Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2013 m. birželio 15 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, namo kieme, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, matant ir girdint kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. kilus žodiniam konfliktui tarp nukentėjusiosios A. P. ir A. B. bei V. B., be jokios aiškios asmeninės motyvacijos sugriebė už kairės rankos nukentėjusiajai A. P., užsuko jos ranką ties kaklu, kita ranka pakėlė A. P. nuo žemės ir nubloškė ant jos, po to savo kūnu užgulė gulinčią ant pilvo A. P., prispaudė kojos keliu jos dešinę ranką ir smūgiavo kumščiu A. P. vieną kartą į šoną bei vieną kartą į nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nubrozdinimą dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. P. pirmą kartą pamatė 2013-07-10, kai ji su vyru jį užpuolė. Tuo metu buvo iškviesta policija. Iki to įvykio nukentėjusiąją matė tik kelis kartus. Iki įvykio su A. P. ir I. P. nekonfliktavo. 2013-06-15 pas savo seserį A. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo. Tą dieną nei savo sesers, nei A. P. nematė. 2013-06-15 nuo 7 val. ryti iki 8 val. žvejojo S.. Grįžo namo, pavalgė. Po to apie 15 ar 16 valandą nuvažiavo pas S. Č., o paskui vakare, apie 20.00 val. ar iki 21.00 val. grįžo namo. Po birželio 16 dienos važiavo pas savo seserį A. B., nes jos bute iš 2013 m. birželio 15 į 2013 m. birželio 16. buvo išdaužti langai. Tuos langus jis išmatavo. Dėl langų daužymo buvo iškelta byla. A. P. jį kaltina dėl to, kad jis padėjo savo seseriai rašyti įvairius skundus, nes seserį dažnai „aplupdavo“. Pats vieną kartą rašė skundą savivaldybei dėl automobilių statymo po virtuvės langais, o kitus skundus rašė sesers vardu. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Liudytoja R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra A. L., jis yra dėdė. Su juo nebendrauja, ryšių nepalaiko. Nukentėjusiosios nepažįsta. Įvykio aplinkybių, kuomet 2013-06-15 buvo sumušta mamos kaimynė, nežino. Mamos A. B. namuose buvo išdaužyti langai. 2013-06-16 atvažiavo pas savo mamą A. B.. Nors Antaninės yra birželio 13 dieną, tačiau atlaidai yra nukeliami į sekmadienį. Kalbėjo su mama apie išdaužytus langus. Mano, kad išdaužyti langus galėjo I. P., nes nuo pat mažens jis buvo labai problematiškas vaikas. Į kapines važiavo prieš Antaninių atlaidus. Į kapines važiavo kelis kartus su savo vyru. Mama ir sesuo prieš atlaidus gal ir važiavo į kapines, dabar nepamena. Teismui pagarsinus 2013-06-18 liudytojos apklausos protokolą (1 t., 101-102 b. l.) liudytoja patvirtino, kad pagarsinti parodymai teisingi. Pirminiai parodymai yra teisingi. Nei birželio 15 dieną, nei prieš birželio 15 d. susitikusi su savo mama nebuvo. Į kapines kartu su mama važiavo gal birželio 8 dieną. Apie sumuštą moterį nieko nežino. Tik vėliau mama pradėjo kalbėti apie A. P. sumušimą.

Iš 2013-06-15 A. P. pareiškimo matyti, kad A. P. nurodė, kad 2013-06-15, apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, be priežasties ją sumušė iš matymo pažįstamas vyras – kaimynės A. B. brolis, jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., 5, 7 b. l.).

Iš bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyriaus 2014-01-31 rašto Nr. 41D(Š)-15 matyti, kad Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyriaus kalbos dokumentavimo ir balso archyvavimo sistemoje 2013-06-15 buvo užfiksuoti du pranešimai, kurie galimai susiję su tiriamu atveju, pateikiami du įrašai (1 t., 26 b. l.).

Iš VšĮ Šiaulių miesto greitosios medicinos pagalbos stoties gautos 2013-06-15 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 1344039506-1-1 matyti, kad iškvietimas priimtas 18.24 val., kviesta į (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., atvykimo laikas 18.39 val., ligonis – A. P., skundėsi krūtinės ląstos, pilvo srities sumušimu, sumušė girtas kaimynas, aplinkybes aiškinasi atvykusi policija; A. P. apsiverkusi, sujaudinta, apžiūrint išorinių smurto žymių nestebima, lūžių neįtarta; ūmi reakcija į stresą, krūtinės ląstos sumušimas; brigados sudėtis felčerė K., vairuotojas L. (1 t., 34-35 b. l.).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 819/13(04) matyti, kad nustatyti A. P. sužalojimai: padarytas nubrozdinimas dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje; rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu ribotu paviršiumi; A. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 18 b. l.).

Iš 2013-06-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. P. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino A. L., kaip asmenį, kuris 2013-06-15 namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kieme ją sumušė (1 t., 38-40 b. l.).

Iš 2014-01-07 nukentėjusiosios A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. P. parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo kieme, kur A. L. ją sumušė (1 t., 74-78 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. L. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis viešoje vietoje, naudojo smurtą A. P. atžvilgiu, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, yra surinkta pakankamai. Nors kaltinamasis A. L. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios A. P. ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurie yra nuoseklūs bei kuriuos patvirtina kiti ištirti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukas, specialisto išvadoje esantys duomenys bei liudytojų I. P., A. S., A. R., J. K. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriškai teigė, kad jis įvykio metu, t. y. 2013-06-15, pas savo seserį A. B. nebuvo, nes iš ryto buvo išvažiavęs žvejoti į S., paskui buvo parvykęs pas save į namus, o papietavęs važiavo ir iki vakaro buvo pas savo draugą S. Č. ir tikrai sesers kaimynės nemušė. Šią kaltinamojo versiją teismas vertina kritiškai ir laiko tai jo gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Teismas taip pat kritiškai vertina ir nesiremia liudytojų A. B., V. B. teiktais parodymais, nes A. B. yra kaltinamojo sesuo, o V. B. yra kaltinamojo dukterėčia, t. y. juos sieja gyminystės ryšiai, bei nesiremia liudytojo S. Č. parodymais, nes jis su kaltinamuoju pažįsta senai, kaip pats nurodė - nuo tarybinių laikų, kartu dirbo, važiuodavo žvejoti, t. y. juos sieja seni draugystės ryšiais, todėl minėti liudytojai galimai teikia parodymus palankius kaltinamajam taip siekdami padėti savo broliui, dėdei ir draugui A. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad A. B. ir V. B. parodymai yra nenuoseklūs, teismo posėdžio metu painiojosi tarp datų, teikia skirtingas aplinkybes dėl kapų tvarkymo įvykio metu, t. y. A. B. teigė, kad kapinėse buvo birželio 15 dieną, į kapines važiavo R. B., ji ir dukra V. B., tuo tarpu V. B. teisme parodė, kad kapuose viena sutvarkė kapus, motinos kartu nebuvo. Kita A. B. dukra apklausta liudytoja R. B. teisme parodė, kad nei birželio 15 dieną, nei prieš birželio 15 d. susitikusi su savo mama nebuvo. Į kapines kartu su mama važiavo gal birželio 8 dieną. Pažymėtina, kad R. B. patvirtino, kad jos ikiteisminiame tyrime pirmos apklausos metu duoti parodymai yra teisingi, kurioje liudytoja parodė, kad į atlaidus vyko kartu su mama ir seserimi tik 2013-06-16, o į kapines 2013-06-15 nevyko. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad A. B. ir V. B. duoti parodymai negali būti vertinami patikimais, nes jie yra kintantys, nenuoseklūs. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. su savo dėde A. L., pasak, jos su juo nebendrauja, ryšių nepalaiko, o P. B. kaltinamasis yra žmonos dėdė, su juo kartu negyvena, t. y. tarpusavio santykiai nėra glaudūs, liudytojų R. ir P. B. parodymais teismas remiasi ta apimtimi kiek tai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams.

Kaltinamojo iškeltą versiją, kad jis 2013-06-15 nebuvo pas seserį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose ir būdamas pas seserį namo kieme nenaudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, paneigia nukentėjusiosios A. P. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios A. P. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu buvo logiški, nuoseklūs, šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje, bei akistatos metu su A. B. ir V. B., nukentėjusioji nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir apklausų metu. Nukentėjusioji teisme parodė, kad kieme einant į lauko tualetą A. L. sakė „gal kaimyne taikiai pakalbėkim“. Tada ji stabtelėjo ir jau besisukant, A. L. pripuolė jai iš už nugaros, sugriebė už kairės rankos ir pritraukė ją prie kaklo, o kita ranka pagriebė už kojos ir ją visą pakėlė. A. L. dar žengė žingsnį ir tėškė ją su visu kibiru ant žemės, ir pats ant jos užkrito, ji pradėjo dusti nuo A. L. svorio. Išgirdo A. L. sakant „žinau, kad tavo vyras yra sportuojantis, parodysiu ką aš moku“. Tuomet kaltinamasis smogė iš šono į pilvą. Kad smurtas A. P. atžvilgiu tikrai buvo panaudotas įrodo ir specialisto išvadoje Nr. G 819/13(04) užfiksuoti duomenys, kad A. P. nustatyti sužalojimai: padarytas nubrozdinimas dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje; rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu ribotu paviršiumi (1 t., 18 b. l.). Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji A. P. apie jos sužalojimą nurodė ir savo vyrui I. P., kuris teisme parodė, kad žmona iš karto po įvykio jam paskambino ir papasakojo, kad ją kieme apstojo kaimynės A. B., V. B. ir jų brolis, kad ją mušė, trenkė į žemę, dusino, sakė, kad jai skaudėjo nugarą, pilvą. Tas pačias aplinkybes A. P. nurodė kviesdama greitąją pagalbą - greitosios medicinos pagalbos medikų, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Nr. 1344039506-1-1 užfiksuota, jog ligonis – A. P., skundėsi krūtinės ląstos, pilvo srities sumušimu, sumušė girtas kaimynas, aplinkybes aiškinasi atvykusi policija; A. P. apsiverkusi, sujaudinta; ūmi reakcija į stresą, krūtinės ląstos sumušimas (1 t., 34-35 b. l.). Tas pačias aplinkybes apie jos sužalojimą A. P. nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Tai yra pareigūnas A. S. teisme patvirtino, jog jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, o juose jis parodė, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji buvo susijaudinusi ir aiškino, kad ją užpuolė kaimynės brolis, pargriovė ją ant žemės, sudavė ranka į pilvą ir nugarą (1 t., 88 b. l.). Kitas pareigūnas, kuris buvo įvykio vietoje, liudytojas L. P. teisme taip pat parodė, kad nukentėjusioji sakė, kad ją užpuolė kaimynės brolis ar koks kitas giminaitis, kuris buvo paėmęs ją už kaklo ir parvertė ant žemės, pareiškėja buvo susijaudinusi, supykusi ir apsiverkusi. Liudytoja J. K., kuri yra greitosios medicinos pagalbos slaugytoja ir buvo atvykusi pas nukentėjusiąją tuoj po įvykio, teisme taip pat parodė, kad nukentėjusioji buvo apsiverkusi, labai susijaudinusi, minėjo, kad lauk nešė išpilti fekalijas, sakė, kad tas žmogus, kuris ją užpuolė, ją apipylė, nukentėjusioji sakė, kad kaimynas jai smogė kumščiais į krūtinę, pilvą. Netikėti liudytojų A. S., L. P., J. K. duotais parodymais, teismas neturi jokio pagrindo, nes nenustatyta, kad minėti liudytojai iki šio įvykio būtų turėję kokių nors konfliktų ar nesutarimų su kaltinamuoju A. L. ir tokiu būdų siektų apkalbėti ar apšmeižti kaltinamąjį A. L.. Be to, minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teikti parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys todėl jų parodymais teismas remiasi visa apimtimi. Tai, kad A. L. sumušė nukentėjusiąją įrodo ir kaltinamojo A. L. elgesys po įvykio, t. y. pasak pareigūnų, nuvykus į nukentėjusiosios nurodytą butą, kur galėjo pasišalinti įtariamasis, beldėsi į jį, tačiau niekas neįsileido, nors A. B. ir V. B. tvirtino, jog tą vakarą buvo namuose ir žiūrėjo televizorių.

Kaltinamojo A. L. viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškė įžūliais veiksmais, kuriais jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes kitų asmenų akivaizdoje be jokios aiškios asmeninės motyvacijos sugriebęs už kairės rankos nukentėjusiajai A. P., užsuko jos ranką ties kaklu, kita ranka pakėlė A. P. nuo žemės ir nubloškė ant jos, po to savo kūnu užgulė gulinčią ant pilvo A. P., prispaudė kojos keliu jos dešinę ranką ir smūgiavo kumščiu A. P. vieną kartą į šoną bei vieną kartą į nugarą, tokiais savo veiksmais sukeldamas A. P. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013, 2K-504/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šiame kontekste kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenimis laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t. y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltininką ir nukentėjusįjį. Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios, pasak nukentėjusiosios kieme buvo dar ir V. B. ir A. B., kurios įvykį tikrai matė, nes kaip A. P. teisme parodė, jai prabėgus pro stovinčias A. B. ir V. B., išgirdo kaip jos pasakė „taip jai ir reikia“. Šioje byloje nusikalstama veika padaryta daugiabučio namo kieme, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo esančių fotonuotraukų, kiemas buvo neaptvertas, į jį bet kada, bet kuriuo metu galėjo patekti pašaliniai asmenys), ši vieta neabejotinai laikytina viešąja BK 284 straipsnio prasme.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala ir pan. Šiuo atveju, be kaltinamojo A. L. ir nukentėjusiosios A. P. įvykio metu buvo ir kitų asmenų. Tuoj po įvykio kaltinamasis su savo seserimis pasišalino. Į namus tuoj po įvykio buvo iškviesti ir atvyko policijos pareigūnai bei greitoji medicinos pagalba.

Taigi, įžūlus kaltinamojo A. L. elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekiant pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, parodyti nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes A. L. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji A. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį 10 000 Lt neturtinei žalai ir 400 Lt turinei žalai atlyginti (1 t., 54-55 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu A. P. civilinį ieškinį dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaikė. Kaltinamasis A. L. pareikšto nukentėjusiosios civilinio ieškinio nepripažino.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Dėl A. L. neteisėtų veiksmų, šiuo atveju, prieš nukentėjusiąją A. P., pasireiškusių rankos užsukimu ties kaklu, A. P. pakėlimo nuo žemės ir nubloškimu ant jos, savo kūno užguldamas gulinčią ant pilvo A. P. bei prispaudimu kojos keliu nukentėjusiosios dešinę ranką bei smūgių sudavimu kumščiu A. P. vieną kartą į šoną bei vieną kartą į nugarą, A. P. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą bei patyrė pažeminimą kitų žmonių akivaizdoje, neigiamas emocijas, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kas pripažintina neturtine žala. Patirta neturtinė žala atsirado dėl kaltinamojo A. L. nusikalstamų veiksmų, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, turtinę padėtį (pensininkas), jo nusikalstamų veiksmų intensyvumą, apimtį, pavojingumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, į tai, kad nukentėjusioji kaip pati nurodo po šio įvykio tebevartoja vaistus, bijo išeiti į kiemą, jos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina 1000 litų neturtinė žala.

Dėl patirto smurto nukentėjusioji A. P. teigė patyrusi turtinę žalą viso už 400 Lt. Pagrįsdama savo patirtą turtinę žalą nukentėjusioji teisme posėdžio metu nurodė, kad žalą sudaro išlaidos važinėjant pas gydytojus, važiuojant į prokuratūrą, kuomet vežė skundus ir pas advokatus. Pas gydytojus reikia važiuoti su persėdimais, vienai dienai nuvažiuoti pas gydytoją reikia mažiausiai keturių bilietų. Be to, teko pirkti vaistus „Bromazepam“ , kurių kainos nepamena, o visų čekių neišsaugojo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad pateikti vienkartiniai autobusų važiavimo bilietai yra panaudoti būtent pačios nukentėjusiosios, ir būtent važiuojant pas medikus, į teisėsaugos institucijas, todėl dėl šios priežasties suma už neva patirtas išlaidas naudojantis autobusų paslaugomis, netenkintina.

Dėl patirtų išlaidų perkant vaistus pažymėtina, kad iš išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad A. P. R. paskyrė nukentėjusiajai gydymą ir skyrė vieną iš vaistų: Lexotanil 3 mg * 2 (2 t., 94 b. l.). Iš pateiktų vaistų čekių matyti, kad „E.“ vaistinėje 2014-02-16 pirktas šis vaistas ir kainavo 11,98 Lt. (2 t., 96 b. l.). Be to gydytoja A. P. gydytoja M. M. 2014-04-09 buvo skyrusi naudoti „Bromazepamum“, iš pateikto UAB „G. v.“ pateikto čekio matyti, kad 2014-04-18 buvo pirktas šis vaistas ir sumokėta 14 Lt. Kitas šiame čekyje vaistas Yyalosof vag. Ov. nėra susijęs su įvykio metu patirtais sužalojimais, nes „Feminella Hyalosoft makšties ovulės N10“ oficialaus interneto tinklalapio www.vaistai.lt duomenimis yra medicinos priemonė, vartojama makšties gleivinei drėkinti, todėl išlaidos patirtos už medikamentų pirkimą priteistinos, tik tokios, kurios susijusios su įvykio metu patirtais sveikatos sutrikimais. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios pateikti medikų išrašyti receptai neįrodo, nukentėjusiosios patirtų išlaidų už galimai pirktus vaistus, nes byloje nėra duomenų įrodančių, kad nukentėjusioji tikrai išrašytus vaistus pirko, prie receptų nukentėjusiosios nurodytos išlaidos, nepagrįstos jokiais vaistų pirkimo čekiais, todėl nurodytos sumos gali būti netikslios ir nepatikimos, todėl kaip anksčiau jau nurodyta išlaidos patirtos už medikamentų pirkimą priteistinos, tik tokios, kurios susijusios su įvykio metu patirtais sveikatos sutrikimais ir pagrįsti vaistų pirkimo kvitais.

Nukentėjusiosios pateiktus kvitus galinčius įrodyti jos išlaidas patirtas už mobilaus ryšio sąskaitų papildymą, teismas taip pat nelaiko įrodymais, patvirtinančiais patirtą turtinę žalą, nes pvz. „E.“ pildytas, su skirtingomis daukartinio papildymo kortelėmis, be to kiti kvitai rodo, kad pildyta ne tik „E.“ sąskaita, bet ir „P.“ ir „L.“. Pažymėtina, kad išankstinio pildymo paslaugomis gali naudotis bet koks vartotojas, nebūtinai tik nukentėjusioji, todėl esant anksčiau aptartomis aplinkybėmis, nukentėjusiosios išlaidos patirtos už sąskaitų papildymus nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies ir priteistina 25,98 litų turtinė žala.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisinė pagalba, t. y. 2013-10-17 advokatei E. Jasiūtei sumokėti 200 Lt už skundo surašymą dėl Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimo 2013-10-08 panaikinimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 41-1-1106-13 (2 t., 10-13, 92-93 b. l.). Advokato teisinė pagalba buvo teikiama dėl kaltinamojo A. L. nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 1 d.) ir priteistina iš kaltinamojo A. L..

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau neteistas (2 t., 37 b. l.), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 40-43 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos skyriaus pareigūno charakterizuojamas teigiamai (2 t., 39 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (2 t., 46-47 b. l.), pensininkas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Nors nukentėjusioji A. P. teisme teigė, jog A. L. įvykio metu buvo neblaivus, sprendė iš nuo jo sklindančio kvapo, raudonų akių ir nestabilios stovėsenos, tačiau daugiau įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus nėra, todėl A. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta (BK 60 str.).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą, rūšį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininko asmenybę, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad A. L., kaip senatvės pensininkui, neteistam, bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 143-144 b. l.) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 15 MGL (1950 Lt vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios A. P. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. L. 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) sumą neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios A. P. naudai.

Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. L. 25,98 Lt sumą (dvidešimt penkis litus ir 98 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. P. naudai.

Civilinį ieškinį dalyje dėl 200 Lt (dviejų šimtų litų) proceso išlaidų tenkinti visiškai, tai yra pripažinti A. P. patirtas 200 Lt atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš A. L..

A. L. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.