- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-17
- Bylos Nr.
- e2-7495-1163/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02386-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Lekečinskienė
- Ieškovas
- L. I.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Vygaudas Molis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. I. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai
1. I. L. I (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra išregistruota, vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. pastatą – prekybos paviljoną, unikalus (duomenys neskelbtini), nustatytas pasirengimo bylos nagrinėjimui paruošiamaisiais dokumentais būdas (el. b. l. 11).
2. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad ieškovės sutuoktinis Š. I. (toliau – ir sutuoktinis), gimęs 1964 m. gegužės 9 d., mirė 2021 m. spalio 9 d. ieškovės sutuoktinis buvo UAB (duomenys neskelbtini), įregistruotos 1996 m. rugpjūčio 8 d., direktorius bei akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ po Š. I. mirties 2022 m. kovo 1 d. buvo išregistruota regitro tvarkytojo sprendimu. 1996 m. gegužės 15 d. akcininkų susirinkimo protokole Nr. 1 nurodoma, kad įmonės veikloje dalyvauja du akcininkai – Š. I., turintis 50 vnt. nominalios vertės akcijų, ir D. L., turinti 50 vnt. nominalios vertės akcijų, iš viso 100 vnt. nominalios vertės akcijų. 1999 m. liepos 10 d. akcininkų susirinkimo protokole Nr. 9 nurdoma, kad abu akcininkai, dalyvaujantys susirinkime, turi po 130 vnt. nominalios vertės akcijų. 1999 m. balandžio 29 d. D. L. buvo uždrausta parduoti ar kitaip perleisti 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, likusią dalį akcijų – 80 vnt. ji perleido ieškovės sutuoktiniui. Ieškovės žiniomis D. L. yra išvykusi į užsienė, nuo 2001 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nedalyvauja.
3. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad 2001 m. gruodžio 24 d. akcininkų susirinkime Nr.10 nurodoma, kad trečiasis akcininkas, turintis 50 vnt. akcijų, nerastas ir nedalyvauja. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus nebuvo pateikta, nuo 2001 m. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba ieškovės sutuoktinį joks trečiasis asmuo, kaip įmonės akcininkas, nesikreipė. Turtą valdė ir įmonės veiklą koordinavo ieškovės sutuoktinis. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazs išrašas rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – pastatas–prekybos paviljonas, unikalus „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pastatas). Po ieškovės sutuoktinio mirties ieškovė toliau gaudavo ir mokėdavo sąskaitas už pastataui teikiamas komunalines paslaugas. Iškilus klausimui dėl tikslaus pastato adreso, ieškovė kreipi į valstybės įmonę „Registrų centras“, vėliau į Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir srchitektūros skyrių bei užsakė naujus pastto kadastrinius matavimus, siekdama išsiaiškinti tikslų pastato adresą. Nustatyta, kad pastato adresas nėra pasikeitęs –„(duomenys neskelbtini)“. po sutuoktinio mirties ieškovė priėmė jo palikimą pagal įstatymą, jai yra išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.iš to seka, kad ieškovė paveldėjo ir mirusio sutuoktinio teises į likviduotos įmonės turtą – pastatą. Be to, ieškovė pažymi, kad ji visą laiką po sutuoktinio mirties moka komunalinius mokesčius už pastatą, mano, kad nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimas jos vardu atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus, toidėl prašo ieškinį tenkinti.
4. Ieškovė, pateikdama byloje dubliką, atkreipė teismo dėmesį į atsakovės išdėstytą poziciją, susijusią su analogiškų bylų nagrinėjimu, nusistovėjusia teismų praktika, teisės aktų reikalavimais bei įgyvendinimu. Akivaizdu, kad ginčo tarp šalių nėra, o atsakovė neprieštarauja ieškinio patenkinimui. Ieškovė patvirtino, kad nereiškia reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (el. b. l. 16-19).
5. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad klausimas dėl likusių 50 vnt. akcijų niekada nebuvo iškilęs, o ji yra vienintelė sutuoktinio turto paveldėtoja pagal įstatymą, priėmusi palikimą ir toliau juo besirūpinanti, todėl prašo ieškinį tenkinti.
6. Ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes.
II. Atsikirtimai į ieškinį
7. Atsakovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į ieškinį (el. b. l. 6-7) prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant bei atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, jeigu toks būtų pareikštas.
8. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad panašiose bylose tokio pobūdžio reikalavimai pagal analogiją grindžiami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio nuostatomis. Kadangi nėra priimtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinasis įstatymas, nėra įteisintas šio įstatymo 7 straipsnyje siūlomas reglamentavimas, jog likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti pareiškimą, VĮ Turto bankas neprieštaraus ieškinio patenkinimui. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose yra formuojama teismų praktika tenkinti tokius reikalavimus.
9. Pateikdama byloje tripliką atsakovė patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes (el. b. l. 22).
10. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“, ieškinys kartu su priedais bei teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje numatyta tvarka. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės bylos aplinkybės
11. Ieškovės, ieškovės atstovo paaiškinimais, atsakovės VĮ „Turto bankas“ procesiniais dokumentais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė L. I. yra vienintelė „(duomenys neskelbtini)“ pagal įstatymą.
12. Š. I. buvo vienintelis žinomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkas ir vadovas.
13. 2022 m. kovo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro jo tvarkytojo iniciatyva.
14. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į šiuos nekilnojamojo turto objektus – pastatą – prekybos paviljoną, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“.
15. Registro tvarkytojo iniciatyva likvidavus juridinį asmenį, jo turto klausimas nebuvo išspręstas.
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į likviduoto juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – turtą, savo reikalavimą grįsdama akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu akcininko teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.
17. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduota supaprastinta tvarka – Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva ir jai nuosavybės teise priklausiusio turto klausimas nebuvo išspręstas.
18. ABĮ 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendimą likviduoti bendrovę priima Juridinių asmenų registro tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Tokio likvidavimo procedūrą reglamentuoja CK 2.70 straipsnis. Pagrindinis likvidavimo supaprastinta tvarka skirtumas nuo kitų CK 2.106 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens likvidavimo pagrindų yra tas, kad, likviduojant juridinį asmenį Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, likvidatorius neskiriamas. Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduojamo juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų nuo sprendimo likviduoti juridinį asmenį priėmimo. Šiuo atveju Juridinių asmenų registro tvarkytojas atlieka CK 2.70 straipsnyje ir juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, išregistruoti (CK 2.70 straipsnio 8 dalis). Kadangi registro tvarkytojas neturi duomenų apie juridinio asmens turtą ir skolas, įprastai likvidatoriaus atliekami veiksmai – kreditorių reikalavimų tenkinimas ir likusio turto paskirstymas – likviduojant juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva neatliekami. Taigi likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva likusio turto teisinis režimas nėra akivaizdus, kadangi į po išregistravimo likusį turtą gali būti pareikšti skirtingi reikalavimai – tiek kreditorių, tiek dalyvių daugeto, kai juridinis asmuo turi daugiau nei vieną dalyvį. Įstatyme nenustatyta, kad tokiu atveju nuosavybės teisė į juridinio asmens turtą savaime pereina tokio juridinio asmens dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024). Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad kai įstatymas nenustato juridinio asmens turto perėjimo juridinio asmens dalyviams po juridinio asmens likvidavimo registro tvarkytojo iniciatyva, nuosavybės teisė į tokį turtą teisme turi būti nustatoma ne kaip juridinę reikšmę turintis faktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444–448 straipsnių įtvirtinta tvarka, o ieškinio teisenos tvarka.
19. Klausimas, kam atitenka po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka jo vardu registruotas turtas, nėra reglamentuotas. Pažymėtina, kad 2020 m. birželio 22 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas, kurio 7 straipsnis numato, kad likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. rugsėjo 23 d. yra pateikęs išvadą Nr. 102-P-33 „Dėl preliminaraus įvertinimo ar Lietuvos Respublikos juridinių asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas XIIIP-4014 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Minėtoje išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad „ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, teikiama įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų“. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo vadovautis nurodytu teisės aktu, nes, visų pirma, jis iki šiol nėra priimtas, antra, jo nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens turto perleidimą valstybei, galimai prieštarauja Konstitucijai (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022).
20. CK 1.8 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Minėto įstatymo 73 straipsnio 13 dalis numato, kad likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Jei bendrovės akcijos suteikia nevienodas teises, dalijant turtą į jas turi būti atsižvelgta.
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ likviduota supaprastinta tvarka – juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, o šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja, kam atitenka po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka jo vardu registruotas turtas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant klausimą, kam po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka atitenka turtas, pagal įstatymo analogiją būtina vadovautis ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, ir 73 straipsnio 13 dalimi, numatančia, kad likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Tokios teismų praktikos laikomasi ir kitose bylose (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2302-661/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1813-864/2024 ir kt.).
22. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, jog jai, kaip vienintelei likviduotos bendrovės akcininko paveldėtojai pagal įstatymą, būtų pripažinta nuosavybės teisė į po bendrovės likvidavimo likusį turtą įmonės akcininkui. Likvidavus bendrovę registro tvarkytojo iniciatyva, nebuvo paskirstytas juridinio asmens turtas, minėto turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra nepradėta, kitų paveldėtojų – nėra, todėl egzistuoja pagrindas spręsti dėl minėto turto pripažinimo ieškovės nuosavybėn. Ieškovė buvo vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko palikimo pagal įstatymą priėmėja, duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus, kurie iki šiol egzistuotų, nėra, todėl teismas, atsižvelgdamas byloje nustatytas aplinkybes ir į nurodytą teisinį reguliavimą, formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir pripažinti jai nuosavybės teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – pastatą. Įstatyme nenustatyta, kad tokiu atveju nuosavybės teisė į juridinio asmens turtą savaime pereina tokio juridinio asmens dalyviams. Teisių pripažinimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (CK 1.138 straipsnio 1 punktas), todėl patikslintas ieškinys yra tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
24. Ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepareiškė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad, įvertinus teismų formuojamą praktiką, ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nereiškia. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nespręstinas.
25. Šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nėra, todėl šių išlaidų atlyginimo valstybei klausimas taip pat nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovės L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri šiuo metu yra išregistruota, vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – pastatą – prekybos paviljoną, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“.
Sprendimui įsiteisėjus, patvirtintą teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.