista 3 mėnesius klausytis A. B., V. B. ir T. S. pokalbių telefonu, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (t. 5, b. l. 160–162).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose ir pokalbių išklotinėse užfiksuoti laikotarpio nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. šie tyrimui reikšmingi kaltinamųjų A. B. ir V. B. pokalbiai telefonu:

1) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 20 d. 12.52 val.). A. B. kalba su T. M. apie likusių UAB „R.“ darbuotojų perkėlimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 20 d. 16.40 val.). A. B. kalba su T. M. apie tai, kad T. S. pasirašė dokumentą, jog yra skolingas bendrovei „A.“. Pokalbio metu T. M. sako A. B.: „Jūs skolinat pinigus žmogui, kai patys esat biudžetui skolingi, sakys, ką jūs čia dirbat“, A. B. jam atsako: „ne šiaip sau atsirado ta skola, pasiėmė pinigus jisai realiai, krūvą pinigų nusiorino nuo įmonės ir mes dar su juo žaidžiam, nu nežinau ką daryti“; <...> T. M.: „toj vietoj bus aiškesnis paaiškinimas jums. Sakysit, va, tas žmogus buvo (duomenys neskelbtini), buvo pagal avansinę apyskaitą išduoti pinigai jam. Išėjo iš darbo realiai, dabar pasirašė aktus, kad sutinka su tokia skola. Ar yra aktas pas jus suderinimo skolos kažkoks tai?“, A. B. atsako: „ant avansinės apyskaitos yra pasirašęs, kad tokia suma yra“;

3) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 24 d. 11.27 val.). A. B. kalba su T. S. Pokalbio metu A. B. sako, kad T. M.: „su savo finansistu dabar žiūri visas įmones ir jam užkliuvo ta sutartėlė paskolos, ir jisai nenori, kaip sakant, rodyti ir teikti. O man šiandien reikia priduoti (duomenys neskelbtini)“, T. S. atsako: „tai tu gali be jos kol kas paduoti, paskui galime apsimesti, kad buvo pas mane, jeigu ką, o paskui aš su juo suderinsiu šitą situaciją <...> kitos savaitės pradžioj aš būsiu (duomenys neskelbtini), aš atsisėsiu su T. ir mes aptarsime, kaip tuos pinigus sudėlioti. Visi mes žinom, kam jie buvo ir kaip skirti . Jeigu jis valdys ten tą visą bankrotą A., tai mes man atrodo surasim bendrą kalbą šitoj vietoj“.

4) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 26 d. 13.49 val.). A. B. kalba su V. B. Pokalbio metu V. B. sako: „mes dabar tariamės, kaip (duomenys neskelbtini) perims sutartis su R. skolom“. A. B. atsako: „T. M. irgi laukia skambučio (duomenys neskelbtini) <...>, kadangi jisai nusiderėjo iki 4 mėnesių, kad galima pabaigti sutartį padaryti ir pasilikti (duomenys neskelbtini)“.

5) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 26 d. 15.25 val.). Iš pokalbio turinio matyti, kad A. B. kalba su T. M. apie UAB „R.“ turto (kompiuterio, kasos aparatų ir svarstyklių) pardavimą bendrovei „A.“;

6) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 20 d. 12.22 val.). V. B. kalba su moterimi, vardu B. Pokalbio metu V. B. sako: „į (duomenys neskelbtini) jeigu mes persirašom, tada reikalingas tas depozitas“. B. atsako: „visų parduotuvių reikalingos yra apyvartos matyti <...> skolų suderinimo aktai būtų labai gerai su visom, tas pats ir R. skolos įdomu būtų“, V. B.: „tai aš galiu tas skolas ištraukti iš programos“, B.: „jeigu galit, atsiųskit tada šiandien, kad mes per savaitgalį galėtumėm sužiūrėti ir įvertinti, nes jau terminai ir jum turėtų būti aktualūs“;

7) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 23 d. 9.58 val.). V. B. kalba su (duomenys neskelbtini) inspekcijos (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu (duomenys neskelbtini) sako: „čia skambinu dėl A.“. Nėra pateikti registrai, išrašomų sąskaitų ir gaunamų pajamų dvidešimtai dienai turėjo būti pateikti <...>. Kodėl nepateikėt laiku“, V. B.: „nu pasistengsim pateikti“.

8) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 23 d. 16.54 val.). V. B. kalba su nenustatyta moterimi. Pokalbio metu (V. B. sako: „pavedimą padarėm, turbūt gavot iš A.“, moteris: „jo, man atsiuntė. Tiktai, suprantu, dabar sąskaitą A. išrašyti kreditinę ir perrašyti (duomenys neskelbtini), taip?“, V. B.: „mes vieną sąskaitą sumokam ir viskas“, moteris: „viskas gerai, jūs viską esat atsiskaitę, nes jums (duomenys neskelbtini) praeitą savaitę apmokėjo. Aš dabar tik klausiu, ar man sąskaitas reikia perrašyti?“ V. B.: „tam išrašykit, kam buvo išrašyta ta kreditinė sąskaita“.

9) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 20 d. 10.30 val.). V. B. kalba su moterimi, vardu D. Pokalbio metu V. B. klausia: „ar vakar žmonių nebuvo, kad tik 70 Eur suprekiavot?“, D. atsako: „94 vakar suprekiavom <...>dar pas mus nėra įvestos prekės, šiandien V. aš skambinau, kad kitų prekių mes negalime įmušti, parduodame, bet negalime įmušti. V. skambinau, prašiau, kad įvestų tas prekes, tai va, jos yra rašomos į sąsiuvinuką ir sumušame mes jas“;

10) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 20 d. 12.15 val.). V. B. kalba su (duomenys neskelbtini) R. J. Iš pokalbio turinio matyti, kad jos kalba apie UAB „A.“ darbuotojų atleidimą ir nepanaudotų atostogų kompensacijų apskaičiavimą, jų įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;

11) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 25 d. 15.05 val.) V. B. kalba su nenustatytu asmeniu. Pokalbio metu V. B. sako: „R. restruktūrizuojasi, ten sąskaita yra blokuota ir jeigu jūs tuos pinigėlius pervesit ten, jie pranyks mums visai“, nenustatytas asmuo: „mes ne pinigėlius jums pervesim, o tiesiog išrašysim kreditinę, kad užskaityti jums grąžinti tą avansą, tai sąskaita nepradings, nes jūs buvot sumokėję už nuomą depozitą“.

12) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 30 d. 10.58 val.). V. B. kalba su moterimi, vardu R. Pokalbio metu V. B. sako: „mes norim perrašyti šitą nuomos sutartį ant kito nuomininko <...> nes R. trisdešimt pirmą dieną noriu suderinti, koks tenai yra atsiskaitymo, gal yra skolos, skola kokia užsidengti, pasidengti ir perrašyti sutartį ant (duomenys neskelbtini)“, R. klausia: „Jūs norėsit nuo rugpjūčio pirmos perrašyti?“, V. B. atsako: „taip“;

13) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 31 d. 15.12 val.). V. B. kalba su vyru, vardu M. Pokalbio metu V. B. sako: „aš noriu atsisakyti iš R. ir noriu pereiti ant (duomenys neskelbtini), nes šiandien klausimas sprendžiasi dėl R. restruktūrizacijos“, M.: „tai visus numerius, kurie jums reikalingi, mes tada perrašom ant (duomenys neskelbtini), ar ne?“, V. B.: „jo, jo“;

14) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 1 d. 09.18 val.). V. B. kalba su vyru, vardu T. T. klausia: „kas yra UAB A.?“, V. B. atsako: „UAB A. buvo, va kaip T. S. laikais, jie įkūrė UAB A., buvo kaip (duomenys neskelbtini) R., ne kaip (duomenys neskelbtini), bet tiesiog“, T.: „(duomenys neskelbtini) kokia dabar įmonė veikia?“, V. B. atsako: „Dabar (duomenys neskelbtini)“, T.: „kasos aparatas išmeta (duomenys neskelbtini), ane?“, V. B.: „taip, taip“ T.: „Tada, V., atsiųskite man pusvalandžio bėgyje apyvartas balandis, gegužė, birelis“, V. B.: „gerai“;

15) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 1 d. 14.53 val.). V. B. ir A. B. kalba su moterimi, vardu N. Pokalbio metu V. B. sako: „dabar mokėjimus darau iš (duomenys neskelbtini), bet darau kaip mokėjimą už (duomenys neskelbtini) darbą. Ta suma, kuri yra nesumokėta A., jūs gaunat iš (duomenys neskelbtini) kaip avansą, (duomenys neskelbtini) bus uždaryta ir jūs gausit paskui dar vieną mokėjimą iš A., kaip pagal bankroto, iš garantinio fondo. Bet, kad jūs galėtumėt normaliai gyvent, (duomenys neskelbtini) visą jūsų tą atlyginimą, kurio neišmokėjom, mokės iš (duomenys neskelbtini), kaip avansu į priekį“, N. klausia: „koks čia laikotarpis, noriu pasitikslini, birželio mėnuo?“, V. B. atsako: „dabar sumokėsim už birželį, bus sumokėta iš (duomenys neskelbtini) kaip avansas, paskui tuos visus galus, kiek ten kur ir iš kokios įmonės, (duomenys neskelbtini) kai bus, ji susives“;

16) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 1 d. 19.28 val.). V. B. kalba su moterimi, vardu V. Pokalbio metu V. B. sako: „o jeigu, pavyzdžiui jūs sakytumėt, kad man sumokėjo grynais“, V.: „nu tai man tada reikia kasos pajamų to orderio“, V. B.: „kasos orderio? <..> ši savaitė nebelabai, mums tą restruktūrizaciją ir bankrotą arba bankrotą R. teismas atkėlė iki rugpjūčio 27 dienos. O dabar, žinokit, (duomenys neskelbtini) moka į priekį moterims už atlyginimą, o paskui kaip ir A. bus bankrotas, tada iš fondų jie sumokės jums“, V.: „man dabar reikia gyventi“, V. B.: „tai va moterys, mes va taip ir darysim, N. sumokėsim, sumokėsim jums, sumokėsim paeiliui po vieną moterį iš (duomenys neskelbtini) į priekį“;

17) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 3 d. 09.39 val.). V. B. kalba moterimi, vardu B. Pokalbio metu V. B. sako: „ta A. čia pabuvo kiek, penki, pusę metų ir viskas, bankrotas <...> o R. buvo teismas 31 liepos dėl restruktūrizacijos arba bankroto ir teismas atidėjo iki 27, nes turi dar dalyvauti bankas, o tas visas parduotuves persimetėm į (duomenys neskelbtini). Vis tiek norim dirbti, norim toliau išlaikyti viską, kaip ir dirbdavome“, B.: „nu ką darysi, kažkada tai turi būti ir gerai ir blogai“, V. B.: „sakau, gyvenime spyriai tokie visokiausi taip, kad reikia atsipeikėti, toliau reikia dirbti“;

18) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 3 d. 13.05 val.). V. B. kalba su moterimi, vardu R. Iš pokalbio turinio matyti, kad moteris, vardu R., prašo atsiųsti UAB „R.“ balansus, pelno nuostolio ataskaitas už 2017 m.;

19) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018m. rugpjūčio 14 d. 14.31 val.). A. B. su moterimi, vardu I. Pokalbio metu A. B. klausia: „Tegul pasako, kiek ten tos nuomos reikia moti, tegul sąskaitą atneš, tai ir sumokėsim. O jūs dabar turit grynųjų pinigų?“, I. atsako: „aš vakar, man buvo liepta, aš įnešiau, dabar aš kažką turiu susiprekiavusi, be abejonės kažkiek turiu, tai gal man nenešti tada po švenčių?“, A. B.: „jo, neneškite tada ir susimokėsim“, I.: „susimokėsim, tikrai (duomenys neskelbtini), ir aš sakau jums, duodu dantį man išmušti, devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis vien nuomos“;

20) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 20 d. 16.41 val.). V. B. kalba su moterimi, vardu D. Iš pokalbio turinio matyti, kad D. informuoja V. B., jog kyla nesklandumu skenuojant produktus (kai kurios prekės yra be kodų, nenurodytos jų kainos). V. B. pažada pasikalbėti su (duomenys neskelbtini) A. T.;

21) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 21 d. 9.01 val.). V. B. kalba su A. B. Iš pokalbio turinio matyti, kad neapmokėjus už mobiliojo ryšio paslaugas, bus atjungti įmonės telefonai ir kad reikia sumokėti UAB „R.“ skolą, o tada telefonus perrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu;

22) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 22 d. 9.02 val.). V. B. kalba su moterimi, vardu G. Pokalbio metu V. B. klausia: „kiek čia vakar suprekiavai?“, G. atsako: „du septynis keturis“;

24) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 22 d. 8.25 val.). V. B. kalba su moterimi. Pokalbio metu moteris sako: „nežinau ką daryti, vakar vakare man nenusiėmė zetas. Meta lentelę, kreipkitės į administratorių aptarnaujantį“, V. B. atsako: „gerai, aš tuoj pabandysiu kažką padaryti“;

25) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 23 d. 8.25 val.). V. B. kalba su moterimi, vardu I. Pokalbio metu I. sako: „vakar ėjau, bet man netiko pažyma dėl to, kad yra atskirai tie mokėjimai, turi būti suvesta viskas“, V. B. klausia: „o tai kokia ten turi būti pažyma?“, I.: „ta pažyma viskas gerai, bet sakysim, va A. padarė pavedimą, prieš tai buvo grynais pusę atlyginimo gauta už šeštą mėnesį, bet visa tai nesuvesta į tą lentelę“, V. B.: „a, tai turi būti parašyta, kad gavo pinigus grynais?“, I.: „taip, taip“;

26) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 26 d. 14.03 val.). V. B. kalba su A. B. apie tai, kad nėra sumokėtos įmokos mobiliojo ryšio operatoriui „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio metu A. B. klausia: „o kas čia moka, R., ar kas?“, V. B. sako: „jo R., dar R. čia sąskaita yra“, A. B.: „dabar reikia perrašyti, kokia ten situacija iš viso yra, perrašyti, neperrašyti?“, V. B.: „tą sumą R. susimokam ir jau už rugpjūčio mėnesį jisai pereina, tuos kitus atjungia be jokių baudų, ir pasiliekam, kur aš jam nurodžiau, tiktai tuos telefionus, kurie yra mums reikalingi“, A. B.: „tu (duomenys neskelbtini) ir A. produktų, verkiant reikia dieną naktį daryti,, kad būtų padaryti“, V. B.: „(duomenys neskelbtini) perdavimo tuos aktus? Nu tai jau šita yra jau sukonfigūravus devynis tūkstančius J.“, A. B.: „nu tai reik spausti knopkes, bet paskui reikia daryti grąžinimą tų visų, kur buvo už keturiasdešimt penkis, nes bet kuriuo momentu gali būti paskelbtas bankrotas ir tu nieko nebegali daryti, viskas“;

27) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 20 d. 09.43 val.). V. B. kalba su R. J. Pokalbio metu R. J. sako: „o dabar atleisti iš kur reikėtų, iš R.“, V. B. atsako: „iš R. ir iš A.“, R. J.: „tai dabar R. dar liko neatleistų?“, V. B.: „jo liko R. neatleistų, liko, ir A. dabar mes kaip parduotuves uždarėme ir iš A., ir dar kitas dalykas, iš R., kaip ta jungtinė sutartis buvo, iš R. žmonės buvo perkelti į A., reikia tuos atostoginius paskaičiuoti ir dabar iš A. paliuosuoti“;

28) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 25 d. 11.20 val.). V. B. kalba su kalba su moterimi, vardu V. Pokalbio metu V. klausia: „tai jūs ten vietoje parašysit, kad nutraukiat ir paskui, kad ant naujos įmonės, ane?“, V. B.: „taip, taip“;

29) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 31 d. 17.08 val.). V. B. kalba su vyru, vardu R. Pokalbio metu V. B. sako: „R. šiandien teismas buvo dėl restruktūrizacijos, tai tada bus į bendrą eilę ir tada per kokius du metus atsiskaitysime“, R.: „jeigu jums patvirtins. O A.?“, V. B.: „o A. kol kas dar nieko“, R.: „tai mes inicijuosim bankrotą ir restruktūrizavimas jums neišeis“, V. B.: „A.?“, R.: „mums pinigėlių reikia, tai nežaisim, nelauksim penkių. Jūs turbūt pasidarėt penki plius vienus metus“, V. B.: „na dabar viskas jūsų rankose“;

30) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 6 d. 09.41 val.). V. B. kalba su nenustatytu asmeniu. Pokalbio metu šis asmuo sako: „aš privalau per šiandien, ryt išrašyti jums ant naujos įmonės sutartį, nes jau trečiadienį – ketvirtadienį išeis sąskaita ant R., ko jūs tikrai nenorit“, V. B.: „taip, taip“;

31) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 13 d. 10.02 val.). V. B. kalba su moterimi, vardu R. Pokalbio metu R. sako: „(duomenys neskelbtini) rašo, kad labai didelės skolos pas jus (duomenys neskelbtini)“, V. B.: „jūs pažiūrėjote UAB R.?“, R.: „jo“, V. B.: „taip, UAB R., tai tiesa, nes čia yra šita įmonė, žinot, kaip ir mums biznyje ir pakilimų ir nukritimų visokiausių tokių dalykų. Dabar visas parduotuves mes persikėlėm į (duomenys neskelbtini), ir pasiliekam su aštuonioms parduotuvėm, kur turėjom trisdešimt aštuonias“, R.: „ar nebus taip, kad jūs algos nemokat?, V. B.: „ne, ne“;

32) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 29 d. 12.00 val.). V. B. kalba su vyru, vardu V. Pokalbio metu V. B. informuoja pašnekovą, kad nori nutraukti sutartis UAB „R.“ sutartis ir jas perrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu;

33) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugsėjo 7 d. 09.34 val.). V. B. kalba su nenustatytu asmeniu. Pokalbio metu V. B. sako: „apsisprendėm, kad nebemokėsim R. skolų“, nežinomas asmuo: „supratau, tai liūdna dėl jūsų tokios sprendimo, nu bet yra kaip yra“, V. B.: „jeigu turėtumėm maišą pinigų, tai paimtumėm ir sumokėtumėm“;

34) pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 24 d. 14.32 val.). A. B. kalba su T. M. Pokalbio metu T. M. sako: „kaip su T.?“, A. B. atsako: „su T., kaip sakant, ir paliko tos sutartys, pas mane mašinoj, turiu jas. Nepasirašiau, pasakiau, kad nepasirašiau“, T. M.: „o kaip jis sureagavo į tą dalyką?“, A. B.: „gan ramiai suragavo, nes (duomenys neskelbtini) jam jau buvo pasakiusi ir ji jam nusiuntė kopiją tos sutarties, kur aš buvau pasirašęs, bet paskui mes viską išėmėm, bet jis kopiją turi“, T. M.: „tai reikia jam raštu pranešti, kad laikyti tokią sutartį negaliojančią <...> aš suprantu, kad yra skola, gal negali grąžinti iš karto, bet tikrai ne metai laiko. Mes dabar sukam galvą iš kur paimti pinigus nuomai, o realiai gaunasi taip, kad yra realus skolininkas, kuris turi pinigus grąžinti, čia jis laiko negrąžinamą paskolą realiai. Jeigu ten už kažkokius darbus bet realiai darbų jokių neatliko, nėra už ką jam mokėti pinigus“, A. B.: „nu jis skaito, kad dalis jam kažkaip taip buvo atlyginimo“, T. M.: „bet jis atlyginimą gaudavo ir taip pakankamai nemažą“, A. B.: „taip, taip“, T. M.: „klausimas manyčiau toks, kad jūs jo nesamdėt. Jis tiesiog atėjo į įmonę, kaip darbui, bet kadangi nepavyko niekas, tai nepavyko“. A. B.: „nu aš irgi galvoju, jeigu būtų viskas pasisekę, jis būtų tapęs akcininku ir atitinkamai tas atlyginimas būtų jo ir uždirbtas, o dabar praktiškai mes tik pradirbom ir nieko neuždirbom, o tai skaityt, kad jis kažką uždirbo, jam būtų atlyginimas mokamas“, <...> T. M.: „supratau, ten su juo yra problematiška, pinigų atgavimas yra labai sąlyginis <...> jeigu jis ten yra kiauras, kaip šita rėtis, tai ten tuščias reikalas su juo“;

35) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 26 d. 13.56 val.). A. B. kalba su T. M. Pokalbio metu T. M. sako: „aš nenoriu, kad jie perkeltų kažkokius senesnius įsipareigojimus ant naujos įmonės“, A. B.: „aš manau, kad jie negali perkelti tada“, T. M.: „tiesiog naują darysim sutartį <...> siųskite jūs tą (duomenys neskelbtini) šitą, aš jau sakiau jam, kad kitą savaitę planuojam pasikeitimą daryti, vadovų sutartis peržiūrėti reikia <...> klausimas su depozito mokėjimu, nes jie planuoja patalpų perdavimą daryti nuo šeštadienio“;

36) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 30 d. 09.45 val.). A. B. kalba su R. P. apie UAB „R.“ darbuotojų perkėlimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“;

37) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 1 d. 10.07 val.). A. B. kalba su T. M. apie civilinę bylą, kurioje sprendžiamas UAB „R.“ restruktūrizacijos arba bankroto klausimas;

38) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 2 d. 16.04 val.). A. B. kalba su V. B. Pokalbio metu V. B. sako: „tai va taip žinok, biuletenio negavau“, A. B.: „kodėl?“, V. B.: „dėl to, kad R., nu kad A. nebedirbu, aš niekur nedirbu“, A. B.: „palauk, o tai kaip tu R. nedirbi?, V. B.: „nu aš dirbu, bet R. nemoka (duomenys neskelbtini) ir viskas“, A. B.: „tai reikia pradžioj susitvarkyti“, V. B.: „o ką sutvarkyt? A. nebedirbu, nežinau tokiu atveju ką daryt“;

39) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 3 d. 11.45 val.). A. B. kalba su T. S. Pokalbio metu A. B. sako: „A. ko gero neišsikapanos“, T. S. atsako: „ne, bet tu tai supranti. Reikia sprendimus ten priiminėt, jeigu tu matai, kad neišsikapanos, tai reikia bankrotinti pačiam, nes kai tą padarys kiti, tai tada bus blogai“, A. B.: „o tu gal, gal su tuo (duomenys neskelbtini), pačiam ten nuvažiuot?“, T. S.: „tai galiu suvesti su R. M., sekmadienį sudėliosim, aš pirmadienį sutarsiu susitikimo laiką, pasakysiu, kad nuo manęs“;

40) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 14 d. 11.32 val.). A. B. kalba su T. M. Pokalbio metu T. M. klausia: „o ką dėl tų parduotuvių dar dvejų, kur ten svarstėt realiai. Kažkokių tai yra minčių?“, A. B.: „dabar į (duomenys neskelbtini) vežam prekes ir, kad ją reikia atgaivinti, kad dirbtų. (duomenys neskelbtini) yra viena palikusi, kuri dirba ant A., bet man ji reikalinga, kad pabaigtų ten tuos atlyginimus užkaišiot pardavėjom, kurios pas mus pasilikusios perėjo į (duomenys neskelbtini). Ten dar likučiai tokie, kad man nėra kaip mokėti su (duomenys neskelbtini), tai ji dirba dar ant A.“, T. M.: „o kaip prekės, iš kur jos ima, taigi ten prekes pardavei?“, A. B.: „perka A. iš (duomenys neskelbtini), nu bet čia yra gal kelių savaičių, galbūt iki mėnesio galo ir viskas. Ten pabaigiam tuos dalykus ir ją įjungiam į (duomenys neskelbtini)“, T. M.: „o ką su D.?“, A. B.: „su D. kaip ir sutarėm, viena parduotuvė – penki tūkstančiai, dabar penkiolika tūkstančių jisai jau turės paėmęs <...> jeigu jis ima sau, tai gaunasi dvidešimt tūkstančių, jis nori, kad dengti paskui dar prirašysiu tokių stelažų, ten bus gal tūkstantis ar pora tūkstančių, paskui dar grąžinsiu stalus, nu ten kokį pusantro tūkstančio, nu kokius dvidešimt tris tūkstančius aš ten surinksiu“, T. M.: „o kaip su prekių tiekimu dabar darysit? Pats sau pirksit prekes, ar kaip darysit, naudosit tą (duomenys neskelbtini) pavadinimą, ar nenaudosit?“, A. B.: „šiuo metu jis pas mus perka su išankstiniu mokėjimu, mes dedamės trisdešimt penkis procentus <...> biški didmenai ir sau išankstiniu mokėjimu mokam“, T. B.: „jisai naudoja mūsų (duomenys neskelbtini) prekinį ženklą?“, A. B.: „naudoja“;

41) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 14 d. 11.39 val.). A. B. kalba su T. M. Pokalbio metu T. M. klausia: „kaip su tuo S., klausimas yra kažkokių naujienų, ar nėra?“, A. B.: „su S. jokių naujienų nėra, jam reikia pradėti rašyti, kažkokius e-meilus ar kažką tai dėl to skolos grąžinimo“, T. M.: „kiek jisai skoloj yra dabar pagal dokumentus?“, A. B.: „pagal dokumentus kažkur apie aštuoniolika tūkstančių, pagal avansinę apyskaitą tiek yra paėmęs ir dar vienas telefonas ant jo kabo, kuris yra negrąžintas“, T. M.: „o telefonas brangus, nebrangus?“, A. B.: „nu penki šimtai kažkur tai <...> jis ten paėmė (duomenys neskelbtini) ko gero tą telefoną ir dabar mums jį reikia susigrąžinti arba jį užblokuoti“;

42) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 17 d. 13.34 val.). A. B. kalba su E. E. apie skolos grąžinimą. Pokalbio metu A. B. sako: „jeigu nebus restruktūrizavimo, man bet kokiu atveju bus ir fizinis bankrotas“;

43) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 27 d. 10.23 val.). V. B. kalba su moterimi, vardu V. Pokalbio metu V. B. sako: „mes norime su R. nuomos sutartis nutraukti ir šalia to su kita įmone pratęsti nuo mos sutartį, nes pas mus tokios reorganizacijos vyksta“, V.: „kodėl jūs sakot paskutinę dieną, jau anksčiau reikėjo prašymą parašyti“;

44) Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugsėjo 1 d. 19.56 val.). A. B. kalba su E. E. apie UAB „R.“ turto perkėlimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio metu A. B. sako: „R. yra (duomenys neskelbtini) skolingas šimtą devyniolika tūkstančių“, E. E.: „bet čia reikėjo anksčiau šitą visą dalyką daryti“, A. B.: „kaip permest, matai vis vien presų negalėjau už skolą permest, nes priklausė bankui ir (duomenys neskelbtini) <...> jie tik ant R. yra, bet ji negali jos pasiimt, nei parduot, nei nieko. Bet dabar būtų galima kažkaip tai perrašyt, reikia su banku šnekėti“, E. E.: „čia bankas turi pasakyti ir, aišku administratorius dabar, kai bus paskirtas“ (t.5, b. l. 176 – 198, t. 6, b. l. 1 – 22).

1) (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2018 m. sausio 19 d. priminimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „R.“ primenama apie pareigą sumokėti mokesčius: 11 516,44 Eur gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuoto 2017 m. spalio 31 d. 2017 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. sausio 2 d. deklaracijose, 148,11 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 33 921,88 Eur PVM, apskaičiuoto pagal 2017 m. lapkričio 27 d. deklaraciją, ir 599 Eur PVM delspinigių. Bendra suma – 46 185,43 Eur. Dokumente įspėjama, kad nesumokėjus šios sumos, įmonės atsakingi asmenys po 20 dienų gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Priminimas 2018 m. sausio 25 d. įteiktas įmonės (duomenys neskelbtini) T. S. (t. 1, b. l. 13–14).

2) (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2018 m. sausio 10 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punkte ir 106 straipsnyje nustatyta tvarka, UAB „R.“ 41 222,63 Eur mokestinę nepriemoką nuspręsta išieškoti iš šios bendrovės turto (t. 1, b. l. 25–26).

3) (duomenys neskelbtini) inspekcijos 2021 m. sausio 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 21 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Raštais (duomenys neskelbtini) administratorius informavo ikiteisminio tyrimo įstaigą, kad UAB „R.“ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. sumokėjo: 97 503,14 Eur PVM ir 23 034,48 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iš įmonės sąskaitų buvo išieškota 109 861,15 Eur PVM, gyventojų pajamų mokesčio, turto mokesčio ir aplinkos teršimo mokesčio. Šio laikotarpio UAB „R.“ mokestinė nepriemoka yra 149 444,18 Eur (t. 2, b. l. 4–5, 184–188).

4) (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. priminimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „A.“ primenama apie pareigą sumokėti mokesčius: 44 043,45 Eur PVM, apskaičiuoto 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 25 d. deklaracijose, 1074,64 Eur PVM delspinigių, 900,35 Eur gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuoto 2018 m. gegužės 31 d., 2018 m. birželio 15 d. ir 2018 m. liepos 2 d. deklaracijose, ir 21,21 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 23 148 Eur pelno mokesčio, apskaičiuoto 2018 m. birželio 30 d. deklaracijoje, ir 319,24 Eur šio mokesčio delspinigių. Bendra suma – 69 506,89 Eur. Dokumente įspėjama, kad, nesumokėjus šios sumos, įmonės atsakingi asmenys po 20 dienų gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Priminimas 2018 m. rugpjūčio 3 d. įteiktas įmonės (duomenys neskelbtini) A. B. (t. 2, b. l. 195–196).

5) UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) T. S. (duomenys neskelbtini) V. B. 2018 m. sausio 12 d. paaiškinimas dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo, adresuotas (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui. Paaiškinime nurodyta, kad, (duomenys neskelbtini) atmetus įmonės prašymą atidėti įmokų įsiskolinimo sumokėjimą, V. B. informuoja, kad šį įsiskolinimą planuoja sumokėti iki 2018 m. sausio 19 d. Prašymas (duomenys neskelbtini) skyriuje užregistruotas 2018 m. sausio 12 d. (t. 19, b. l. 91);

6) UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) T. S. 2018 m. sausio 21 d. pakartotinis prašymas dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo. Prašyme nurodyta, kad įmonė dėl sunkios finansinės padėties iki 2018 m. sausio 19 d. sumokėjo tik dalį įmokų įsiskolinimo ir prašo likusios įsiskolinimo dalies mokėjimą atidėti iki 2018 m. vasario 15 d. Prašymas (duomenys neskelbtini) skyriuje užregistruotas 2018 m. sausio 25 d. (t. 19, b. l. 92).

7) UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) T. S. 2018 m. kovo 15 d. raštas, adresuotas (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) L. B. Rašte nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 22 d. reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės vadovas T. S. teikia (duomenys neskelbtini) administratoriui 2017 m. spalio 2 d. jungtinės veiklos sutartį su UAB „A.“. Rašte paaiškinama, jog, vadovaujantis šia sutartimi, visi įmonės „R.“ pardavimai yra perleisti įmonei „A.“, o įmonės „A.“ pelnas skirtas įmonei „R.“ (t. 19, b. l. 93–98).

8) UAB „A.“ 2018 m. vasario 8 d. darbo sutartis sudaryta su darbuotoju T. S. Sutartyje numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 0,125 LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos už 5 val. darbo savaitę, mokant du kartus per mėnesį 5–40 dienomis ir 15–20 dienomis (t. 13, b. l. 164–166). Duomenų apie asmenį (duomenys neskelbtini) duomenų bazės išraše užfiksuota, kad T. S. šioje įmonėje dirbo nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. liepos 17 d. (t. 28, b. l. 105).

9) Bankrutuojančios UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) administratorius Ju. S. 2020 m. lapkričio 11 d. raštu informavo ikiteisminio tyrimo įstaigą, kad įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutarčiai iškelti UAB „A.“ bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės vadovas (duomenys neskelbtini) administratoriui neperdavė (duomenys neskelbtini) dokumentų ir registrų, kompiuterinės apskaitos programos duomenų bazės (t. 4, b. l. 82).

10) (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) I. M. 2020 m. birželio 29 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nustačius, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje. Nutarime konstatuota, kad tvarkant UAB „R.“, UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo padaryta apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, trukdančių nustatyti šių įmonių turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą (t. 1, b. l. 156–160).

11) (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) I. M. 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, jog įtariamųjų A. B., T. S. ir V. B. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „R.“ turto pasisavinimo), požymių, o A. B. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje (dėl neteisingų duomenų apie UAB „A.“ pajamas ir pelną teikimo), požymių (t. 1, b. l. 162–172).

12) Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis iškelti UAB „A.“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Nutartyje konstatuota, kad įmonė nemoka (duomenys neskelbtini) įmokų už apdraustuosius nuo 2018 m. birželio mėn. Įmonės vadovo pateikto 2018 m birželio 30 d. balanso duomenimis, įmonės turimas turtas sudaro 604 984 Eur, iš jo ilgalaikio turto vertė – 8 337 Eur, kurį sudaro du hidrauliniai presai ir programinė įranga. Pagrindinis turtas yra 400 040,31 Eur skolos iš UAB „R.“ reikalavimo teisė. Dėl debetinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debetinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „R.“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių dėl UAB „R.“ mokumo ir UAB „A.“ realios galimybės atgauti skolą, sudarančią daugiau nei pusę viso jos nurodomo turimo turto vertės. Be to, pateiktais duomenimis, kitų įmonės debitorių įsiskolinimų suma sudaro dar beveik 25 000 Eur, apie kurių susigrąžinimo realumą duomenų nepateikta. Įmonės įsipareigojimai sudaro 280 458 Eur, iš jų pradelsti įsipareigojimai, jos pačios teigimu, sudaro 118 616,66 Eur. Vertinant pradelstų įsipareigojimų dydį, konstatuota, kad įmonė nemoki. Bankrutuojančios UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) administratoriumi paskirtas Ju. S. (t. 27, b. l. 117–119).

13) (duomenys neskelbtini) registro išraše užfiksuota, kad UAB „A.“ įregistruota (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimu pripažinta, kad bankrutavusios UAB „A.“ veikla pasibaigė dėl bankroto. 2020 m. rugpjūčio 19 d. įmonė likviduota bankrutavus ir išregistruota iš (duomenys neskelbtini) registro (t. 28, b. l. 1–3).

14) Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartis iškelti UAB „R.“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Nutartyje konstatuota, kad įmonės turtas 2017 m. gruodžio 13 d. sudarė 774 795 Eur, iš jų ilgalaikis turtas sudarė 266 916 Eur (nematerialus turtas (programinė įranga) – 21 197 Eur, materialusis turtas – 245 719 Eur), trumpalaikis turtas – 507 879 Eur, iš kurių: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 320 458 Eur (didžiausia dalis – 303 293 Eur sudaro pirktos prekės, skirtos parduoti), per vienus metus gautinos sumos 14 665 Eur, kitas trumpalaikis turtas 267 743 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro 94 987 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 786 168 Eur, iš jų per vienus metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 353 396,00 Eur. Remiantis (duomenys neskelbtini) skyriui pateikta 2017 m. gruodžio 13 d. pelno–nuostolių ataskaita, UAB „R.“ nuostolis sudarė 87 505 Eur. UAB „R.“ įsiskolinimas ieškovei (duomenys neskelbtini) skyriui 2018 m. birželio 5 d. sudarė 23 654,22 Eur. Pagal VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 29 d. įrašus, bendrovės vardu registruotos penkios transporto priemonės, joms taikomi apribojimai – areštas ir įkeitimas. UAB „R.“ kreditorius – bankas „(duomenys neskelbtini)“ – pateikė 2018 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotus vykdomuosius įrašus dėl atsakovės skolos bendros 465 906,64 Eur sumos. Teismas šią skolą laiko pradelstu įsipareigojimu, kadangi atsakovei nevykdant įsipareigojimų bankui pagal 6 kreditavimo sutartis, bankas jas vienašališkai nutraukė ir ėmėsi priverstinio skolos išieškojimo iš bankui įkeisto turto. UAB „R.“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 666 019,01 Eur, o į balansą įrašyto turto vertė sudaro 579 640 Eur, tai reiškia, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija visą į atsakovės balansą įrašyto turto vertę. Iš viso žinomi bendrovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 778 981,01 Eur (t. 15, b. l. 122–134, t.19, b. l. 102–113, 184– 192).

15) (duomenys neskelbtini) registro išraše užfiksuota, kad UAB „R.“ įregistruota (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pripažinta, kad bankrutavusios UAB „R.“ veikla pasibaigė dėl bankroto. 2022 m. vasario 9 d. įmonė likviduota bankrutavus ir išregistruota iš (duomenys neskelbtini) registro (t. 28, b. l. 4–9).

Dėl nusikalstamo UAB „R.“ bankroto (BK 209 straipsnis)

Pagal šiai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusį BK 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) baudžiamas tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams (pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakciją, didelė turtinė žala kreditoriams turi viršyti 400 MGL dydžio sumą, o tais atvejais, kai jos dydis viršija 900 MGL dydžio sumą, veika kvalifikuojama pagal BK 209 straipsnio 2 dalį). BK 209 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tyčia, t. y. kai įmonės vadovas suvokia, kad blogai valdo įmonę, numato bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (netiesioginė tyčia).

Minėta BK norma siekiama apsaugoti kreditorių teises nuo skolų turinčio ūkio subjekto vadovo nesąžiningų ūkininkavimo veiksmų. Pažymėtina, kad tokią teisinę apsaugą pirmiausia nustato civilinės teisės normos, todėl ir baudžiamosiose bylose vadovui inkriminuojamų veiksmų vertinimas atliekamas juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs iki tol galiojusius Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymą. Nagrinėjamos bylos atveju UAB „R.“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, t. y. galiojant ĮBĮ, todėl, vertinant kaltinamųjų T. S., kaip juridinio asmens vadovo, A. B. ir V. B., kaip akcininkų, veiksmus iki bankroto aktualios būtent šio įstatymo nuostatos.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas įstatymo nustatytais terminais nedelsdamas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios vadovo pareigos laiku įvykdymas apsaugo kreditorių interesus nuo nemokaus juridinio asmens turtinės masės, iš kurios galėtų būti tenkinami jų reikalavimai, sumažėjimo vykdant nuostolingą veiklą. Bendrovės vadovui nevykdant šios pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jei juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu. Šiai bylai aktualiu laikotarpiu tyčinio bankroto institutas ir iš jo kylantys teisiniai padariniai buvo įtvirtinti ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje, 20 straipsnyje. Pagal šį teisinį reguliavimą, jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, administratorius per įstatymo nustatytą terminą privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis).

Turint omenyje, kad pagrindinis teisinis reguliavimas, saugantis kreditorių teises ir nustatantis atsakomybę už jų pažeidimus, priklauso civilinės teisės sričiai, baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymas pagal BK 208 ir 209 straipsnius visada turi būti pagrįstas išvada dėl didesnio nustatytų neteisėtų veiksmų pavojingumo ir civilinės atsakomybės priemonių nepakankamumo teisingumo tikslams pasiekti. Aktuali yra kasacinės instancijos teismo ne kartą išsakyta pozicija, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012, 2K-69/2014, ir kt.).

Blogas įmonės valdymas kaip esminis nusikalstamo bankroto (BK 209 straipsnis) požymis siejamas su sąmoningai nuostolingu ūkininkavimu. Blogo įmonės valdymo esmę sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės ir kreditorių interesų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-693/2019 ir Nr. 2K-157-788/2023).??? Pažymėtina, kad blogas įmonės valdymas nėra savaime neteisėtas, toks jis tampa, kai dėl to pažeidžiamos akcininkų, darbuotojų ar kreditorių teisės. Esant civilinėje teisėje įtvirtintam tyčinio bankroto institutui ir šiuo pagrindu juridinio asmens vadovui taikomoms civilinės atsakomybės priemonėms, jo neteisėtų veiksmų pripažinimas nusikalstamu bankrotu pagal BK 209 straipsnį taip pat turi būti pagrįstas išvada dėl didesnio veikos pavojingumo ir civilinės atsakomybės priemonių nepakankamumo teisingumo tikslams pasiekti.

Nagrinėjamoje byloje UAB „R.“ akcininkai A. B. ir V. B. (pastaroji kaltinamajame akte įvardyta ir kaip faktinė juridinio asmens vadovė) bei jos (duomenys neskelbtini) T. S. pagal BK 209 straipsnį kaltinami tuo, kad, būdami atsakingi už juridinio asmens veiklos organizavimą ir jo tikslų įgyvendinimą, veikdami organizuota grupe, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. liepos 31 d. sąmoningai blogai valdė įmonę, atliko sandorius, kurie pasunkino jos ekonominę padėtį, padidino skolas ir nulėmė bankrotą, tuo padarė didelę – 226 637,93 Eur – turtinę žalą kreditoriams. Kaltinamajame akte nurodyti šie įmonės mokumą sumažinę ir jos bankrotą nulėmę sandoriai:

1) 2017 m. spalio 2 d. UAB „R.“ ir UAB „A.“ pasirašyta jungtinės veiklos sutartis dėl pelno, nuostolių, finansinių įsipareigojimų paskirstymo tarp šių įmonių. Pasirašytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu UAB „R.“ vadovas ir akcininkai atliko šias įmonei finansiškai nuostolingas ūkines operacijas: 1) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. sausio 5 d. pardavė 22 elektroninius kasos aparatus bendrovei „A.“ po 1 Eur (be PVM) su atidėtu mokėjimu, o laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. liepos 10 d. pardavė 7 kasos aparatus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ po 2 Eur (be PVM) su atidėtu mokėjimu; 2) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. liepos 31 d. nenutraukė UAB „R.“ vardu sudarytų nuomos sutarčių su patalpų savininkais ir nesudarė sutarčių UAB „A.” vardu, taip tyčia padidino UAB „R.“ komunalinių ir nuomos mokesčių sąnaudas 107 875,33 Eur; 3) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. liepos 31 d. UAB „R.“ 25 darbuotojams sumokėjo 206 446,44 Eur darbo užmokestį (181 394,07 Eur darbo užmokestį ir 56 291,79 Eur įmokas į (duomenys neskelbtini) fondą) iš UAB „A.“ banko sąskaitose esančių lėšų, tokiu būdu sąmoningai padidino UAB „R.“ įsiskolinimą bendrovei „A.“; 4) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. sausio 8 d. pardavė UB „R.“ ilgalaikį ir trumpalaikį (prekes) turtą bendrovei „A.“ už 212 112,03 Eur atidėto mokėjimo būdu;

2) 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „R.“ ir UAB „A.“ pasirašytas (duomenys neskelbtini) aktas, kuriuo UAB „A.“ turimą 206 311,05 Eur skolą už atsargas ir UAB „R.“ turimą 247 096,88 Eur skolą už sumokėtą darbo užmokestį ir skolas tiekėjams užskaitė tarpusavyje, tokiu būdu UAB „R.“ turtą sumažino 40 785,83 Eur;

3) 2018 m. vasario 28 d. UAB „R.“ ir UAB „A.“ pasirašytas (duomenys neskelbtini) aktas, kuriuo UAB „A.“ turimą 2 135,35 Eur skolą už atsargas ir UAB „R.“ turimą 208 581,79 Eur skolą už sumokėtą darbo užmokestį ir skolas tiekėjams užskaitė tarpusavyje. Tokiu būdu UAB „R.“ apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo nuostolingą ūkinę operaciją – 206 446,44 skolą bendrovei „A.“;

4) 2017 m. gruodžio 31 d. A. B., V. B. ir T. S. pasirašytas klaidų taisymo, tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktą, kuriuo UAB „R.“ skolą – 141 390,73 Eur, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą – 22 034,67 Eur užskaitė tarpusavyje. Tokiu būdu buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo nuostolingą ūkinę operaciją – 119 356,06 Eur UAB „R.“ skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“;

5) 2017 m. gruodžio 31 d. A. B., T. S. ir V. B. sudaryti 3 ekonomiškai nuostolingi sandoriai: 1) tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atskaitingo asmens V. B. 35 371,32 Eur skola bendrovei ir bendrovės „R.“ 18 347,56 Eur skola (pagal paskolos sutartį) akcininkei V. B. užskaityta tarpusavyje ir nustatyta, kad po užskaitos V. B. yra skolinga UAB „R.“ 17 023,76 Eur; 2) trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atskaitingo asmens V. B. 17 023,76 Eur įsiskolinimas bendrovei „R.“ sumažintas pastarojo juridinio asmens 7 453,26 Eur įsiskolinimu akcininkui A. B. Atlikus skolų užskaitymą, nustatyta, kad UAB „R.“ neskolinga A. B., o V. B. skola bendrovei „R.“ yra 9 570,50 Eur; 3) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinta, kad UAB „R.“ skolinga darbuotojai V. B. 23 872,27 Eur darbo užmokesčio, o atskaitingas asmuo V. B. skolinga bendrovei 9 570,50 Eur. Nustatyta, kad, atlikus skolų užskaitymą, UAB „R.“ lieka skolinga V. B. neišmokėto darbo užmokesčio 14 301,77 Eur.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. B., V. B. ir T. S. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 209 straipsnyje, požymių. Tokią išvadą teismas daro dėl šių priežasčių:

Pirmiau minėta, kad BK 209 straipsnio prasme nusikalstamais pripažintini tik akivaizdžiai nesąžiningi verslo sandoriai, nulėmę įmonės bankrotą. Kaltinamiesiems A. B., V. B. ir T. S. iš esmės buvo inkriminuoti vienas sandoris (2017 m. spalio 2 d. jungtinės veiklos sutartis), kuriuo bankroto akivaizdoje buvo perleistas beveik visas 212 112,03 Eur vertės bendrovės turtas (įvairios prekės) susijusiai įmonei – UAB „A.“. (duomenys neskelbtini) akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, kad 97,24 proc. visų UAB „R.“ pardavimų sudarė bendrovei „A.“ parduotos prekės. Sutiktina, kad šį pakankamai stambų sandorį, atliktą jau žinant apie įmonės „R.“ pradelstas skolas ir taikomą priverstinį jų išieškojimą, įmanoma priskirti sąmoningai blogam įmonės valdymui. Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų ir argumentų, kurie patvirtintų, jog būtent šio sandorio sudarymas ir turto perdavimas nulėmė įmonės bankrotą.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad bendrovė „R.“ tapo nemoki 2017 m. gruodžio 13 d. ir buvo nemoki iki 2018 m. vasario 14 d., nes jos pradelsti įsipareigojimai viršijo visą į balansą įrašyto turto vertę, bendrovė neturėjo pakankamai turto, iš kurio galėtų būti įvykdytas išieškojimas. Anot (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 2 d. pasirašyta jungtinės veiklos sutartis bei jos pagrindu vėliau vykdyti sandoriai buvo nuostolingi bendrovei „R.“ ir galėjo nulemti jos bankrotą (t. 14, b. l. 27–82). (duomenys neskelbtini) R. K. paaiškino, jog išvadą dėl sandorio nuostolingumo sąlygojo UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje užregistruotas sąnaudų padidėjimas ir turto sumažėjimas. (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) ši (duomenys neskelbtini) išvada buvo paneigta. (duomenys neskelbtini) A. S. nustatė, kad UAB „R.“ kritinio likvidumo koeficientas ėmė mažėti jau 2016 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 0,53 (nepatenkinamas). 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 13 d. bendrovė turėjo nuostolį, jos mokumas buvo rizikingas (einamojo mokumo ir kritinio mokumo koeficientai buvo nepatenkinami), o 2017 m. gruodžio 31 d. einamojo likvidumo koeficientas tapo mažesnis negu 1, ir tai reiškia, kad bendrovė nebegalėjo atsiskaityti net už savo trumpalaikius įsipareigojimus. 2017 m. rugpjūčio 31 d. (dar iki 2017 m. spalio 2 d. jungtinės veiklos sutarties sudarymo) bendras skolos rodiklis buvo 1,01 (nepatenkinamas) ir toks išliko iki 2017 m. gruodžio 13 d., o 2017 m. gruodžio 31 d. šis rodiklis padidėjo iki 1,77, tai rodo, kad bendrovės skolos didėjo, bendrovei neužteko turto skoloms padengti, jos finansinė padėtis tapo nepatenkinama. UAB „R.“ 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir jos nemokumui turėjo įtakos tai, kad bendrovei trūko apyvartinių lėšų mokėti už prekes / paslaugas, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius bei įmokas į valstybės ir „(duomenys neskelbtini)“ biudžetą, nepriklausomai nuo to, kad 2017 m. spalio 2 d. su UAB „A.“ buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis (t. 27, b. l. 28–58).

Kaltinamajame akte nurodyta, kad 2017 m. spalio 2 d. jungtinės veiklos sutarties vykdymo nuostolingumas, pavertęs įmonę beturte, pasireiškė šiomis neteisėtomis operacijomis: 1) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. sausio 8 d. UAB „R.“ pardavė bendrovei „A.“ 201 112 Eur vertės prekes atidėto mokėjimo būdu; 2) 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. liepos 31 d. nenutraukė sutarčių su patalpų nuomotojais, dėl to sąmoningai patyrė 107 875,33 Eur sąnaudų (nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų), 3) už 25 UAB „R.“ darbuotojus darbo užmokestį – iš viso 206 446,44 Eur (181 394,07 Eur darbo užmokestis + 56 291,79 Eur įmokos į (duomenys neskelbtini) fondą) mokėjo UAB „A.“, dėl to buhalterinėje apskaitoje buvo sąmoningai padidintas įsiskolinimas bendrovei „A.“ – 206 446,44 Eur, ir 4) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. sausio 5 d. pardavė bendrovei „A.“ 22 elektroninius kasos aparatus po 1 Eur (be PVM). Tačiau, bylos duomenimis, šių ūkinių operacijų žalingumas kreditoriams yra paneigtas.

Nustatyta, kad UAB „R.“ ir UAB „A.“ 2017 m. spalio 2 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuri apjungė jų turimus finansinius, intelektinius, darbo laiko ir kt. resursus bendram tikslui – pelno siekimui. Sutarties 3.2. punkte nurodyta, kad UAB „A.“ „įsipareigoja bendros veiklos vykdymui teikti savo dalykinę patirtį bei finansavimą visų žaliavų, reikalingų jungtinės veiklos vykdymui, įsigijimui, bei iš veiklos rezultatų dengti visas šios jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu UAB „R.“ turimas skolas kreditoriams“ (t. 14, b. l. 113–116). Taigi šia sutartimi šalys susitarė ne tik dėl UAB „R.“ turto ir darbuotojų perkėlimo bendrovei „A.“, bet ir dėl šios įmonės skolų perdavimo. 2018 m. gegužės 23 d. jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta susitarimu dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimu. Susitarimo 2 punkte nurodyta, kad „2018 m. gegužės 17 d. UAB „R.“ yra skolinga UAB „A.“ – 336 182,33 Eur (t. 14, b. l. 117). (duomenys neskelbtini) akte konstatuota, kad, vykdydama jungtinės veiklos sutartį, UAB „A.“ laikotarpiu 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. birželio 30 d. įvairiems subjektams sumokėjo 580 763,92 Eur už UAB „R.“ (mokėjo už įvairias prekes ir paslaugas, nuomą, pervedė darbo užmokestį, sumokėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir pan.) ir atliko tarpusavio sąskaitų užskaitą už 207 971,18 Eur. Tad UAB „A.“ atlikti mokėjimai už UAB „R.“ per 2017 m. spalio mėn. – 2018 m. birželio mėn. laikotarpį sudaro 53,55 proc. visų bendrovės „A.“ atliktų mokėjimų iš banko sąskaitos, arba 53,51 proc. visų bendrovės „A.“ gautų įplaukų į banko sąskaitą (t. 27, b. l. 58). Vykdydama aptariamą jungtinės veiklos sutartį, bendrovė „R.“ pardavė bendrovei „A.“ 212 112,21 Eur vertės turtą (rudų linų sėmenų žaliavą, kanapių sėklų maistinę žaliavą, įvairių prieskonių ir mišinių, įvairių rūšių aliejų, arbatas ir pan.) ir elektroninius kasos aparatus, o bendrovė „A.“ sumokėjo 580 763,92 Eur įvairiems UAB „R.“ kreditoriams (atliko mokėjimus už įvairias prekes ir paslaugas, sumokėjo nuomos mokestį, pervedė darbo užmokestį, sumokėjo (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ ir pan.), taigi šiuo sandoriu nebuvo padaryta žalos bendrovei „R.“ ir jos kreditoriams (išskyrus susijusią įmonę „A.“). (duomenys neskelbtini) išvadoje nustatyta, kad pagal UAB „R.“ apskaitos dokumentus (elektroninių kasos aparatų ataskaitas) nustatyta, jog įmonė laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. maisto produktų mažmeninės prekybos specializuotose parduotuvėse nevykdė ir pajamų negavo (t. 14, b. l. 34), tad pati mokėti kreditoriams iš savo veiklos pajamų neturėjo jokios galimybės. Įrodymų ir argumentų priešingai išvadai bylos nagrinėjimo metu nepateikta. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. iš bendrovės „R.“ skolininkės UAB „A.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) fondas (jungtinės sutarties pagrindu) priverstine tvarka nurašė 20 189,11 Eur bendrovės „R.“ skolą (t. 3, b. l. 11).

Kitos kaltinamiesiems A. B., V. B. ir T. S. inkriminuotos ūkinės operacijos niekuo nesiskiria nuo įprastinės įmonės veiklos iki bankroto, pvz.: 4 740,82 Eur vertės (arba 2,17 proc. visų paradavimų) prekių (rudų linų sėmenų žaliavos, kanapių sėklų maistinės žaliavos, įvairių prieskonių ir pan.) pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. vasario 28 d., tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktų surašymas, kuriais sumažintos bendrovės „R.“ skolos akcininkams A. B. ir V. B., bei jungtinės sutarties pagrindu veiklą vykdančiai bendrovei „A.“. UAB „R.“ įvairių prekių pardavimą patvirtina PVM sąskaitos faktūros ir kasos aparato kasos operacijų žurnalo duomenys, tad nenustatyta, jog ši bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. būtų pardavusi prekes, ar mokėjusi už paslaugas be dokumentų ((duomenys neskelbtini) aktas, t. 27, b. l. 56).

Didžiosios daugumos kaltinamiesiems A. B., V. B. ir T. S. inkriminuotų ūkinių operacijų turinys yra bendrovės „R.“ ir jos kreditorių (UAB „A.“, A. B. ir V. B.) tarpusavio skolų užskaitymas (be pinigų pervedimo), kaltinamajame akte nepaaiškinta, kokiu būdu šiais užskaitymais buvo pabloginta bendrovės ekonominė padėtis ir nulemtas jos bankrotas. Pvz.: 1) 2017 m. gruodžio 31 d. pasirašytas (duomenys neskelbtini) aktas, kuriuo tarpusavyje užskaitytos „UAB „A.“– 206 311,05 Eur skola ir UAB „R.“– 247 096,88 Eur skola; 2) 2018 m. vasario 28 d. pasirašytas (duomenys neskelbtini) aktas, kuriuo tarpusavyje užskaitytos UAB „A.“ skola – 2 135,35 Eur skola ir UAB „R.“– 23 361,26 Eur skola; 3) 2017 m. gruodžio 31 d. pasirašytas (duomenys neskelbtini) aktas, kuriuo tarpusavyje užskaitytos UAB „R.“ skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 141 390,73 Eur, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „R.“ – 22 034,67 Eur; 4) 2017 m. gruodžio 31 d. pasirašyta tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo sutartis, kuria tarpusavyje užskaitytos atskaitingo asmens V. B. skola bendrovei „R.“ – 35 371,32 Eur, ir UAB „R.“ skola V. B. pagal paskolos sutartį – 18 347,56 Eur; 5) 2017 m. gruodžio 31 d. pasirašyta trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis, kuria tarpusavyje užskaitytos atskaitingo asmens V. B. skola bendrovei „R.“ – 17 023,76 Eur, ir UAB „R.“ skola A. B. pagal paskolos sutartį – 7 453,26 Eur; 6) 2017 m. gruodžio 31 d. pasirašyta pažyma, kuria tarpusavyje užskaitytos UAB „R.“ darbo užmokesčio skola V. B. – 23 872,27 Eur ir V. B. skola šiai bendrovei – 9 570,50 Eur. (duomenys neskelbtini) išvadoje ir (duomenys neskelbtini) akte nurodyta, kad didžioji bendrovės „R.“ 2015 – 2016 m. turto dalis buvo finansuojama iš skolintų lėšų (fizinių asmenų ir kredito įstaigų). UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) inspekcijai 2018 m. balandžio pateiktoje ataskaitoje „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas ir iš jų gautas ir grąžintas paskolas“ už 2017 m. deklaravo 2017 m. gruodžio 31 d. fiziniam asmeniui V. B. grąžintą paskolą – 18 348 Eur (t. 14, b. l. 149 – 150). Taigi kyla logiškas klausimas, kaip tarpusavio įsiskolinimų užskaitymas (bendrovės skolų kreditoriams sumažinimas, jų reikalavimų teisės sąskaita) galėtų apsaugoti įmonę nuo bankroto.

Kaip matyti iš pagal BK 209 straipsnį suformuluoto kaltinimo ir byloje esančios (duomenys neskelbtini) išvados, bendrovės ekonominės padėties bloginimas siejamas su atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu (CK 6.930(1) straipsnio 1 dalis), tačiau nusikalstamo bankroto objektyviesiems požymiams (veikai, padariniams, priežastiniam ryšiui) konstatuoti vien šios aplinkybės nepakanka. Be to, iš teismų sprendimų civilinėse bylose, kuriais atmestas UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) T. S. prašymas iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ir priimtas sprendimas iškelti bankroto bylą, matyti, kad UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) T. S. teikė teismams duomenis apie tai, jog 2017 m. pabaigoje akcininkai priėmė sprendimą atskirti mažmeninės ir didmeninės prekybos veiklas, dėl to įsteigė naują juridinį asmenį UAB „A.“, su kuriuo 2017 m. spalio 2 d., sudarė jungtinės veiklos sutartį. Įmonės restruktūrizavimo plano metmenys buvo išsiųsti visiems UAB „R.“ kreditoriams, taip pat ir (duomenys neskelbtini) inspekcijai, bei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikusiam (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, tačiau nei kreditoriai, nei civilines bylas nagrinėję teismai 2017 m. spalio 2 d. jungtinės veiklos sutarties nevertino kaip neteisėtos ar nulėmusios jos bankrotą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, jog jau 2017 m. gruodžio 13 d. UAB „R.“ buvo nemoki. UAB „R.“ akcininkai priėmė sprendimą pradėti restruktūrizavimo procedūrą 2018 m. gegužės 28 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taigi kaltinimas, kad A. B., V. B. ir T. S. nulėmė bendrovės bankrotą būtent nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. liepos 5 d. sudarytais sandoriais, neturi faktinio pagrindo ir nelogiška. Todėl byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp A. B., V. B. ir T. S. inkriminuotų veiksmų ir įmonės bankroto.

Teismas konstatuoja, kad nenustatytas kaltinamųjų savanaudiškumas ir siekis pakenkti kreditoriams. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamoji V. B. vadovavo bendrovei „R.“ laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki 2017 m. spalio 2 d. Ji ir kaltinamasis A. B. buvo pagrindiniai šios įmonės akcininkai. Kaltinamieji A. B. ir V. B. paaiškino, kad 2016 m. bendrovė banke „(duomenys neskelbtini)“ gavo trumpalaikę paskolą investavimui į verslo plėtrą (overdraftą) ir pernelyg išplėtė įmonės veiklą: padidino parduotuvių skaičių, priėmė naujų darbuotojų. 2017 m. kovo mėn. bankas pareikalavo grąžinti overdraftą, ėmė trūkti apyvartinių lėšų, todėl kaltinamieji, ieškodami realių perspektyvų sėkmingai atkurti įmonės mokumą ir plėtoti normalią komercinę veiklą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kontoros „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) konsultantą T. P. T. P. pasiūlė UAB „R.“ vadovu paskirti T. S. Kaltinamasis T. S. patvirtino, kad A. B. ir V. B. ieškojo būdų atkurti UAB „R.“ mokumą, nes bendrovė neatlaikė pernelyg didelės plėtros, jos atsiskaitymus ribojo bankas ir valstybinės institucijos. Teisininkas T. P. pasiūlė bendrovės veiklą perkelti į tuo metu veiklos nevykdančią įmonę „A.“ ir parengė jungtinės veiklos sutarties projektą. Liudytojas T. P. parodė, kad kaltinamieji A. B. ir V. B. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kontorą „(duomenys neskelbtini)“ dėl jų bendrovę ištikusios finansinės krizės, ieškodami galimybių atkurti sėkmingą verslą. Už suteiktą teisinę pagalbą A. B. ir V. B. atsiskaitė perrašydami T. P. dalį – 21 proc. UAB „R.“ akcijų, kurių jis vėliau atsisakė, gavęs (duomenys neskelbtini) išvadą apie UAB „R.“ nepakankamą mokumą. Liudytoja Da. P. patvirtino, kad jos vadovaujama (duomenys neskelbtini) kompanija „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės „R.“ teisininko T. P. ir (duomenys neskelbtini) T. S. prašymu atliko įmonės finansinės veiklos įvertinimą ir nustatė, jog 2017 m. įmonė finansinius metus užbaigė su labai dideliu nuostoliu ir, 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, buvo nemoki.

Kaltinamasis T. S. pradėjo vadovauti UAB „R.“ nuo 2017 m. spalio 27 d. (įgaliojimų pradžios data), kai jos finansinė padėtis jau buvo bloga, tačiau 2017 m. spalio 2 d. sudarytos jungtinės veiklos sutartimi ir pasinaudojant susijusią UAB „A.“ buvo siekiama šią padėtį pagerinti, palaikyti bendrovės „R.“ gyvybingumą ir sumokėti jos skolas. Kaip jau minėta anksčiau, jungtinės sutarties pagrindu UAB „R.“ pardavė bendrovei „A.“ 212 112,03 Eur vertės savo atsargas (prekes), o UAB „A.“ atliko 580 763,92 Eur įvairių mokėjimų (iš jų ir pradelstų) už UAB „R.“. T. S. kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ dėl įmonės restruktūrizavimo metmenų parengimo. Įmonės finansinius dokumentus vertinęs ir restruktūrizavimo metmenų projektą parengęs liudytojas Ju. S. parodė, kad UAB „R.“ plėtra vyko per greitai ir tai, liudytojo manymu, buvo pagrindinė jos finansinės nesėkmės priežastis. UAB „R.“ vykdė veiklą jungtinės sutarties su UAB „A.“ pagrindu, pastaroji įmonė mokėjo UAB „R.“ skolas. Byloje nėra duomenų, kad dėl inkriminuoto 2017 m. spalio 2 d. sandorio (jungtinės veiklos sutarties) ir jo pagrindu atliktų ūkinių operacijų kaltinamieji A. B., V. B. ir T. S. būtų gavę kokios nors turtinės naudos. Svarbu pažymėti ir tai, kad iki 2017 m. spalio 2 d. jungtinės veiklos sutarties pasirašymo UAB „R.“ jau buvo įsiskolinęs (duomenys neskelbtini) fondui, vėlavo mokėti darbo užmokestį. Liudytojai – UAB „R.“ darbuotojai Va. K., R. C., L. J., G. P., E. N., I. B., Ž. D., A. P., V. D. ir kt. – parodė, kad bendrovės apyvarta mažėjo, darbo užmokestis vėlavo, o nuo 2017 m. spalio mėnesio darbo užmokestį už bendrovę „R.“ darbo užmokestį pervesdavo bendrovė „A.“, ir šiuos parodymus patvirtino dokumentais – banko sąskaitų išrašais (t. 3, b. l. 152–155, 166, 176–184, t. 4, b. l. 6–17, t. 24, b. l. 24–27).

Kaltinamajame akte aprašant A. B., V. B. ir T. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, faktines aplinkybes nurodyta, jog kaltinamieji sąmoningai blogai valdė bendrovę, pasunkino jos ekonominę padėtį, nulėmė jos bankrotą ir padarė didelę – 226 637,93 Eur – turtinę žalą kreditoriams ((duomenys neskelbtini) inspekcijai – 144 421,61 Eur, ir (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus – 82 216,32 Eur). Ši suma beveik lygi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų II eilės dviejų kreditorių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skyriaus reikalavimų bankrutuojančiai UAB „R.“ sumai. Pažymėtina, kad ta pačia nutartimi buvo patvirtintas ir pirmos eilės kreditorių – reikalavimų, kurių bendra suma 29 942,78 Eur, sąrašas, tačiau pagal suformuluotą kaltinimą žala kaltinamųjų veiksmais šiems kreditoriams padaryta nebuvo. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas galutinis kreditorių įmonei pareikštų nepatenkintų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame nurodyta, kad nepatenkintų pirmosios eilės kreditorių reikalavimų nėra, o II eilės kreditorių (duomenys neskelbtini) skyriaus turtinis reikalavimas – 92 663,19 Eur – ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos reikalavimas – 153 044,37 Eur – skiriasi nuo kaltinime nurodytų reikalavimų.

Teismas konstatuoja, jog kalinamųjų A. B., V. B. ir T. S. veiksmai ir visa jų veika neatitinka BK 209 straipsnyje nurodytos veikos tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamiesiems inkriminuotų veiksmų ir įmonės bankroto. Kaltinamieji A. B., V. B. ir T. S. išteisinami, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl UAB „R.“ turtinės prievolės išvengimo apgaule (BK 182 straipsnis)

Šiai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusi BK 182 straipsnio 2 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatė atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino (pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakciją, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, o tais atvejais, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 3 dalį).

Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Teismų praktikoje turtinės prievolės išvengimas suprantamas kaip atsisakymas ją vykdyti arba naudojant apgaulę sudarymas tokios padėties, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-224/2008, 2K-7-304-942/2016). Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto. Kartu pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.).

A. B., V. B. ir T. S. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami organizuota grupe, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2018 m. liepos 31 d. apgaule UAB „R.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės (pastaba – kaltinime nenurodyta išvengtos prievolės dydis), nes perleido įmonės aktyvus kitoms A. B. ir V. B. įtakos įmonėms, dėl to (duomenys neskelbtini) inspekcija prarado realią galimybę išieškoti 144 421,61 Eur įvairių mokesčių, susidariusių laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. skolą, o (duomenys neskelbtini) valdyba prarado realią galimybę išieškoti 82 216,32 Eur įmokų, susidariusių už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn., skolą ne ginčo tvarka. Pagal šio kaltinimo aprašymą, kaltinamųjų T. S., A. B. ir V. B. apgaulė pasireiškė sąmoningai blogu UAB „R.“ valdymu ir fiktyvios teisinės padėties sukūrimu, siekiant, kad bendrovė taptų beturtė ir į ją nebūtų galima nukreipti turtinių reikalavimų. Tokia kaltinimo konstrukcija yra nelogiška, nes įmonės turto praradimas (iššvaistymas, kitoks neteisėtas perleidimas) niekaip negali būti naudingas tai įmonei.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų apgaulė, pavertusi įmonę beturte, anot kaltinimo, pasireiškė tuo, kad kaltinamieji 2017 m. spalio 2 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. liepos 5 d. perdavė UAB „R.“ turtą ir perkėlė veiklą į UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“: 1) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. liepos 31 d. buhalterinėje apskaitoje užregistravo veiklos vykdymo sąnaudas – 345 561,19 Eur (107 875,33 Eur nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų įmokų sąnaudos, 107 875,33 Eur darbo užmokesčio sąnaudos ir 56 291,79 Eur įmokų į (duomenys neskelbtini) fondą sąnaudos), bei 206 446,44 Eur įsiskolinimą bendrovei „A.“ (už bendrovę „R.“ sumokėto darbo užmokesčio – 107 875,33 Eur ir pervestų 56 291,79 Eur įmokų į (duomenys neskelbtini) fondą įsiskolinimas); 2) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. sausio 5 d. pardavė bendrovei „A.“ 22 elektroninius kasos aparatus po 1 Eur (be PVM), o laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. liepos 10 d. pardavė 7 kasos aparatus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ po 2 Eur su atidėtu mokėjimu; 3) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. liepos 31 d. nenutraukė UAB „R.“ vardu sudarytų nuomos sutarčių, sudarytų su patalpų savininkais, ir nesudarė naujų sutarčių UAB „A.“ vardu, tokiu būdu tyčia padidino bendrovės komunalinių ir nuomos mokesčių sąnaudas – 107 875,33 Eur; 4) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. liepos 31 d. 25 UAB „R.“ darbuotojams darbo užmokestį – iš viso 206 446,44 Eur (181 394,07 Eur darbo užmokestis + 56 291,79 Eur įmokos į (duomenys neskelbtini) fondą) – mokėjo iš UAB „A.“ lėšų, dėl to buhalterinėje apskaitoje sąmoningai padidino įsiskolinimą bendrovei „A.“ ir (duomenys neskelbtini) fondui, iš viso – 206 446,44 Eur. Taigi visas kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį aprašymas labiau atitinka BK 209 straipsnio, o ne 182 straipsnio sudėties požymius.

Kaip jau minėta anksčiau, analizuojant nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, požymius, 2017 m. spalio 2 d. jungtinės veiklos sutarties ir jos pagrindu atliktų ūkinių operacijų žalingumas kreditoriams bylos duomenimis yra paneigtas, todėl teismas šių argumentų neatkartoja. Ypač svarbu pažymėti, kad, vykdydama aptariamą jungtinės veiklos sutartį, bendrovė „R.“ pardavė bendrovei „A.“ 201 112 Eur vertės turtą (rudų linų sėmenų žaliavą, kanapių sėklų maistinę žaliavą, įvairių prieskonių ir mišinių, įvairių rūšių aliejų, arbatas ir pan.) ir elektroninius kasos aparatus, o bendrovė „A.“, vykdydama jungtinės veiklos sutartį, sumokėjo 580 763,92 Eur įvairiems UAB „R.“ kreditoriams (atliko mokėjimus už įvairias prekes ir paslaugas, sumokėjo nuomos mokestį, pervedė darbo užmokestį, sumokėjo (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ ir pan.), taigi šiuo sandoriu nebuvo padaryta žalos bendrovei „R.“ ir jos kreditoriams (išskyrus susijusią įmonę „A.“). Įrodymų ir argumentų priešingai išvadai bylos nagrinėjimo metu nepateikta.

Didžiosios daugumos kaltinamiesiems A. B., V. B. ir T. S. inkriminuotų ūkinių įvykių turinys yra bendrovės „R.“ ir jos kreditorių (UAB „A.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. B. ir V. B.) tarpusavio skolų užskaitymas, tačiau kaltinamajame akte nepaaiškinta, kokiu būdu šiais užskaitymais buvo sumažintas bendrovės turtas, pvz.: 1) 2017 m. gruodžio 31 d. pasirašytas (duomenys neskelbtini) aktas, kuriuo tarpusavyje užskaitytos „UAB „A.“ skola UAB „R.“ – 206 311,05 Eur, ir UAB „R.“ skola UAB „A.“ – 247 096,88 Eur (223 735,62 Eur + 23 361,26 Eur); 2) 2018 m. vasario 28 d. pasirašytas (duomenys neskelbtini) aktas, kuriuo tarpusavyje užskaitytos UAB „A.“ skola UAB „R.“ – 2 135,35 Eur ir UAB „R.“ skola bendrovei „A.“ – 23 361,26 Eur; 3) 2017 m. gruodžio 31 d. pasirašytas (duomenys neskelbtini) aktas, kuriuo tarpusavyje užskaitytos UAB „R.“ skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 141 390,73 Eur, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „R.“ – 22 034,67 Eur; 4) 2017 m. gruodžio 31 d. pasirašyta tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo sutartis, kuria tarpusavyje užskaitytos atskaitingo asmens V. B. skola UAB „R.“ – 35 371,32 Eur, ir UAB „R.“ skola V. B. pagal paskolos sutartį – 18 347,56 Eur; 5) 2017 m. gruodžio 31 d. pasirašyta trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis, kuria tarpusavyje užskaitytos atskaitingo asmens V. B. skola UAB „R.“ – 17 023,76 Eur, ir UAB „R.“ skola A. B. pagal paskolos sutartį – 7 453,26 Eur; 6) 2017 m. gruodžio 31 d. pasirašyta pažyma, kuria tarpusavyje užskaitytos UAB „R.“ darbo užmokesčio skola V. B. – 23 872,27 Eur, ir V. B. skola šiai bendrovei – 9 570,50 Eur. Pažymėtina, kad jungtinės sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. iš bendrovės „R.“ skolininkės UAB „A.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) fondas priverstine tvarka nurašė 20 189,11 Eur bendrovės „R.“ skolą (t. 3, b. l. 11). Šiuo atveju mokėjimas kitiems kreditoriams (užskaitų būdu) negali būti laikomas sąmoningai sukeltu nemokumu siekiant išvengti pareigos sumokėti mokesčius ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnį.

Remiantis bylos duomenimis buvo nustatyta, kad UAB „R.“ verslo padėtis 2017 m. pradžioje darėsi įtempta dėl skolų grandinės: trūkstant apyvartinių lėšų didžioji bendrovės „R.“ turto dalis 2015 m.–2016 m. buvo finansuojama iš skolintų lėšų (fizinių asmenų ir kredito įstaigų), kurių grąžinimo terminai suėjo 2017 m., valstybė ir (duomenys neskelbtini) valdyba reikalavo, kad įmonės laiku sumokėtų mokesčius ir delspinigius valstybei. UAB „R.“, dėl apyvartinių lėšų trūkumo negalėdama atsiskaityti su kreditoriais, atliko skolų užskaitas, kuriuo siekė padengti ir padengė vienas kitam esamus tarpusavio įsipareigojimus (įsiskolinimus, skolas). (duomenys neskelbtini) išvadoje ir (duomenys neskelbtini) akte nenustatyta, jog tarpusavio skolų užskaitymo aktuose būtų nurodyta melaginga (aiškiai neteisinga) informacija apie UAB „R.“ įsipareigojimus kitiems asmenims, tuo kaltinamieji A. B., V. B. ir T. S. ir nebuvo kaltinami. Pažymėtina, kad skolų tarpusavio užskaitos vyko be piniginių lėšų pervedimo (perdavimo). Dėl atliktų savanoriškų tarpusavio skolų užskaitų bendrovės „R.“ skolos bendrovėms „A.“, „(duomenys neskelbtini)“, akcininkams A. B. ir V. B. sumažėjo šių asmenų turimų įsipareigojimų bendrovei dydžiu, todėl nelogiškas kaltinimo argumentas, kad skolų tarpusavio užskaitymo dokumentais buvo užregistruotos nuostolingos ūkinės operacijos, sąmoningai padidinusios bendrovės įsiskolinimus ir sumažinusios jos turimą turtą.

Pagal BK 182 straipsnį suformuluotą kaltinimą, bendrovės „R.“ prievolių išvengimas apgaule siejamas su atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Ši kaltinimo dalis aprašyta taip: „žinodami, kad V. B. pagal avanso apyskaitą turi nepanaudotų 35 371,32 Eur piniginių lėšų sumą, kurių panaudojimo bendrovės veikloje nepagrindė apskaitos dokumentais ir jų negrąžino į bendrovės kasą siekdami šių pinigų negrąžinti į bendrovė kasą, nuo 2017 m. gruodžio 13 d. UAB „R.“ esant nemokiai, tyčia, pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, 6.930(1) straipsnio 1 dalies nuostatas dėl atsiskaitymų eiliškumo skolininkui neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė tris sandorius, kuriais tyčia sumažino UAB „R.“ turtą 35 371,32 Eur ir padidino UAB „R.“ įsiskolinimą V. B. naudai už 14 301,77 Eur, bei užskaitė akcininkei V. B. paskolos 18 347,56 Eur grąžinimą, užskaitė 7 453,26 Eur piniginių lėšų sumokėjimą atskaitingam asmeniui A. B. ir taip į UAB „R.“ kasą negrąžino 35 371,32 Eur, kurie galėjo būti panaudoti atsiskaitymui su Valstybės biudžetu (iš viso 45438,32 Eur) ir (duomenys neskelbtini) fondo biudžetu (iš viso 22 579,88 Eur)“. Sutiktina, kad šiuos pakankamai stambius skolų užskaitymus, atliktus įmonės bankroto akivaizdoje, įmanoma priskirti favoritizmui, nulemtam siekio patenkinti akcininkų ar susijusių įmonių interesus, tačiau atsakomybė už tokį elgesį numatyta BK 208 straipsnyje (skolininko nesąžiningumas), o toks kaltinimas A. B., V. B. ir T. S. pareikštas nebuvo. Be to, favorizmo atveju įmonė neišvengia turtinės prievolės kitiems kreditoriams ir jos nepanaikina, o toks požymis yra būtinas sukčiavimo nusikalstamos veikos atveju. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, antrąja eile privalo sumokėti darbo užmokesčio įsiskolinimą ir tik trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą, taigi darbo užmokesčio skolos V. B. – 23 872,27 Eur – užskaitymas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nepažeidė.

Kaltinamajame akte aprašant A. B., V. B. ir T. S. pagal BK 182 straipsnį pareikštą kaltinimą, klaidingai nurodyta, kad ši nusikalstama veika prasidėjo 2017 m. sausio 4 d. ir tęsėsi iki 2018 m. liepos 31 d., nors pirmojo jiems inkriminuoto sandorio data yra 2017 m. spalio 2 d. (jungtinės veiklos sutarties sudarymo diena).

Tarp A. B., V. B. ir T. S. inkriminuotų neteisėtų sandorių nurodytas ir šis sandoris: „veikdami per jų nusikalstamų veiksmų nesuvokiantį R. B., pastarajam 2017 m. spalio 17 d. į banko sąskaitą pervedė 30 000 Eur, o R. B. šią sumą, tariamai, kaip savo lėšas, pagal 2017 m. spalio 17 d. paskolos sutartį paskolino bendrovei „A.“ ir tą pačią dieną pervedė 30 000 Eur į UAB „A.“ sąskaitą, tokiu būdu fiktyviai tapo UAB „A.“ kreditoriumi. Po to 2018 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) notaro biure, A. B., kaip emitento UAB “A.” (duomenys neskelbtini) su T. S. kaip UAB “R.” (duomenys neskelbtini), bei su R. B. atstovaujančia V. B., pasirašė 100 vnt. paprastų vardinių UAB “A.” akcijų (kurių bendra vertė 2 500 Eur) įkeitimo sandorį A. B. (duomenys neskelbtini) R. B., taip užtikrindami įsipareigojimą, kylantį iš tariamos UAB “A.” ir R. B. 2017 m. spalio 16 d. paskolos sutarties“. Iš tokio kaltinimo aprašymo neaišku, pagal kokius kriterijus neteisėtu pripažinta ši paskolos sutartis ir 30 000 Eur pervedimas bendrovei „A.“, ir kaip šis sandoris iškreipė duomenis apie bendrovės „R.“ turtą ar įsipareigojimus ir padėjo pastarajai išvengti turtinės prievolės valstybei. Pažymėtina, kad R. B. kreditinio reikalavimo UAB „A.“ bankroto byloje nereiškė (t. 27, b. l. 120–122, 123–125).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamoji V. B. vadovavo bendrovei „R.“ laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki 2017 m. spalio 2 d. Ji ir kaltinamasis A. B. buvo pagrindiniai šios įmonės akcininkai. Kaltinamasis T. S. pradėjo vadovauti UAB „R.“ nuo 2017 m. spalio 26 d., kai įmonės finansinė padėtis jau buvo bloga, tačiau 2017 m. spalio 2 d. sudarytos jungtinės veiklos sutartimi ir pasinaudojant susijusią UAB „A.“ buvo siekiama šią padėtį pagerinti, palaikyti bendrovės „R.“ gyvybingumą ir sumokėti jos skolas. Kaip jau minėta anksčiau, jungtinės sutarties pagrindu UAB „R.“ pardavė bendrovei „A.“ 212 122,21 Eur vertės savo atsargas (prekes) bei elektroninius kasos aparatus, o UAB „A.“ atliko 580 763,92 Eur įvairių mokėjimų (iš jų ir pradelstų) už UAB „R.“. Kaltinime nurodyti mokesčiai apskaičiuoti, deklaruoti ir turėjo būti sumokėti: 118 313,51 Eur PVM laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., 1 270 Eur nekilnojamojo turto mokestis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., 24 838,10 Eur gyventojų pajamų mokestis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., 82 216,32 Eur (duomenys neskelbtini) įmokos laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. Bendrovė „R.“, pagal (duomenys neskelbtini) išvadą, jau 2017 m. gruodžio 13 d. buvo nemoki. 2018 m. rugsėjo 3 d. šiai įmonei iškelta bankroto byla. Taigi kaltinimas, kad A. B., V. B. ir T. S. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2018 m. liepos 31 d. atliko veiksmus, siekdami apgaule išvengti įvairių mokesčių, pareiga kuriuos sumokėti kilo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., neturi faktinio pagrindo ir yra nelogiška. Todėl byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp A. B., V. B. ir T. S. inkriminuotų veiksmų ir išvengtos prievolės kreditoriams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad byloje surinktų duomenų visuma rodo, jog bylai aktualiu laikotarpiu UAB „R.“ akcininkai ir vadovas sąmoningai nesudarė įmonei akivaizdžiai nenaudingų sandorių, padariusių įmonę beturtę ir nulėmusių bankrotą. Šiuo atveju mokėjimas kitiems kreditoriams (užskaitų būdu) negali būti laikomas sąmoningai sukeltu nemokumu siekiant išvengti pareigos sumokėti mokesčius ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnį. Kalinamųjų A. B., V. B. ir T. S. veiksmai ir visa jų veika neatitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamiesiems inkriminuotų veiksmų ir neįvykdytų prievolių valstybei. Kaltinamieji A. B., V. B. ir T. S. išteisinami, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajame akte padaryta nemažai klaidų aprašant A. B., V. B. ir T. S. padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes: 1) kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2 punktas) nurodyta, jog 2017 m. rugpjūčio mėn. UAB „R.“ skola (duomenys neskelbtini) inspekcijai buvo 23 060,44 Eur, o (duomenys neskelbtini) valdybai – 18 297 Eur, tačiau kaltinime pagal BK 209 straipsnį (3 punktas) nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. UAB „R.“ skola (duomenys neskelbtini) inspekcijai buvo 24 227,14 Eur, o (duomenys neskelbtini) valdybai – 17 000 Eur; 2) kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2.2 punktas) nurodyta, jog kaltinamieji laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. sausio 28 d. išrašė 42 PVM sąskaitas faktūras, kuriomis pagrindė ilgalaikio ir trumpalaikio (prekių) turto pardavimą UAB „A.“, tačiau kaltinime pagal 209 straipsnį (3.1 punktas) nurodyta, kad tos pačios PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. sausio 8 d.; 3) Aprašant kaltinamajam A. B. pareikštą kaltinimą, nurodyta, kad T. S. buvo UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., tačiau aprašant T. S. tą patį kaltinimą, jau nurodytas kitas jo vadovavimo šiai įmonei laikotarpis nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. 4) kaltinime pagal BK 209 straipsnį nurodyta, kad kaltinamieji sąmoningai blogai valdė bendrovę, pasunkino jos ekonominę padėtį, nulėmė jos bankrotą ir padarė didelę – 226 637,93 Eur – turtinę žalą kreditoriams ((duomenys neskelbtini) inspekcijai – 144 421,61 Eur, ir (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus – 82 216,32 Eur). Pažymėtina, kad ši suma lygi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų kreditinių reikalavimų bankrutuojančiai UAB „R.“ sumai (su nedidele aritmetine klaida). Vis dėlto vėliau šis kreditorių sąrašas buvo tikslinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas galutinis kreditorių įmonei pareikštų nepatenkintų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame nurodytas (duomenys neskelbtini) skyriaus 92 663,19 Eur turtinis reikalavimas ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos 153 044,37 Eur reikalavimas.

Dėl UAB „R.“ mokesčių nesumokėjimo (BK 219 straipsnis)

Šiai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusi BK 219 straipsnio 2 dalis (2004 m. sausio 29 d. įstatymu Nr. IX-1992 redakcija) numatė atsakomybę tam, kas, pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą, laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių, po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Naujos redakcijos BK 219 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta atsakomybė už daugiau nei 900 MGL dydžio mokesčių nesumokėjimą, o už daugiau nei 400 MGL dydžio mokesčių nesumokėjimą numatyta to paties straipsnio 1 dalyje. Pagal naują BK 219 straipsnio redakciją, baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą kyla tik mokiam asmeniui.

Kaltinime nurodytu laikotarpiu (nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 14 d.) galiojusioje BK 219 straipsnio dispozicijoje mokesčio mokėtojo mokumas nebuvo expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įvardytas kaip būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei už mokesčių nesumokėjimą atsirasti. Tačiau, aiškinant BK 219 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su kitomis BK nuostatomis, inter alia (be kita ko), BK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, kasacinis teismas formavo praktiką, kad ir pagal BK 219 straipsnį mokesčio mokėtojo mokumas yra viena iš jo būtinų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už mokesčių nesumokėjimą sąlygų. Tai reiškia, kad jei mokesčių mokėtojas iki nusikalstamos veikos padarymo buvo nemokus, jis pagal BK 219 straipsnį neatsako, nes neturėjo realios galimybės įvykdyti įstatymo nurodytą pareigą – sumokėti mokesčius, t. y. tokiam asmeniui baudžiamoji atsakomybė kilti negali (BK 2 straipsnio 3 dalis). Tačiau jei nemokumas buvo sukeltas sąmoningai, taip pat ir siekiant išvengti pareigos sumokėti mokesčius, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį mokesčių mokėtojui kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437-303/2015, 2K-367-303/2017). Naujos redakcijos BK 219 straipsnio dispozicijoje tiesiogiai nurodyta, kad mokesčio mokėtojo mokumas yra viena iš būtinų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už mokesčių nesumokėjimą sąlygų.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 14 d. UAB „R.“ pagal savo finansinę būklę neturėjo realios galimybės sumokėti (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2018 m. sausio 19 d. priminime nurodytų visų mokesčių valstybei, nes nuo 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

Kaltinamasis T. S. neginčijo gavęs (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2018 m. sausio 19 d. priminimą sumokėti mokesčius, tačiau tvirtino, jog mokesčių per nustatytą terminą nesumokėjo dėl įmonės sunkios finansinės padėties. Liudytoja – UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės (duomenys neskelbtini) – R. J. patvirtino, kad 2017 m. pavasarį bankai pagal paskolų sutartis nurašinėjo lėšas iš UAB „R.“ sąskaitų, trūko apyvartinių lėšų. 2017 m. rudenį UAB „R.“ finansinė padėtis tapo sudėtinga, įmonė vėlavo atsiskaityti su (duomenys neskelbtini) administratoriumi ir kreditoriais. Liudytoja – UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) D. K. patvirtino, kad 2017 m. rudenį iš bendrovės „A.“ sąskaitos buvo mokamas darbo užmokestis ir banko palūkanos už bendrovę „R.“, nes šiai trūko apyvartinių lėšų. Liudytojas – (duomenys neskelbtini) administratorius – Ju. S. parodė, kad jis, rengdamas UAB „R.“ restruktūrizavimo metmenis, atkreipė dėmesį į tai, jog įmonės finansinė situacija nebuvo gera, tad jos dalyviai, siekdami šią įmonę išgelbėti nuo bankroto, inicijavo restruktūrizacijos procesą. Liudytojas T. M. patvirtino, kad jis paskolino kaltinamiesiems A. B. ir V. B. 50 000 Eur UAB „R.“ atsargoms įsigyti. Liudytoja – (duomenys neskelbtini) – Da. P. 2018 m. pradžioje atliko bendrovės finansinės būklės vertinimą ir nustatė, kad jau 2017 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki.

Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad UAB „R.“ ir UAB „A.“ 2017 m. spalio 2 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuri apjungė jų turimus finansinius, intelektinius, darbo laiko ir kt. resursus bendram tikslui – pelno siekimui. Sutartyje nurodyta, kad UAB „A.“ „įsipareigoja bendros veiklos vykdymui teikti savo dalykinę patirtį bei teikti finansavimą visų žaliavų, reikalingų jungtinės veiklos vykdymui, įsigijimui, bei iš veiklos rezultatų dengti visas šios jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu UAB „R.“ turimas skolas kreditoriams“ (t. 14, b. l. 113–116). (duomenys neskelbtini) akte konstatuota, kad, vykdydama aptariamą jungtinės veiklos sutartį, bendrovė „R.“ pardavė bendrovei „A.“ 212 112 Eur vertės turtą (rudų linų sėmenų žaliavą, kanapių sėklų maistinę žaliavą, įvairių prieskonių ir mišinių, įvairių rūšių aliejų, arbatas ir pan.) ir elektroninius kasos aparatus, o bendrovė „A.“ sumokėjo 580 763,92 Eur įvairiems UAB „R.“ kreditoriams (atliko mokėjimus už įvairias prekes ir paslaugas, sumokėjo nuomos mokestį, pervedė darbo užmokestį, sumokėjo (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ ir pan.). (duomenys neskelbtini) akte nurodyta, jog UAB „R.“ trūko apyvartinių lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius bei įmokas į valstybės ir „(duomenys neskelbtini)“ biudžetus nepriklausomai nuo to, kad buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis (t. 27, b. l. 28–58). Taigi jungtinės veiklos sutartis neturėjo lemiamos įtakos įmonės nemokumui ir bankrotui.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad UAB „R.“ tapo nemoki 2017 m. gruodžio 13 d. ir buvo nemoki 2018 m. vasario 14 d., nepaisant to, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 14 d. turėjo galimybę sumokėti dalį – 42 010,55 Eur – (duomenys neskelbtini) inspekcijos priminime nurodytų deklaruotų mokesčių sumos (t. 14 t., b. l. 27–82). Tokią išvadą (duomenys neskelbtini) pagrindė tuo, kad bendrovės banko sąskaitos išraše nurodytas piniginių lėšų likutis 2017 m. gruodžio 31 d. – 10 060 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. užregistruotas kasoje dokumentinis piniginių lėšų likutis – 17,82 Eur, o (duomenys neskelbtini) registre „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kad, UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 14 d. sumokėjo 31 932,73 Eur bendrovės „R.“ prekių tiekėjams ir darbuotojams. (duomenys neskelbtini) R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėtos piniginės lėšos galėjo būti panaudotos (duomenys neskelbtini) inspekcijos priminime nurodytiems mokesčiams sumokėti. Su tokia (duomenys neskelbtini) išvada nesutiktina, nes 1) pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pirmąja eile atsiskaityti su darbuotojais, taigi bendrovės „A.“ pervesta pinigų suma UAB „R.“ darbuotojams negalėjo būti panaudota pastarosios bendrovės įmokoms į biudžetą sumokėti ir 2) Bendrovė „A.“ nei įstatymo, nei sutarties pagrindu neprivalėjo tiesiogiai mokėti UAB „R.“ skolų biudžetui.

Kaip jau buvo minėta, mokesčio mokėtojo mokumas yra viena iš jo būtinų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už mokesčių nesumokėjimą sąlygų. (duomenys neskelbtini) akte konstatuota, kad bendrovės „R.“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. finansinis rezultatas buvo neigiamas – nuostolis, dviejų finansinių rodiklių (einamojo likvidumo ir kritinio likvidumo koeficientų) skaitmeninės reikšmės yra nepatenkinamos, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, jeigu juos laikytume pradelstais, viršija pusę bendrovės turto. Tad bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki (t. 27, b. l. 28–58). (duomenys neskelbtini) A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jeigu UAB „R.“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 14 d. banko sąskaitose ir kasoje piniginių lėšų neturėjo, tai šiuo laikotarpiu dėl nemokumo negalėjo sumokėti (duomenys neskelbtini) inspekcijos priminime nurodytos mokesčių sumos – 45 438,32 Eur. Bylos faktiniai duomenys rodo, kad UAB „R.“ finansinė padėtis, kai įmonei vadovavo T. S., buvo labai sunki: areštuotos banko sąskaitos, buvo susidariusios įvairios skolos, pradėti vykdymo procesai dėl skolų išieškojimo, nuo 2017 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki. Šių aplinkybių kontekste bendrovės „A.“ veiksmai – sumokėjimas bendrovės „R.“ darbuotojams, tiekėjams ir kitiems kreditoriams – negali būti vertinami kaip UAB „R.“ vadovo tiesioginė tyčia nemokėti mokesčių. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) bendrovės „R.“ finansinę galimybę laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 14 d. sumokėti dalį – 42 010,55 Eur – priminime nurodytų deklaruotų mokesčių sumos vertino atsižvelgdama į jos sąskaitoje banke ir kasoje 2017 m. gruodžio 31 d. esantį piniginių lėšų likutį (10 077,82 Eur). (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad 2018 m. sausio 18 d. iš UAB „R.“ sąskaitos buvo priverstinai nurašyta 15 000 Eur skola, 2018 m. sausio 19 d. 1 341 Eur skola, 2018 m. vasario 15 d. nurašyta 1 341 Eur skola 2018 m. balandžio 24 d. nurašyta 2 000 Eur skola, o laikotarpiu nuo 208 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. priverstinai nurašyta 20 189,11 Eur skola iš bendrovės „R.“ skolininkės UAB „A.“ sąskaitos (t. 3, b. l. 8 – 84). Baudžiamojoje byloje esantis UAB „R.“ banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 14 d. šioje sąskaitoje piniginių lėšų nebebuvo. Šie duomenys patvirtina, jog UAB „R.“ minėtu laikotarpiu dėl nemokumo neturėjo finansinės galimybės sumokėti (duomenys neskelbtini) inspekcijos priminime nurodytos visos mokesčių sumos.

Byloje surinktų duomenų visuma rodo, jog bylai aktualiu laikotarpiu UAB „R.“ pagal savo finansinę būklę neturėjo realios galimybės sumokėti (duomenys neskelbtini) inspekcijos rašte nurodytus mokesčius valstybei. Šiuo atveju mokėjimas kitiems kreditoriams (užskaitų būdu) negali būti laikomas sąmoningai sukeltu nemokumu siekiant išvengti pareigos sumokėti mokesčius ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 219 straipsnį. Teismas pažymi, kad mokumo nustatymo aplinkybės yra reikšmingos ir svarbios sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 219 straipsnį klausimą dar ir tuo aspektu, kad, esant nemokumo situacijai, šios normos taikymas suteiktų nepagrįstą pranašumą mokesčius administruojančioms institucijoms prieš kitus galimus kreditorius.

Pažymėtina, kad T. S. pagal BK 219 straipsnio 2 dalį pareikštas kaltinimas nepakankamai atidžiai suredaguotas. Aprašant šį kaltinimą, nurodyta, kad jis: „laiku nesumokėjo pagal deklaracijas apskaičiuotų 45 438,32 Eur mokesčių“ po to, kai gavo „(duomenys neskelbtini) inspekcijos priminimą sumokėti 46 185,43 Eur įvairių mokesčių ir delspinigių“, tokiu būdu „iki 2018 m. vasario 14 d. nesumokėjo daugiau kaip 500 MGL dydžio t. y. 33 921,88 Eur mokesčių“. Pastarąją sumą (33 921,88 Eur) sudaro tik nesumokėtas PVM mokestis, todėl iš tokio kaltinimo aprašymo neaišku, ar T. S. buvo kaltinamas tik PVM mokesčio nesumokėjimu, ar (duomenys neskelbtini) inspekcijos 2018 m. sausio 19 d. priminime nurodytų visų mokesčių – 45 438,32 Eur – nesumokėjimu.

Teismas, remdamasis byloje surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, daro išvadą, kad šioje byloje nenustatytas būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 219 straipsnio 2 dalyje, požymis ir T. S. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamo UAB „A.“ bankroto (BK 209 straipsnis)

Nagrinėjamoje byloje UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) ir įmonės akcininkės UAB „R.“ akcininkas A. B. bei akcininkė V. B. pagal BK 209 straipsnį kaltinami tuo, kad, būdami atsakingi už juridinio asmens veiklos organizavimą ir jo tikslų įgyvendinimą, veikdami organizuota grupe, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. sąmoningai blogai valdė įmonę, atliko sandorius, kuriais padidino jos skolas, padarė bendrovę beturtę, nulėmė jos bankrotą ir padarė didelę – 75 979,76 Eur – turtinę žalą kreditoriams. Kaltinamajame akte nurodyti šie įmonės nemokumą ir jos bankrotą nulėmę sandoriai:

1. UAB „A.“ perkėlė veiklą ir aktyvus į susijusią įmonę UAB „R.“: 1) laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. spalio 2 d. buhalterinės apskaitos programoje „R.“ parodė bendrovės „A.“ 2 kasos aparatų pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ po 1 Eur, su jais bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą tose pačiose patalpose, kuriose iki tol veiklą vykdė bendrovė „A.“; 2) laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. pasirašė su 9 bendrovės „A.“ veiklos vykdymo vietų savininkais naujas patalpų nuomos sutartis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu; 3) laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. atleido 14 bendrovės „A.“ darbuotojų ir juos įdarbino bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“; 4) laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikį turtą (prekes ir atsargas) už 117 824,56 Eur atidėto mokėjimo būdu, tokiu būdu iš turto pardavimo negavo pajamų.

2. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo bendrovės „A.“ darbuotojams ir tiekėjams 347 173,45 Eur sumą, tokiu būdu padidino bendrovės „A.“ įsiskolinimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. A. B. pasirašė 2018 m. lapkričio 30 d. aktą dėl skolų suderinimo, kuriame tarpusavyje užskaitė bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 354 528,36 Eur skolą bendrovei „A.“ už pagamintą ir įsigytą produkciją ir pastarosios 347 173,45 Eur skolą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už vykdytus mokėjimus bendrovės „A.“ darbuotojams ir kreditoriams.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. B. ir V. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 209 straipsnyje, požymių. Tokią išvadą teismas daro dėl šių priežasčių:

Pirmiau minėta, kad BK 209 straipsnio prasme nusikalstamais pripažintini tik akivaizdžiai nesąžiningi verslo sandoriai, nulėmę įmonės bankrotą. Kaltinamiesiems A. B. ir V. B. iš esmės buvo inkriminuotas trumpalaikio turto (prekių ir atsargų) už 117 824,56 Eur (be PVM) ir 2 kasos aparatų pardavimas susijusiai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 darbuotojų darbo sutarčių nutraukimas su UAB „A.“ ir naujų sutarčių sudarymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei nuomos sutarčių su patalpų savininkais nutraukimas ir naujų sudarymas). Sutiktina, kad šiais sandoriais, atliktais jau žinant apie įmonės „A.“ skolas (duomenys neskelbtini) fondui, įmanoma priskirti sąmoningai blogam įmonės valdymui. Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų ir argumentų, kurie patvirtintų, jog būtent šių sandorių sudarymas ir turto perdavimas nulėmė įmonės bankrotą.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad bendrovė „A.“ tapo nemoki 2018 m. birželio 30 d. ir buvo nemoki 2018 m. rugpjūčio 3 d. bei 2018 m. rugpjūčio 23 d., nes jos pradelsti įsipareigojimai viršijo visą į balansą įrašyto turto vertę, bendrovė neturėjo pakankamai turto, iš kurio galėtų būti įvykdytas išieškojimas. UAB „A.“ turto perleidimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo ekonomiškai nuostolingi, nes UAB „A.“ negavo piniginių lėšų ir negalėjo atsiskaityti su ūkio subjektais, o tai galėjo lemti įmonės bankrotą. (t. 14, b. l. 27–82). (duomenys neskelbtini) R. K. ir A. R. paaiškino, jog UAB „A.“ nemokumą nulėmė tai, kad ji vykdė prekių pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuri už įsigytas prekes neatsiskaitė, o buvo sudaryti tarpusavio skolų užskaitymo aktai. Tačiau, bylos duomenimis, kaltinime nurodytų ūkinių operacijų žalingumas kreditoriams yra paneigtas.

Nustatyta, kad UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įvairių prekių (linų sėmenų, kanapių sėklų, riešutų ir pan.) už 117 400,42 Eur (iš jų 20 371,69 Eur PVM). Nors bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytas prekes su UAB „A.“ neatsiskaitė (tiesiogiai pinigų į jos sąskaitą banke nepervedė), tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. sumokėjo bendrovės „A.“ 347 173,45 Eur dydžio skolas darbuotojams ir tiekėjams. Taigi šiomis ūkinėmis operacijomis nebuvo padaryta žalos bendrovei „A.“ ir jos kreditoriams. Įrodymų ir argumentų priešingai išvadai bylos nagrinėjimo metu nepateikta.

Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. birželio 30 d. bandomojo balanso duomenis, UAB „A.“ dirbo pelningai: 2017 m. gruodžio 31 d. pelnas buvo 129 134,81 Eur, o 2018 m. birželio 30 d. pelnas buvo 190 048,21 Eur. Byloje nėra duomenų, jog UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo nemoki ar jai akivaizdžiai grėsė bankrotas ir kad prekių pardavimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ šiuo laikotarpiu buvo sąmoningas kaltinamųjų elgesys, nulemtas jų siekio padaryti įmonę beturtę. UAB „A.“ įvairių prekių pardavimą patvirtina PVM sąskaitos faktūros ir kasos aparato kasos operacijų žurnalo duomenys, tad nenustatyta, jog ši bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. būtų pardavusi prekes ar mokėjusi už paslaugas be dokumentų ((duomenys neskelbtini), t. 27, b. l. 57). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) įmokų 25 105,97 Eur skola susidarė pagal laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. pateiktas ataskaitas, gyventojų pajamų mokesčio 1 417,31 Eur skola – už laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. pateiktas deklaracijas ir ataskaitas, pelno mokesčio 23 148 Eur skola už mokestinius 2017 metus (deklaracijos pateikimo terminas iki 2018 m. spalio 31 d.) ir PVM 51 414,45 Eur skola pagal laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. pateiktas deklaracijas, tad nelogiška teigti, jog prekių pardavimas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. padarė žalos kreditoriams ((duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“).

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad UAB „A.“, pateikto 2018 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, įmonės turtas sudaro 604 984 Eur, iš jo ilgalaikio turto vertė – 8 337 Eur, o pagrindinis turtas – 400 040,31 Eur skolos iš UAB „R.“ reikalavimo teisė. Bendrovei „R.“ 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, tad pripažinta, jog įmonės „A.“ galimybė atgauti debitoriaus skolą nėra reali ir ši skolos suma neįskaityta į įmonės turto realią vertę (t. 27, b. l. 117–119).

Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad UAB „R.“ ir UAB „A.“ 2017 m. spalio 2 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria UAB „A.“ įsipareigojo bendros veiklos vykdymui teikti savo dalykinę patirtį ir finansavimą visų žaliavų, reikalingų jungtinės veiklos vykdymui, įsigijimui, bei iš veiklos rezultatų dengti visas šios jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu UAB „R.“ turimas skolas kreditoriams (t. 14, b. l. 113–116). (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pagal apskaičiuotus finansinius rodiklius bendrovės „A.“ 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. birželio 30 d. finansinė būklė buvo normali. Iš pateiktų bandomojo balanso duomenų ir apskaičiuotų finansinių rezultatų nenustatyta, kad UAB „A.“ iki 2018 m. birželio 30 d. buvo moki, tačiau didėjo jos įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais ir mokėtinu pridėtinės vertės mokesčiu. 2017 m. spalio 2 d. UAB „A.“ sudarė jungtinės veiklos sutartį su UAB „R.“ ir būtent mokėjimai už UAB „R.“ skolas 580 763,92 Eur (mokėjimai už įvairias prekes ir paslaugas, nuomą, pervedė darbo užmokestį, sumokėjo (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ ir pan.), sumažino įmonės mokumą bei galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (t. 27, b. l. 28–58). UAB „A.“ atlikti mokėjimai už UAB „R.“ per 2017 m. spalio mėn. – 2018 m. birželio mėn. laikotarpį sudaro 53,55 proc. visų bendrovės „A.“ atliktų mokėjimų iš banko sąskaitos, arba 53,51 proc. visų bendrovės „A.“ gautų įplaukų į banko sąskaitą (t. 27, b. l. 58). Tad būtent šie mokėjimai ir galėjo nulemti įmonės „A.“ nemokumą. Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 2 d. jungtinės veiklos sutarties su UAB „R.“ sudarymas ir jos pagrindu vykdomos bendrovei „A.“ ekonomiškai nenaudingos ūkinės operacijos, kaip nulėmusios šios įmonės bankrotą, kaltinamiesiems neinkriminuotos.

Kaltinamiesiems A. B., V. B. ir T. S. inkriminuotos ūkinės operacijos – 117 824,56 Eur vertės prekių pardavimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – niekuo nesiskiria nuo įprastinės įmonės veiklos iki bankroto. (duomenys neskelbtini) akte konstatuota, kad UAB „A.“ per 2017 m. spalio mėn. – 2018 m. birželio mėn. laikotarpį pardavė įvairių prekių už 1 091 124,74 Eur (su PVM) įvairiems ūkio subjektams, o laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. pardavė įvairių prekių už 117 400,42 Eur bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės „A.“ įvairių prekių pardavimą patvirtina išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir kasos aparato kasos operacijų žurnalo duomenys ((duomenys neskelbtini), t. 27, b. l. 57). Kaip jau minėta anksčiau, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. sumokėjo bendrovės „A.“ 347 173,45 Eur dydžio skolas darbuotojams ir tiekėjams. (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad laikotarpiu nuo 208 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. iš bendrovės „R.“ skolininkės UAB „A.“ sąskaitos buvo priverstinai nurašyta 20 189,11 Eur UAB „R.“ skola (t. 3, b. l. 8–84). Taigi šie duomenys patvirtina, kad tarpusavyje susijusių dviejų įmonių UAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendras veiklos vykdymas (prekių pardavimas, kasos aparatų ir darbuotojų perkėlimas, nuomos sutarčių perrašymas) iš esmės buvo finansiškai naudingas bendrovei „A.“.

Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad UAB „A.“, dėl apyvartinių lėšų trūkumo negalėdama atsiskaityti su kreditoriais, atliko skolų užskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria siekė padengti ir padengė savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ viena kitai esamus tarpusavio įsipareigojimus (įsiskolinimus, skolas). (duomenys neskelbtini) išvadoje ir (duomenys neskelbtini) akte nenustatyta, jog tarpusavio skolų užskaitymo aktuose būtų nurodyta melaginga (aiškiai neteisinga) informacija apie UAB „A.“ įsipareigojimus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir kitiems asmenims, tuo kaltinamieji A. B. bei V. B. ir nebuvo kaltinami. Pažymėtina, kad skolų tarpusavio užskaitos vyko be piniginių lėšų pervedimo (perdavimo). Dėl atliktų savanoriškų tarpusavio skolų užskaitų bendrovės „A.“ skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumažėjo pastarosios turimų įsipareigojimų bendrovei dydžiu, todėl nelogiškas kaltinimo argumentas, kad skolų tarpusavio užskaitymo dokumentu buvo užregistruotos nuostolingos ūkinės operacijos, sąmoningai padidinusios bendrovės įsiskolinimus ir sumažinusios jos turimą turtą.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis A. B. vadovavo bendrovei „A.“ laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. Šios įmonės pagrindinė akcininkė buvo UAB „R.“, kurios pagrindiniai akcininkai – V. B. ir A. B. Kaltinamieji A. B. ir V. B. parodė, kad UAB „A.“, įregistruota (duomenys neskelbtini), veiklą pradėjo vykdyti tik 2017 m. spalio 2 d., sudarius jungtinės veiklos sutartį su UAB „R.“. Visą bendrovės „A.“ turtą veiklos pradžioje sudarė iš UAB „R.“ įsigytos 212 112,03 Eur vertės (su PVM) prekės ir fizinių asmenų suteiktos trumpalaikės paskolos. Kaltinamųjų įsitikinimu, įmonės bankrotą nulėmė atsiskaitymų su bendrovės „R.“ kreditoriais, jungtinės sutarties pagrindu vykdymas. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) akte užfiksuota, kad iš tiesų 2007 m. rugsėjo 1 d. A. B. paskolino UAB „A.“ 58 800 Eur, kuriuos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 11 d. pervedė į bendrovės sąskaitas banke. Pagal 2017 m. spalio 16 d. paskolos sutartį R. B. paskolino UAB „A.“ 30 000 Eur, kuriuos 2017 m. spalio 18 d. pervedė į bendrovės sąskaitą banke. Pagal 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį Ar. T. paskolino UAB „A.“ 15 000 Eur, kuriuos tą pačią dieną pervedė į bendrovės sąskaitą banke. Pagal 2018 m. gegužės 22 d. paskolos sutartį D. D. paskolino UAB „A.“ 3 400 Eur, kuriuos pagal tą pačią dieną įnešė į bendrovės kasą (kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 14, b. l. 27–82). Liudytoja – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūko apyvartinių lėšų, įmonė patyrė finansinių sunkumų, todėl buvo priimtas sprendimas perkelti UAB „A.“ parduotuves bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas (duomenys neskelbtini) Ju. S. parodė, kad teismui iškėlus UAB „A.“ bankroto bylą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė teismui (duomenys neskelbtini) ataskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga bankrutuojančiai bendrovei „A.“, todėl bankroto proceso metu administratorius sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. B., taikos sutartį dėl skolos sumokėjimo. Visi šie duomenys patvirtina, kad kaltinamieji siekė plėtoti normalią komercinę veiklą, investuodami į įmonės veiklą asmenines lėšas, taip pat į jos veiklą kaltinamųjų prašymu investavo ir kiti asmenys (suteikdami bendrovei trumpalaikes paskolas).

Pagrindinio (finansiškai reikšmingiausio) A. B. ir V. B. inkriminuoto sandorio turinys yra bendrovės „A.“ 347 173,45 Eur dydžio skolų apmokėjimas iš susijusios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų ir šių įmonių tarpusavio skolų užskaitymas, tačiau iš tokio kaltinimo turinio neaišku, kokiu pagrindu padaryta išvada, kad šiais atsiskaitymais buvo pabloginta bendrovės „A.“ ekonominė padėtis ir nulemtas jos bankrotas . Šiame kontekste logiška klausti, ar skolų nemokėjimas gali apsaugoti nuo bankroto. Kaip matyti iš pagal BK 209 straipsnį suformuluoto kaltinimo ir minėtos byloje esančios (duomenys neskelbtini) išvados, bendrovės ekonominės padėties bloginimas siejamas su atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu (CK 6.930(1) straipsnio 1 dalis), tačiau nusikalstamo bankroto objektyviesiems požymiams (veikai, padariniams, priežastiniam ryšiui) konstatuoti vien šios aplinkybės nepakanka. (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 30 d. akte konstatuota, kad pagal 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. birželio 30 d. balanso duomenis UAB „A.“ dirbo pelningai, tačiau didėjo jos įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais ir pridėtinės vertės mokesčiu, o įmonės mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) mažino 2017 m. spalio 2 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis su UAB „R.“. (t. 27, b. l. 28–58). (duomenys neskelbtini) A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrovės „A.“ pagal jungtinės veiklos sutartį prisiimti įsipareigojimai mažino jos mokumą, nes įmonė turėjo vykdyti ne tik savo prievoles darbuotojams, tiekėjams, (duomenys neskelbtini) administratoriui, bet ir UAB „R.“ įsipareigojimus. UAB „A.“ atlikti mokėjimai už UAB „R.“ per 2017 m. spalio – 2018 m. birželio mėn. laikotarpį sudarė 53,55 proc. visų jos atliktų mokėjimų Dėl šios priežasties įmonei ėmė stigti apyvartinių lėšų.

Be to, iš teismų sprendimų civilinėse bylose, kuriais iškeltas UAB „A.“ bankrotas ir pripažinta, kad įmonės veikla pasibaigė dėl bankroto, matyti, kad UAB „A.“ tapo nemoki 2018 m. birželio 30 d., nes jos turimo 604 984 Eur turto didžiąją dalį – 400 040,31 Eur – sudarė skolos iš UAB „R.“ reikalavimo teisė. 2018 m. rugsėjo 3 d. bendrovei „R.“ buvo iškelta bankroto byla, tad realių galimybių atgauti šio debitoriaus skolą, sudarančią daugiau nei pusę jos turto, bendrovė „A.“ neturėjo. Neįskaičius į įmonės turto realią vertę skolos iš UAB „R.“ reikalavimo teisės (400 040,31 Eur), konstatuota, kad UAB „A.“ buvo nemoki jau 2018 m. birželio 30 d. Dalį UAB „A.“ turimų skolų tiekėjams, darbuotojams, taip pat ir valstybės institucijoms ((duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“) iš viso 347 173,45 Eur laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei „A.“ iškelta bankroto byla. Taigi išvada, kad A. B. ir V. B. nulėmė bendrovės bankrotą būtent nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. (akto dėl tarpusavio skolų užskaitymo pasirašymo dienos) sudarytais sandoriais, neturi faktinio pagrindo ir nelogiška, kita vertus, jokiais kitais neteisėtais veiksmais A. B. ir V. B. šioje byloje kaltinami nebuvo. Teismas daro išvadą, kad byloje nenustatytas kaltinamųjų A. B. ir V. B. savanaudiškumas ir siekis pakenkti kreditoriams, nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp inkriminuotų veiksmų ir įmonės „A.“ bankroto.

Kaltinamajame akte aprašant A. B. ir V. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnio 1 dalyje, faktines aplinkybes nurodyta, jog kaltinamieji sąmoningai blogai valdė bendrovę, pasunkino jos ekonominę padėtį, nulėmė jos bankrotą ir padarė didelę – 101 085,73 Eur – turtinę žalą kreditoriams ((duomenys neskelbtini) inspekcijai – 75 979,76 Eur, ir (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus – 25 105,97 Eur). Ši suma lygi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų II eilės dviejų kreditorių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skyriaus reikalavimų bankrutuojančiai UAB „A.“ sumai (su nedidele aritmetine paklaida). Pažymėtina, kad ta pačia nutartimi buvo patvirtintas ir pirmosios eilės kreditorių reikalavimų, kurių bendra suma 8 282,83 Eur, sąrašas, tačiau pagal suformuluotą kaltinimą žala kaltinamųjų veiksmais šiems kreditoriams padaryta nebuvo. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas galutinis kreditorių įmonei pareikštų nepatenkintų finansinių reikalavimų sąrašas, nurodytas galutinėje (duomenys neskelbtini) ataskaitoje, pagal kurį nepatenkintų I eilės kreditorių reikalavimų suma – 42 742,91 Eur, o II eilės kreditorių: (duomenys neskelbtini) skyriaus turtinis reikalavimas – 25 934,85 Eur ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos reikalavimas – 89 836,57 Eur.

Teismas konstatuoja, jog kalinamųjų A. B. ir V. B. veiksmai ir visa jų veika neatitinka BK 209 straipsnyje nurodytos veikos tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamiesiems inkriminuotų veiksmų ir įmonės bankroto. Kaltinamieji A. B. ir V. B. išteisinami, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl UAB „A.“ turtinės prievolės išvengimo apgaule (BK 182 straipsnis)

A. B. ir V. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. apgaule UAB „A.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės (pastaba – kaltinime nenurodytas išvengtos prievolės dydis), nes perleido įmonės aktyvus kitai savo įtakos įmonei, dėl to (duomenys neskelbtini) inspekcija prarado realią galimybę išieškoti 75 979,76 Eur įvairių mokesčių, deklaruotų už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., skolą, o (duomenys neskelbtini) valdyba prarado realią galimybę išieškoti 25 105,97 Eur įmokų, susidariusių už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn., skolą ne ginčo tvarka. Pagal šio kaltinimo aprašymą, kaltinamųjų A. B. ir V. B. apgaulė pasireiškė sąmoningai blogu UAB „A.“ valdymu ir fiktyvios teisinės padėties sukūrimu, siekiant, kad bendrovė taptų beturtė ir į ją nebūtų galima nukreipti turtinių reikalavimų. Tokia kaltinimo konstrukcija yra nelogiška, nes įmonės turto praradimas (iššvaistymas, kitoks neteisėtas perleidimas) niekaip negali būti naudingas tai įmonei.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų apgaulė, pavertusi įmonę beturte, anot valstybės kaltintojo, pasireiškė tuo, kad kaltinamieji 1) perkėlė UAB „A.“ veiklą ir aktyvus į susijusią įmonę UAB „R.“: laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. spalio 2 d. buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ parodė bendrovės „A.“ 2 kasos aparatų pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ po 1 Eur, su jais bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą tose pačiose patalpose; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. pasirašė su 9 bendrovės „A.“ veiklos vykdymo vietų savininkais naujas patalpų nuomos sutartis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. atleido 14 bendrovės „A.“ darbuotojų ir juos įdarbino bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“; laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikį turtą (prekes ir atsargas) už 117 824,56 Eur atidėto mokėjimo būdu; ir 2) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo bendrovės „A.“ darbuotojams ir tiekėjams 347 173,45 Eur sumą, tokiu būdu padidino bendrovės „A.“ įsiskolinimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. A. B. pasirašė 2018 m. lapkričio 30 d. aktą dėl skolų suderinimo, kuriame tarpusavyje užskaitė bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 354 528,36 Eur skolą bendrovei „A.“ už pagamintą ir įsigytą produkciją ir pastarosios 347 173,45 Eur skolą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už vykdytus mokėjimus bendrovės „A.“ darbuotojams ir kreditoriams. Taigi visas kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį aprašymas labiau atitinka BK 209 straipsnio, o ne 182 straipsnio sudėties požymius.

Kaip jau minėta anksčiau, analizuojant nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, požymius, kaltinime nurodytų ūkinių operacijų neteisėtumas ar sąmoningas žalingumas kreditoriams bylos duomenimis yra paneigtas, todėl teismas šių argumentų neatkartoja. Ypač svarbu pažymėti, kad bendrovė „A.“ pagal 2017 m. spalio 2 d. jungtinės veiklos sutartį laikotarpiu nuo sumokėjo 580 763,92 Eur įvairiems UAB „R.“ kreditoriams (atliko mokėjimus už įvairias prekes ir paslaugas, sumokėjo nuomos mokestį, komunalines įmokas, pervedė darbo užmokestį, sumokėjo (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ ir pan.), taip sumažindama savo pačios mokumą ir galimybę vykdyti įsipareigojimus savo kreditoriams. (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 25 d. akte nurodyta, kad UAB „A.“ atlikti mokėjimai už UAB „R.“ per 2017 m. spalio mėn. – 2018 m. birželio mėn. laikotarpį sudaro 53,55 proc. visų bendrovės „A.“ atliktų mokėjimų iš banko sąskaitos arba 53,51 proc. visų bendrovės „A.“ gautų įplaukų į banko sąskaitą (t. 27, b. l. 58). Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 2 d. jungtinės veiklos sutarties su UAB „R.“ sudarymas ir jos pagrindu vykdomos bendrovei „A.“ ekonomiškai nenaudingos ūkinės operacijos, kaip nulėmusios šios įmonės bankrotą, kaltinamiesiems neinkriminuotos.

Pagrindinės (finansiškai reikšmingiausios) A. B. ir V. B. inkriminuotos ūkinės operacijos turinys yra bendrovės „A.“ 117 824,56 Eur vertės turto pardavimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir 347 173,45 Eur dydžio skolų apmokėjimas iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų bei šių įmonių tarpusavio skolų užskaitymas, tačiau iš tokio kaltinimo turinio neaišku, kokiu pagrindu padaryta išvada, kad šiais atsiskaitymais buvo padaryta žala bendrovės „A.“ kreditoriams – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. iš bendrovės „R.“ skolininkės UAB „A.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) fondas priverstine tvarka nurašė 20 189,11 Eur bendrovės „R.“ skolą (t. 3, b. l. 11). Šiuo atveju mokėjimas kitiems kreditoriams (užskaitų būdu) negali būti laikomas sąmoningai sukeltu nemokumu siekiant išvengti pareigos sumokėti mokesčius ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnį.

Kaip jau minėta anksčiau, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. sumokėjo bendrovės „A.“ 347 173,45 Eur dydžio skolas darbuotojams ir tiekėjams. (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad laikotarpiu nuo 208 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. iš bendrovės „R.“ skolininkės UAB „A.“ sąskaitos buvo priverstinai nurašyta 20 189,11 Eur UAB „R.“ skola (t. 3, b. l. 8–84). UAB „A.“ dėl apyvartinių lėšų trūkumo negalėdama atsiskaityti su kreditoriais, atliko skolų užskaitas, kuriomis siekė padengti ir padengė vienas kitam esamus tarpusavio įsipareigojimus (įsiskolinimus, skolas). (duomenys neskelbtini) išvadoje ir (duomenys neskelbtini) akte nenustatyta, jog tarpusavio skolų užskaitymo aktuose būtų nurodyta melaginga (aiškiai neteisinga) informacija apie UAB „A.“ įsipareigojimus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tuo A. B. ir V. B. ir nebuvo kaltinami. Pažymėtina, kad skolų tarpusavio užskaitos vyko be piniginių lėšų pervedimo (perdavimo), tai yra teisėtos ir praktikoje dažnai naudojamos ūkinės operacijos. Dėl atliktų savanoriškų tarpusavio skolų užskaitų bendrovės „A.“ skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumažėjo šios įmonės turimų įsipareigojimų bendrovei dydžiu, todėl nelogiškas kaltinimo argumentas, kad skolų tarpusavio užskaitymo dokumentais buvo užregistruotos nuostolingos ūkinės operacijos, sąmoningai padidinusios bendrovės įsiskolinimus ir sumažinusios jos turimą turtą.

Pagal BK 182 straipsnį suformuluotą kaltinimą, bendrovės „A.“ prievolių išvengimas apgaule siejamas su atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu (CK 6.930(1) straipsnio 1 dalis). Ši kaltinimo dalis aprašyta taip: „A. B. 2018 m. lapkričio 30 d. pasirašė Skolų suderinimo aktą, kuriame UAB “ (duomenys neskelbtini)” 354 528,36 Eur skolą UAB “A.” sudengė su UAB “A.” 347 173,45 Eur įsiskolinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už vykdytus mokėjimus UAB „A.“ tiekėjams ir darbuotojams ir užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 390,91 Eur skolos likutį UAB „A.“. Sutiktina, kad šį pakankamai stambų skolų užskaitymą, atliktą įmonės bankroto akivaizdoje, įmanoma priskirti favoritizmui, nulemtam siekio patenkinti susijusios įmonės interesus, tačiau atsakomybė už tokį elgesį numatyta BK 208 straipsnyje (skolininko nesąžiningumas), o toks kaltinimas A. B. ir V. B. pareikštas nebuvo. Be to, favorizmo atveju įmonė neišvengia turtinės prievolės kitiems kreditoriams ir jos nepanaikina, o toks požymis yra būtinas sukčiavimo nusikalstamos veikos atveju.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis A. B. vadovavo bendrovei „A.“ laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. Šios įmonės pagrindinė akcininkė buvo UAB „R.“, kurios pagrindiniai akcininkai – V. B. ir A. B. UAB „A.“, įregistruota (duomenys neskelbtini), veiklą pradėjo vykdyti tik (duomenys neskelbtini), sudarius jungtinės veiklos sutartį su UAB „R.“. Visą bendrovės „A.“ turtą veiklos pradžioje sudarė iš UAB „R.“ įsigytos 212 112,03 Eur vertės (su PVM) prekės ir fizinių asmenų suteiktos trumpalaikės paskolos. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) akte užfiksuota, kad iš tiesų 2007 m. rugsėjo 1 d. A. B. paskolino UAB „A.“ 58 800 Eur, kuriuos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 11 d. pervedė į bendrovės sąskaitas banke. Pagal 2017 m. spalio 16 d. paskolos sutartį R. B. paskolino UAB „A.“ 30 000 Eur, kuriuos 2017 m. spalio 18 d. pervedė į bendrovės sąskaitą banke. Pagal 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį Ar. T. paskolino UAB „A.“ 15 000 Eur, kuriuos tą pačią dieną pervedė į bendrovės sąskaitą banke. Pagal 2018 m. gegužės 22 d. paskolos sutartį D. D. paskolino UAB „A.“ 3 400 Eur, kuriuos pagal tą pačią dieną įnešė į bendrovės kasą (kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 14, b. l. 27 –82).

(duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 30 d. akte konstatuota, kad, pagal 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. birželio 30 d. balanso duomenis, UAB „A.“ dirbo pelningai, tačiau didėjo jos įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais ir pridėtinės vertės mokesčiu, o įmonės mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) mažino 2017 m. spalio 2 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis su UAB „R.“ (t. 27, b. l. 28–58). (duomenys neskelbtini) A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrovės „A.“ pagal jungtinės veiklos sutartį prisiimti įsipareigojimai mažino jos mokumą, nes įmonė turėjo vykdyti ne tik savo prievoles darbuotojams, tiekėjams, (duomenys neskelbtini) administratoriui, bet ir UAB „R.“ įsipareigojimus. UAB „A.“ atlikti mokėjimai už UAB „R.“ per 2017 m. spalio – 2018 m. birželio mėn. laikotarpį sudarė 53,55 proc. visų jos atliktų mokėjimų Dėl šios priežasties įmonei ėmė stigti apyvartinių lėšų. Liudytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūko apyvartinių lėšų, įmonė patyrė finansinių sunkumų, todėl buvo priimtas sprendimas perkelti UAB „A.“ parduotuves bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas (duomenys neskelbtini) Ju. S. parodė, kad, teismui iškėlus UAB „A.“ bankroto bylą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė teismui (duomenys neskelbtini) ataskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga bankrutuojančiai bendrovei „A.“, todėl bankroto proceso metu administratorius sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. B., taikos sutartį dėl skolos sumokėjimo. Visi šie duomenys patvirtina, kad kaltinamieji siekė plėtoti normalią komercinę veiklą, investuodami į įmonės veiklą asmenines lėšas, taip pat į jos veiklą kaltinamųjų prašymu investavo ir kiti asmenys (suteikdami bendrovei trumpalaikes paskolas). Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 2 d. jungtinės veiklos sutartis, kaip nulėmusi UAB „A.“ bankrotą, kaltinamiesiems neinkriminuota.

Kaltinime nurodyti mokesčiai apskaičiuoti, deklaruoti ir turėjo būti sumokėti: 51 414,45 Eur PVM už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., 1 270 Eur nekilnojamojo turto mokesčio laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., 1 417,31 Eur gyventojų pajamų mokesčio laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., 23 148 Eur pelno mokesčio laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., 25 105,97 Eur (duomenys neskelbtini) įmokų laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. Bendrovė „A.“ (duomenys neskelbtini) registre buvo įregistruota tik (duomenys neskelbtini), ir, pagal (duomenys neskelbtini) išvadą, jau 2018 m. birželio 30 d. buvo nemoki (t. 14, b. l. 27–82). 2018 m. lapkričio 12 d. įmonei iškelta bankroto byla. Taigi kaltinimas, kad A. B. ir V. B. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. atliko veiksmus, siekdami apgaule išvengti įvairių mokesčių, pareiga kuriuos sumokėti kilo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) ir nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., neturi faktinio pagrindo ir yra nelogiška. Byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp A. B. ir V. B. inkriminuotų veiksmų ir išvengtos prievolės kreditoriams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajame akte padaryta nemažai klaidų aprašant A. B., V. B. ir T. S. padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, pvz.: kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nurodyta, jog 2018 m. birželio 1 d. UAB „A.“ skola (duomenys neskelbtini) inspekcijai buvo 39 654,22 Eur, o 2018 m. birželio 16 d. skola (duomenys neskelbtini) valdybai – 33 524 Eur, tačiau kaltinime pagal BK 209 straipsnio 1 dalį nurodyta, kad 2024 m. birželio 4 d. UAB „A.“ skola (duomenys neskelbtini) inspekcijai buvo 24 227,14 Eur (per 3 dienas sumažėjo daugiau nei 10 000), o (duomenys neskelbtini) valdybai – 10 563,55 Eur (daugiau ne 3 kartus mažesnė). Kaltinime nurodyta, kad A. B. ir V. B. nusikalstamus veiksmus vykdė žinodami apie augančias įmonės „A.“ skolas (duomenys neskelbtini) inspekcijai ir (duomenys neskelbtini) fondui.

Byloje surinktų duomenų visuma rodo, jog bylai aktualiu laikotarpiu UAB „A.“ akcininkai ir vadovas sąmoningai nesudarė įmonei akivaizdžiai nenaudingų sandorių, padariusių įmonę beturtę ir nulėmusių bankrotą. Šiuo atveju kitų įmonių atlikti mokėjimai UAB „A.“ kreditoriams ir šios įmonės mokėjimas kitiems kreditoriams (užskaitų būdu) negali būti laikomas sąmoningai sukeltu nemokumu siekiant išvengti pareigos sumokėti mokesčius ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnį. Kalinamųjų A. B. ir V. B. veiksmai ir visa jų veika neatitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamiesiems inkriminuotų veiksmų ir neįvykdytų prievolių valstybei. Kaltinamieji A. B. ir V. B. išteisinami, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl UAB „A.“ mokesčių nesumokėjimo (BK 219 straipsnis)

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. UAB „A.“ pagal savo finansinę būklę neturėjo realios galimybės sumokėti (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. priminime nurodytų visų mokesčių valstybei, nes nuo 2018 m. birželio 30 d. buvo nemoki.

Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad UAB „R.“ ir UAB „A.“ 2017 m. spalio 2 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią UAB „R.“ įsipareigojo perduoti savo prekes, o UAB „A.“ įsipareigojo iš veiklos rezultatų dengti visas šios jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu UAB „R.“ turimas skolas kreditoriams (t. 14, b. l. 113–116). (duomenys neskelbtini) akte konstatuota, kad, vykdydama aptariamą jungtinės veiklos sutartį, bendrovė „R.“ pardavė bendrovei „A.“ 212 112 Eur vertės turtą (rudų linų sėmenų žaliavą, kanapių sėklų maistinę žaliavą, įvairių prieskonių ir mišinių, įvairių rūšių aliejų, arbatas ir pan.) ir elektroninius kasos aparatus, o bendrovė „A.“ sumokėjo 580 763,92 Eur įvairiems UAB „R.“ kreditoriams (atliko mokėjimus už įvairias prekes ir paslaugas, sumokėjo nuomos mokestį, pervedė darbo užmokestį, sumokėjo (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ ir pan.) (t. 27, b. l. 28–58). (duomenys neskelbtini) A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrovės „A.“ pagal jungtinės veiklos sutartį prisiimti įsipareigojimai mažino jos mokumą, nes įmonė turėjo vykdyti ne tik savo prievoles darbuotojams, tiekėjams, (duomenys neskelbtini) administratoriui, bet ir UAB „R.“ įsipareigojimus. UAB „A.“ atlikti mokėjimai už UAB „R.“ per 2017 m. spalio – 2018 m. birželio mėn. laikotarpį sudarė 53,55 proc. visų jos atliktų mokėjimų. Dėl šios priežasties įmonei ėmė stigti apyvartinių lėšų. Tačiau jungtinės veiklos sutartis ir jos pagrindu vykdytos ūkinės operacijos (atlikti mokėjimai už UAB „R.), kaip nulėmusios UAB „A.“ nemokumą, kaltinamiesiems neinkriminuotos.

Kaip jau minėta anksčiau, analizuojant nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 209 straipsnyje, požymius, kaltinime nurodytų ūkinių operacijų (turto ir kasos aparatų pardavimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pastarosios įmonės atlikti mokėjimai už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tarpusavio skolų užskaitymas) neteisėtumas ar sąmoningas žalingumas kreditoriams bylos duomenimis yra paneigtas, todėl teismas šių argumentų neatkartoja. Teismas pažymi, kad bendrovės „A.“ 117 824,56 Eur vertės turto pardavimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ negali būti laikomas sąmoningai sukeltu nemokumu siekiant išvengti pareigos sumokėti mokesčius, nes bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo 347 173,45 Eur dydžio arba daugiau nei 3 kartus įsigyto turto vertę viršijančius bendrovės „A.“ įsipareigojimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (iš jų ir (duomenys neskelbtini) bei „(duomenys neskelbtini)“).

Kaltinamasis A. B. neginčijo gavęs (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. priminimą sumokėti mokesčius, tačiau tvirtino, jog mokesčių per nustatytą terminą nesumokėjo dėl įmonės sunkios finansinės padėties. Liudytoja UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) D. K. patvirtino, kad 2017 m. rudenį iš bendrovės „A.“ sąskaitos buvo mokamas darbo užmokestis ir banko palūkanos už bendrovę „R.“, nes šiai trūko apyvartinių lėšų.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, kad UAB „A.“ tapo nemoki nuo 2018 m. birželio 30 d., nepaisant to laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. turėjo galimybę sumokėti 68 091,8 Eur (duomenys neskelbtini) inspekcijos priminime nurodytų deklaruotų mokesčių sumą (t. 14 t., b. l. 27–82). (duomenys neskelbtini) R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonė buvo nemoki 2018 m. birželio 30 d. balanso sudarymo dieną ir buvo nemoki 2018 m. rugpjūčio 3 d. bei 2018 m. rugpjūčio 23 d., tačiau laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 14 d. atliko įvairius mokėjimus už UAB „R.“, nors šias pinigines lėšas galėjo panaudoti (duomenys neskelbtini) inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. priminime nurodytų mokesčių sumokėjimui. (duomenys neskelbtini) išvadą dėl UAB „A.“ galėjimo minėtu laikotarpiu sumokėti (duomenys neskelbtini) administratoriaus priminime nurodytą mokesčių sumą paneigia kiti bylos duomenys.

Kaip jau buvo minėta, mokesčių mokėtojo mokumas yra viena iš jo būtinų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už mokesčių nesumokėjimą sąlygų. (duomenys neskelbtini) akte konstatuota, kad UAB „A.“ per 2018 m. sausio 25 d. – 2018 m. vasario 14 d. laikotarpį kasos pajamų neturėjo, šiuo laikotarpiu įmonė banko sąskaitose turėjo 97 127,52 Eur įplaukų ir 107 934,93 Eur išlaidų, tad piniginių lėšų likutis banko sąskaitose 2018 m. vasario 14 d. buvo 10 713,68 Eur ir šiuo laikotarpiu įmonė negalėjo sumokėti deklaruotų mokesčių. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų nebuvo UAB „A.“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. – 30 d. laikotarpio kasos knygos su pateisinamaisiais dokumentais ir banko išrašų, todėl (duomenys neskelbtini) negalėjo atsakyti į klausimą, ar UAB „A.“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. – 30 d. laikotarpiu turėjo finansinę galimybę sumokėti 68 091,80 Eur sumą įvairių mokesčių (t. 27, b. l. 28–58). Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2018 m. liepos 24 d. UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) A. B. ikiteisminio tyrimo teisėjo reikalavimu pateikė įmonės laikotarpio nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 5 d. kasos dokumentus, pirkimų– pardavimų dokumentus ir pareiškė, kad daugiau dokumentų jis neturi. UAB „A.“ banko sąskaitų išraše (CD) užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. – 30 d. laikotarpiu finansinės operacijos banko sąskaitose nebevyko (CD su banko sąskaitų išrašais). (duomenys neskelbtini) A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jeigu UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. banko sąskaitose ir kasoje piniginių lėšų neturėjo, tai šiuo laikotarpiu dėl nemokumo negalėjo sumokėti (duomenys neskelbtini) inspekcijos priminime nurodytos mokesčių sumos –68 091,8 Eur. Bylos faktiniai duomenys rodo, kad UAB „R.“ finansinė padėtis 2017 m. rudenį buvo labai sunki: areštuotos banko sąskaitos, buvo susidariusios įvairios skolos, pradėti vykdymo procesai dėl skolų išieškojimo, nuo 2017 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki. Šių aplinkybių kontekste bendrovės „A.“ veiksmai – sumokėjimas bendrovės „R.“ darbuotojams ir kitiems kreditoriams (tarp jų ir „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini)) – negali būti vertinami kaip UAB „R.“ vadovo tiesioginė tyčia nemokėti mokesčių. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) bendrovės „A.“ finansinę galimybę laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. sumokėti (duomenys neskelbtini) inspekcijos priminime nurodytų deklaruotų mokesčių sumą vertino atsižvelgdamos į jos 2018 m. sausio–vasario mėn. atliktus mokėjimus už UAB „R.“. (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad laikotarpiu nuo 208 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. priverstinai nurašyta 20 189,11 Eur skola iš bendrovės „R.“ skolininkės UAB „A.“ sąskaitos (t. 3, b. l. 8–84). Baudžiamojoje byloje esantis UAB „A.“ banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. šioje sąskaitoje piniginių lėšų nebuvo. Šie duomenys patvirtina, jog UAB „A.“ minėtu laikotarpiu dėl nemokumo neturėjo finansinės galimybės sumokėti (duomenys neskelbtini) inspekcijos priminime nurodytos visos mokesčių sumos.

Byloje surinktų duomenų visuma rodo, jog bylai aktualiu laikotarpiu UAB „A.“ pagal savo finansinę būklę neturėjo realios galimybės sumokėti mokesčius valstybei. Šiuo atveju mokėjimas kitiems kreditoriams (užskaitų būdu) negali būti laikomas sąmoningai sukeltu nemokumu siekiant išvengti pareigos sumokėti mokesčius ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 219 straipsnį. Teismas pažymi, kad mokumo nustatymo aplinkybės yra reikšmingos ir svarbios sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 219 straipsnį klausimą dar ir tuo aspektu, kad, esant nemokumo situacijai, šios normos taikymas suteiktų nepagrįstą pranašumą mokesčius administruojančioms institucijoms prieš kitus galimus kreditorius.

Teismas, remdamasis byloje surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, daro išvadą, kad šioje byloje nenustatytas būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 219 straipsnio 2 dalyje, požymis ir A. B. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turintis šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl UAB „A.“ turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis)

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad įrodyta, jog kaltinamasis T. S., dirbdamas UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), darbdavio pavedimu laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. liepos 2 d. iš įmonės parduotuvių gavęs 21 211,16 Eur grynųjų pinigų, dalies šių pinigų – 1 580,91 Eur į įmonės kasą neįnešė ir jų panaudojimo įmonės poreikiams nepagrindė, juos pasisavino.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog T. S. 2018 m. vasario 8 d. darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas dirbti į UAB „A.“ (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti T. S. 0,125 LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, mokant du kartus per mėnesį (t. 13, b. l. 164–166). (duomenys neskelbtini) valdybos išraše apie asmens draudėjus nurodyta, kad T. S. dirbo UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. liepos 17 d., jam darbo laikotarpiu buvo apskaičiuota 281,3 Eur darbo užmokesčio išmokų (t. 22, b. l. 33). Kaltinamieji A. B. ir V. B. parodė, kad T. S. vykdavo į įmonės parduotuves paimti už parduotas prekes gautų grynųjų pinigų. Jo paimta pinigų suma buvo užregistruojama kasos aparato žurnale, kasos knygoje ir T. S. avansinėje apyskaitoje. Liudytoja – (duomenys neskelbtini) – D. K. patvirtino, kad ji į bendrovės kasą užregistruodavo grynųjų pinigų įnešimą pagal gautus dokumentus – kvitus, kuriuos pristatydavo T. S. ir V. B. Kadangi grynieji pinigai jai kartu su pinigų priėmimo– perdavimo kvitais nebūdavo pateikiami, tad kvituose nurodytą sumą liudytoja įrašydavo į V. B. arba į T. S. avansines apyskaitas, priklausomai nuo to, koks pinigų priėmimo kvituose buvo nurodytas pinigus paėmęs asmuo. T. S. pateikus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, liudytoja avansinėse apyskaitose sumažindavo atskaitingo asmens skolą. UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) A. B. 2018 m. birželio 21 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno reikalavimu pateikė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tarp kurių rasti pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys, jog T. S. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. liepos 2 d. iš įvairių UAB „A.“ prekybos vietų paėmė grynuosius pinigus, kurių bendra suma 21 211,16 Eur, ir (duomenys neskelbtini) registrai – (duomenys neskelbtini), kuriose užregistruoti visi pagal pinigų priėmimo kvitus T. S. paimti grynieji pinigai (t. 12, b. l. 81–110, 111–112).

(duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. birželio 20 d. iš UAB „A.“ banko sąskaitos pavedimais (duomenys neskelbtini) T. S. buvo išmokėtas 552,73 Eur darbo užmokestis: 19 Eur už darbą UAB „A.“ ir 552,73 Eur už darbą UAB „R.“. Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. liepos 2 d. UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) registre „(duomenys neskelbtini)“ užregistruota atskaitingam asmeniui T. S. išmokėta 28 843,16 Eur pinigų suma, iš jų 21 211,16 Eur grynaisiais pinigais ir 7 637 Eur iš UAB „A.“ einamosios banko sąskaitos. T. S. šiuo laikotarpiu apskaitos dokumentais pagrindė ir užregistravo avansinėse apyskaitose 12 604,59 Eur dydžio išlaidas, piniginių lėšų likutis (skola) pas bendrovės atskaitingą asmenį T. S. buvo 16 243,57 Eur (t. 14, b. l. 28–21–82, 188–194 ). (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. liepos 2 d. T. S. gavo grynaisiais pinigais – 21 211,16 Eur iš UAB „A.“ parduotuvių ir 7 637 Eur iš UAB „A.“ einamosios sąskaitos, esančios banke „(duomenys neskelbtini)“, iš viso šis atskaitingas asmuo gavo 28 848,16 Eur. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus – T. S. avansines apyskaitas, PVM sąskaitas faktūras, kvitus ir kasos pajamų orderius nustatyta, kad 2018 m. vasario 1 d. – liepos 2 d. laikotarpį atskaitingas asmuo T. S. išleido 12 598, 8 Eur ir likutis nepanaudotų piniginių lėšų 2018 m. liepos 2 d. yra 16 249,36 Eur (t. 27, b. l. 28–58). Visi šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis T. S. faktiškai disponavo bendrovės banko sąskaitoje ir kasoje esančiais pinigais. Jis per 5 mėnesių laikotarpį (nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. liepos 2 d.) iš įmonės „A.“ kasos ir sąskaitos banke gavo net 28 843,16 Eur, iš kurių tik 12 598,8 Eur panaudojimą pagrindė išlaidas patvirtinančiais dokumentais, taigi aritmetinis skirtumas tarp dokumentais pagrįstų ir nepagrįstų dokumentų yra 16 249,36 Eur.

Tiek bylos nagrinėjimo teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu T. S. patvirtino bylai aktualiu laikotarpiu dirbęs UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) (pastaba – darbo sutartyje nurodytos pareigos – (duomenys neskelbtini)) ir neginčijo disponavimo bendrovės „A.“ jam patikėtomis piniginėmis lėšomis, tačiau tvirtino, kad visas šias lėšas jis paėmė ir panaudojo įmonės veikloje ir jos poreikiams tenkinti: 2018 m. rugsėjo 17 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, T. S. parodė, kad 16 249,36 Eur, paimtų iš parduotuvių, jis panaudojo savo, kaip UAB „R.“ (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčiui išmokėti ir (duomenys neskelbtini) A. S. pagal autorinių darbų sutartį, pasirašytą su UAB „A.“, suteiktoms paslaugoms atlyginti (t. 22, b. l. 831–86). Teismo posėdžio metu T. S. parodė, kad jo (duomenys neskelbtini) dizainerė atnaujino kelių parduotuvių interjerą, už tai ji gavo sutartą – 14 500 Eur – atlyginimą, kurį jai sumokėjo T. S. pagal 2018 m. birželio 12 d. kasos išlaidų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Likusią pinigų sumą jis pasiliko sau kaip su (duomenys neskelbtini) A. B. sutartą darbo užmokestį.

Kaip jau minėta anksčiau, T. S. 2018 m. vasario 8 d. buvo priimtas dirbti į UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) ir darbdavys įsipareigojo jam mokėti 0,125 LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (t. 13, b. l. 164–166). (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 14 d. išvadoje konstatuota, kad UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. birželio 20 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „(duomenys neskelbtini)“, tik dviem atvejais pagrindė iš viso 571,73 Eur (19+552,73 Eur) darbo užmokesčio pervedimą darbuotojui T. S., pavedimuose nurodant:1) „darbo užmokestis už 05 mėn.“ – 19 Eur, 2) „UAB „R.“ darbo užmokestis, galutinis atsiskaitymas“ – 553,73 Eur (t. 14, b. l. 27–82).

Siekiant patikrinti kaltinamojo T. S. versiją, kad UAB „A.“ jam nemokėjo darbo užmokesčio, todėl dalį patikėtų pinigų jis pasiliko sau kaip darbo užmokestį, teismas pavedė (duomenys neskelbtini) tarnybos prie (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) apžiūrėti įmonės dokumentus ir nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) T. S. buvo išmokėtas apskaičiuotas darbo užmokestis. (duomenys neskelbtini) R. K. teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 26 d. išvadą, kurioje nurodė, jog T. S. jo darbo laikotarpiu įmonėje „A.“ buvo priskaitytas 281,13 Eur dydžio darbo užmokestis, turėjo būti išmokėtas 213,66 Eur dydžio darbo užmokestis, buvo išmokėtas tik 51 Eur darbo užmokestis (2018 m. kovo 19 d. iš jo darbo užmokesčio pervesta 32 Eur suma antstoliui, 2018 m. birželio 19 d. pervestas 19 Eur darbo užmokestis). T. S. nebuvo išmokėtas 162,66 Eur dydžio darbo užmokestis (t. 28, b. l. 34– 39). Ši aplinkybė patvirtina, kad UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2018 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) T. S. (ir už jį – antstoliui pagal vykdomąjį dokumentą) išmokėjo tik 51 Eur apskaičiuoto darbo užmokesčio ir liko skolinga 162,66 Eur sumą darbo užmokesčio.

Byloje yra dokumentai: 2017 m. lapkričio 3 d. autorinė darbų užsakymo sutartis, sudaryta tarp UAB „A.“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) A. B., ir A. S. (t. 27, b. l. 15–16); 2018 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) aktas, pasirašytas UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) A. B. ir A. S. (t. 27, b. l. 39); 2018 m. birželio 12 d. A. S. bendrovei „A.“ išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už interjero bei dizaino darbus pagal autorinę sutartį, 14 500 Eur sumos apmokėjimui (t. 27, b. l. 45), ir A. S. 2018 m. birželio 12 d. išrašytas kasos pajamų orderis, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad iš UAB „A.“ atstovo T. S. priimtas 14 500 Eur apmokėjimas pagal išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 27, b. l. 20). Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. S. patvirtino, kad avansinėje apyskaitoje nurodytos pinigų sumos dalį – 14 500 Eur – jis panaudojo A. S. už bendrovei „A.“ suteiktas paslaugas sumokėti. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) R. K. 2024 m. rugsėjo 26 d. išvadoje konstatavo, kad UAB „A.“ 2018 m. birželio 12 d. sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą A. S., panaudojo interjero ir dizaino paslaugų pagal autorinę sutartį pirkimui už 14 500 Eur pagrįsti, o A. S. išrašytą kasos pajamų orderį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo 14 500 Eur grynųjų pinigų išmokėjimui pagrįsti (t. 28, b. l. 34–74).

(duomenys neskelbtini) R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog A. S. 2018 m. birželio 12 d. išrašyta sąskaita faktūra nebuvo įregistruota UAB „A.“ gautų sąskaitų registre, o atliktas 14 500 Eur mokėjimas pagal A. S. tą pačią dieną išrašytą kasos pajamų orderį nebuvo įregistruotas UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) registruose. Be to, bendrovė „A.“ 2019 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) administratoriui pateiktoje Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų (duomenys neskelbtini) pajamoms, deklaracioje už 2018 m. mokestinius metus nedeklaravo A. S. išmokėtų 14 500 Eur išmokų už interjero ir dizaino darbus pagal autorinę sutartį. Gautų pajamų nedeklaravo ir A. S. 2020 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) administratoriui pateiktoje Pajamų mokesčio deklaracijoje už 2018 metus.

Kaltinamasis A. B. paaiškino, kad sudarė aptariamą autorinių darbų sutartį su (duomenys neskelbtini) A. S., ši įvykdė sutarties sąlygas, atliko įmonės interjero keitimo, prekės ženklo atnaujinimo darbus, prižiūrėjo ir kontroliavo parduotuvių remonto darbus atliekančius darbininkus, todėl UAB „A.“ turėjo atsiskaityti sumokėdama sutartyje numatytą kainą. Liudytojai I. B., I. Ž. ir D. D. patvirtino, jog T. S. (duomenys neskelbtini) vykdė parduotuvių interjero atnaujinimo darbus, keitė parduotuvių pavadinimus, prekių ženklus ir pan., taigi faktiškai įvykdė 2017 m. lapkričio 3 d. autorinėje sutartyje ir 2018 m. gegužės 31 d. darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytus darbus. (duomenys neskelbtini) nenustatė, kad UAB „A.“ būtų atsiskaičiusi su A. S. kitu būdu, nei nurodo kaltinamasis T. S. Be to, iš Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje UAB „A.“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių sąrašų matyti, jog A. S. niekada nereiškė turtinio reikalavimo bankrutuojančiai UAB „A.“ dėl neapmokėtos 2018 m. birželio 12 d. sąskaitos faktūros.

Visi šie duomenys patvirtina, kad UAB „A.“ 14 662,66 Eur vertės turtas (162,66 Eur +14 500 Eur) buvo naudojamas netvarkant apskaitos, tačiau ši aplinkybė savaime nesuponuoja teismo išvados, jog T. S. šį turtą pasisavino.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis T. S. visas kaltinime inkriminuotas UAB ,,A.“ pinigines lėšas – 16 243,57 Eur – pavertė savo turtu, t. y. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, byloje nėra.

Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl BK 183 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų nurodoma, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012). BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl asmens veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį būtina nustatyti veikos padarinius – atsiradusią žalą. Šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. liepos 2 d. UAB ,,A.“ atskaitingas asmuo T. S. iš įmonės prekybos vietų ir banko sąskaitos gavo grynaisiais pinigais 21 211,16 Eur ir 7 637 Eur iš UAB „A.“ einamosios sąskaitos, esančios banke „(duomenys neskelbtini)“ (iš viso jis gavo 28 848,16 Eur). (duomenys neskelbtini) išvadoje ir (duomenys neskelbtini) akte konstatuota, kad T. S. apskaitos dokumentais pagrindė 12 598,8 Eur panaudojimą įmonės veikloje. Teismas nustatė, kad dar 14 662,66 Eur kaltinamasis T. S. panaudojo savo darbo užmokesčiui ir (duomenys neskelbtini) A. S. sumokėti, t. y. šią sumą jis taip pat panaudojo įmonės veikloje, nors šios ūkinės operacijos ir nebuvo užregistruotos buhalterinėje apskaitoje (nėra darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, kasos išlaidų orderių, taip pat nėra UAB „A.“ kasos išlaidų orderio, patvirtinančio 14 500 Eur išmokėjimą T. S.). Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, T. S. inkriminuojama pasisavinto turto 16 243,57 Eur vertė mažinama 14 662,66 Eur suma, neįrodžius, jog T. S. šią sumą neteisėtai pavertė savo turtu, padarydamas įmonei „A.“ turtinę žalą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, jog 2017 m. lapkričio 3 d. autorinė kūrinio užsakymo sutartis, (duomenys neskelbtini) aktas ir išrašyta sąskaita faktūra buvo suklastoti ar kad sutartyje ir darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyti darbai nebuvo atlikti ir paslaugos nebuvo suteiktos.

Nustatyta, kad T. S. nepanaudotų piniginių lėšų likutis yra 1 580,91 Eur (16 243,57 Eur – 14 500 Eur – 162,66 Eur). Šios – 1 580,91 Eur – sumos panaudojimo bendrovės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino ir šių lėšų bendrovės veikloje nepanaudojo, taigi jas pasisavino. Kaltinamojo T. S. parodymai, kad visos jam perduotos UAB „A.“ lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms ir jo darbo užmokesčiui, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta jokiais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti kaltinimą dėl 1 580,91 Eur turto pasisavinimo. Kaltinamasis T. S., kuriam buvo patikėtas svetimas – UAB „A.“ priklausantis – turtas, neteisėtai disponuodamas 1 580,91 Eur vertės turtu, jį pavertė savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (veikė tiesiogine tyčia). Nors, T. S. įsitikinimu, šis turtas jam buvo patikėtas dėl bendrovėje vykdomų itin reikšmingų darbo funkcijų, už kurias bendrovė darbo sutartimi įsipareigojo mokėti nepagrįstai mažą užmokestį, tačiau šis turtas jam buvo svetimas, todėl nepagrindus finansiniais dokumentais, kur buvo panaudoti pinigai, laikytina, jog bendrovei buvo padaryta žala, t. y. bendrovė neteko lėšų, kurias galima buvo panaudoti apyvartinėms lėšoms uždirbti, atsiskaityti su darbuotojais, kreditoriais ir pan.

Nustačius, jog kaltinamasis T. S. dalį jam inkriminuojamos, kaip pasisavintos, 16 243,57 Eur sumos dalį panaudojo įmonės veikloje: 14 500 Eur panaudojo 2018 m. birželio 12 d. sumokėti A. S. pagal jos UAB „A.“ išrašytą sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), dar 162,66 Eur pasiliko sau kaip darbo užmokestį, jam pareikštas kaltinimas papildomas šiomis faktinėmis aplinkybėmis, o bendra pasisavintų lėšų suma sumažinama iki 1 580,91 Eur (16 243,57 – 14 500 – 162,66). Toks kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimas sutampa su kaltinamojo T. S. pasirinkta gynybos pozicija, todėl nevaržo jo teisės į gynybą ir nėra pagrindo manyti, kad kaltinamojo gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-8-696/2016, 2K-7-162-303/2019).

T. S. šią nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. liepos 2 d. ir po šios nusikalstamos veikos padarymo pasikeitė BK 183 straipsnio teisinis reguliavimas. Palyginus naują BK 183 straipsnio 1 dalies redakciją (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) su nusikaltimo padarymo metu galiojusia BK 183 straipsnio 1 dalies redakcija (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), matyti, kad naujoje nurodyto straipsnio redakcijoje įstatymų leidėjo įtvirtinti pakeitimai numato daugiau alternatyvių, švelnesnių už laisvės atėmimą, bausmių, todėl palengvina kaltinamojo teisinę padėtį. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, T. S. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 183 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Kaltinamojo T. S. gynėjas (duomenys neskelbtini) Ra. K., sakydamas baigiamąją kalbą, paprašė baudžiamąją bylą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos galėjo būti pradėtas tik esant nukentėjusio juridinio asmens skundui arba jos teisėto atstovo pareiškimui, arba prokuroro reikalavimui.

Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galbūt padarytos BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos (t. 1, b. l. 134). Būtent dėl šios nusikalstamos veikos padarymo byla buvo perduota nagrinėti teisme – kaltinamasis T. S., be kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių jis yra išteisintas, buvo kaltinamas padaręs ir nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (t. 23, b. l. 131 – 139). Dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas pradedamas bendra, t. y. BPK 166 straipsnyje, nustatyta tvarka – gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, kad kaltinamasis T. S. pasisavino mažesnės vertės turtą ir jo nusikalstamą veiką perkvalifikavo į švelnesnę BK 183 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo juridinio asmens – UAB „A.“ – skundo ar jos teisėto atstovo – (duomenys neskelbtini) – pareiškimo nebuvo, tačiau jis ikiteisminio tyrimo stadijoje ir nebuvo būtinas, nes, kaip minėta, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Teismas, priimdamas nuosprendį, nėra varžomas BPK 167 straipsnio reikalavimų. Priešingu atveju tai reikštų, kad bylą nagrinėjantis teismas, net ir savo iniciatyva pakeitęs nusikalstamos veikos kvalifikavimą, negalėtų nuteisti kaltininko dėl bet kurios iš BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo. Toks teisinis reguliavimas neatitiktų baudžiamojo proceso įstatymo paskirties ir tikslų.

III. Bausmė ir kardomosios priemonės

Kaltinamasis T. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 198 straipsnio 1 dalį. Po šioje byloje tiriamo nusikaltimo padarymo, T. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (t. 28, b. l. 106–110). Kaltinamasis T. S. praeityje yra ne tik teistas, bet ir baustas už įvairius administracinius nusižengimus kelių eismo srityje, taip pat už prekybos viešose vietose taisyklių pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 154 straipsnio 1 dalį, nelegalų darbą, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kasos operacijų tvarkos pažeidimą, pagal ANK 162 straipsnio 1 dalį, ataskaitų ir kitų (duomenys neskelbtini) administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų nepateikimą, pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį (t. 28, b. l. 97–107).

T. S. yra (duomenys neskelbtini), kartu su (duomenys neskelbtini) augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis dirbo UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „A.“ (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) išraše apie asmens darbovietę, gautame iš (duomenys neskelbtini) valdybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos, nurodyta, kad šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 28, b. l. 105).

T. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 56 straipsniu, 61 straipsniu, T. S. skiriama BK 183 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatomas artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo asmenybę (T. S. turi (duomenys neskelbtini) ir kartu su (duomenys neskelbtini) augina (duomenys neskelbtini), dirba ir iš jo darbo užmokesčio išieškoma Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 151 781,65 Eur turto konfiskavimas), laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu T. S. intensyvi priežiūra neskiriama, o vietoje jos skiriami BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatyti įpareigojimai 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikaltimu padarytą 1 580,91 Eur turtinę žalą, dirbti arba užsiregistruoti (duomenys neskelbtini) tarnyboje prie (duomenys neskelbtini) ministerijos.

Nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), T. S. padarė prieš priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, T. S. nusikalstamos veikos to paties teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendyje kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotos į nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančią naujos redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), o paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 58 MGL dydžio bauda, bei paskirta galutinė 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atidėtas 3 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus. Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi T. S. priežiūros vykdymas (probacija) nutrauktas prieš terminą, todėl nauju nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė iki nuosprendžio įsiteisėjimo su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinama (teismų informacinės duomenų bazės (duomenys neskelbtini) informacija).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi ir 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo T. S. suėmimo laikas nuo 2022 m. sausio 11 d. 16.30 val. iki 2022 m. sausio 13 d. (2 dienos), vieną suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom (1:2) (t. 25, b. l. 47, 57–63)

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi T. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos – panaikinama pradėjus paskirtos bausmės vykdymą (t. 25, b. l. 57–63, 73).

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) E. L. 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos – panaikinama nuosprendžiui įsiteisėjus (t. 21, b. l. 20–21).

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) tyrimo (duomenys neskelbtini) tyrėjo E. L. 2020 m. liepos 3 d. nutarimu V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos – panaikinama nuosprendžiui įsiteisėjus (t. 22, b. l. 27–36).

III. Civiliniai ieškiniai ir proceso išlaidos

Bankrutuojančios UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) Ju. S. 2019 m. kovo 20 d. kaltinamajam T. S. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, patirtą 16 249,36 Eur turtinę žalą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad kaltinamasis T. S., kaip atskaitingas įmonės asmuo, pasisavino UAB „A.“ turtą (pinigines lėšas) – 16 249,36 Eur – ir padarė turtinę žalą šiai bendrovei (t. 20, b. l. 98). (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) E. L. 2019 m. kovo 29 d. nutarimu bankrutuojanti UAB „A.“ pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje (t. 20, b. l. 107). 2020 m. gegužės 12 d. bankrutavusi UAB „A.“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) Ju. S., perleido UAB „A.“ baudžiamojoje byloje pareikšto 16 249,36 Eur civilinio ieškinio ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų reikalavimo teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai (duomenys neskelbtini) R. Š. (t. 20, b. l. 111–112). Ikiteisminio tyrimo pareigūno E. L. 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimu civilinė ieškovė UAB „A.“ pakeista jos reikalavimo teisės perėmėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 20, b. l. 113–114).

Civilinis ieškinys tenkinamas tik iš dalies. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Remiantis anksčiau aptartais bylos duomenimis nustatyta, kad T. S. pasisavino 1 580,91 Eur vertės jam patikėtą UAB „A.“ turtą, o dėl 14 662,66 Eur vertės turto pasisavinimo jis išteisintas. Iš kaltinamojo priteisiami 1 580,91 Eur civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmetama. Civiliniame ieškinyje yra pareikštas reikalavimas priteisti metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas iki visiško nuosprendžio įvykdymo. Pripažinus kaltinamąjį T. S. kaltu dėl UAB „A.“ turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 1 dalis) ir iš dalies tenkinus pareikštą civilinį ieškinį, iš T. S. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 580,91 Eur sumą, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

(duomenys neskelbtini) inspekcija 2020 m. rugsėjo 24 d. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama kaltinamųjų A. B., V. B. ir T. S. solidariai atlyginti dėl UAB „R.“ nesumokėtų ir neišieškotų mokesčių patirtą 2 701,58 Eur turtinę žalą, ir reikalaudama kaltinamųjų A. B. ir V. B. solidariai atlyginti dėl UAB „A.“ nesumokėtų ir neišieškotų mokesčių patirtą 27 034,97 Eur turtinę žalą (t. 20, b. l. 13–18). (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) E. L. 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) inspekcija pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje (t. 20, b. l. 33). A. B., V. B. ir T. S. išteisinus, nes nepadarytos veikos, turinčios BK 182 straipsnio 2 dalyje (UAB „R.“ mokestinės prievolės išvengimas apgaule), 25 straipsnio 3 dalyje ir 209 straipsnyje (UAB „R.“ nusikalstamas bankrotas), 182 straipsnio 2 dalyje (UAB „A.“ mokestinės prievolės išvengimas apgaule), 209 straipsnyje (UAB „A.“ nusikalsdamas bankrotas), 219 straipsnio 2 dalyje (UAB „R.“ mokesčių nesumokėjimas) ir 219 straipsnyje 2 dalyje (UAB „A.“ mokesčių nesumokėjimas) numatytų nusikaltimų požymių, (duomenys neskelbtini) inspekcijos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

(duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 6 d. civilinei atsakovei UAB „R.“ ir kaltinamiesiems V. B. ir T. S. bei liudytojui A. T. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas solidariai atlyginti dėl įmonės nesumokėtų įmokų patirtą 86 970,44 Eur turtinę žalą (t. 20, b. l. 47– 50). 2020 m. spalio 7 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo dėl įmonės nesumokėtų įmokų patirtą 86 970,44 Eur turtinę žalą prašo solidariai priteisti tik iš UAB „R.“ ir kaltinamųjų V. B. ir T. S. (t. 20, b. l. 75–78). (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) E. L. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (t. 20, b. l. 87). A. B., V. B. ir T. S. išteisinus, nes nepadarytos veikos, turinčios BK 182 straipsnio 2 dalyje (UAB „R.“ mokestinės prievolės išvengimas apgaule), 25 straipsnio 3 dalyje ir 209 straipsnyje (UAB „R.“ nusikalstamas bankrotas), 219 straipsnio 2 dalyje (UAB „R.“ mokesčių nesumokėjimas) numatytų nusikaltimų požymių, (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

(duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2020 m. rugpjūčio 6 d. civilinei atsakovei bankrutuojančiai UAB „A.“ ir kaltinamajam A. B. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas solidariai atlyginti dėl įmonės nesumokėtų įmokų patirtą 37 453,01 Eur turtinę žalą (t. 20, b. l. 58–61). (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) E. L. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (t. 20, b. l. 87). A. B. ir V. B. išteisinus, nes nepadarytos veikos, turinčios BK 182 straipsnio 2 dalyje (UAB „A.“ mokestinės prievolės išvengimas apgaule), 209 straipsnyje (UAB „A.“ nusikalsdamas bankrotas), 219 straipsnio 2 dalyje (UAB „A.“ mokesčių nesumokėjimas) numatytų nusikaltimų požymių, (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Bankrutuojančios UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 3 d. kaltinamiesiems A. B. ir T. S. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas solidariai atlyginti dėl neteisėtų veiksmų UAB „R.“ ir jos kreditorių patirtą 344 346,8 Eur Eur turtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad UAB „R.“, atstovaujama T. S., ir UAB „A.“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) A. B., 2017 m. spalio 2 d. pasirašė įmonei „R.“ akivaizdžiai nuostolingą sandorį – jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią UAB „R.“ patyrė 344 346,8 Eur daugiau sąnaudų nei gavo pajamų (t. 22, b. l. 183–185). (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) E. L. 2021 m. kovo 3 d. nutarimu bankrutuojanti UAB „R.“ pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje (t. 22, b. l. 186). 2021 m. balandžio 6 d. bankrutavusi UAB „R.“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, perleido baudžiamojoje byloje pareikšto 344 346,8 Eur civilinio ieškinio reikalavimo teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai (duomenys neskelbtini) R. Š. (t. 23, b. l. 149–150). Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinė ieškovė UAB „R.“ pakeista jos reikalavimo teisės perėmėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 22, b. l. 151–153). A. B., V. B. ir T. S. išteisinus, nes nepadarytos veikos, turinčios BK 182 straipsnio 2 dalyje (UAB „R.“ mokestinės prievolės išvengimas apgaule), 25 straipsnio 3 dalyje ir 209 straipsnyje (UAB „R.“ nusikalstamas bankrotas), 182 straipsnio 2 dalyje (UAB „A.“ mokestinės prievolės išvengimas apgaule), 209 straipsnyje (UAB „A.“ nusikalsdamas bankrotas), 219 straipsnio 2 dalyje (UAB „R.“ mokesčių nesumokėjimas) ir 219 straipsnyje 2 dalyje (UAB „A.“ mokesčių nesumokėjimas) numatytų nusikaltimų požymių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad, pagal BPK 109 straipsnį, civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingam asmeniui gali pareikšti tik asmuo, patyręs žalą dėl nusikalstamos veikos. Tuo atveju, jei juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu. Šiai bylai aktualiu laikotarpiu tyčinio bankroto institutas ir iš jo kylantys teisiniai padariniai buvo įtvirtinti ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje, 20 straipsnyje. Pagal šį teisinį reguliavimą, jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, administratorius per įstatymo nustatytą terminą privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju UAB „R.“ atstovo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys dėl sandorio, priešingo įmonės veiklos tikslams ir galėjusio turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, baudžiamojoje byloje negalėjo būti priimtas, arba turėjo būti perduotas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Į 2022 m. birželio 27 d. teismo posėdį atvyko liudytoja Da. P. Jos kelionės išlaidos – 61,71 Eur – buvo apmokėtos iš teismo lėšų (t. 25, b. l. 188). Liudytojos Da. P. parodymais grindžiama trijų kaltinamųjų A. B., V. B. ir T. S. kaltė. A. B. ir V. B. išteisinti, todėl proceso išlaidos, patirtos dėl šios liudytojos atvykimo į teismą, priteisiamos tik iš kaltinamojo T. S. (BPK 105 straipsnio 3 dalis).

IV. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti

1. Tiriamoji medžiaga – 20 skaitmeninių laikmenų (CD), supakuotų voke, saugotina kartu su baudžiamąja byla.

2. Banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė „(duomenys neskelbtini)“, išduota likviduotai UAB „A.“ ir saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodama kortelę išdavusiam bankui „(duomenys neskelbtini)“.

3. Pasibaigusios likvidavimu dėl bankroto UAB „R.“ apskaitos dokumentai, saugomi (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) valdyboje (t. 23, b. l. 106–107), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad būtų įvykdyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 16 punkte numatyta administratoriaus pareiga – saugotinus juridinio asmens dokumentus perduoti archyvui.

4. Pasibaigusios likvidavimu dėl bankroto UAB „A.“ apskaitos dokumentai, saugomi (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) valdyboje (t. 23, b. l. 106–107), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami (duomenys neskelbtini) Ju. S. tam, kad būtų įvykdyta JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 16 punkte numatyta administratoriaus pareiga – saugotinus juridinio asmens dokumentus perduoti archyvui.

5. Pasibaigusios likvidavimu dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, saugomi (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) valdyboje (t. 23, b. l. 106 –107), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad būtų įvykdyta JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 16 punkte numatyta administratoriaus pareiga – saugotinus juridinio asmens dokumentus perduoti archyvui.

6. Du segtuvai su asmeniniais A. B. dokumentais ir 84 atskiri dokumentai, V. B. darbo kalendorius, paimti 2018 m. rugsėjo 12 d. kratų metu ir saugomi (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) valdyboje, šių daiktų savininkams atsisakius atsiimti dokumentus (t. 28, b. l. 17–18), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

7. Du segtuvai su asmeniniais T. S. dokumentais, paimti 2018 m. rugsėjo 12 d. kratos metu ir saugomi (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) valdyboje, grąžinami šių daiktų savininkui T. S.

8. Sąsiuviniai su rankraštiniais įrašais, kiti daiktai ir dokumentai, kurie neperduotini (duomenys neskelbtini), saugomi (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) valdyboje, yra beverčiai, todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

9. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu kompiuterinės sistemos „(duomenys neskelbtini)“ virtualiose dėžutėse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) saugomi pokalbių ir susirašinėjimo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam paskirti laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikaltimu padarytą 1 580,91 Eur turtinę žalą, dirbti arba užsiregistruoti (duomenys neskelbtini) tarnyboje prie (duomenys neskelbtini) ministerijos.

Į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo T. S. suėmimo laiką nuo 2023 m sausio 11 d. iki 2023 m. sausio 13 d. (dvi dienas), vieną suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kaltinamajam T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamąjį T. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R.“ turtinės prievolės išvengimo apgaule dalyvaujant organizuotoje grupėje), 25 straipsnio 3 dalį ir 209 straipsnį (dėl UAB „R.“ nusikalstamo bankroto dalyvaujant organizuotoje grupėje) ir 219 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R.“ mokesčių nesumokėjimo) išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R.“ turtinės prievolės išvengimo apgaule dalyvaujant organizuotoje grupėje), 25 straipsnio 3 dalį ir 209 straipsnį (dėl UAB „R.“ nusikalstamo bankroto dalyvaujant organizuotoje grupėje), 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „A.“ turtinės prievolės išvengimo apgaule), 209 straipsnį (dėl UAB „A.“ nusikalstamo bankroto) ir 219 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „A.“ mokesčių nesumokėjimo) išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Kaltinamajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R.“ turtinės prievolės išvengimo apgaule dalyvaujant organizuotoje grupėje), 25 straipsnio 3 dalį ir 209 straipsnį (dėl UAB „R.“ nusikalstamo bankroto dalyvaujant organizuotoje grupėje), 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „A.“ turtinės prievolės išvengimo apgaule), 209 straipsnį (dėl UAB „A.“ nusikalstamo bankroto) išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Kaltinamajai V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamajam T. S. pareikštą 16 249,36 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. S. priteisti 1 580,91 Eur civilinei ieškovei – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

(duomenys neskelbtini) inspekcijos kaltinamiesiems A. B., V. B. ir T. S. pareikštą 2 701,58 Eur civilinį ieškinį ir kaltinamiesiems A. B. ir V. B. pareikštą 27 034,97 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

(duomenys neskelbtini) valdybos civilinei atsakovei UAB „R.“ ir kaltinamiesiems V. B. ir T. S. pareikštą 86 970,44 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

(duomenys neskelbtini) valdybos bankrutuojančiai UAB „A.“ ir kaltinamajam A. B. pareikštą 37 453,01 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamiesiems A. B. ir T. S. pareikštą 344 346,8 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Tiriamąją medžiagą – 20 skaitmeninių laikmenų (CD), supakuotų voke, saugoti kartu su baudžiamąja byla.

2. Banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“, išduotą likviduotai UAB „A.“ ir saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti kortelę išdavusiam bankui „(duomenys neskelbtini)“.

3. Pasibaigusios likvidavimu dėl bankroto UAB „R.“ apskaitos dokumentus, saugomus (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad būtų įvykdyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 16 punkte numatyta administratoriaus pareiga – saugotinus juridinio asmens dokumentus perduoti archyvui.

4. Pasibaigusios likvidavimu dėl bankroto UAB „A.“ apskaitos dokumentus, saugomus (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti (duomenys neskelbtini) Ju. S. tam, kad būtų įvykdyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 16 punkte numatyta administratoriaus pareiga – saugotinus juridinio asmens dokumentus perduoti archyvui.

5. Pasibaigusios likvidavimu dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, saugomus (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad būtų įvykdyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 16 punkte numatyta administratoriaus pareiga – saugotinus juridinio asmens dokumentus perduoti archyvui.

6. Du segtuvus su asmeniniais A. B. dokumentais ir 84 atskirus dokumentus, V. B. darbo kalendorių, paimtus 2018 m. rugsėjo 12 d. kratų metu ir saugomus (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) valdyboje, šių daiktų savininkams atsisakius atsiimti dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

7. Du segtuvus su asmeniniais T. S. dokumentais, paimtus 2018 m. rugsėjo 12 d. kratos metu ir saugomus (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) valdyboje, grąžinti šių daiktų savininkui T. S.

8. Sąsiuvinius su rankraštiniais įrašais, kitus daiktus ir dokumentus, kurie neperduotini (duomenys neskelbtini), saugomus (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

9. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu kompiuterinės sistemos „(duomenys neskelbtini)“ virtualiose dėžutėse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) saugomus pokalbių ir susirašinėjimo įrašus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Proceso išlaidas – 61,71 Eur, išmokėtas iš teismo lėšų liudytojos Da. P. kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidoms padengti – išieškoti iš kaltinamojo T. S. į valstybės biudžetą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.